Ašarėlės (Briza) išsiskiria iš kitų varpinių augalų tankiomis, iš šonų suspaustomis varputėmis. Gentyje apie 20 rūšių, palitusių šiauriniame pusrutulyje. Lietuvoje […]
Ašuotės (Stipa) būdingi stepių augalai paplitę Europoje, Azijoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje. Europos stepės, kurių natūralių išliko labai mažai, birželio […]
Avižuolės (Arrhenatherum bulbosum) – nuo seno Lietuvoje auginamas varpinis augalas. Užauga iki 30 cm aukščio. Stiebų apačia pakitusi, primena svogūnėlius. […]
Dar visai nesenai barzdūnai (Schizachyrium) gėlininkams buvo labai mažai žinomi augalai. Iš kelių dešimčių barzdūnų rūšių, paplitusių Šiaurės Amerikoje, gėlynuose […]
Dirsūnai (Chasmanthium) kilę iš Šiaurės Amerikos. Želdinimui naudojama tik viena jų rūšis – plačialapis dirsūnas (Ch.latifolium) ir nesenai pasirodžiusi smulkesnė […]
Drėbūnai (Sporobolus) dar Lietuvoje retai auginami. Dažniausiai auginamos dvi iš Šiaurės Amerikos kilusios rūšys – Sporobolus airoides ir Sporobolus heterolepis. […]
Dryžučių (Phalaris) gentyje yra tik viena rūšis – nendrinis dryžutis (Ph.arundinacea), plačiai išplitęs mūsų šalyje, ypač gausus Nemuno žemupio užliejamose […]
Eraičinai (Festuca) dažniausiai nedideli, plačiai išplitę varpiniai augalai. Lietuvoje jų natūraliai auga daugiau kaip 10 rūšių. Eraičinų pilna visur, pievose, […]
Imperata (Imperata) – nedidelė gentis varpinių augalų daugiausia paplitusių atogrąžose. Gėlynuose auginama tik viena iš Pietryčių azijos kilusi rūšis – […]
Kelerijų (Koeleria) gentis labai polimorfinė, turinti daug rūšių. Iš jų keturios Lietuvoje auga kaip laukiniai augalai. Dekoratyvumu pasižymi tik melsvoji […]
Kortaderijų (Cortaderia) gentyje priskaičiuojama iki 20 rūšių, gamtoje paplitusių Pietų Amerikoje ir Naujojoje Zelandijoje. Labiausiai žinoma rūšis – argentininė kortaderija […]
Dar vadinamas kiškio uodegėle. Tai vienas populiariausių vienmečių varpinių augalų. Užauga 15–60 cm aukščio. Šluotelės labai tankios, 1,5–4 cm ilgio. […]
Mėlitai (Sesleria) dar viena varpinių augalų gentis, kurios atstovų randama ir laukinėje Lietuvos floroje. Melsvasis mėlitas (S.caerulea) paplitęs šiaurės vakarų […]
Miskantų (Miscanthus) gentyje yra apie 15-20 rūšių. Apželdinimui naudojamos rūšys, kilusios iš Rytų Azijos. Dažniausiai auginamos įvairios kininio miskanto […]
Nors daug monažolės rūšių natūraliai auga ir Lietuvoje, tačiau soduose auginama vienintelė vandeninės monažolės (Glyceria maxima) veislė ‘Variegata’. Jeigu pakanka […]
Šiandien
Liepos 27, šeštadienis.
Saulė teka 05:21, leidžiasi 21:29.
Mėnulis teka 23:29, leidžiasi 13:36.
Mėnulis Jautyje 20:23, dylantis, III ketvirtis. Pilnatis liepos 21 d.
Šaknų diena. Galima krauti komposto krūvas, vežti ir kratyti mėšlą, sodinti šakniavaisius, juos tręšti. Imkite derlių, kurį reikės džiovinti, ilgam laikymui. Naikinkite dirvožemyje gyvenančius kenkėjus. Rinkite vaistinių augalų šaknis; iš jų paruošti preparatai šią dieną yra ypač veiksmingi. Skinti gėles, gerai laikysis vandeny. Nepalanki diena sodinti gūžines salotas, ruošti malkas, konservuoti, virti uogienes, sandėliuoti, krauti derlių.
