Amorfa krūminė - Amorpha fruticosa

Šioje Šiaurės Amerikos gentyje – apie 15 rūšių krūmų neporomis plunksniškais lapais, stačiais kompaktiškais žiedynais, smulkiais žiedais ir vaisiais. Amorfos labai medingos, žydėjimo metu (nuo birželio pabaigos iki rugpjūčio vidurio) jų krūmuose nuolat dūzgia bitės. Genties vardas kilęs iš graikiško žodžio „amorphos“ – beformis, kadangi iš ankštiniams būdingų penkių žiedo vainiklapių amorfų žieduose keturi yra neišsivystę. Vešliausiai auga saulėtose vietose, laidžioje derlingoje dirvoje. Ligoms ir kenkėjams atsparios. Dauginamos šaknų atžalomis bei sėklomis.

Krūminė amorfa (Amorpha fruticosa L.) Lietuvoje paprastai išauga iki 2–2,5 m aukščio. Šio tankaus krūmo stiebai ploni, gausūs, nors nelabai šakoti, lapai 20–30 cm ilgio, sudaryti iš 9–30 elipsiškų lapelių. Lapai nukrinta nepakeitę spalvos, o nesumedėjusios ūglių viršūnės dažnai apšąla, bet kitais metais vėl atželia. Žiedai smulkūs, tamsiai mėlyni ar violetiniai, su kyšančiomis oranžinėmis kuokelių dulkinėmis, susitelkę tankiuose stačiuose 20–30 cm ilgio žiedynuose. Vaisiai – smulkios žalios ankštys.

Neseniai Lietuvoje pradėta auginti ir vos iki 0,6–1 m išauganti žemoji amorfa (Amorpha nana Nutt.). Šio nediduko krūmelio lapai taip pat smulkūs, o virš jų puikuojasi dideli statūs violetiniai-oranžiniai žiedynai.