• rugsėjo 19 d., Sekmadienis
Paieška pagal lietuvišką pavadinimą: A Ą B C Č D E F G H I J K L M N O P R S Š T U V X Z Ž
Paieška pagal lotynišką pavadinimą: A B C D E F G H I Y J K L M N O P Q R S T U W X Z Ž

Paieška augalų enciklopedijoje

Abrikosai (Armeniaca)

Lietuvių, kaip ir dar kelių kitų šalių, autoriai abrikosus, ievas, vyšnias, slyvas, lauravyšnes ir migdolus laiko atskiromis erškėtinių šeimos gentimis, […]

Acenos (Acaena)

Visos acenos (Acaena) natūraliai paplitusios pietų pusrutulyje: Anduose, Naujojoje Zelandijoje, Australijoje. Pas mus geriausiai auga kilusios iš Naujosios Zelandijos kalnų. […]

Achimenės (Achimenes)

Achimenės – daugiamečiai augalai, turintys žvynuotus šakniastiebius. Apie 50 rūšių auga Centrinėje ir Pietų Amerikoje. Kelios rūšys auginamos namuose vazonėliuose: […]

Adonis pavasarinis (Adonis vernalis)

Pavasarinis adonis (Adonis vernalis) kilęs iš Vidurio ir Pietryčių Europos. Žydi balandžio – gegužės mėnesiais. Žiedai dideli – 3-7 cm […]

Afelandra (Aphelandra)

Afelandros – žemi krūmeliai ir puskrūmiai, paplitę Pietų Amerikos atogrąžose ir paatogrąžėse. Žvynuotoji afelandra (Aphelandra squarrosa) natūraliai auga Brazilijoje. Augalas neaukštas, […]

Agapantas (Agapanthus)

Tai iš pietų Afrikos kilęs puošnus augalas. Iš gentyje žinomų 5 rūšių namuose dažniau auginamos dvi: skėtinis arba afrikinis agapantas […]

Agarai (Trapa)

Agarai (Trapa) – vieni įdomiausių plūduriuojančių mūsų krašto augalų. Gamtoje jie labai reti ir saugomi, bet įsigyti jų galima iš […]

Agrastas paprastasis (Ribes uva-crispa )

Paprastasis agrastas (Ribes uva-crispa L., syn. Grossularia reclinata, G. uva-crispa) priklauso uolaskėlinių (Saxifragaceae) šeimai agrastinių (Grossulariaceae) genčiai. Tėvynė – Centrinė […]

Aguona rytinė (Papaver orientale)

Rytinė auguona (Papaver orientale) kilusi iš Kaukazo, Irano, Turkijos, kur auga kalnų šlaituose, 2000–2800 m aukštyje. Stambus, labai ryškus augalas. […]

Aguonaičiai (Meconopsis)

Aguonaičiai – aguoninių (Papaveraceae) šeimos augalai. Genčiai priskiriamos apie 45 rūšys vienmečių, dvimečių ir daugiamečių augalų. Paplitusios Azijoje: Kinijoje, Nepale, […]

Agurkai (Cucumis)

Uždarose patalpose – balkonuose, verandose ir šiltnamiuose – geriausia auginti partenokarpinius (savidulkius) hibridinius agurkus. Pasidomėję, specialioje literatūroje rasite patarimų, kad […]

Agurklė vaistinė (Borago officinalis)

Agurklė (Borago officinalis)  – vienmetis žolinis augalas. Stiebai statūs, šakoti. Lapai pilkšvai žali; apatiniai – elipsiški, su lapkočiais, viršutiniai – […]

Aiškenis (Aeschynanthus)

Visos aiškenių rūšys (gentyje jų apie 170) – svyrantys, kartais laipiojantys augalai, kilę iš Pietryčių Azijos ir Indonezijos. Mėsinguose lapuose […]

Ajeras balinis (Acorus calamus)

Balinis ajeras (Acorus calamus) vertinamas dėl būdingo aromato ir vaistinių savybių. Užauga 0,6–1 m aukščio, pamažu plinta šakniastiebiais. Veislės ‘Variegatus’ […]

Aka amerikinė (Acca sellowiana)

Retai auginamas mirtinių (Myrtaceae) šeimos augalas – amerikinė aka (Acca sellowiana (O. Berg.) Burret), dar vadinama feijoa (rusiškai фейхоя). Amerikinė […]

Akebija (Akebia)

Penkialapė akebija (Akebia quinata) – puošnius sudėtinius pirštiškus lapus turinti pusiau visžalė liana. Paplitusi centrinėje Kinijoje, Korėjoje ir Japonijoje. Tėvynėje […]

Aktinidija kininė (Actinidia deliciosa)

Kiviai – tai kininės aktinidijos (Actinidia deliciosa syn. A. chinensis), dar vadinamos puikiąja, vaisiai. Kinijos paatogrąžių rajonų miškuose ir kalnų […]

Aktinidija margalapė (Actinidia kolomikta)

Margalapė aktinidija (Actinidia kolomikta) – tai dvinamė liana, nors gali pasitaikyti ir vienanamių veislių. Šios aktinidijos auga Tolimuosiuose Rytuose, Sachaline […]

Aktinidija smailialapė (Actinidia arguta)

Smailialapė arba dailioji aktinidija (Actinidia arguta) gali užaugti iki 25 m aukščio, bet dažniausiai būna perpus žemesnė. Natūraliai paplitusi Tolimuosiuose […]

Alūnės (Heuchera)

Iš Šiaurės Amerikos kilę uolaskėlinių (Saxifragaceae) šeimos augalai, dažniausiai auginami dėl puošnių lapų. Nuo seno alūnės buvo žinomos kaip kuklios […]

Alyvmedis europinis (Olea europaea)

Europinis alyvmedis (Olea europaea) – nedidelis visžalis medis arba krūmas, užaugantis iki 5–10 m aukščio. Tiesa, žinomi ir net iki […]

Alyvos (Syringa )

Apie 20 alyvų rūšių savaime paplitusios Rytų Azijoje ir Pietryčių Europoje. Daugelis jų nuo XVI amžiaus auginamos kone viso pasaulio […]

Alyvos japoninės (Syringa reticulata )

Genčiai priklauso apie 20 rūšių ir tūkstančiai veislių gražiai žydinčių, dažnai kvapių sumedėjusių augalų, bet medžių tarp jų visai nedaug. […]

Amorfa krūminė (Amorpha fruticosa )

Šioje Šiaurės Amerikos gentyje – apie 15 rūšių krūmų neporomis plunksniškais lapais, stačiais kompaktiškais žiedynais, smulkiais žiedais ir vaisiais. Amorfos […]

Ananasai (Ananas )

Ananasai kilę iš Centrinės ir Pietų Amerikos pusiau sausringų sričių. Tai bromelinių (Bromeliaceae) šeimos gentis, kuriai priskiriamos 2 rūšys. Ananasai […]

Angliškos rožės (Rosa )

Ši rožių grupė gan nauja. Praėjusio amžiaus viduryje anglų selekcininkas David C. H. Austin, o vėliau ir sūnus David J. […]

Anksta (Draba)

Dauguma ankstų – lengvai auginamos kalnų rūšys. Tiesa, kai kurie smulkūs aukštikalnių augalai auga labai sunkiai. Daugumos ankstų lapai sudaro […]

Anona peruvinė (Anona cherimola)

Gausios anoninių (Annonaceae) šeimos kelios rūšys auginamos kaip vertingi vaisiniai augalai: peruvinė (Annona cherimola Mill.), dygliuotoji (A. muricata L.) ir […]

Anturis kolumbinis (Anthurium andreanum )

Anturių gentyje, priklausančioje aroninių (Araceae) šeimai, gan daug – apie 500 rūšių. Gėlių augintojai anturius skirsto į rūšis, turinčias puošnius […]

Anturis vėduoklinis (Anthurium)

Vėduoklinis anturis (Anthurium polyschistum) – gražių, 10–15 cm skersmens plastiškų lapų vijoklis. Žiedynas nėra įspūdingas. Laipioja prisitvirtindamas orinėmis šaknimis. Anturiai […]

Apynys (Humulus)

Apyniai – kanapinių (Cannabaceae) šeimos daugiamečiai arba vienmečiai vijokliniai augalai. Gentyje – 2 rūšys: Paprastasis (Humulus lupulus) ir japoninis apynys […]

ARALIJA (Aralia L.)

Ženšenių giminaitės aralijos – daugiametės aukštos žolės arba krūmai, daugumos jų lapai labai dideli, stiebai (kartais ir lapai) dygliuoti. Mėgsta […]

ARALIJA MANDŽIŪRINĖ (Aralia elata (Miq.))

Aukštas ir platus krūmas negausiais, mažai šakotais stiebais, kartais nedidelis medis. Žiedai žalsvai balti, smulkūs, susitelkę dideliuose sudėtiniuose žiedynuose šakų […]

Arbatinės hibridinės rožės (Rosa )

Ši labai gausi rožių veislių grupė buvo sukurta kryžminant veisles iš senesnių – arbatinių ir remontantinių rožių. Atrinktos rožės paveldėjo […]

ARCHONTOPHOENIX (Archontophoenix)

Lietuvoje ši palmė kiek retesnė. Daugelyje pasaulio šalių auginama kaip puošnus dekoratyvinis augalas. Suaugę Archontophoenix pasiekia 20 m aukštį. Stiebas […]

AREKA (Areca)

Areka (Areca) Plonastiebės, turinčios kelis stiebus, rečiau – vienastiebės palmės. Ant kamieno matomi žiediški randai. Lapai plunksniški, ryškiai žali, lapeliai tankiai […]

ARENGA (Arenga)

Arenga (Arenga) Šios palmės vienastiebės arba daugiastiebės. Stiebai gausiai padengti plaušais – lapkočių makščių likučiais. Lapai plunksniški. Pirmasis žiedynas viršūninis. […]

Aronai (Arum)

Aronai – daugiausia Vidurio ir Pietų Europos drėgnų miškų augalai. Kai kurios rūšys gerai auga ir žiemoja ir Lietuvoje. Tai […]

Aronijos (Aronia)

Juodavaisė aronija (Aronia melanocarpa) soduose auginama kelis dešimtmečius. Pradėjus šias aronijas sodinti ir dauginti, žinomesnės jos buvo juodojo šermukšnio vardu. […]

Arunkai (Aruncus)

Tipiški paunksnių augalai, gamtoje augantys miškuose ir pamiškėse. Dažniausiai auginamas paprastasis arunkas (Aruncus dioicus). Tinkamomis sąlygomis jis užauga iki 2 […]

Ašarėlės (Briza)

Ašarėlės (Briza) išsiskiria iš kitų varpinių augalų tankiomis, iš šonų suspaustomis varputėmis. Gentyje apie 20 rūšių, palitusių šiauriniame pusrutulyje. Lietuvoje […]

Astrai (Aster)

Astrai arba astrūnai – tipiškais graižais žydintys daugiamečiai augalai. Nuo seno auginami soduose, sodybose, parkuose. gali ilgai augti vienoje vietoje, […]

Astrancijos (Astrantia)

Iš 10 astrancijų rūšių tik viena – didžioji astrancija (Astrantia major) – auginama gėlynuose. Ši rūšis auga ir Lietuvos miškuose, tačiau yra […]

Aštrys alavijinis (Stratiotes aloides)

Alavijinis aštrys (Stratiotes aloides) panašus į vandenyje plaukiojančią ananaso viršūnėlę. Kompaktiška siaurų, dantytais kraštais lapų skrotelė kontrastuoja su kitais plūduriuojančiais […]

Ašuotės (Stipa)

Ašuotės (Stipa) būdingi stepių augalai paplitę Europoje, Azijoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje. Europos stepės, kurių natūralių išliko labai mažai, birželio […]

Aubretės (Aubrieta)

Aubretės nuo seno Lietuvoje populiarūs kiliminiai augalai. Jos greitai sudaro visžalį kilimą, gerai žiemoja, pavasarį gausiai žydi. Nereiklios dirvai. Gerai […]

Auskarėliai (Dicentra)

Seniau kaimų gėlynuose buvo labai mėgstami dailieji auskarėliai (Dicentra spectabile). Tai stambūs, iki metro aukščio augalai. Jų stiebai mėsingi, šakoti, […]

Averoja karambolinė (Averrhoa carambola)

Karambolinė averoja (Averrhoa carambola L.) kilusi iš Indonezijos, Filipinų ir Indijos. Šis kiškiakopūstinių (Oxalidaceae) šeimos medis auginamas retai. Jo vaisius, […]

Avietė paprastoji (Rubus idaeus)

Paprastosios avietės (Rubus idaeus) veislės gausiai auginamos vaiskrūmių soduose. Laukinių augalų gausu miškuose ir pamiškėse. Aviečių ir gervuogių gentis (Rubus) priklauso […]

Avietė žemuoginė (Rubus illecebrosus)

Žemuoginės avietės (Rubus illecebrosus) – 30-60 cm aukščio žolinius stiebus turintis augalas. Natūraliai paplitusios Tolimuosiuose Rytuose. Šių aviečių stiebai, lapkočiai, […]

Azalijos (Rhododendron)

Azalijomis vadinamos kai kurios rododendrų rūšys – arba kambariniai augalai, arba ir lauke augantys vasaržaliai rododendrai. Erikinių (Ericaceae) šeimai priklausančių […]

Ąžuolai (Quercus L.)

Galingi medžiai, paplitę beveik visame Šiaurės pusrutulyje. Lietuvoje savaime auga ir plačiau auginami tik kelių rūšių ir veislių ąžuolai. Mėgsta […]

Šiandien

  • Rugsėjo 19, sekmadienis.
  • Saulė teka 06:59, leidžiasi 19:25.
  • Mėnulis teka 19:32, leidžiasi 04:21.
  • Mėnulis Žuvyse, pilnėjantis, II ketvirtis. Priešpilnis rugsėjo 13 d.
  • Arnulfas, Girvinas, Vilhelmina (Vilė), Vytė
  • Lapų diena. Palanki diena augalus laistyti, purkšti, sėti, sodinti, pikuoti lapines daržoves, pasodinti įsišaknijusius ūglius, veją. Grėbkite lapus, kraukite kompostą. Ypač gera diena ieškoti vandens, kasti, valyti šulinį. Negalima ravėti, genėti vaismedžių, krūmų, konservuoti, sandėliuoti daržovių.
  • Jei rudenį perkūnas griauna, tai žiemos nebus.

Populiariausi straipsniai

Sekite mus

Naujienlaiškio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti Sodo spalvų naujienlaiškį, įrašykite savo el.pašto adresą.

Palaukite...

Dėkojame, kad užsiprenumeravote!

Apklausa

Kokios gėlės Jūsų favoritės rudenį?

Įvykių kalendorius