• liepos 31 d., Šeštadienis

Žolynai siauralapiai

Ašarėlės

Ašarėlės (Briza) išsiskiria iš kitų varpinių augalų tankiomis, iš šonų suspaustomis varputėmis. Gentyje apie 20 rūšių, palitusių šiauriniame pusrutulyje. Lietuvoje […]

Ašuotės

Ašuotės (Stipa) būdingi stepių augalai paplitę Europoje, Azijoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje. Europos stepės, kurių natūralių išliko labai mažai, birželio […]

Avižuolė ’Variegatum’

Avižuolės (Arrhenatherum bulbosum) – nuo seno Lietuvoje auginamas varpinis augalas. Užauga iki 30 cm aukščio. Stiebų apačia pakitusi, primena svogūnėlius. […]

Barzdūnai

Dar visai nesenai barzdūnai (Schizachyrium) gėlininkams buvo labai mažai žinomi augalai. Iš kelių dešimčių barzdūnų rūšių, paplitusių Šiaurės Amerikoje, gėlynuose […]

Dirsės

Soduose auginamos kelios šių vienmečių augalų rūšys. Ašarėlinė dirsė (Bromus briziformis) – 40–60 cm aukščio, su didelėmis, retomis, iki 10 […]

Dirsūnai

Dirsūnai (Chasmanthium) kilę iš Šiaurės Amerikos. Želdinimui naudojama tik viena jų rūšis – plačialapis dirsūnas (Ch.latifolium) ir nesenai pasirodžiusi smulkesnė […]

Drėbūnai

Drėbūnai (Sporobolus) dar Lietuvoje retai auginami. Dažniausiai auginamos dvi iš Šiaurės Amerikos kilusios rūšys – Sporobolus airoides ir Sporobolus heterolepis. […]

Dryžutis nendrinis

Dryžučių (Phalaris) gentyje yra tik viena rūšis – nendrinis dryžutis (Ph.arundinacea), plačiai išplitęs mūsų šalyje, ypač gausus Nemuno žemupio užliejamose […]

Eraičinai

Eraičinai (Festuca) dažniausiai nedideli, plačiai išplitę varpiniai augalai. Lietuvoje jų natūraliai auga daugiau kaip 10 rūšių. Eraičinų pilna visur, pievose, […]

Hakonė didžioji

Hakonės (Hakonechloa) gentis monotipinė. Joje yra tik viena, iš Japonijos kilusi rūšis – didžioji hakonė (H.macra), kuri Lietuvoje dar retai […]

Imperata rytinė

Imperata (Imperata) – nedidelė gentis varpinių augalų daugiausia paplitusių atogrąžose. Gėlynuose auginama tik viena iš Pietryčių azijos kilusi rūšis – […]

Kelerija melsvoji

Kelerijų (Koeleria) gentis labai polimorfinė, turinti daug rūšių. Iš jų keturios Lietuvoje auga kaip laukiniai augalai. Dekoratyvumu pasižymi tik melsvoji […]

Kiškiagrikiai

Daugelį kiškiagrikių (taip pat ir aptinkamus Lietuvos miškuose) galima auginti gėlynuose. Dažniausios rūšys yra L. sylvatica ir L. nivea. Visi […]

Kortaderija argentininė

Kortaderijų (Cortaderia) gentyje priskaičiuojama iki 20 rūšių, gamtoje paplitusių Pietų Amerikoje ir Naujojoje Zelandijoje.  Labiausiai žinoma rūšis – argentininė kortaderija […]

Lagūras kiaušininis

Dar vadinamas kiškio uodegėle. Tai vienas populiariausių vienmečių varpinių augalų. Užauga 15–60 cm aukščio. Šluotelės labai tankios, 1,5–4 cm ilgio. […]

Lendrūnai

Lendrūnų (Calamagrostis) gentyje yra daugiau kaip 200 rūšių, augančių vidutinio ir šalto klimato zonose. Lietuvoje auga 6 laukinės  lendrūnų rūšys, […]

Mėlitai

Mėlitai (Sesleria) dar viena varpinių augalų gentis, kurios atstovų randama ir laukinėje Lietuvos floroje. Melsvasis mėlitas (S.caerulea) paplitęs šiaurės vakarų […]

Melvenės

Nors literatūroje minima nuo 2 iki 5 melvenių (Molinia) rūšių, paplitusių šiaurinėje Europos ir Azijos dalyje, tačiau iš jų apželdinimui […]

Miežis karčiuotasis

Karčiuotasis miežis (Hordeum jubatum) – vienas gražiausių varpinių augalų, auginamas jau nuo XVIII a. Stiebų aukštis – 20–60 cm, varpos […]

Miskantai

  Miskantų (Miscanthus) gentyje yra apie 15-20 rūšių. Apželdinimui naudojamos rūšys, kilusios iš Rytų Azijos. Dažniausiai auginamos įvairios kininio miskanto […]

Monažolė vandeninė ‘Variegata’

Nors daug monažolės rūšių natūraliai auga ir Lietuvoje, tačiau soduose auginama vienintelė vandeninės monažolės (Glyceria maxima) veislė ‘Variegata’. Jeigu pakanka […]

Šiandien

  • Liepos 31, šeštadienis.
  • Saulė teka 05:28, leidžiasi 21:21.
  • Mėnulis teka , leidžiasi 14:11.
  • Mėnulis Jautyje. Delčia 16:15.
  • Elena, Ignotas (Ignas), Ignacas, Sanginas, Vykintė
  • Šaknų diena. Galima krauti komposto krūvas, vežti ir kratyti mėšlą, sodinti šakniavaisius, juos tręšti. Galima genėti vaismedžius, vaiskrūmius. Imkite derlių, kurį reikės džiovinti, ilgam laikymui. Naikinkite dirvožemyje gyvenančius kenkėjus. Tręškite augalus, palaistykite rūgščią žemę mėgstančiuosius parūgštintu vandeniu. Skinkite gėles, gerai laikysis vandeny. Nepalanki diena sodinti gūžines salotas, konservuoti, virti uogienes.
  • Kai vasarą kirmėlės labai ėda obuolius, žiema bus gili.

Populiariausi straipsniai

Sekite mus

Naujienlaiškio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti Sodo spalvų naujienlaiškį, įrašykite savo el.pašto adresą.

Palaukite...

Dėkojame, kad užsiprenumeravote!

Apklausa

Kaip laistote daržus?

Įvykių kalendorius