Grėsviai - Kalmia

Gentyje žinomos 7 rūšys, paplitusios Šiaurės Amerikoje. Lietuvoje auginamos 2 rūšys ir nemažai veislių. Visi grėsviai – visžaliai krūmai.

Plačialapis grėsvis (Kalmia latifolia) savaime paplitęs Šiaurės Amerikos rytinėje dalyje, Floridoje. Ten auga kalnų šlaitų miškų pelkėtose vietose. Lietuvoje reta, nes nepakankamai ištverminga. JAV laikomas vienu gražiausių augalų po rožių ir rododendrų.

Šis krūmas išauga iki 1,5–2 m aukščio, tėvynėje – iki 3–4,5 m. Ūgliai pliki. Šakų žievė ruda su rausvu atspalviu. Lapai tvirti, odiški, žvilgantys, ovalūs, 5–13 cm ilgio, lygiakraščiai. Jų viršutinė pusė tamsi žalia, apatinė žalia su gelsvu atspalviu. Žiedų vainikėliai suaugtiniai, žvaigždiški, iki 2,5 cm skersmens, tipinės rūšies – rožiniai su tamsiomis violetinėmis dėmėmis vainiklapių vidinėje pusėje.

Lietuvoje viena pirmųjų pradėta auginti plačialapio grėsvio veislė ‘Ostbo Red’, išvesta JAV 1940 m.

Aprašomos veislės sprogstantys pumpurai ryškiai raudoni, o išsiskleidę žiedai rožiniai. Žiedynas – tankus viršūninis skėtis. Žydi birželio–liepos mėnesiais. Vaisiai – apie 6–7 mm skersmens rudos rutuliškos dėžutės su smulkiomis sėklomis.

Siauralapis grėsvis (K. angustifolia) paplitęs Šiaurės Amerikos rytuose, lapuočių ir mišruose miškuose. Ši rūšis žemesnė, krūmai siekia iki 1 m aukščio, bet išsiskleidžia iki 1,5 m pločio. Lapai lancetiški, iki 6 cm ilgio, odiški, žvilgantys ryškiai žali. Žiedai smulkesni, nei plačialapio grėsvio, apie 1,5 cm skersmens, šviesiau ar tamsiau raudoni, kekėse.

Lietuvoje auginamos veislės ʻCandidaʼ ryškiai baltais žiedais ir ʻRubraʼ – tamsiai raudonais.

Visi grėsviai gerai auga augalinėje žemėje, sumaišytoje su rūgščiomis aukštapelkių durpėmis (pH 4,5–6), gausiai laistomi. Iš dalies unksminiai arba unksminiai. Švelnias žiemas ištveria, o šaltomis apšąla. Reikia pridengti. Užterštam miestų orui atsparūs. Dauginami žaliais ir sumedėjusiais auginiais, atlankomis.

Veislės labai perspektyvios, augintinos greta rododendrų, nedidelėmis grupėmis medžių paunksmėje ir užuovėjoje.