Bugienis dyglialapis - Ilex aquifolium
Augalas savaime paplitęs Pietų ir Vakarų Europoje Šiaurės Afrikoje, Irane, Kaukaze. Lietuvoje retokas. Iki 1,5 m aukščio krūmas, tėvynėje auga 10–15 m aukščio medžiu su 40–60 cm skersmens kamienu. Ūgliai žali su gelsvu atspalviu. Šakų žievė lygi, rusvai arba blankiai pilka. Lapai odiški, standūs, iki 5–7 cm ilgio, elipsiški arba pailgai kiaušiniški, tamsia žalia, žvilgančia viršutine ir šviesia žalia apatine puse. Lapalakščiai banguoti, jų kraštai stambiai ir retai dantyti, su aštriais trikampiais dygliais smailiose dantukų viršūnėse. Senesni lapai lygiakraščiai ir bedygliai. Žiedai smulkūs, balti, kvapūs, dažniausiai po 3 trumpakotėse kekėse lapų pažastyse. Žydi birželio mėnesį. Vaisiai – 0,7–1 cm skersmens rutuliškos ryškios raudonos uogos su 4 (5) sėklomis. Rugpjūčio mėnesį jos paraudonuoja ir kabo ant šakelių iki kovo.
Gerai auga lengvame, puveningame, pakankamai drėgname ir rūgščiame (pH 6–7) dirvožemyje. Sausras ištveria sunkiai. Unksminis. Šaltomis žiemomis, kai temperatūra nukrenta žemiau –20º C, antžeminė dalis apšąla, bet paskui atželia. Atsparus užterštam miestų orui.
Nors auga lėtai, bet pakantus karpymui, todėl tinka gyvatvorėms ir figūroms formuoti. Ilgaamžis. Sodintinas pavieniui ir mažomis grupėmis arti pastatų. Vienanamis, žydi ir dera net augdamas vienas.
Dyglialapis bugienis ‘Alaska’ Vakarų Europoje žinomas nuo 1960 m. Lietuvoje retoka, tačiau yra ypač perspektyvi. Krūmas – iki 1 m aukščio, vertikalaus, bet glaustesnio augumo už tipinę rūšį. Ūgliai ir jaunos šakelės žali su gelsvu atspalviu. Lapai 3–6 cm ilgio ir 2,5–4 cm pločio, odiški, standūs, tamsūs žali, žvilgantys. Iš kitų veislių išsiskiria itin dideliu lapalakščių banguotumu ir gausiu, labai aštriu kraštų dantytumu ir dygliuotumu. Individai yra tik moteriški. Žiedai kvapūs, su iškiliomis žaliomis mezginėmis ir baltais vainikėliais. Vaisiai – 0,7–0,9 cm skersmens rutuliškos skaisčios raudonos uogos. Dera, kai greta auga kitų veislių vyriškų arba dvilyčių tipinės rūšies individų. Žemesnis ir tankesnis už tipinę rūšį, kur kas geriau žiemoja. Tik auginamas atvirose vietose, neužpustytas ir nepridengtas nepalankiomis žiemomis apšąla. Dauginamas žaliais auginiais. Labai tinka figūroms karpyti.
‘Argentea Marginata’ (‘Argenteomarginata’) Lietuvoje platinama nuo 1993 m. Sodybose kol kas retoka. Krūmas – apie 1 m aukščio, į viršų ir šalis išsidraikiusiomis šakomis. Šakos ir ūgliai žalsvi. Lapai yra iki 8 cm ilgio, elipsiški arba pailgai kiaušiniški, tamsūs žali, žvilgantys, siaurais baltais su kreminiu atspalviu apvadais. Kraštai banguoti, aštriai dantyti, apaugę dygliais. Jauni, ką tik išsprogę lapai yra rožinės spalvos. Augalas vienanamis arba moteriškas. Dauginama žaliais auginiais. Žiemai rekomenduojama lengvai pridengti.
‘Aurea Marginata’ (‘Aureomarginata’) Lietuvos sodybose retoka. Krūmas išauga 1–1,5 m aukščio. Šakos rudos su raudonu atspalviu, stiebai pilki arba pilki su rusvu atspalviu. Lapai odiški, elipsiški arba pailgai kiaušiniški su geltonais apvadais stambiai ir aštriai dantytuose, dygliuotuose kraštuose. Veislė moteriška, deranti, kai auga greta vyriškų individų. Nuo tipinės rūšies skiriasi tik geltonais lapų apvadais. Unksminis, bet mažiau nei tipinė rūšis. Dauginamas žaliais auginiais.
