Sodas

Vaismedžių vilkūglius reikia šalinti. Geriausiai tai daryti vasarą, kol jie jauni (10-20 cm ilgio) ir lengvai išlūžta palenkus į šoną. Labai gausiai vilkūglių išaugina staiga stipriai nugenėti vaismedžiai. Pasiekti ir reguliariai genėti būtina visą vaismedžių vainiką nuo apatinių šakų iki viršūnės. Tam yra genėtuvai su įvairaus ilgio teleskopiniais kotais, kopėčios.

Stambialapio fikuso priežiūra turėtų būti visai nesudėtinga. Tikriausiai yra kita problema. Tikėtina, kad augalą pervežant, o galbūt ir parduotuvėje, paveikė žema temperatūra. Apšalę lapai pastebimi iš karto, o jei fikusas kurį laiką buvo ne šaltyje, bet vos kelių laipsnių šilumoje, sutriko fiziologiniai procesai ir požymiai išryškėja po kurio laiko. Fikusai yra gan gyvybingi, ir net numetę visus lapus gali vėl sužaliuoti. Trumpam (10-15 min) pamerkite vazonėlį į kambario temperatūros vandenį, kad gerai sudrėktų visas žemių gniužulas. Kitą kartą laistykite tik pradžiūvus žemės paviršiui. Augalą pastatykite šviesioje vietoje, tik ne ant šaltos palangės (žemė vazone negali atšalti). Vystančius šakų galiukus galima nukirpti. Po 2-3 savaičių turėtų pasirodyti nauji pumpurai. Persodinti galėsite tik pradėjusį augti, atsigavusį augalą.

Pūkeniai genimi mažai. Sausas šakas iškarpyti galima bet kada. O per ilgas ir netaisyklingai augančias trumpinti ir kirpti geriausia pavasarį. Tokiu metu skatinamas naujų šakų augimas. Stenkitės pakirpti tik dalį jaunų šakelių, taip skatindami krūmą tankėti, bet išsaugodami žiedynus.

Jukas amarai puola labai retai, o skruzdėlių pasirodymas dar nereiškia, kad turi būti ir amarų. Galbūt prie jukų tiesiog yra skruzdėlynas? Atidžiai apžiūrėkite augalą - ar tikrai nėra amarų, ar nėra skruzdėlyno po jukos lapais ar netoliese. Atbaidyti skruzdėles padės pabarstyti pelenai, malta kava arba smulkintas česnakas, sodo reikmenų parduotuvėse rasite specialių insekticidų skruzdėlėms naikinti.

Graikinius riešutmedžius genėti reikėtų vasarą. Nupjovus šakas pavasarį, medžiai praranda labai daug sulčių, nusilpsta. Riešutmedžiams sulapojus, sulčių tekėjimas būna silpnesnis. Bet vėlai, pačioje vasaros pabaigoje ir rudenį nugenėti medžiai iki šalčių nespėja gerai apdžiovinti žaizdų. Todėl stambesnes šakas išpjauti rekomenduojama iki rugpjūčio mėnesio.

Magnolijos yra gan reiklios aplinkos sąlygoms. Gaila, nežinome kokios rūšies ir veislės magnoliją auginate, kokį dydį ji pasiekė per tuos 6 metus. Nemažai magnolijų sėkmingai auginamos visoje Lietuvoje, bet yra kelios jautrios šalčiui. Gausiai žydi tik palankiomis sąlygomis auginamos magnolijos, todėl pagalvokite, ar augalas turi užuovėją, ar gauna pakankamai trąšų ir vandens augimo metu. Palaukite dar kelis metus, galbūt augalui reikia daugiau laiko. Tiksliau galėtume atsakyti tik žinodami Jūsų augalo rūšį ir veislę.

Pušeles gali pažeisti daug įvairių ligų, kurias tiksliai nustatyti galima tik laboratorijoje. Bandykite ir toliau karpyti visas pažeistas šakas, apžiūrėkite spyglius - ar ant jų nesimato kokių nors pažeidimų. Orams sušilus likusią kamieno dalį ir dar žaliuojančias storesnes šakas iki spyglių nuvalykite vario sulfato tirpalu (ruošiamas pagal instrukciją) - taip sumažinsite paviršinių žievės ligų tikimybę. Deja, medienoje išplitusių grybinių ligų išgydyti neįmanoma. Bet jei pavyks sustabdyti ligos plitimą, iš likusių gyvų šakų vėl galima pradėti formuoti krūmą arba medelį.

Jaunus šilauogių krūmus galima persodinti panašiai kaip ir kitus vaiskrūmius. Tinkamiausias tam laikas - pavasaris, iki pumpurų sprogimo. Naujas duobes paruošti rekomenduojama maždaug mėnesį prieš darbų pradžią - vos atšilus žemei. Duobės kasamos 60-80 cm gylio ir pločio (priklausomai nuo veislės ir vyraujančio dirvožemio), užpildomos šilauogėms paruoštu mišiniu. Kuo daugiau šaknų išsaugosite kasdami ir perkeldami krūmus, tuo gyvybingesni jie bus ir lengviau prigis naujoje vietoje. Persodintus augalus pirmąją vasarą būtina gausiai laistyti, o tręšti pradedama kitų metų pavasarį. Senesnių nei 5 metai krūmų persodinimas sudėtingas, reikėtų įvertinti visas aplinkybes - galbūt verčiau sodinti jaunus sodinukus.

Graikinių riešutmedžių šaknys trapios, todėl šios medžius persodinti reikia labai atsargiai. Tikėtina, kad dviejų metų augalas dar nepasiekė nė metro aukščio. Tokį persodinti dar galima. Tinkamiausias laikas - ankstyvas pavasaris. Naujoje vietoje duobę riešutmedžiui galite paruošti rudenį.

Europinio pūkenio ir jo veislių lapai rudenį pagelsta arba parausta ir nukrenta. Šių krūmų vaisiai - tarp ilgų pūkų pasislėpę 3-5 mm ilgio sausi kaulavaisiai. Pūkų šluotelės ilgai išsilaiko ant šakų viršūnių, bet rudenį pamažu juos išnešioja vėjas. Savaime pūkeniai nepasisėja, todėl baimintis dėl kaimynų nereikia. Rūšių augalus galima dauginti sėklomis. Jos turi būti sėjamos į dauginimo dėžutes arba lysves, jauni sėjinukai atidžiai prižiūrimi. Veislių sėjinukai gali neišlaikyti būdingų požymių.