Retai auginamas mirtinių (Myrtaceae) šeimos augalas – amerikinė aka (Acca sellowiana (O. Berg.) Burret), dar vadinama feijoa (rusiškai фейхоя). Amerikinė […]
Kiviai – tai kininės aktinidijos (Actinidia deliciosa syn. A. chinensis), dar vadinamos puikiąja, vaisiai. Kinijos paatogrąžių rajonų miškuose ir kalnų […]
Ananasai kilę iš Centrinės ir Pietų Amerikos pusiau sausringų sričių. Tai bromelinių (Bromeliaceae) šeimos gentis, kuriai priskiriamos 2 rūšys. Ananasai […]
Gausios anoninių (Annonaceae) šeimos kelios rūšys auginamos kaip vertingi vaisiniai augalai: peruvinė (Annona cherimola Mill.), dygliuotoji (A. muricata L.) ir […]
Karambolinė averoja (Averrhoa carambola L.) kilusi iš Indonezijos, Filipinų ir Indijos. Šis kiškiakopūstinių (Oxalidaceae) šeimos medis auginamas retai. Jo vaisius, […]
Cezalpinijinių (Caesalpiniacae) šeimos ceratonijų (Ceratonia L.) gentyje yra tik viena rūšis – saldžioji ceratonija (C. siliqua L.). Nors Lietuvoje šis […]
Augintojai difenbachijas skirsto į žalialapes ir margalapes. Pastarųjų lapai būna su baltomis arba gelsvomis netaisyklingomis ir nevienodo dydžio dėmėmis arba […]
Figmedis, arba skiautėtalapis fikusas (Ficus carica L.), – vienintelis iš gausios šilkmedinių (Moraceae) šeimai priklausančios fikusų genties (jų žinoma apie […]
Granatmedinių (Punicaceae) šeimos gentyje – tik 2 rūšys. Paprastasis granatmedis (Punica granatum L.) paplitęs Balkanų pusiasalyje, Mažojoje Azijoje, Irane, Kaukaze, […]
Peruvinė gvajava (Psidium guajava L.) kilusi iš Centrinės Amerikos. Priklauso mirtinių (Myrtaceae) šeimai. Šis medis, dažnai šakotas kaip krūmas, užauga […]
Valgomasis kaštainis (Castanea sativa Mill.) – bukinių (Fagaceae) šeimos medis, augantis Pietų Europoje, Vakarų Azijoje, Šiaurės Afrikoje. Užauga iki 35 […] (1)
Stambesnius vaisius nei opuntija subrandina gausiašakis (Hylocereus polyrhizus (F.A.C. Weber) Britton et Rose) ir banguotasis (H. undulatus (Haw.) Britton et […]
Kilnusis lauramedis (Laurus nobilis L.) auginamas labai plačiai. Senovės Graikijoje ir senovės Romoje laikytas šventu augalu, naudotas atliekant daugybę ritualų. […]
Sapindinių (Sapindaceae) šeimos augalai daugiausia paplitę atogrąžose ir paatogrąžiuose. Kininiai ličiai (Litchi chinensis (Gaertn.) Sonn.) savaime auga Pietų Kinijoje. Jie […]
Šį erškėtinių (Rosaceae) šeimos augalą galima pamatyti ir botanikos sodų, ir mėgėjų kolekcijose. Japoninė lokva (Eriobotrya japonica (Thunb.) Lindl.) dar […]
Marantos – daugiamečiai žoliniai augalai su stačiais arba kylančiais ūgliais ir gumbiškai sustorėjusiomis šaknimis. Lapai ištisiniai, ovalūs arba lancetiški, dažnai išmarginti […]
Šiandien
Gegužės 23, pirmadienis.
Saulė teka 05:00, leidžiasi 21:32.
Mėnulis teka 03:17, leidžiasi 12:56.
Mėnulis Žuvyse, dylantis, IV ketvirtis. Delčia gegužės 22 d.
Ivona, Tautvydė, Gertautas, Žydrūnė, Žydrūnas
Tarptautinė akušerijos fistulės diena
Lapų diena. Galima augalus laistyti, purkšti, genėti gyvatvores, sėti žoles, ravėti, tręšti. Purenkite žemę aplink braškes, vaiskrūmius, daugiametes. Pavakariais purkškite augalus skystomis trąšomis. Naikinkite pelėsius.
Lietus ant pasėlių gegužės mėnesį – auksas ūkininkams.
