Sodas

Ant medžių šakų ir kamienų augančios pilkos "samanos" iš tikrųjų yra kerpės. Jos gausiau auga pavėsyje, drėgnesnėse, sunkiau vėjo perpučiamose vietose. Sendami medžiai neretai turi daugiau ar mažiau kerpių. Kerpės medžiams visai nekenkia, nes prie žievės tik prisitvirtina, nenaudodamos jokių medžio maisto medžiagų. Jei jums kerpės labai nepatinka, pavasarį didžiąją jų dalį galite nuvalyti šepetėliu. Po lietaus jos tampa minkštos, nesunkiai nugramdomos, o atauga labai lėtai.

Egles gali pažeisti gan daug ligų ir kenkėjų, todėl vien iš aprašymo nuspėti spyglių rudavimo priežasties neįmanoma. Jei eglės gauna pakankamai drėgmės ir trąšų su mikroelementais, pabandykite patys paieškoti negalavimų priežasties. Atidžiai apžiūrėkite spyglius - ar ant jų nėra smulkių juodų taškelių ar dryželių. Tai būtų grybinių ligų požymiai. Spyglius pažeidžiančias grybines ligas galima stabdyti purškiant fungicidais. Bet gali būti, kad grybinė infekcija yra išplitusi medienoje. Tada purškimas nebepagelbės, ligos plitimą galima dalinai stabdyti iškerpant ir sudeginant džiūvančias šakas.

Sėjinukų, dar ir išaugintų iš nežinomos veislės, savybių nusakyti iš anksto neįmanoma. Dauguma abrikosų veislių yra kryžmadulkės, todėl reikalingi bent du netoli (bet ne arčiau 3 m) vienas nuo kito augantys medeliai. Dauguma abrikosų derėti pradeda ketvirtaisiais penktaisiais metais.

Paaugusias magnolijas persodinti rizikinga. Tai jautrūs medžiai ir krūmai, sunkiai ištveriantys stiprius šaknų pažeidimus. Didesnė tikimybė sėkmingai persodinti augalą yra pavasarį, iki pumpurų sprogimo. Rudenį perkeltas augalas gali neįsišaknyti iki žiemos ir žūti.

Kitus augalus į naudotą žemę sodinti pavojinga ne tiek dėl trąšų, kiek dėl galimai ten esančių ligų sukėlėjų. Jei tujos žuvo dėl sausros ar kitų priežiūros klaidų, žemėje pavojingų ligų pradmenų neturėtų būti. Bet jei džiūvimo priežastis buvo kokia nors grybinė liga (pavyzdžiui - fitoftorozė), nauji augalai taip pat gali susirgti. Jei nuspręsite seną žemę naudoti naujiems augalams, sumaišykite ją su dalimi naujo komposto arba durpių - taip ir sumažinsite ten susikaupusių trąšų koncentraciją, ir pagerinsite struktūrą.

Storokos obels šakos netikėtai nudžiūti gali dėl medienoje besivsytančių grybinių ligų. Tokias šakas reikia nelaukiant išpjauti ir sudeginti. Retais atvejais šakų džiūvimo priežastimi gali būti po žieve gyvenantys kenkėjai.

Trešnes skinkite su koteliais ir pabėrę plonu sluoksniu kelias dienas panokinkite kambaryje. Nors vaisiai vis vien neįgaus tikrųjų savo skoninių savybių, kokybė bent truputį pagerės. Neprinokusius vaisius perdirbkite ilgesniam laikymui - virkite kompostus, džemus, uogienes, spauskite sultis. Geriausia būtų pridėti kokių nors tuo metu pilnai sunokusių saldžių uogų, pavyzdžiui, medlievų ar aviečių. Jos kompensuos cukrų ir skoninių medžiagų trūkumą.

Laba diena, patikslinkite, kokius konkrečiai augalus turite omenyje, kadangi lapų augimas tikrai nevienodas. Lauksime patikslinimo.

Genėti vaismedžius reikia jau dabar. Jei sodas senas ir kelis metus buvo apleistas, vaismedžius suformuoti reiks per 2-3 metus. Kiekvieną medį reiktų apžiūrėti ir įvertinti atskirai. Bet visur laikykitės tokios darbų eilės: pirmiausiai išpjaunamos sausos, palūžusios ir ligotos šakos; išpjaukite vertikaliai aukštyn augančius vilkūglius; apžiūrėkite viršūnę - ar jos nereikia patrumpinti, ar nėra šalia augančios kitos vertikalios, su viršūne konkuruojančios šakos; iškirpkite visas į vainiko vidų linkstančias ir smailiu kampu nuo kamieno atsišakojusias šakas; iškirpkite po vieną iš besikryžiuojančių ir labai arti viena šalia kitos esančių šakų; trumpinkite per ilgas šakas, pjaudami už tinkama kryptimi augančios jaunos šoninės šakelės. Tai yra pagrindinės taisyklės. Galbūt atrodo sudėtinga, bet pašalinus nors dalį šakų, vaismedžio vainikas taps šviesesnis.

Laba diena, gerai.