Paieška pagal lietuvišką pavadinimą: A Ą B C Č D E F G H I J K L M N O P R S Š T U V X Z Ž
Paieška pagal lotynišką pavadinimą: A B C D E F G H I Y J K L M N O P Q R S T U W X Z Ž

Paieška augalų enciklopedijoje

Kadagiai (Juniperus L.)

Viena gausiausių sumedėjusių augalų genčių, garsėjanti didžiule spalvingų veislių įvairove. Dauguma kadagių gerai auga vidutinio drėgnumo arba sausokose, nelabai derlingose […]

Kadagys paprastasis (Juniperus communis)

Kadagį (Juniperus communis) lietuviai dar vadina kadugiu, ėgliu, kadučiu. Jis priklauso kiparisinių (Cupressaceae) šeimai. Lotyniškas vardas juniperus kilęs iš keltų […]

Kaladžiai (Caladium)

Kaladžiai (Caladium) – nepaprasto grožio lapais išsiskiriantys kambariniai augalai. Parduodami dažniausiai hibridinės kilmės veislių augalai. Lapuos įvairiais raštais matomos žalia, […]

Kalankė raudonžiedė (Kalanchoe)

Kalankės priklauso storlapinių (Crassulaceae) šeimai ir tikrai yra panašios į storlapius – visų rūšių ( jų žinoma apie 200) kalankių lapeliai […]

Kalceoliarija (Calceolaria)

Labai savotiški šių bervidinių (Scrophulariaceae) šeimos augalų žiedai – išsipūtę lyg mažos kurpaitės. Nors gentyje net 500 rūšių, kambaryje auginamos tik […]

Kalendra blakinė (Coriandrum sativum)

Vienmetis žolinis augalas. Vienas iš seniausiai maistui vartojamų prieskonių. Eterinis aliejus skatina tulžies išsiskyrimą, gydo hemorojų, žaizdas, gerina virškinimą. Augalas […]

Kalijos (Zantedeschia)

Aroninių (Araceae) šeimoje kalijų nėra daug – 28 rūšys. Namuose auginamos trijų keturių rūšių veislės. Jau seniai kambarinėmis tapusios etiopinės (abisininės) […]

Kalikantai (Calycanthus L.)

Šie vidutinio dydžio (2–3 m aukščio ir pločio) krūmai išsiskiria kvapiais žiedais, lapais, žieve ir netgi mediena. Net sausos kalikantų […]

Kalistemonai (Callistemon)

Kalistemonai nėra populiarūs tarp kambarinių gėlių ir krūmelių. Gal todėl, kad jų dar masiškai neveža iš vakarų Europos, o gal […]

Kambrijos (Cambria)

Tai ne konkrečios orchidėjų genties ar rūšies, o visos grupės įvairių tarpgentinių hibridinių orchidėjų vardas. Dažniausiai kambrijos yra liežuvių, miltonijų, […]

Kamelijos (Camellia)

Tai iš Pietryčių Azijos kilę arbatmedinių (Theaceae) šeimos krūmai ir maži medeliai. Natūraliai auga paatogrąžių zonoje, todėl kambariuose jiems sudaryti […]

Kanos (Canna)

Kanos – daugiamečiai žoliniai augalai su storais, gerai išsivysčiusiais šakniastiebiais. Aukštą antžeminį stiebą sudaro lapų makštys. Jos išauga nuo 40 […]

Kardelis darželinis (Gladiolus)

Pasaulyje žinoma per 200 botaninių kardelių rūšių, priklausančių kardelių (Gladiolus) genčiai. Didžioji dalis jų auga atogrąžų klimatinėje juostoje Afrikos žemyne. […]

Kardelis paprastasis (Gladiolus)

Kelių rūšių smulkiažiedžiai kardeliai gerai auga ir žiemoja Lietuvoje, tarp jų – Gladiolus caucasicus bei G. imbricatus. Pastarasis aptinkamas ir […]

Kariotos (Caryota)

Genčiai priklauso vienkamienės ir daugiakamienės palmės. Jų lapai sudėtiniai, dvigubai plunksniški, 3-5 m ilgio. Lapų dalys – netaisyklingo trikampio formos, visai […]

Karklai, gluosniai (Salix)

Gausi ir įvairi gentis iš daugiau kaip 300 rūšių medžių ir krūmų, paplitusių visuose vidutinio ir šalto klimato kraštuose. Kai […]

Karlinos (Carlina)

Be gerai žinomos bestiebės karlinos (Carlina acaulis), auginamos dar kelios labai gražios rūšys. Viena iš jų – C. acanthifolia. Iš […]

Karšuliai (Dipsacus )

Ilgagalvis karšulis (Dipsacus sativus) ir miškinis karšulis (D. fullonum) – gana panašūs. Užauga maždaug žmogaus aukščio, dygliuotas stiebas šakojasi. Viršūnėse […]

Kasiopė pataisinė (Casiope lycopodioides)

Savaime paplitusi Aliaskoje, Pietryčių, Azijoje, Kamčatkoje, Japonijoje, uolėtuose aukštų kalnų šlaituose. Lietuvoje labai reta. Krūmokšnis gulsčias, tik 3–5 cm aukščio […]

Kaštainis valgomasis (Castanea sativa)

Valgomasis kaštainis (Castanea sativa Mill.) – bukinių (Fagaceae) šeimos medis, augantis Pietų Europoje, Vakarų Azijoje, Šiaurės Afrikoje. Užauga iki 35 […] (1)

Kaštonai (Aesculus L.)

Apie 15 rūšių, paplitusių Šiaurės Amerikoje, Pietryčių Europoje, Rytų Azijoje. Tai vidutinio aukščio medžiai plačia ovalia laja, sudėtiniais pirštuotais lapais, […]

Katalpos (Catalpa Scop.)

Vidutinio aukščio vasaržaliai medžiai. Apie 10 katalpų rūšių natūraliai paplitusios Šiaurės ir Centrinėje Amerikoje, Pietvakarių Kinijoje, Tibete. Vieni įspūdingiausių žydinčių […]

Katilėliai (Campanula)

Katilėlių gentyje priskaičiuojama beveik 300 rūšių, paplitusių Šiaurės pusrutulio pievose ir pamiškėse. Didžiausia rūšių įvairovė randama Europos ir Kaukazo kalnuose. […]

Katlėjos (Cattleya)

Puošniažiedes katlėjas galima laikyti tipiškomis orchidėjomis. Ši gentis pavadinta anglų orchidėjų kolekcininko Williamo Cattley vardu. Jis pirmasis pradėjo auginti epifitines […]

Katžolė paprastoji (Nepeta cataria)

Daugiametis žolinis augalas. Katžole paskaninami kompotai, aromatizuojamos arbatos, likeriai ir kiti alkoholiniai gėrimai, padažai, salotos. Kvapas ir skonis šiek tiek […]

Kauleniai (Cotoneaster Medik.)

Tarp kelių dešimčių rūšių yra aukštų, vidutinio aukščio, žemų ir besidriekiančių krūmų. Jų plotis paprastai viršija aukštį, o besidriekiantys augalai […]

Kavamedis arabinis (Coffea arabica L.)

Kavamedžiai (Coffea L.) – raudinių (Rubiaceae) šeimos gentis, kuriai priklauso apie 40 rūšių. Tai visžaliai medeliai arba krūmai, paplitę Azijos […]

Kelerija melsvoji (Koeleria glauca)

Kelerijų (Koeleria) gentis labai polimorfinė, turinti daug rūšių. Iš jų keturios Lietuvoje auga kaip laukiniai augalai. Dekoratyvumu pasižymi tik melsvoji […]

Kemerai (Eupatorium)

Tarp daugelio kemerų (Eupatorium) rūšių veislių yra keletas margais bei spalvotais lapais. Veislės Eupatorium rugosum ‘Chocolate’ lapai šokolado spalvos. Geriausiai […]

Kėniai (Abies Mill.)

Dažniausiai aukšti medžiai taisyklinga laja, lygia žieve, plokščiais spygliais, vertikaliai aukštyn augančiais puošniais kankorėžiais. Daugelio kėnių spyglių apatinė pusė – […]

Kermėkas karpytalapis (Limonium sinuatum)

Karpytalapis kermėkas (Limonium sinuatum) atrodo labai spalvingas, bet tas grožis – spalvoti taurėlapiai, supantys mažus baltus žiedelius. Taurėlapiai gali būti mėlyni, […]

Kertuočiai (Hylocereus )

Stambesnius vaisius nei opuntija subrandina gausiašakis (Hylocereus polyrhizus (F.A.C. Weber) Britton et Rose) ir banguotasis (H. undulatus (Haw.) Britton et […]

Kiauliauogės (Solanum)

Uosialapė kiauliauogė (Solanum wendlandii) kartais vadinama rojaus gėle arba Kosta Rikos bulve. Laikoma gražiausia laipiojančia rūšimi. Tai iki 5 m, […]

Kiaulpalmės (Syagrus)

Šios nedidelės, grakščios palmės auga Brazilijos kalnų ir priekalnių miškuose. Siekia iki 3 m aukščio, stiebo skersmuo neviršija 5-8 cm. […]

Kiečiai (Artemisia)

Didelei kiečių genčiai priklauso vienmečiai ir daugiamečiai augalai, puskrūmiai ir net krūmai. Lietuvoje augančios rūšys nedekoratyvios. Gėlininkystėje naudojamos kelios aukštaūgės […]

Kinrožės (Hibiscus)

Hibiskai – gausi dedešvinių (Malvaceae) šeimos gentis (joje apie 300 rūšių). Tik viena rūšis – kinrožė (Hibiscus rosa – sinensis) […]

Kiškiagrikiai (Luzula)

Daugelį kiškiagrikių (taip pat ir aptinkamus Lietuvos miškuose) galima auginti gėlynuose. Dažniausios rūšys yra L. sylvatica ir L. nivea. Visi […]

Kiškiakopūstis (Oxalis)

Kiškiakopūstinių (Oxalidaceae) šeimos genčiai priklauso apie 800 rūšių; Lietuvoje aptinkamos 2 rūšys. Tarp kiškiakopūsčių yra vienmečių ir daugiamečių žolių, rečiau […]

Klevai (Acer L.)

Apie 150 rūšių vasaržalių ir visžalių medžių ir krūmų, paplitusių Šiaurės ir Centrinėje Amerikoje, Europoje, Šiaurės Afrikoje bei Azijoje. Lapai […]

Klevas plaštakiškasis (Acer palmatum)

Plaštakiškojo klevo (Acer palmatum Thunb.) veislės – tai labai dekoratyvūs 2–4 m aukščio medeliai, kartais krūmai plačia žema laja, giliai […]

Klivijos (Clivia)

Tai amarilinių (Amaryllidaceae) šeimos augalai, kilę iš Pietų Afrikos. Jų yra tik 6 (anksčiau minimos 3) rūšys. Puošniausius žiedus turi […] (1)

Klumpaitė plačialapė (Cypripedium)

Pasaulyje žinomos apie 47 klumpaičių (Cypripedium) rūšys, beveik visos jos paplitusios Šiaurės pusrutulio vidutinių platumų juostoje. Lietuvoje natūraliai auga tik […]

Kmynas paprastasis (Carum carvi)

Dvimetis arba daugiametis žolinis augalas. Sėklomis galima pagardinti kopūstų ir ankštinių daržovių sriubas, burokėlių, kopūstų salotas, žuvį, kiaulieną, jautieną, žąsieną, […]

Knipofijos (Kniphofia)

Knipofijos – lelijinių (Liliaceae) šeimos augalai. Gentyje – apie 70 rūšių. Pradėti auginti gan neseniai, nes gan lepūs, neatsparūs dideliems […]

Kobėja lipikinė (Cobaea scandens)

Lipikinė kobėja (Cobaea scandens) gali išaugti iki 4–5 m aukščio. Auga ilgai – savo tėvynėje Meksikoje tai daugiametė gėlė. Lipikinė kobėja […]

Kopūstai (Brassica)

Įvairių rūšių kopūstinės daržovės – itin dažnos mūsų daržuose. Jos skiriasi ne tik išvaizda, bet ir chemine sudėtimi. Verta atminti, […]

Kopūstpalmės (Euterpe)

Kopūstpalmės (Euterpe) – retai auginama palmių gentis. Augalai siekia iki 25 m aukščio. Kamieno storis – iki 20 cm. Pietų […]

Korifos (Corypha)

Šios palmės – aukštastiebiai, iki 24 m aukščio augalai. Lapai vėduokliški, stambūs, suskaldyti iki pusės į linijiškai lancetiškas skiltis. Žiedynas didžiulis – […]

Kortaderija argentininė (Cortaderia selloana)

Kortaderijų (Cortaderia) gentyje priskaičiuojama iki 20 rūšių, gamtoje paplitusių Pietų Amerikoje ir Naujojoje Zelandijoje.  Labiausiai žinoma rūšis – argentininė kortaderija […]

Kortūza tikroji (Cortusa matthioli)

Retai auginamas raktažolinių šeimos pavėsių augalas. Iš keleto kortūzų rūšių dažniausiai auginama tikroji kortūza (Cortusa matthioli). Tai nestambus, iki 30 […]

Kosmėja paprastoji (Cosmos bipinnatus)

Paprastoji kosmėja (Cosmos bipinatus) – gerai žinoma kaimo darželių gėlė. Bet dabartinės veislės labai skiriasi nuo buvusių prieš kelis dešimtmečius. […] (1)

Kotulės (Cotula)

Kotulės kilusios iš Naujosios Zealandijos ir Pietų Amerikos. Lietuvoje gerai auga Cotula squalida ir C. potentillina. Abiejų rūšių augalai tankiai […]

Krapas paprastasis (Anethum graveolens)

Tinka žalumynų ir daržovių sriuboms, padažams, kiaušinių, veršienos ir ėrienos patiekalams, žuviai, keptai vištai, sviestui ir varškei su žalumynais, raugiamiems […]

Kraujalakės (Sanguisorba)

Kraujalakė (Sanguisorba) – erškėtinių (Rosaceae) augalų gentis. Lotyniškai sanguis – kraujas, sorbere – siurbti; augalas turi rauginių medžiagų ir vartojamas […]

Kraujažolės (Achillea)

Kraujažolės (Achillea) laikomos pievų gėlėmis, bet kiek įvairiausių veislių, spalvų ir atspalvių dabar auginama gėlynuose! Paprastosios kraujažolės (A. millefolium) be […]

Kreivuoniai (Tricyrtis)

Daugiausia iš Japonijos kilę, nedažnai auginami pavėsių augalai. Nors kreivuoniai priklauso lelijinių šeimai, jų žiedai šiek tiek primena orchidėjų. Populiariausia […]

Kriaušės (Pyrus L.)

Europoje, Azijoje ir Šiaurės Afrikoje augantys vasaržaliai medžiai. Iš maždaug 30 kriaušių rūšių Lietuvoje savaime auga viena. Ūgliai neretai dygliuoti. […]

Krokai (Crocus)

Krokai (Crocus)  laikomi vienomis ankstyviausių pavasarinių gėlių. Auginama daug rūšių ir veislių įvairių spalvų žiedais. Lapai vasarą sunyksta. Šios smulkios […]

Krokosmija (Crocosmia )

Ilgus metus jos vadintos montbretėmis (Montbretia). Nors dabar pastarasis vardas laikomas tik sinonimu, yra nemažai augintojų gėles vadinančių tik šiuo […]

Krotonas raibasis (Codiaeum variegatum)

Visa daugybė veislių priklauso tai pačiai raibojo krotono (Codiaeum variegatum) rūšiai. Vienų lapai platūs, nusidažę žaliais, geltonais ir raudonais atspalviais. […]

Kryklė veltininė (Cerasus tomentosa)

Veltininės kryklės arba pūkuotosios vyšnios (Cerasus tomentosa) – šviesamėgiai, gana šakoti augalai. Beveik iki pat apačios puošiasi nedideliais lapeliais. Užauga […]

Kryputė ruožuotoji (Bletilla striata)

Ruožuotoji kryputė (Bletilla striata) paplitusi Kinijos pietrytinėje dalyje, Japonijoje, Korėjoje, Mianmare. Auga drėgnuose šlaituose, pievose, upių ir upelių pakrantėse. Kryputes […]

Kryžmenis raudonžiedis (Phuopsis stylosa)

Kryžmeniai – raudinių (Rubiaceae) šeimos atstovai. Gentyje 1 rūšis – raudonžiedis kryžmenis (Phuopsis stylosa). Žydi vasarą. Šie daugiamečiai žoliniai augalai […]

Kukmedžiai (Taxus L.)

Genčiai priklauso kelios krūmų arba nedidelių medelių rūšys tamsiai žaliais spygliais, o tarp veislių yra ir nemažai spalvingų. Nuo daugelio […]

Kulkšnės (Astragalus)

Kulkšnės – pati stambiausia augalų gentis, kuriai priklauso daugiau kaip 1000 rūšių. Didelė dalis nedekoratyvios, tačiau yra keletas labai puošnių […]

Kurpelės (Aconitum)

Kurpelių (Aconitum) gentyje yra apie 60 rūšių, savaime augančių Europos, Azijos ir Šiaurės Amerikos kalnuose. Lietuvoje nuo seno kaimo sodybose […]

Šiandien

  • Kovo 16, sekmadienis.
  • Saulė teka 06:31, leidžiasi 18:25.
  • Mėnulis teka 21:21, leidžiasi 06:54.
  • Mėnulis Svarstykėse, dylantis, III ketvirtis. Pilnatis kovo 14 d.
  • Aistė, Henrika, Julijonas, Norvaldė, Norvilas, Norvilė, Vaidotas
  • Knygnešio diena.
  • Žiedų diena. Tinkama diena persodinti vazoninius augalus, tręšti, kad gausiai žydėtų. Sėkite gūžines salotas daigams. Netinkama diena karpyti gyvatvores, laistyti.
  • Jei pavasarį bent penkiolika rytų šąla, bus graži vasara.
e-seklos

Populiariausi straipsniai

Sekite mus

Naujienlaiškio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti Sodo spalvų naujienlaiškį, įrašykite savo el.pašto adresą.

Palaukite...

Dėkojame, kad užsiprenumeravote!

Apklausa

Kaip gaunate „Sodo spalvas“?

Įvykių kalendorius