Aplinka

Tikėtina, kad pašviesėję magnolijos lapai rodo ne ligą, o fiziologinius sutrikimus. Pirmiausiai atidžiai apžiūrėkite, iš kur atkeliauja skruzdėlės, ar nėra skruzdėlyno magnolijos šaknų plote. Jei rasite - nedelsiant naikinkite, išsemkite su žemėmis. Įvertinkite dirvožemį - ar pakankamai drėgnas (bet neužmirkstantis), ar purus, ar nėra kokių nors graužikų ar kurmių padarytų urvų. Purškimas vario sulfatu reikalingas tik augalams susirgus grybinėmis ligomis arba jų profilaktikai, tad šiuo atveju netiks. Verčiau magnoliją palaistykite kompleksinių trąšų su mikroelementais tirpalu. Kai kurios magnolijos sunkiai auga karštoje saulės atokaitoje (ypač kol jaunos ir negiliai įsišaknijusios), kadangi nežinome, kokią magnoliją jūs auginate, siūlytume plačiau pasidomėti konkrečios rūšies ar veislės poreikiais.

Gaila, nežinome kokį bijūną ir kokiomis sąlygomis jūs auginate. Dažniausiai puikiųjų bijūnų veislės ir hibridai nežydi, jei yra per giliai pasodinti ar per storai mulčiuoti, jei negauna pakankamai saulės šviesos, jei dirvožemis netinkamas (pernelyg drėgnas ar sausas, rūgštus), skurdžiame dirvožemyje trūksta maisto medžiagų, mikroelementų arba yra pažeisti ligų, šaknis pažeidžiančių kenkėjų. Iš ligų dažniausiais - pilkasis puvinys.

Sunku įsivaizduoti tuos pūkus, nežinant jų dydžio ir tankumo. Gal tai buksmedinio ugniuko voratinkliai, gal ant šakelių prikibę miltuotieji skydamariai. Matydami nuotrauką, galėtume tiksliau patarti. Dabar stenkitės ant patiestos plėvelės nupurtyti kuo daugiau tų kenkėjų ir nukritusius sunaikinti, o krūmus purkšti insekticidais. Svarbu kaitalioti purškimo priemones (tinka kalio muilo tirpalas, parduotuvėje perkami insekticidai) ir krūmą purkšti gausiai, kad sušlaptų visos vidinės šakelės, net apatinės jų pusės. Purkšti reikės 3-5 kartus per vasarą.

Suprantama, persodinimas šiek tiek paveiks tujų augimą. Gegužės antroji pusė nėra tinkamas metas perkelti augalus, nes jau prasideda ūglių augimas. Jei būtinai reikia, kaskite tujas su maždaug 0,5 m skersmens žemės gniužulu, ir iš karto neškite į paruoštas naujas duobes. Persodintas tujas gausiai palaistykite ir pasirūpinkite, kad visą vasarą joms netrūktų drėgmės.

Veja su žydinčiomis svogūninėmis gėlėmis prižiūrima kitaip, nei tradicinė. Visi priežiūros darbai atliekami vėliau, pradėjus gelsti svogūninių gėlių lapams. Pirmą kartą nepakenktų patręšti pavasarinėmis trąšomis, o vėliau jau naudokite skirtas vasarai. Jei būtinai norite idealios tvarkingos žolytės, ji turėtų būti puoselėjama atsisakant bet kokių kitų augalų - tiek žydinčių pavasarinių svogūninių ar saulučių, tiek dobiliukų ir bet kokių dviskilčių žolių. Prižiūrintys žydinčias vejas-pievutes turi rinktis kompromisinį variantą, kad būtų gerai ir žydintiems augalams, ir žolynams.

Egles genėti geriausia antroje vasaros pusėje. Tuo metu sakai būna tirštesni, ir mažiau jų išteka iš padarytų žaizdų. Kad eglių gyvatvorė augtų tanki, kasmet reikia trumpinti vienmetes šakeles ir išlaikyti į apačią platėjančią formą. Nukirptos storesnės, kelių metų šakelės neatželia.

Pluoštinės jukos pakankamai atsparios šalčiui, kad galėtų žiemoti lauke nedengtos. Pakanka nestorai pamulčiuoti šaknų plotą. Daug pavojingesnis žiemą yra drėgmės perteklius per atlydžius. Kartais rekomenduojama vėlai rudenį sausu oru suglausti ir surišti jukos lapus, kad žiemą lapų pažastyse nesikauptų vanduo, o žiemos pabaigoje saulė nenudegintų lapų. Agroplėvele dengti nereikėtų, nes po ja gali kauptis drėgmė. Kad apsaugoti nuo saulės spindulių žiemos pabaigoje ir anksti pavasarį, galima prie jukos įsmeigti kelias eglišakes, kurios sudarytų šešėlį ir būtų laidžios orui. Blogiausiu atveju, jei po žiemos pagelsta ir apdžiūva jukos lapai, sausas dalis iškarpykite ir augalas greit atžels.

Lietuvoje šiltėjant klimatui plinta naujas kenkėjas – Cydalima perspectalis, sin. Glyphodes perspectalis. Šio drugelio vikšrai graužia buksmedžių lapus. Jie yra žali, su juodomis galvomis ir išilginėmis juodomis juostomis šonuose, gerai slepiasi tarp lapų ir sunkiai matomi. Geriau pastebimi veiklos pėdsakai – apgraužti lapai, voratinkliukas ir išmatų trupinėliai. Kenkėjo tėvynė – Rytų Azija, o į Europą pateko gana neseniai – Vokietijoje rastas tik 2006 metais. Kol ši kandis ypatingai plačiai neišplitusi, patariama pastebėjus pažeidimus ieškoti vikšrų, juos surinkti (nupurtyti ant patiestos plėvelės) ir sunaikinti, o po kelių dienų krūmą vėl patikrinti. Insekticidai mažai efektyvūs, nes sudėtinga pasiekti ir apipurkšti visas tankaus buksmedžio šakeles. Buksmedžius apžiūrėti, tikrinti reikia visą vasarą, kadangi pastebimos 2-4 šių kenkėjų generacijos. Vikšrai vystosi apie 4 savaites, galiausiai pasiekia 35-40 mm ilgį. Lėliukės slepiasi tarp buksmedžio lapų, paskutinės generacijos jos taip ir žiemoja.

Lietuvoje šiltėjant klimatui plinta naujas kenkėjas – Cydalima perspectalis, sin. Glyphodes perspectalis. Šio drugelio vikšrai graužia buksmedžių lapus. Jie yra žali, su juodomis galvomis ir išilginėmis juodomis juostomis šonuose, gerai slepiasi tarp lapų ir sunkiai matomi. Geriau pastebimi veiklos pėdsakai – apgraužti lapai, voratinkliukas ir išmatų trupinėliai. Kenkėjo tėvynė – Rytų Azija, o į Europą pateko gana neseniai – Vokietijoje rastas tik 2006 metais. Kol ši kandis ypatingai plačiai neišplitusi, patariama pastebėjus pažeidimus ieškoti vikšrų, juos surinkti (nupurtyti ant patiestos plėvelės) ir sunaikinti, o po kelių dienų krūmą vėl patikrinti. Insekticidai mažai efektyvūs, nes sudėtinga pasiekti ir apipurkšti visas tankaus buksmedžio šakeles. Buksmedžius apžiūrėti, tikrinti reikia visą vasarą, kadangi pastebimos 2-4 šių kenkėjų generacijos. Vikšrai vystosi apie 4 savaites, galiausiai pasiekia 35-40 mm ilgį. Lėliukės slepiasi tarp buksmedžio lapų, paskutinės generacijos jos taip ir žiemoja.

Dažniausiai rožių lapai nukrenta, kai šiuos krūmus pažeidžia raudonjuodė dėmėtligė. Antroje vasaros pusėje ant lapų atsiranda didelės juodos dėmės, pažeisti lapai anksti nukrenta. Ši liga labai išplitusi ir pažeidžia daug rožių veislių. Labai svarbios profilaktinės priemonės: tinkama priežiūra, savalaikis tręšimas ir saikingas azotinių trąšų naudojimas, pažeistų lapų ir stiebų surinkimas ir sunaikinimas. Liga labiau plinta šiltu ir drėgnu oru. pavasarį nudengtas rožes reikia kruopščiai išgenėti ir nupurkšti vario sulfatu. Antrą kartą purškiama ūgliams paaugus iki 15-20 cm. Vasarą fungicidais rožes galima purkšti kas 2-3 savaites. Pasitaiko, kad rožių lapai nukrenta smarkiai išplitus voratinkilinėms erkutėms, kai augalai laikomi karštoje ir sausoje vietoje. Šiuo atveju pagelbės purškimas kalio muilo tirpalu ir oro drėgmės didinimas. Purkšti augalus reiktų vos pastebėjus pirmuosius kenkėjų požymius.