Baklažanas (Solanum melongena) vienmetis bulvinių (Solanaceae) šeimos kiauliauogių (Solanum) genties augalas.Sėklos sėjamos vasarį–kovą. Baklažanai mėgsta šilumą, auga lėtai: jiems geriausia […]
Baltašaknės – lelijinių (Liliaceae) šeimos daugiamečiai žoliniai augalai. Šakniastiebiai stori, balti, randuoti. Gentyje – apie 30 rūšių; Lietuvoje natūraliai auga […]
Bandreniai (Echinops) – aukštoki, iki 1,5 m siekiantys augalai, tarp kitų gėlių išsiskiria savotiškais rutuliškais žiedynais. Dažniausiai auginami žydrasis (E. […]
Begonijinių (Begoniaceae) šeimos begonijų gentis gausi – suskaičiuojama apie 1 000 rūšių. Nors dauguma kambarinių begonijų – puošnūs lapiniai augalai, […]
Populiariausios vienmetės gėlės – visadžydžių begonijų grupė (dar vadinama Semperflorens grupė). Visadžydė begonija (Begonia semperflorens) – šios grupės pradininkė. Kryžminant […]
Taškuotoji beloperonė (Beloperone guttata) – gan ištvermingas, iš Meksikos kilęs puskrūmis. Užauga iki 1 m aukščio, tankiai šakojasi, šakos neretai išlinksta […]
Tankūs visžaliai žemi arba vidutinio aukščio krūmai. Smulkūs balti žiedai susitelkę šluotelėse, žydi balandžio, gegužės mėnesį. Lapai pailgai kiaušiniški arba […]
Bergenijos (Bergenia) paplitusios Rytų ir Vidurinėje Azijoje, Sibire. Augalai išsiskiria dideliais mėsingais lapais. Dauguma berganijų visžalės, tik kai kurios retai auginamos […]
Daugiametis puskrūmis. Iš augalo lapų verdama tonizuojanti arbata, jais paskaninamas vynas, likeriai. Gydo tulžies pūslės, virškinimo sutrikimus. Augalas dekoratyvus. Sodinamas […]
Šiaurės pusrutulyje paplitę įvairaus aukščio medžiai bei krūmai nedideliais lapais, reta ažūrine laja. Vyresnių medžių kamienai dažnai balti ar rusvi, […]
Kažkada linkstančios ir ant žemės gulančios rožių šakos buvo laikomos netvarkingomis, gadinančiomis vaizdą. Pradėjus rožėmis želdinti nelygaus reljefo sodus, atraminių […]
Skėtinis bėžis (Butomus umbellatus) vertinamas dėl grakščių žiedų. Linijiški lapai sudaro kupstus, o belapis stiebas su skėtišku žiedynu siekia iki […]
Apie 50 bilbergijų rūšių paplitusios Amerikos atogrąžose. Svyrančioji bilbergija (Bilbergia nutans) jau labai seniai auginama ir kambariuose. Galima įsigyti įvairių […]
Japoninio blužniapaparčio (Athyrium nipponicum) veislės palyginti neseniai pradėtos auginti soduose. Dauguma paparčių žalialapiai, ir tik ši viena iš Japonijos kilusi […]
Iki 80 cm aukščio Šiaurės Amerikos augalas. Vasaros viduryje išleidžia originalius žiedynus su raudonais kuokeliais. Tinka sausoms puokštėms. Geriausiai auga […]
Dar ne taip seniai brugmansijos buvo vadinamos durnaropėmis ir jungiamos su pastarosiomis į vieną bulvinių arba kiauliauoginių (Solanaceae) šeimos gentį. […]
Mėgsta rūgštų, drėgną, vandeniui laidų vidutinio derlingumo dirvožemį. Ekologija panaši į erikų. Pavasarį reikalinga lengva užuovėja. Gerai auga lengvai pritemdyta. […]
Bruknės – 10–30 cm aukščio visžaliai krūmokšniai, paplitę sausuose pušynuose, eglynuose, kirtavietėse. Jų lapai paprastai būna atvirkščiai kiaušiniški, odiški, su […]
Nuo seno Lietuvoje auginama sibirinė brunera (Brunnera sibirica) didelio populiarumo nesusilaukė. Ji sparčiai plinta šakninėmis atžalomis, todėl labiausiai tinka dideliems […]
Šioje bulvinių arba kiauliauoginių šeimos (Solanaceae) gentyje – apie 30 rūšių medelių ir krūmų. Kambarine gėle tapo smulkiažiedė brunfelsija (Brunfelsia pauciflora). […]
Itin dera alpinariumuose ir šiaurės ekspozicijos šlaiteliuose. Gerai auga lengvame, puveningame, rūgščiame (pH 6–7) dirvožemyje. Reiklus drėgnumui. Plačiau skaitykite žurnale […]
Anglijoje, Prancūzijoje daržinis builis laikomas vertingu prieskoniu, todėl čia ypač populiarus ir mielai auginamas.Turi daug vitaminų C ir A. Valo […]
Burbuliai – vėdryninių (Ranunculaceae) šeimos gentis. Daugiamečiai žoliniai augalai kuokštinėmis šaknimis ir spirališkai išsidėsčiusiais plaštakiškai suskaldytais lapais. Žinoma apie 15 […]
Soduose auginami kelių rūšių ir nemažai veislių burnočiai (Amaranthus). Uodegotieji burnočiai (A. caudatus) puošiasi žemyn nusvirusiais raudonais arba žaliais žiedynais. […]
Mėnulis Žuvyse 18:33, pilnėjantis, II ketvirtis. Priešpilnis rugsėjo 24 d.
Saliamonas, Tautvydas, Vaclovas (Vacys), Vientautė
Vilniaus įkūrėjo, Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino diena. Pasaulinė pasiutligės diena. Tuskulėnų aukų atminimo diena.
Lapų diena. Palanku augalus laistyti, purkšti, sėti sideratus, sėti, sodinti, pikuoti lapines daržoves, veją. Šią dieną nupjauta žolė greitai ataugs ir bus tanki. Grėbkite lapus, kraukite kompostą. Ypač gerai ieškoti vandens, kasti, valyti šulinį. Negalima ravėti, genėti vaismedžių, krūmų, konservuoti, sandėliuoti daržovių.
Jeigu rudenį lauke karvės pėda pilna vandens, kitais metais lauk gero derliaus.
