• rugpjūčio 14 d., Penktadienis
Paieška pagal lietuvišką pavadinimą: A Ą B C Č D E F G H I J K L M N O P R S Š T U V X Z Ž
Paieška pagal lotynišką pavadinimą: A B C D E F G H I Y J K L M N O P Q R S T U W X Z Ž

Paieška augalų enciklopedijoje

ABRIKOSAS (Armeniaca)

Lietuvių, kaip ir dar kelių kitų šalių, autoriai abrikosus, ievas, vyšnias, slyvas, lauravyšnes ir migdolus laiko atskiromis erškėtinių šeimos gentimis, […]

Acenos (Acaena)

Visos acenos (Acaena) natūraliai paplitusios pietų pusrutulyje: Anduose, Naujojoje Zelandijoje, Australijoje. Pas mus geriausiai auga kilusios iš Naujosios Zelandijos kalnų. […]

Achimenės (Achimenes)

Achimenės – daugiamečiai augalai, turintys žvynuotus šakniastiebius. Apie 50 rūšių auga Centrinėje ir Pietų Amerikoje. Kelios rūšys auginamos namuose vazonėliuose: […]

Adonis pavasarinis (Adonis vernalis)

Pavasarinis adonis (Adonis vernalis) kilęs iš Vidurio ir Pietryčių Europos. Žydi balandžio – gegužės mėnesiais. Žiedai dideli – 3-7 cm […]

AFELANDRA (Aphelandra)

Afelandros – žemi krūmeliai ir puskrūmiai, paplitę Pietų Amerikos atogrąžose ir paatogrąžėse. Žvynuotoji afelandra (Aphelandra squarrosa) natūraliai auga Brazilijoje. Augalas neaukštas, […]

Agapantas (Agapanthus)

Tai iš pietų Afrikos kilęs puošnus augalas. Iš gentyje žinomų 5 rūšių namuose dažniau auginamos dvi: skėtinis arba afrikinis agapantas […]

Agarai (Trapa)

Agarai (Trapa) – vieni įdomiausių plūduriuojančių mūsų krašto augalų. Gamtoje jie labai reti ir saugomi, bet įsigyti jų galima iš […]

AGRASTAS PAPRASTASIS (Ribes uva-crispa L.)

Paprastasis agrastas (Ribes uva-crispa L., syn. Grossularia reclinata, G. uva-crispa) priklauso uolaskėlinių (Saxifragaceae) šeimai agrastinių (Grossulariaceae) genčiai. Tėvynė – Centrinė […]

Aguona rytinė (Papaver orientale)

Rytinė auguona (Papaver orientale) kilusi iš Kaukazo, Irano, Turkijos, kur auga kalnų šlaituose, 2000–2800 m aukštyje. Stambus, labai ryškus augalas. […]

Aguonaičiai (Meconopsis)

Aguonaičiai – aguoninių (Papaveraceae) šeimos augalai. Genčiai priskiriamos apie 45 rūšys vienmečių, dvimečių ir daugiamečių augalų. Paplitusios Azijoje: Kinijoje, Nepale, […]

AGURKAI (Cucumis)

Uždarose patalpose – balkonuose, verandose ir šiltnamiuose – geriausia auginti partenokarpinius (savidulkius) hibridinius agurkus. Pasidomėję, specialioje literatūroje rasite patarimų, kad […]

Agurklė vaistinė (Borago officinalis)

Agurklė (Borago officinalis)  – vienmetis žolinis augalas. Stiebai statūs, šakoti. Lapai pilkšvai žali; apatiniai – elipsiški, su lapkočiais, viršutiniai – […]

Aiškenis (Aeschynanthus)

Visos aiškenių rūšys (gentyje jų apie 170) – svyrantys, kartais laipiojantys augalai, kilę iš Pietryčių Azijos ir Indonezijos. Mėsinguose lapuose […]

AJERAS BALINIS (Acorus calamus)

Balinis ajeras (Acorus calamus) vertinamas dėl būdingo aromato ir vaistinių savybių. Užauga 0,6–1 m aukščio, pamažu plinta šakniastiebiais. Veislės ‘Variegatus’ […]

Aka amerikinė (Acca sellowiana)

Retai auginamas mirtinių (Myrtaceae) šeimos augalas – amerikinė aka (Acca sellowiana (O. Berg.) Burret), dar vadinama feijoa (rusiškai фейхоя). Amerikinė […]

AKEBIJA (Akebia)

Stambiavaisė akebija (A. quinata) – puošnius sudėtinius pirštiškus lapus turinti pusiau visžalė liana. Paplitusi centrinėje Kinijoje, Korėjoje ir Japonijoje. Tėvynėje […]

Aktinidija kininė (Actinidia deliciosa)

Kiviai – tai kininės aktinidijos (Actinidia deliciosa syn. A. chinensis), dar vadinamos puikiąja, vaisiai. Kinijos paatogrąžių rajonų miškuose ir kalnų […]

Aktinidija margalapė (Actinidia kolomikta)

Margalapė aktinidija (Actinidia kolomikta) – tai dvinamė liana, nors gali pasitaikyti ir vienanamių veislių. Šios aktinidijos auga Tolimuosiuose Rytuose, Sachaline […]

Aktinidija smailialapė (Actinidia arguta)

Smailialapė arba dailioji aktinidija (Actinidia arguta) gali užaugti iki 25 m aukščio, bet dažniausiai būna perpus žemesnė. Natūraliai paplitusi Tolimuosiuose […]

Alūnės (Heuchera)

Iš Šiaurės Amerikos kilę uolaskėlinių (Saxifragaceae) šeimos augalai, dažniausiai auginami dėl puošnių lapų. Nuo seno alūnės buvo žinomos kaip kuklios […]

Alyvmedis europinis (Olea europaea)

Europinis alyvmedis (Olea europaea) – nedidelis visžalis medis arba krūmas, užaugantis iki 5–10 m aukščio. Tiesa, žinomi ir net iki […]

ALYVOS (Syringa L.)

Apie 20 alyvų rūšių savaime paplitusios Rytų Azijoje ir Pietryčių Europoje. Daugelis jų nuo XVI amžiaus auginamos kone viso pasaulio […]

Amorfa krūminė (Amorpha fruticosa )

Šioje Šiaurės Amerikos gentyje – apie 15 rūšių krūmų neporomis plunksniškais lapais, stačiais kompaktiškais žiedynais, smulkiais žiedais ir vaisiais. Amorfos […]

Ananasai (Ananas )

Ananasai kilę iš Centrinės ir Pietų Amerikos pusiau sausringų sričių. Tai bromelinių (Bromeliaceae) šeimos gentis, kuriai priskiriamos 2 rūšys. Ananasai […]

Angliškos rožės (Rosa )

Ši rožių grupė gan nauja. Praėjusio amžiaus viduryje anglų selekcininkas David C. H. Austin, o vėliau ir sūnus David J. […]

ANKSTA (Draba)

Dauguma ankstų – lengvai auginamos kalnų rūšys. Tiesa, kai kurie smulkūs aukštikalnių augalai auga labai sunkiai. Daugumos ankstų lapai sudaro […]

Anona peruvinė (Anona cherimola)

Gausios anoninių (Annonaceae) šeimos kelios rūšys auginamos kaip vertingi vaisiniai augalai: peruvinė (Annona cherimola Mill.), dygliuotoji (A. muricata L.) ir […]

ANTURIS (Anthurium)

Anthurium polyschistum – gražių, 10–15 cm skersmens plastiškų lapų vijoklis. Žiedynas nėra įspūdingas. Laipioja prisitvirtindamas orinėmis šaknimis. Priežiūra. Anturiai auginami […]

Anturis kolumbinis (Anthurium andreanum )

Anturių gentyje, priklausančioje aroninių (Araceae) šeimai, gan daug – apie 500 rūšių. Gėlių augintojai anturius skirsto į rūšis, turinčias puošnius […]

APYNYS (Humulus)

Apyniai – kanapinių (Cannabaceae) šeimos daugiamečiai arba vienmečiai vijokliniai augalai. Gentyje – 2 rūšys: Paprastasis (H. lupulus) ir Japoninis apynys […]

ARALIJA (Aralia L.)

Ženšenių giminaitės aralijos – daugiametės aukštos žolės arba krūmai, daugumos jų lapai labai dideli, stiebai (kartais ir lapai) dygliuoti. Mėgsta […]

ARALIJA MANDŽIŪRINĖ (Aralia elata (Miq.))

Aukštas ir platus krūmas negausiais, mažai šakotais stiebais, kartais nedidelis medis. Žiedai žalsvai balti, smulkūs, susitelkę dideliuose sudėtiniuose žiedynuose šakų […]

Arbatinės hibridinės rožės (Rosa )

Ši labai gausi rožių veislių grupė buvo sukurta kryžminant veisles iš senesnių – arbatinių ir remontantinių rožių. Atrinktos rožės paveldėjo […]

ARCHONTOPHOENIX (Archontophoenix)

Lietuvoje ši palmė kiek retesnė. Daugelyje pasaulio šalių auginama kaip puošnus dekoratyvinis augalas. Suaugę Archontophoenix pasiekia 20 m aukštį. Stiebas […]

AREKA (Areca)

Areka (Areca) Plonastiebės, turinčios kelis stiebus, rečiau – vienastiebės palmės. Ant kamieno matomi žiediški randai. Lapai plunksniški, ryškiai žali, lapeliai tankiai […]

ARENGA (Arenga)

Arenga (Arenga) Šios palmės vienastiebės arba daugiastiebės. Stiebai gausiai padengti plaušais – lapkočių makščių likučiais. Lapai plunksniški. Pirmasis žiedynas viršūninis. […]

ARONAI (Arum)

Daugiausia Vidurio ir Pietų Europos drėgnų miškų augalai. Kai kurios rūšys gerai auga ir žiemoja ir Lietuvoje. Tai dažniausiai nedideli, […]

ARONIJA (Aronia)

Juodavaisė aronija (Aronia melanocarpa) soduose auginama kelis dešimtmečius. Pradėjus šias aronijas sodinti ir dauginti, žinomesnės jos buvo juodojo šermukšnio vardu. […]

Arunkai (Aruncus)

Tipiški paunksnių augalai, gamtoje augantys miškuose ir pamiškėse. Dažniausiai auginamas paprastasis arunkas (Aruncus dioicus). Tinkamomis sąlygomis jis užauga iki 2 […]

Astrancijos (Astrantia)

Iš 10 astrancijų rūšių tik viena – didžioji astrancija (Astrantia major) – auginama gėlynuose. Ši rūšis auga ir Lietuvos miškuose, tačiau yra […]

ASTRAS (Aster)

Tik iš vienos rūšies Aster lateriflorus yra atrinktos dvi veislės spalvotais lapais: ‘Lady in Black’ ir ‘Prince’. Dirvai nereiklūs. Auginami […]

AŠTRYS ALAVIJINIS (Stratiotes aloides)

Alavijinis aštrys (Stratiotes aloides) panašus į vandenyje plaukiojančią ananaso viršūnėlę. Kompaktiška siaurų, dantytais kraštais lapų skrotelė kontrastuoja su kitais plūduriuojančiais […]

AŠUOTĖ (Stipa)

Ašuotės – mūsų patys mėgstamiausi varpiniai augalai. Dažniausiai vidutinio aukščio (0,5-1,2 m), natūraliai auga vidutinio klimato stepių zonoje. Skirstomos į trumpaakuotes […]

AŠUOTĖ DIDŽIOJI (Stipa gigantea)

Pati stambiausia ašuočių rūšis. Vasaros viduryje išleidžia daugybę purių, permatomų šluotelių su 10 cm ilgio akuotais. Pradėjus nokti sėkloms, stiebus […]

Aubretės (Aubrieta)

Aubretės nuo seno Lietuvoje populiarūs kiliminiai augalai. Jos greitai sudaro visžalį kilimą, gerai žiemoja, pavasarį gausiai žydi. Nereiklios dirvai. Gerai […]

Auskarėliai (Dicentra)

Seniau kaimų gėlynuose buvo labai mėgstami dailieji auskarėliai (Dicentra spectabile). Tai stambūs, iki metro aukščio augalai. Jų stiebai mėsingi, šakoti, […]

Averoja karambolinė (Averrhoa carambola)

Karambolinė averoja (Averrhoa carambola L.) kilusi iš Indonezijos, Filipinų ir Indijos. Šis kiškiakopūstinių (Oxalidaceae) šeimos medis auginamas retai. Jo vaisius, […]

AVIETĖ (Rubus idaeus)

Avietė paprastoji (Rubus idaeus) Aviečių ir gervuogių gentis (Rubus) priklauso erškėtinių (Rosaceae) šeimai, kurioje – apie 450 įvairių rūšių, paplitusių […]

Avietė žemuoginė (Rubus illecebrosus)

Žemuoginės avietės (Rubus illecebrosus) – 30-60 cm aukščio žolinius stiebus turintis augalas. Natūraliai paplitusios Tolimuosiuose Rytuose. Šių aviečių stiebai, lapkočiai, […]

AZALIJA (Rhododendron)

Azalijomis vadinamos kai kurios rododendrų rūšys – arba kambariniai augalai, arba ir lauke augantys vasaržaliai rododendrai. Erikinių (Ericaceae) šeimai priklausančių […]

ĄŽUOLAS (Quercus L.)

Galingi medžiai, paplitę beveik visame Šiaurės pusrutulyje. Lietuvoje savaime auga ir plačiau auginami tik kelių rūšių ir veislių ąžuolai. Mėgsta […]

Sekite mus

Šiandien

  • Rugpjūčio 14, penktadienis.
  • Saulė teka 05:53, leidžiasi 20:53.
  • Mėnulis teka 00:33, leidžiasi 17:52.
  • Mėnulis Dvyniuose, dylantis, IV ketvirtis. Delčia rugpjūčio 11 d.
  • Grintautas, Guostė, Euzebijus, Maksimiljonas
  • Žiedų diena. Genėkite, tręškite peržydėjusius krūmus, chrizantemas, žydinčias gėles. Naikinkite kenkėjus. Ruoškite gydomąsias pagalves. Grėbkite šieną. Imkite ir džiovinkite derlių, vaistinius augalus. Naikinkite pelėsius, vėdinkite ir tvarkykite patalpas, spintas.
  • Ryškiai raudona rytinė žara – prieš vėjus.

Populiariausi straipsniai

Naujienlaiškio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti Sodo spalvų naujienlaiškį, įrašykite savo el.pašto adresą.

Palaukite...

Dėkojame, kad užsiprenumeravote!

Apklausa

Kokioje sodyboje norėtumėte gyventi?

Įvykių kalendorius