Sodas

Tokią šiltą žiemą jau būtų galima genėti vaismedžius, jei tikrai žinotume, kad stiprių šalčių nebebus. Deja, klimatas tampa vis sunkiau prognozuojamas. Nežinia, kokie orai bus kitą mėnesį. Juk pasitaiko, kad vasarį būna labai šaltų dienų. Todėl reikėtų susilaikyti ir nepadaryti medžiams didelių žaizdų. Sausas ir palaužtas šakas išpjauti galima bet kada.

Medžio šaknynas taip pat sensta, bet mes nematome po žeme vykstančių procesų. Išaugus atžaloms dažniausiai kartu išauga ir kelios naujos šaknys, kurios puikiai maitina augančius jaunus stiebus. Todėl tikėtina, kad įakiuotas medelis sėkmingai augs.

Visžalių rododendrų lapų spalva kinta (gelsvėja arba raudonuoja) dėl mikroelementų stokos arba netinkamo dirvos pH. Lakmuso popierėliu patikrinkite pH (turėtų būti 4,5-6). Rododendrams dirvožemis turi būti purus, laidus, apydrėgnis. Krūmus palaistykite mikroelementų trąšų tirpalu. Rododendrų lapų pakraščiai ruduoja ir džiūva taip pat dėl netinkamų auginimo sąlygų. Dažniausiai tai būna saulės spindulių poveikis, per sausa, sukietėjusi žemė.

Siauralapis bazilikas (Ocinum tenuiflorum, sin. O. sanctum) paplitęs Indostano pusiasalyje. Puskrūmis auga 30-60 cm aukščio. Dauginamas sėklomis. Galite auginti kaip vienmetį: vasario – kovo mėnesiais sėkite sėklas namuose, užauginkite daigus ir vasarą imkite lapelių derlių. Jei norite auginti kaip daugiametį, sėti galite pavasariui įpusėjus ar gegužę, po vieną daigą sodinti į atskirus vazonus. Vasarą gerai augs lauke, o rudenėjant įneškite į šviesią patalpą. Per žiemą išlaikysite panašiai, kaip pelargonijas. Šie bazilikai gerai auga saulėtoje vietoje, apydrėgniame neutralaus pH substrate. Palankiausia augimui 20-28 laipsnių šiluma.

Trąšų lazdeles galima naudoti ir vazoniniams augalams, ir kapinėse. Ant pakuotės turėtų būti nurodyti atstumai, kokiais tas lazdeles reikia susmeigti į žemę.

Kitų metų derliui žemuoges reiktų sėti dabar, vasaros viduryje, kad iki žiemos spėtų paaugti ir gerai įsišaknyti dirvoje. Žemuogių daigeliai laibai smulkūs, juos reikia paauginti dėžutėje ar vazonėlyje ir po 2-3 mėnesių persodinti į lysvę. Veltininės kryklės (pūkuotosios vyšnios) yra kryžmadulkės. Atskirai auginami krūmai dera negausiai. Geriausiai, kai sodinami 3-4 krūmai paliekant 2-3 m tarpus.

Teoriškai palankiausiais metas akiavimui yra nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 15 d. Darbui tinka tik sausas oras, augalai turi būti be rasos ar laistymo vandens lašų. 3 metų slyvą akiuoti turėtumėte aukščiau, ne prie dirvos paviršiaus, o ten, kur žievė lengvai atsilenkia ir yra nesustorėjusi. Medelynuose sodinukai auginami akiuojant į vienmečius poskiepius, nes tokie greičiausiai auga ir geriausiai prigyja.

Obelaitės ‘Telamon’ pasižymi labai kompaktišku siauru vainiku, beveik be šoninių šakelių. Todėl gali būti sodinamos labai tankiai (kas 0,5 m). Vaisiai noksta rugsėjo mėnesį, skinami apie rugsėjo vidurį. Pilnai sunokę būna tamsiai raudoni, sultingi, skanūs (desertiniai). Vaisių išlaikymo trukmė labai priklauso nuo laikymo sąlygų. Bet kokie žieminių veislių obuoliai kambaryje išsilaiko maždaug mėnesį. Optimali obuolių laikymo per žiemą temperatūra yra 0-4 ºC, oro drėgnis 88-95 proc. Patalpa turi būti vėdinama, bet temperatūra neturėtų kisti daugiau nei 1 ºC. Suprantama, mėgėjai savo sodų obuolius laiko įvairiomis sąlygomis rūsiuose. Todėl net vienodos veislės vaisių išsilaikymas būna gan skirtingas. Lietuvoje auginamos koloninės žieminės obelys yra ‘Maypole’, ‘Maskovskoje Ožerelje’, ‘Bolero’ ir kitos. ‘Mara Des Bois’ veislės braškės neseniai siūlomos auginti Lietuvoje, todėl nėra ilgalaikių tyrimų dėl jų derlingumo ir atsparumo įvairiomis sąlygomis. Remontantinių braškių derlingumas skaičiuojant kilogramais iš hektaro gali labai skirtis priklausomai nuo rudens orų. Švelnesnio klimato šalyse tokių braškių derėjimo laikas būna ilgesnis, todėl ir derliai gaunami didesni. Remontantinės braškės sensta greičiau, nei vieno derliaus veislės. Be to, jų derlingumas ir ilgaamžiškumas priklauso ir nuo auginimo būdo (šalinsite „ūsus“ ar ne, auginsite lygioje vietoje ar pakeltose lysvėse).

Piktžolių sėklomis ir šaknimis užkrėstoje žemėje šias reiktų išnaikinti prieš sėjant veją. Tam išlyginama žemė, leidžiama sudygti piktžolėms ir visas plotas nupurškiamas herbicidais. Tik po to sėjamos vejos žolės sėklos. Kiti herbicidai, skirti naikinti vejoje augančias dviskiltes žoles naudojami tik vejai pilnai sužėlus. Suprantama, piktžolės yra labai gyvybingos, auga greičiau už vejos žoles ir gali jas nustelbti. Todėl reikia kantrybės, ir vejai sutvirtėjus, galėsite naudoti herbicidus. Plačiau skaitykite http://www.vatzum.lt/uploads/documents/20190211_neprofesionaliajam_3.pdf