Daržas

Jei įsitikinote, kad agurkai gelsta dėl rūko įtakos, pabandykite padaryti jiems priedangas. Geriausiai nuo nepalankių oro sąlygų saugo šiltnamis, bet lauko agurkams galima sukonstruoti laikinus lengvus "vigvamus" iš karčių ir apgaubti juos 1-2 sluoksniais daržo plėvelės. Vasaros pabaigoje dažniau agurkai gelsti pradeda dėl trąšų, ypač mikroelementų stokos.

Ankstyviausiųjų, balandžio mėnesį pasėtų žirnių veislių vegetacija jau baigiasi, jie gali tiesiog natūraliai gelsti. Ilgesnės vegetacijos veislių žirnių ankstyvą geltimą gali lemti per didelė drėgmė arba per didelis trąšų kiekis.

Smidrai (šparagai) nėra genimi augalai. Kuo vešlesnė antžeminė dalis, tuo daugiau maisto medžiagų jie sukaups šaknyse ir tuo didesnis derlius bus pavasarį. Jei smidrai nebeišsitenka mažame darže arba nustelbia šalia esančius augalus, galite nukirpti nedidelės dalies stiebų viršūnes, patrumpinti šonines šakeles. Taip pat didelės įtakos neturės vieno kito nulinkusio stiebo pašalinimas. Bet stenkitės išlaikyti kuo daugiau tvirtų vertikaliai augančių stiebų.

Baklažanų vaisiai skinami, kai pasiekia veislei būdingą dydį ir spalvą, kai vaisius tampa blizgantis, sėklos dar nėra kietos. Peraugę vaisiai praranda blizgesį, jų minkštimas tampa nekokybiškas. Įvertinti vaisių tinkamumą galima juos lengvai paspaudus. Neprinokę yra kietoki, pernokę – minkšti. Tikrasis brandos laikas yra tada, kai paspaudus iš šono pirštu juntama, kad minkštimas pasiduoda spaudimui, bet spaudimo žymės nesimato. Vaisius reikia nukirpti sodo žirklėmis, nes koteliai yra tvirti, kai kurių gali būti su dygliukais, todėl dėvėkite pirštines.

Šparagams (smidrams) auginti tinkamiausi gerai įdirbti lengvi priesmėlio dirvožemiai, kur gruntinis vanduo yra ne aukščiau 1,5 m gylio. Svarbu, kad dirvožemis būtų be piktžolių, todėl tinka kelis metus kitoms daržovėms auginti naudoti plotai. Šparagai į nuolatinę vietą sodinami balandžio mėnesį, iš daigyno perkeliant vienmečius daigus. Augalai išdėstomi apie 1 m atstumais, tinkamai paruoštoje dirvoje šie augalai gali augti 10-15 metų. Daigai auginami iš sėklų. Jos sėjamos pavasario pabaigoje į gerai sušilusią žemę. Pirmąją žiemą mulčiuojami 3-4 cm durpių sluoksniu. Sodinimui į nuolatinę vietą pavasarį atrenkami stipriausi daigai.

Bet koks lengvai suyrantis mulčias yra nebloga slėptuvė visoms sraigėms ir šliužams, taip pat ir invazinėms rūšims. Mažiausiai šių gyvių susirenka po juoda daržo plėvele, todėl toks braškių auginimo būdas saugiausias. Bet jei sode pastebėjote šių kenkėjų, būtinai tarp braškių išdėliokite gaudykles ir reguliariai jas tikrinkite.

Rugsėjo mėnesį braškės jau būna išauginusios daug jaunų lapų. Jei pašalinsite visus, augalai prastai žiemos. Todėl rudenį braškyną reiktų sutvarkyti iškarpant tik seniausius, pradėjusius ruduoti ir džiūti lapus. Darbas užtruks ilgiau, nes reiks kiekvieną kupstelį apžiūrėti atskirai. Bet taip sutvarkytas braškynas sėkmingai sulauks pavasario.

Kryžmažiedės spragės kenkia kopūstams ir jiems giminingiems augalams. Jų pažeidimai - daugybė smulkių skylučių lapuose. Spragių lervos gali išėsti kopūstų augimo kūgelį (viršūnėlę), bet taip nutinka nedažnai. Dažniau kopūstų šerdeles išgraužia kopūstinės musės lervos. O rūgštynes mėgsta kitas panašus kenkėjas - rūgštyninis lapgraužis. Su kryžmažiedėmis spragėmis kovoti nelengva, nes jos išplitusios ant daugybės bastutinių šeimos augalų. Rudenį darže nepalikite augalų liekanų, jas užkaskite. Giliai perkaskite dirvą, nes ten pasiruošia žiemoti suaugę vabalai. Sėti ir sodinti kopūstus reiktų kuo anksčiau, kad spragių daroma žala būtų kuo mažesnė. Vabalus atbaido ant augalų barstomi medžio pelenai. Daigus galima purkšti insekticidais, nes iki derliaus jie spės suirti. Spragių sumažėja, jei kopūstai ir ridikėliai auginami toliau vieni nuo kitų ir panašių bastutinių daržovių, lysvėse sodinami prieskoniniai augalai. Rūgštyniniai lapgraužiai žiemoja ant tų pačių augalų lapų, todėl vėlai rudenį reiktų kruopščiai nuvalyti jų plotą, surinktus lapus giliai užkasti arba sudeginti. Kadangi rūgštynės maistui vartojamos nuo ankstyvo pavasario, tuo metu jų purkšti negalima.

Samanos gali greit plisti soduose. Pavasarį jas galima išnaikinti pabėrus vejų trąšų su samanas naikinančiais priedais. Nors trąšos skirtos vejoms, pavasarį jomis galima tręšti ir daržus kaip daug azoto turinčiomis trąšomis. Specialūs priedai greit keičia dirvožemio pH ir samanos ruduoja, nyksta. Vasarą geriausias kovos būdas - dirvožemio paviršiaus purenimas. Samanos įsitvirtina negiliai ir labai lengvai išraunamos. Rudenį dirvožemį reiktų kalkinti, prieš tai patikrinus jau esamą pH. Taikant šias priemones kartu nesunkiai atsikratysite samanų.