• lapkričio 17 d., Sekmadienis

Augalai margalapiai

ARALIJA

Ženšenių giminaitės aralijos – daugiametės aukštos žolės arba krūmai, daugumos jų lapai labai dideli, stiebai (kartais ir lapai) dygliuoti. Mėgsta […]

ASTRAS

Tik iš vienos rūšies Aster lateriflorus yra atrinktos dvi veislės spalvotais lapais: ‘Lady in Black’ ir ‘Prince’. Dirvai nereiklūs. Auginami […]

ĄŽUOLAS

Galingi medžiai, paplitę beveik visame Šiaurės pusrutulyje. Lietuvoje savaime auga ir plačiau auginami tik kelių rūšių ir veislių ąžuolai. Mėgsta […]

BAJORĖ

Iki šiol teko susidurti tik su viena geltonlape bajore. Tai Centaurea montana ‘Gold Bullion’. Labai gražus violetinių žiedų ir geltonų […]

BEREINUTIS

Tankūs visžaliai žemi arba vidutinio aukščio krūmai. Smulkūs balti žiedai susitelkę šluotelėse, žydi balandžio, gegužės mėnesį. Lapai pailgai kiaušiniški arba […]

BERŽAS

Šiaurės pusrutulyje paplitę įvairaus aukščio medžiai bei krūmai nedideliais lapais, reta ažūrine laja. Vyresnių medžių kamienai dažnai balti ar rusvi, […]

BLAKĖŽUDĖ

Stambūs ilgaamžiai pavėsių augalai.  Viena gražiausių veislių – ‘Brunette’ užauga iki 1,5 m aukščio. Dekoratyvi nuo pavasario iki vėlyvo rudens. […]

BLUŽNIAPAPARTIS

Dauguma paparčių žalialapiai, ir tik vienoje iš Japonijos kilusioje rūšyje Athyrium nipponicum yra formų spalvotais lapais. Labiausiai žinoma veislė ‘Pictum’. […]

BRUNERA

Nuo seno Lietuvoje auginama sibirinė brunera (Brunnera sibirica) didelio populiarumo nesusilaukė. Ji sparčiai plinta šakninėmis atžalomis, todėl labiausiai tinka dideliems […]

BUKAS

Genčiai priklauso apie 10 rūšių medžių, savaime augančių Šiaurės pusrutulyje, bei keliasdešimt veislių. Bukams būdinga lygi pilka kamieno ir šakų […]

FIZOSTEGIJA

Gentyje tik viena rūšis – Physostegia virginiana . Jos margalapė veislė – ‘Variegata’ turi lapus su baltu apvadu. Visos fizostegijos […]

GARŠVA

Visose drėgnesnėse Lietuvos pamiškėse plačiai paplitusi paprastoji garšva (Aegopodium podagraria). Nuo seno gėlininkų auginama margalapė jos forma ‘Variegatum’. Ji užauga […]

GLEDIČIJA

Dygliuoti ankštinių šeimos medžiai ovalia ažūrine laja, plunksniškais arba dukart plunksniškais sudėtiniais lapais. Žiedai smulkūs, neryškūs. Lietuvoje dažnai auginama tridyglė […]

GLUOSNIS, KARKLAS

Gausi ir įvairi gentis iš daugiau kaip 300 rūšių medžių ir krūmų, paplitusių visuose vidutinio ir šalto klimato kraštuose. Kai […]

GUOBA, VINKŠNA, SKIRPSTAS

Dažniausiai gana aukšti medžiai ištisiniais, dantytais, nesimetriškais lapais. Žiedai smulkūs, žydi prieš lapams skleidžiantis. Geriausiai auga derlingose normalaus drėgnumo dirvose, […]

GVAIZDĖ

Dažniausiai nedideliais kupsteliais augantys augalai, neretai sodinami alpinariumuose. Nuo seno Lietuvoje žinoma pajūrinė gvaizdė (Armeria maritima). Šie augalai sudaro kupstelius, […]

HAKONECHLOA

Mažai žinomi margalapiai augalai. Yra išvesta keletas veislių. ‘Aureola’ – lapai geltonai dryžuoti ir ‘Mediopicta’ – baltai dryžuoti. Lapi gana […]

HYDROSTYLE

Hydrostyle sibthorpioides ‘Variegata’ – tik 5 cm aukščio kiliminis augalas, priklausantis skėtinių šeimai. Lapai smulkūs, apvalūs su kreminiu apvadu. Mėgsta […]

IMPERATA

Įdomus varpinių šeimos augalas. Jo veislė ‘Red Baron’ (sin. ‘Rubra’) turi pačius raudoniausius iš visų varpinių lapus. Lapai beveik visą […]

KALIMERIS

Tai astrams artimai giminingi augalai. Kalimeris yomena ‘Fuji Snow’ lapai siauri, baltais su rožiniu atspalviu galais. Margumas išlieka nuo ankstyvo […]

KEMERAS

Tarp daugelio kemerų (Eupatorium) rūšių veislių yra keletas margais bei spalvotais lapais. Veislės Eupatorium rugosum ‘Chocolate’ lapai šokolado spalvos. Geriausiai […]

Šiandien

  • Lapkričio 17, sekmadienis.
  • Saulė teka 07:53, leidžiasi 16:14.
  • Mėnulis teka 14:39, leidžiasi 00:15
  • Mėnulis Žuvyse, pilnėjantis, II ketvirtis.
  • Benita, Dionyzas, Elžbieta, Getautas, Gilvilė, Grigalius, Nemira, Viktorija.
  • Tarptautinė studentų diena.
  • Lapų diena. Tinkamas metas laistyti augalus, purkšti, tręšti, grėbti lapus, krauti kompostą. Nurinkite nukritusius lapus nuo besidriekiančių spygliuočių šakelių, nes po ilgesnio laiko pagels spygliai. Juos galima palikti po lapuočiais krūmais, ant gebenių, žiemių, pachisandrų. Iki pavasario lapai suirs ir virs trąšomis. Nepalanku genėti vaismedžius, krūmus, konservuoti, sandėliuoti daržoves.
  • Lapkričio upelis iš krantų, šienas į kupetas.

Įvykių kalendorius

Populiariausi straipsniai

Apklausa

Ar jūsų tvenkinyje ar šulinyje vis dar nusekęs vanduo po vasaros sausros ?

Rezultatai

Kraunasi ... Kraunasi ...

Naujienlaiškio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti Sodo spalvų naujienlaiškį, įrašykite savo el.pašto adresą.

Palaukite...

Dėkojame, kad užsiprenumeravote!

Sekite mus