• rugsėjo 29 d., Antradienis

Kambariniai egzotiški augalai

Aka amerikinė

Retai auginamas mirtinių (Myrtaceae) šeimos augalas – amerikinė aka (Acca sellowiana (O. Berg.) Burret), dar vadinama feijoa (rusiškai фейхоя). Amerikinė […]

Aktinidija kininė

Kiviai – tai kininės aktinidijos (Actinidia deliciosa syn. A. chinensis), dar vadinamos puikiąja, vaisiai. Kinijos paatogrąžių rajonų miškuose ir kalnų […]

Alyvmedis europinis

Europinis alyvmedis (Olea europaea) – nedidelis visžalis medis arba krūmas, užaugantis iki 5–10 m aukščio. Tiesa, žinomi ir net iki […]

Ananasai

Ananasai kilę iš Centrinės ir Pietų Amerikos pusiau sausringų sričių. Tai bromelinių (Bromeliaceae) šeimos gentis, kuriai priskiriamos 2 rūšys. Ananasai […]

Anona peruvinė

Gausios anoninių (Annonaceae) šeimos kelios rūšys auginamos kaip vertingi vaisiniai augalai: peruvinė (Annona cherimola Mill.), dygliuotoji (A. muricata L.) ir […]

Averoja karambolinė

Karambolinė averoja (Averrhoa carambola L.) kilusi iš Indonezijos, Filipinų ir Indijos. Šis kiškiakopūstinių (Oxalidaceae) šeimos medis auginamas retai. Jo vaisius, […]

BANANAS

Įspūdingoje bananinių (Musaceae) šeimoje yra tik 2 gentys, o bananų (Musa L.) suskaičiuojama apie 25 rūšis (kitų botanikų duomenimis – […]

CERATONIJA SALDŽIOJI

Cezalpinijinių (Caesalpiniacae) šeimos ceratonijų (Ceratonia L.) gentyje yra tik viena rūšis – saldžioji ceratonija (C. siliqua L.). Nors Lietuvoje šis […]

CITRINMEDIS

Citrinmedžių (Citrus L.) paplitimo ir senųjų kultūrų auginimo sritis – Indija, Pietų Kinija ir Indokinijos pusiasalis. Iš ten jie buvo […]

DIFENBACHIJA

Augintojai difenbachijas skirsto į žalialapes ir margalapes. Pastarųjų lapai būna su baltomis arba gelsvomis netaisyklingomis ir nevienodo dydžio dėmėmis arba […]

FIGMEDIS

Figmedis, arba skiautėtalapis fikusas (Ficus carica L.), – vienintelis iš gausios šilkmedinių (Moraceae) šeimai priklausančios fikusų genties (jų žinoma apie […]

GRANATMEDIS PAPRASTASIS

Granatmedinių (Punicaceae) šeimos gentyje – tik 2 rūšys. Paprastasis granatmedis (Punica granatum L.) paplitęs Balkanų pusiasalyje, Mažojoje Azijoje, Irane, Kaukaze, […]

GVAJAVA PERUVINĖ

Peruvinė gvajava (Psidium guajava L.) kilusi iš Centrinės Amerikos. Priklauso mirtinių (Myrtaceae) šeimai. Šis medis, dažnai šakotas kaip krūmas, užauga […]

KAŠTAINIS VALGOMASIS

Valgomasis kaštainis (Castanea sativa Mill.) – bukinių (Fagaceae) šeimos medis, augantis Pietų Europoje, Vakarų Azijoje, Šiaurės Afrikoje. Užauga iki 35 […]

KAVAMEDIS ARABINIS

Kavamedžiai (Coffea L.) – raudinių (Rubiaceae) šeimos gentis, kuriai priklauso apie 40 rūšių. Tai visžaliai medeliai arba krūmai, paplitę Azijos […]

KERTUOČIAI

Stambesnius vaisius nei opuntija subrandina gausiašakis (Hylocereus polyrhizus (F.A.C. Weber) Britton et Rose) ir banguotasis (H. undulatus (Haw.) Britton et […]

LAURAMEDIS KILNUSIS

Kilnusis lauramedis (Laurus nobilis L.) auginamas labai plačiai. Senovės Graikijoje ir senovės Romoje laikytas šventu augalu, naudotas atliekant daugybę ritualų. […]

LIČIS KININIS

Sapindinių (Sapindaceae) šeimos augalai daugiausia paplitę atogrąžose ir paatogrąžiuose. Kininiai ličiai (Litchi chinensis (Gaertn.) Sonn.) savaime auga Pietų Kinijoje. Jie […]

LOKVA JAPONINĖ

Šį erškėtinių (Rosaceae) šeimos augalą galima pamatyti ir botanikos sodų, ir mėgėjų kolekcijose. Japoninė lokva (Eriobotrya japonica (Thunb.) Lindl.) dar […]

MANGAS INDINIS

Šie anakardinių (Anacardiaceae) šeimos medžiai paplitę Azijos atogrąžų miškuose. Mangų (Mangifera L.) gentyje yra apie 40 rūšių, bet kaip vaisinis […]

MARANTA

Marantos – daugiamečiai žoliniai augalai su stačiais arba kylančiais ūgliais ir gumbiškai sustorėjusiomis šaknimis. Lapai ištisiniai, ovalūs arba lancetiški, dažnai išmarginti […]
Dirvitas

Sekite mus

Šiandien

  • Rugsėjo 28, pirmadienis.
  • Saulė teka 07:14, leidžiasi 19:02.
  • Mėnulis teka 18:37, leidžiasi 02:41.
  • Mėnulis Žuvyse 18:33, pilnėjantis, II ketvirtis. Priešpilnis rugsėjo 24 d.
  • Saliamonas, Tautvydas, Vaclovas (Vacys), Vientautė
  • Vilniaus įkūrėjo, Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino diena. Pasaulinė pasiutligės diena. Tuskulėnų aukų atminimo diena.
  • Lapų diena. Palanku augalus laistyti, purkšti, sėti sideratus, sėti, sodinti, pikuoti lapines daržoves, veją. Šią dieną nupjauta žolė greitai ataugs ir bus tanki. Grėbkite lapus, kraukite kompostą. Ypač gerai ieškoti vandens, kasti, valyti šulinį. Negalima ravėti, genėti vaismedžių, krūmų, konservuoti, sandėliuoti daržovių.
  • Jeigu rudenį lauke karvės pėda pilna vandens, kitais metais lauk gero derliaus.

Populiariausi straipsniai

Naujienlaiškio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti Sodo spalvų naujienlaiškį, įrašykite savo el.pašto adresą.

Palaukite...

Dėkojame, kad užsiprenumeravote!

Apklausa

Kokiais būdais ruošiate daugiausia atsargų žiemai?

Įvykių kalendorius