Sodo spalvos > Augalų enciklopedija > Augalai margalapiai

Augalai margalapiai

AJERAS

Visi ajerai – seklių vandens pakrančių ir pelkių augalai. Žinomiausia rūšis – balinis ajeras (Acorus calamus). Gėlininkystėje dažniausiai naudojama margalapė […]

ARALIJA

Ženšenių giminaitės aralijos – daugiametės aukštos žolės arba krūmai, daugumos jų lapai labai dideli, stiebai (kartais ir lapai) dygliuoti. Mėgsta […]

ASTRANCIJA

Gėlininkai dažniausiai augina veisles raudonais, rožiniais arba žalsvais žiedais. Geriausiai auga pusiau pavėsyje, drėgnoje, bet neužmirkstančioje derlingoje dirvoje. Jeigu pakanka […]

ASTRAS

Tik iš vienos rūšies Aster lateriflorus yra atrinktos dvi veislės spalvotais lapais: ‘Lady in Black’ ir ‘Prince’. Dirvai nereiklūs. Auginami […]

ĄŽUOLAS

Galingi medžiai, paplitę beveik visame Šiaurės pusrutulyje. Lietuvoje savaime auga ir plačiau auginami tik kelių rūšių ir veislių ąžuolai. Mėgsta […]

BAJORĖ

Iki šiol teko susidurti tik su viena geltonlape bajore. Tai Centaurea montana ‘Gold Bullion’. Labai gražus violetinių žiedų ir geltonų […]

BEREINUTIS

Tankūs visžaliai žemi arba vidutinio aukščio krūmai. Smulkūs balti žiedai susitelkę šluotelėse, žydi balandžio, gegužės mėnesį. Lapai pailgai kiaušiniški arba […]

BERŽAS

Šiaurės pusrutulyje paplitę įvairaus aukščio medžiai bei krūmai nedideliais lapais, reta ažūrine laja. Vyresnių medžių kamienai dažnai balti ar rusvi, […]

BLAKĖŽUDĖ

Stambūs ilgaamžiai pavėsių augalai. Viena gražiausių veislių – ‘Brunette’ užauga iki 1,5 m aukščio. Dekoratyvi nuo pavasario iki vėlyvo rudens. […]

BLUŽNIAPAPARTIS

Dauguma paparčių žalialapiai, ir tik vienoje iš Japonijos kilusioje rūšyje Athyrium nipponicum yra formų spalvotais lapais. Labiausiai žinoma veislė ‘Pictum’. […]

BRUNERA

Nuo seno Lietuvoje auginama sibirinė brunera (Brunnera sibirica) didelio populiarumo nesusilaukė. Ji sparčiai plinta šakninėmis atžalomis, todėl labiausiai tinka dideliems […]

BUKAS

Genčiai priklauso apie 10 rūšių medžių, savaime augančių Šiaurės pusrutulyje, bei keliasdešimt veislių. Bukams būdinga lygi pilka kamieno ir šakų […]

FIZOSTEGIJA

Gentyje tik viena rūšis – Physostegia virginiana . Jos margalapė veislė – ‘Variegata’ turi lapus su baltu apvadu. Visos fizostegijos […]

GARŠVA

Visose drėgnesnėse Lietuvos pamiškėse plačiai paplitusi paprastoji garšva (Aegopodium podagraria). Nuo seno gėlininkų auginama margalapė jos forma ‘Variegatum’. Ji užauga […]

GLEDIČIJA

Dygliuoti ankštinių šeimos medžiai ovalia ažūrine laja, plunksniškais arba dukart plunksniškais sudėtiniais lapais. Žiedai smulkūs, neryškūs. Lietuvoje dažnai auginama tridyglė […]

GLUOSNIS, KARKLAS

Gausi ir įvairi gentis iš daugiau kaip 300 rūšių medžių ir krūmų, paplitusių visuose vidutinio ir šalto klimato kraštuose. Kai […]

GUOBA, VINKŠNA, SKIRPSTAS

Dažniausiai gana aukšti medžiai ištisiniais, dantytais, nesimetriškais lapais. Žiedai smulkūs, žydi prieš lapams skleidžiantis. Geriausiai auga derlingose normalaus drėgnumo dirvose, […]

GVAIZDĖ

Dažniausiai nedideliais kupsteliais augantys augalai, neretai sodinami alpinariumuose. Nuo seno Lietuvoje žinoma pajūrinė gvaizdė (Armeria maritima). Šie augalai sudaro kupstelius, […]

HAKONECHLOA

Mažai žinomi margalapiai augalai. Yra išvesta keletas veislių. ‘Aureola’ – lapai geltonai dryžuoti ir ‘Mediopicta’ – baltai dryžuoti. Lapi gana […]

HYDROSTYLE

Hydrostyle sibthorpioides ‘Variegata’ – tik 5 cm aukščio kiliminis augalas, priklausantis skėtinių šeimai. Lapai smulkūs, apvalūs su kreminiu apvadu. Mėgsta […]

IEVA

Ievos, kaip ir lauravyšnės, vyšnios, abrikosai ir migdolai, dabar jungiamos į vieną slyvos gentį, bet čia laikomės mums įprastesnio tradicinio […]

Rugpjūčio 26, pirmadienis.
Saulė teka 06:15, leidžiasi 20:25.
Mėnulis teka 00:48, leidžiasi 18:07.
Mėnulis Vėžyje 00:04, dylantis, IV ketvirtis. Delčia rugpjūčio 23 d.
Aleksandras, Algintė, Gailius, Gailutė
Lapų diena. Galima genėti gyvatvores ir kitus augalus (gražiai plėsis į šalis), sodinti gūžines salotas, Pekino kopūstus, tręšti, ravėti, laistyti. Naikinkite dirvos paviršiuje gyvenančius kenkėjus. Palanki diena spausti sultis. Rekomenduojama valyti organizmą, kraują (dilgėlių arbata). Nepalanku sodinti augalus, turinčius stiebtis į viršų, nuimti derlių, skirtą saugoti ir laikyti.
Kai ant ąžuolo daug gilių, bus šalta žiema ir šilta vasara.