Dyglainė raudonvaisė - Pyracantha coccinea
Raudonvaisės dyglainės tėvynė – Italija, Mažoji Azija. Lietuvoje retoka, auginama botanikos soduose ir sodininkų mėgėjų sodybose. Krūmas – 1,5–2,5(4) m aukščio, plačiai kiaušiniškos ar netaisyklingos formos. Jauni ūgliai pilki, plaukuoti. Lapeliai kiaušiniškai lancetiški, 2–4 cm ilgio, taisyklingai banguotais ar dantytais pakraščiais, tamsiai žali, žvilgantys. Žiedai balti, 8 mm skersmens, susitelkę į 3–4 cm skersmens skydiškus žiedynus, žydi birželio mėnesį. Vaisiai – 5–6 mm skersmens rutuliški, ryškūs raudoni obuoliukai. subręsta spalį ir per žiemą kabo ant šakelių, žydi ir dera labai gausiai.
Geriausiai tarpsta vidutinio derlingumo ir derlingoje, normalaus drėgnumo kalkingoje (pH 7–9) priemolio dirvoje. Atspari užterštam miestų orui, jautroka ligoms ir kenkėjams, šaltesnėmis žiemomis apšąla, o kartais net ir žūsta, todėl reikia pridengti.
Dauginama sėklomis. Sodinama pavieniui ir nedidelėmis grupėmis saulėtose, gerai matomose, nuo šaltų žiemos vėjų apsaugotose vietose. Ypač puošniai atrodo derantys augalai.
Dyglainių auginama keletas veislių, iš kurių populiariausios yra dvi.
‘Kasan’ išauginta Kazanės botanikos sode ir apie 1920–1923 metus atvežta į Italiją ir Berlyną. Krūmas – iki 2–3 m aukščio, plačiai kiaušiniškas. Morfologiniais požymiais primena rūšį. Nuo jos skiriasi plačiais elipsiškais lapais, stambesniais (9–11 mm skersmens) oranžiškai raudonais vaisiais, gausesniu kasmetiniu žydėjimu ir derėjimu. Ekologiniais reikalavimais, dauginimu ir panaudojimu želdynuose panaši į rūšį. Ten, kur klimatas drėgnesnis, šią formą labai puola amarai. Dauginama skiepijant į rūšinius augalus.
‘Soleil d’Or’ forma rasta apie 1970 metus Prancūzijoje. Krūmas išauga iki 2–3 m aukščio. Nuo rūšies skiriasi ryškiais šviesiais geltonais vaisiais. Dauginama skiepijant į rūšį ir sėklomis (formai būdingus požymius išlaiko 15–40% sėklinės kilmės augalų). Ypač puošniai atrodo rudenį, sunokus vaisiams.
