Viena gausiausių sumedėjusių augalų genčių, garsėjanti didžiule spalvingų veislių įvairove. Dauguma kadagių gerai auga vidutinio drėgnumo arba sausokose, nelabai derlingose […]
Paprastąjį kadagį (Juniperus communis) lietuviai dar vadina kadugiu, ėgliu, kadučiu. Jis priklauso kiparisinių (Cupressaceae) šeimai. Lotyniškas vardas juniperus kilęs iš […]
Labai savotiški šių bervidinių (Scrophulariaceae) šeimos augalų žiedai – išsipūtę lyg mažos kurpaitės. Nors gentyje net 500 rūšių, kambaryje auginamos tik […]
Vienmetis žolinis augalas. Vienas iš seniausiai maistui vartojamų prieskonių. Eterinis aliejus skatina tulžies išsiskyrimą, gydo hemorojų, žaizdas, gerina virškinimą. Augalas […]
Aroninių (Araceae) šeimoje kalijų nėra daug – 28 rūšys. Namuose auginamos trijų keturių rūšių veislės. Jau seniai kambarinėmis tapusios etiopinės (abisininės) […]
Tai astrams artimai giminingi augalai. Kalimeris yomena ‘Fuji Snow’ lapai siauri, baltais su rožiniu atspalviu galais. Margumas išlieka nuo ankstyvo […]
Lietuvoje dar reta, nes nepakankamai ištverminga. JAV ji laikoma gražiausiu augalu po rožių ir rododendrų. Gerai auga augalinėje žemėje, sumaišytoje […]
Kalninė raganė (C. montana) auga Kinijoje, Himalajuose. Aukšta, stiebai siekia 2–3 m (tėvynėje – 5–8 m). Lapai trilapiai, dažniausiai dantytais krašteliais. […]
Kambarinis klevas, arba galenis, priklauso dedešvinių (Malvaceae) šeimai. Jis artimesnis kinrožėms ir su mūsų krašto klevais neturi nieko bendro. Gentyje […]
Tai ne konkrečios orchidėjų rūšies, o visos grupės įvairių tarpgentinių hibridinių orchidėjų vardas. Dažniausiai kambrijos yra liežuvių, miltonijų, brasijų ir […]
Tai iš Pietryčių Azijos kilę arbatmedinių (Theaceae) šeimos krūmai ir maži medeliai. Natūraliai auga paatogrąžių zonoje, todėl kambariuose jiems sudaryti […]
Kanos – daugiamečiai žoliniai augalai su storais, gerai išsivysčiusiais šakniastiebiais. Aukštą antžeminį stiebą sudaro lapų makštys. Jos išauga nuo 40 […]
Pasaulyje žinoma per 200 botaninių kardelių rūšių, priklausančių Gladiolus genčiai. Didžioji dalis jų auga atogrąžų klimatinėje juostoje Afrikos žemyne. Šiaurės […]
Genčiai priklauso vienkamienės ir daugiakamienės palmės. Jų lapai sudėtiniai, dvigubai plunksniški, 3-5 m ilgio. Lapų dalys – netaisyklingo trikampio formos, visai […]
Dauguma karpažolių stamboki augalai ir tinka tik stambesniems alpinariumams. Iš smulkesnių galima paminėti Euphorbia capitulata, želiančią žemu, iki 10 cm […]
Dauguma kartuolinių augalų – lianos, paplitusios tropikų ir subtropikų šalyse. Šiai šeimai priklauso ir europinė pipirlapė, auganti mūsų pavėsinguose miškuose. […]
Vidutiniškai reikli dirvožemio derlingumui, tačiau mėgsta drėgmę ir nedidelį rūgštingumą. Atspari šalčiams. Plačiau skaitykite žurnale „Gėlių spalvos“ Nr. 28 – […]
Valgomasis kaštainis (Castanea sativa Mill.) – bukinių (Fagaceae) šeimos medis, augantis Pietų Europoje, Vakarų Azijoje, Šiaurės Afrikoje. Užauga iki 35 […]
Apie 15 rūšių, paplitusių Šiaurės Amerikoje, Pietryčių Europoje, Rytų Azijoje. Tai vidutinio aukščio medžiai plačia ovalia laja, sudėtiniais pirštuotais lapais, […]
Šiaurės Amerikoje ir Kinijoje augančios kelios neaukštų medžių rūšys. Lapai paprasti, dideli, žiedai susitelkę stambiuose žiedynuose, žydi vasarą. Lietuvoje gerai […]
Vidutinio aukščio vasaržaliai medžiai. Apie 10 katalpų rūšių natūraliai paplitusios Šiaurės ir Centrinėje Amerikoje, Pietvakarių Kinijoje, Tibete. Vieni įspūdingiausių žydinčių […]
Nors katilėliai gerai auga saulėtose vietose, tačiau beveik visas rūšis galima sodinti ir daliniame pavėsyje. Katilėlių gentyje priskaičiuojama beveik 300 […]
Tarp daugybės katilėlių rūšių ir veislių yra keletas ir spalvotais lapais. Viena didžiažiedžio katilėlio (Campanula persicifolia) veislė ‘Kelly’s Gold’ yra […]
Katilėlinių (Campanulaceae) šeimoje katilėlių yra pačių įvairiausių – per 300 rūšių vienmečių, dvimečių ir daugiamečių. Nemaža dalis – darželio gėlės. Namuose […]
Puošniažiedes katlėjas galima laikyti tipiškomis orchidėjomis. Ši gentis pavadinta anglų orchidėjų kolekcininko Williamo Cattley vardu. Jis pirmasis pradėjo auginti epifitines […]
Daugiametis žolinis augalas. Katžole paskaninami kompotai, aromatizuojamos arbatos, likeriai ir kiti alkoholiniai gėrimai, padažai, salotos. Kvapas ir skonis šiek tiek […]
Tarp kelių dešimčių rūšių yra aukštų, vidutinio aukščio, žemų ir besidriekiančių krūmų. Jų plotis paprastai viršija aukštį, o besidriekiantys augalai […]
Tarp daugelio kemerų (Eupatorium) rūšių veislių yra keletas margais bei spalvotais lapais. Veislės Eupatorium rugosum ‘Chocolate’ lapai šokolado spalvos. Geriausiai […]
Kermėkai priskiriami pliumbaginių (Plumbaginaceae) šeimai. Gentyje yra 250–300 rūšių – vienmečių, dvimečių ir daugiamečių augalų. Kermėkai gerai auga saulėtoje vietoje […]
Karpytalapis kermėkas (L. sinuatum) atrodo labai spalvingas, bet tas grožis – spalvoti taurėlapiai, supantys mažus baltus žiedelius. Taurėlapiai gali būti […]
Stambesnius vaisius nei opuntija subrandina gausiašakis (Hylocereus polyrhizus (F.A.C. Weber) Britton et Rose) ir banguotasis (H. undulatus (Haw.) Britton et […]
Ežinė kiauliauogė (Solanum muricatum) labiau žinoma kaip pepinas arba melioninė kriaušė. Tai šviesiai geltonas, kartais su violetiniais dryželiais, į pomidorą […]
Didelei kiečių genčiai priklauso vienmečiai ir daugiamečiai augalai, puskrūmiai ir net krūmai. Lietuvoje augančios rūšys nedekoratyvios. Gėlininkystėje naudojamos kelios aukštaūgės […]
Kirgutės – hortenzijinių (Hydrangeaceae) šeimos augalai. Soduose auginama tik viena rūšis – Palminė kirgutė (K. palmata). Mėgsta pusiau pavėsingas, kartais […]
Šiai kiškiakopūstinių (Oxalidaceae) šeimos genčiai priklauso apie 800 rūšių; Lietuvoje aptinkamos 2 rūšys. Tarp kiškiakopūsčių yra vienmečių ir daugiamečių žolių, […]
Apie 120 rūšių, paplitusių Šiaurės pusrutulyje, ypač gausiai – Rytų Azijoje. Tai vasaržaliai įvairaus aukščio medžiai, rečiau krūmai priešiniais paprastais […]
Pasaulyje žinomos apie 47 klumpaičių (Cypripedium) rūšys, beveik visos jos paplitusios Šiaurės pusrutulio vidutinių platumų juostoje. Lietuvoje natūraliai auga tik […]
Šios palmės – aukštastiebiai, iki 24 m aukščio augalai. Lapai vėduokliški, stambūs, suskaldyti iki pusės į linijiškai lancetiškas skiltis. Žiedynas didžiulis – […]
Pavartę užsienio katalogus ar žurnalus, daug kas argentininės kortaderijos ieško įsigyti ir Lietuvoje. Deja, šis labai gražus Pietų Amerikos augalas, […]
Retai auginamas raktažolinių šeimos pavėsių augalas. Iš keletos rūšių dažniausiai auginama tikroji kortūza (Cortusa matthioli). Tai nestambus, iki 30 cm […]
Tinka žalumynų ir daržovių sriuboms, padažams, kiaušinių, veršienos ir ėrienos patiekalams, žuviai, keptai vištai, sviestui ir varškei su žalumynais, raugiamiems […]
Kraujažolės (Achillea) laikomos pievų gėlėmis, bet kiek įvairiausių veislių, spalvų ir atspalvių dabar auginama gėlynuose! Paprastosios kraujažolės (A. millefolium) be […]
Daugiausia iš Japonijos kilę, nedažnai auginami pavėsių augalai. Nors kreivuoniai priklauso lelijinių šeimai, jų žiedai šiek tiek primena orchidėjų. Populiariausia […]
Europoje, Azijoje ir Šiaurės Afrikoje augantys vasaržaliai medžiai. Iš maždaug 30 kriaušių rūšių Lietuvoje savaime auga viena. Ūgliai neretai dygliuoti. […]
Visiems gerai žinomo valgomojo krieno (Armoracia rusticana) margalapė veislė ‘Variegata’ – vienas iš pačių įspūdingiausių margalapių augalų. Šaknys tinkamos maistui […]
Krokai (Crocus) taip pat laikomi vienomis ankstyviausių pavasarinių gėlių. Pražydinami ypač lengvai. Rudenį veislių pasirinkimas tikrai nemažas – bent kelias […]
Daili krūmų forma ir ilgas žydėjimas būdingi sidabrakrūmiams, arba krūminėms sidabražolėms (Potentilla fruticosa). Išvesta veislių įvairiausių spalvų ir atspalvių žiedais. […]
Kryžmeniai – raudinių (Rubiaceae) šeimos atstovai. Gentyje 1 rūšis. Žydi vasarą. Šie daugiamečiai žoliniai augalai sudaro kilimus, labai tinka alpinariumams. […]
Kukmedžiai (Taxus) mėgstami Vakarų Europos šalyse. Labai gerai pakenčia karpymą. Gyvatvorėms tinka europinio kukmedžio (Taxus baccata) formos ‘Fastigiata’, ‘Fastigiata Aurea’, […]
Kvapusis pelėžirnis (L. odoratus) nuostabiai kvepia, todėl niekada nepraranda savo populiarumo. Užauga iki 2 m aukščio (išskyrus žemaūgius). Žiedynuose būna […]
Šiandien
Rugpjūčio 26, pirmadienis.
Saulė teka 06:15, leidžiasi 20:25.
Mėnulis teka 00:48, leidžiasi 18:07.
Mėnulis Vėžyje 00:04, dylantis, IV ketvirtis. Delčia rugpjūčio 23 d.
Aleksandras, Algintė, Gailius, Gailutė
Lapų diena. Galima genėti gyvatvores ir kitus augalus (gražiai plėsis į šalis), sodinti gūžines salotas, Pekino kopūstus, tręšti, ravėti, laistyti. Naikinkite dirvos paviršiuje gyvenančius kenkėjus. Palanki diena spausti sultis. Rekomenduojama valyti organizmą, kraują (dilgėlių arbata). Nepalanku sodinti augalus, turinčius stiebtis į viršų, nuimti derlių, skirtą saugoti ir laikyti.
Kai ant ąžuolo daug gilių, bus šalta žiema ir šilta vasara.
Kraunasi ...
