• liepos 27 d., Šeštadienis

Augalai margalapiai

Alūnės

Iš Šiaurės Amerikos kilę uolaskėlinių (Saxifragaceae) šeimos augalai, dažniausiai auginami dėl puošnių lapų. Nuo seno alūnės buvo žinomos kaip kuklios […]

ARALIJA

Ženšenių giminaitės aralijos – daugiametės aukštos žolės arba krūmai, daugumos jų lapai labai dideli, stiebai (kartais ir lapai) dygliuoti. Mėgsta […]

Ąžuolai

Galingi medžiai, paplitę beveik visame Šiaurės pusrutulyje. Lietuvoje savaime auga ir plačiau auginami tik kelių rūšių ir veislių ąžuolai. Mėgsta […]

Beržai

Šiaurės pusrutulyje paplitę įvairaus aukščio medžiai bei krūmai nedideliais lapais, reta ažūrine laja. Vyresnių medžių kamienai dažnai balti ar rusvi, […]

BLAKĖŽUDĖ

Stambūs ilgaamžiai pavėsių augalai.  Viena gražiausių veislių – ‘Brunette’ užauga iki 1,5 m aukščio. Dekoratyvi nuo pavasario iki vėlyvo rudens. […]

Blužniapapartis japoninis

Japoninio blužniapaparčio (Athyrium nipponicum) veislės palyginti neseniai pradėtos auginti soduose. Dauguma paparčių žalialapiai, ir tik ši viena iš Japonijos kilusi […]

BRUNERA

Nuo seno Lietuvoje auginama sibirinė brunera (Brunnera sibirica) didelio populiarumo nesusilaukė. Ji sparčiai plinta šakninėmis atžalomis, todėl labiausiai tinka dideliems […]

BUKAS

Genčiai priklauso apie 10 rūšių medžių, savaime augančių Šiaurės pusrutulyje, bei keliasdešimt veislių. Bukams būdinga lygi pilka kamieno ir šakų […]

Dryžutis nendrinis

Dryžučių (Phalaris) gentyje yra tik viena rūšis – nendrinis dryžutis (Ph.arundinacea), plačiai išplitęs mūsų šalyje, ypač gausus Nemuno žemupio užliejamose […]

FIZOSTEGIJA

Gentyje tik viena rūšis – Physostegia virginiana . Jos margalapė veislė – ‘Variegata’ turi lapus su baltu apvadu. Visos fizostegijos […]

GARŠVA

Visose drėgnesnėse Lietuvos pamiškėse plačiai paplitusi paprastoji garšva (Aegopodium podagraria). Nuo seno gėlininkų auginama margalapė jos forma ‘Variegatum’. Ji užauga […]

GLEDIČIJA

Dygliuoti ankštinių šeimos medžiai ovalia ažūrine laja, plunksniškais arba dukart plunksniškais sudėtiniais lapais. Žiedai smulkūs, neryškūs. Lietuvoje dažnai auginama tridyglė […]

GLUOSNIS, KARKLAS

Gausi ir įvairi gentis iš daugiau kaip 300 rūšių medžių ir krūmų, paplitusių visuose vidutinio ir šalto klimato kraštuose. Kai […]

GUOBA, VINKŠNA, SKIRPSTAS

Dažniausiai gana aukšti medžiai ištisiniais, dantytais, nesimetriškais lapais. Žiedai smulkūs, žydi prieš lapams skleidžiantis. Geriausiai auga derlingose normalaus drėgnumo dirvose, […]

GVAIZDĖ

Dažniausiai nedideliais kupsteliais augantys augalai, neretai sodinami alpinariumuose. Nuo seno Lietuvoje žinoma pajūrinė gvaizdė (Armeria maritima). Šie augalai sudaro kupstelius, […]

Hakonė didžioji

Hakonės (Hakonechloa) gentis monotipinė. Joje yra tik viena, iš Japonijos kilusi rūšis – didžioji hakonė (H.macra), kuri Lietuvoje dar retai […]

HAKONECHLOA

Mažai žinomi margalapiai augalai. Yra išvesta keletas veislių. ‘Aureola’ – lapai geltonai dryžuoti ir ‘Mediopicta’ – baltai dryžuoti. Lapi gana […]

HYDROSTYLE

Hydrostyle sibthorpioides ‘Variegata’ – tik 5 cm aukščio kiliminis augalas, priklausantis skėtinių šeimai. Lapai smulkūs, apvalūs su kreminiu apvadu. Mėgsta […]

IMPERATA

Įdomus varpinių šeimos augalas. Jo veislė ‘Red Baron’ (sin. ‘Rubra’) turi pačius raudoniausius iš visų varpinių lapus. Lapai beveik visą […]

Imperata rytinė

Imperata (Imperata) – nedidelė gentis varpinių augalų daugiausia paplitusių atogrąžose. Gėlynuose auginama tik viena iš Pietryčių azijos kilusi rūšis – […]

KALIMERIS

Tai astrams artimai giminingi augalai. Kalimeris yomena ‘Fuji Snow’ lapai siauri, baltais su rožiniu atspalviu galais. Margumas išlieka nuo ankstyvo […]

Šiandien

  • Liepos 27, šeštadienis.
  • Saulė teka 05:21, leidžiasi 21:29.
  • Mėnulis teka 23:29, leidžiasi 13:36.
  • Mėnulis Jautyje 20:23, dylantis, III ketvirtis. Pilnatis liepos 21 d.
  • Natalija, Svalia, Žintautas, Žintautė, Sergijus, Panteleonas, Subartas
  • Šaknų diena. Galima krauti komposto krūvas, vežti ir kratyti mėšlą, sodinti šakniavaisius, juos tręšti. Imkite derlių, kurį reikės džiovinti, ilgam laikymui. Naikinkite dirvožemyje gyvenančius kenkėjus. Rinkite vaistinių augalų šaknis; iš jų paruošti preparatai šią dieną yra ypač veiksmingi. Skinti gėles, gerai laikysis vandeny. Nepalanki diena sodinti gūžines salotas, ruošti malkas, konservuoti, virti uogienes, sandėliuoti, krauti derlių.
  • Jei voras tinklą pina, bus giedra.

Populiariausi straipsniai

Sekite mus

Naujienlaiškio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti Sodo spalvų naujienlaiškį, įrašykite savo el.pašto adresą.

Palaukite...

Dėkojame, kad užsiprenumeravote!

Apklausa

Kaip gaunate „Sodo spalvas“?

Įvykių kalendorius