• lapkričio 17 d., Sekmadienis
Paieška pagal lietuvišką pavadinimą: A Ą B C Č D E F G H I J K L M N O P R S Š T U V X Z Ž
Paieška pagal lotynišką pavadinimą: A B C D E F G H I Y J K L M N O P Q R S T U W X Z Ž

Paieška augalų enciklopedijoje

KADAGIAI (Juniperus L.)

Viena gausiausių sumedėjusių augalų genčių, garsėjanti didžiule spalvingų veislių įvairove. Dauguma kadagių gerai auga vidutinio drėgnumo arba sausokose, nelabai derlingose […]

KADAGYS PAPRASTASIS (Juniperus communis)

Paprastąjį kadagį (Juniperus communis) lietuviai dar vadina kadugiu, ėgliu, kadučiu. Jis priklauso kiparisinių (Cupressaceae) šeimai. Lotyniškas vardas juniperus kilęs iš […]

KALANKĖ (Kalanchoe)

Kalankės priklauso storlapinių (Crassulaceae) šeimai ir tikrai yra panašios į storlapius – visų rūšių ( jų žinoma apie 200) kalankių lapeliai […]

KALCEOLIARIJA (Calceolaria)

Labai savotiški šių bervidinių (Scrophulariaceae) šeimos augalų žiedai – išsipūtę lyg mažos kurpaitės. Nors gentyje net 500 rūšių, kambaryje auginamos tik […]

KALENDRA BLAKINĖ (Coriandrum sativum)

Vienmetis žolinis augalas. Vienas iš seniausiai maistui vartojamų prieskonių. Eterinis aliejus skatina tulžies išsiskyrimą, gydo hemorojų, žaizdas, gerina virškinimą. Augalas […]

KALIJA (Zantedeschia)

Aroninių (Araceae) šeimoje kalijų nėra daug – 28 rūšys. Namuose auginamos trijų keturių rūšių veislės. Jau seniai kambarinėmis tapusios etiopinės (abisininės) […]

KALIKANTAS (Calycanthus L.)

Šie vidutinio dydžio (2–3 m aukščio ir pločio) krūmai išsiskiria kvapiais žiedais, lapais, žieve ir netgi mediena. Net sausos kalikantų […]

KALIMERIS (Kalimeris)

Tai astrams artimai giminingi augalai. Kalimeris yomena ‘Fuji Snow’ lapai siauri, baltais su rožiniu atspalviu galais. Margumas išlieka nuo ankstyvo […]

KALNINĖ RAGANĖ (C. montana)

Kalninė raganė (C. montana) auga Kinijoje, Himalajuose. Aukšta, stiebai siekia 2–3 m (tėvynėje – 5–8 m). Lapai trilapiai, dažniausiai dantytais krašteliais. […]

KAMBARINIS KLEVAS (Abutilon)

Kambarinis klevas, arba galenis, priklauso dedešvinių (Malvaceae) šeimai. Jis artimesnis kinrožėms ir su mūsų krašto klevais neturi nieko bendro. Gentyje […]

KAMBRIJA (Cambria)

Tai ne konkrečios orchidėjų rūšies, o visos grupės įvairių tarpgentinių hibridinių orchidėjų vardas. Dažniausiai kambrijos yra liežuvių, miltonijų, brasijų ir […]

KAMELIJA (Camellia)

Tai iš Pietryčių Azijos kilę arbatmedinių (Theaceae) šeimos krūmai ir maži medeliai. Natūraliai auga paatogrąžių zonoje, todėl kambariuose jiems sudaryti […]

KAMPLAMSTIS (Rhoicissus)

Kaplamstis dar vadinamas lamstvyčiu, nors nė vienas iš šių vardų dar nėra patvirtinti Lietuvių kalbos komisijoje. Tai nėra populiarūs augalai. […]

KANA (Canna)

Kanos – daugiamečiai žoliniai augalai su storais, gerai išsivysčiusiais šakniastiebiais. Aukštą antžeminį stiebą sudaro lapų makštys. Jos išauga nuo 40 […]

KANADINIS PUTINAS (Caprifoliaceae L.)

Genčiai priklauso apie 150 vasaržalių ir visžalių krūmų, retais atvejais – medžių bei lianų rūšių. Paplitę visame Šiaurės pusrutulyje, kelios […]

KARDELIS (Gladiolus)

Kelių rūšių smulkiažiedžiai kardeliai gerai auga ir žiemoja Lietuvoje, tarp jų – Gladiolus caucasicus bei G. imbricatus. Pastarasis aptinkamas ir […]

KARDELIS DARŽELINIS (Gladiolus)

Pasaulyje žinoma per 200 botaninių kardelių rūšių, priklausančių Gladiolus genčiai. Didžioji dalis jų auga atogrąžų klimatinėje juostoje Afrikos žemyne. Šiaurės […]

KARIOTA (Caryota)

Genčiai priklauso vienkamienės ir daugiakamienės palmės. Jų lapai sudėtiniai, dvigubai plunksniški, 3-5 m ilgio. Lapų dalys – netaisyklingo trikampio formos, visai […]

KARLINA (Carlina)

Be gerai žinomos bestiebės karlinos (Carlina acaulis), auginamos dar kelios labai gražios rūšys. Viena iš jų – C. acanthifolia. Iš […]

KARPAŽOLĖ (Euphorbia)

Karpažolių yra labai daug ir be galo įvairių – šioje karpažolinių (Euphorbiaceae) šeimos gentyje net 2000 rūšių. Namuose be sukulentinių […]

KASIOPĖ (Casiope)

Vidutiniškai reikli dirvožemio derlingumui, tačiau mėgsta drėgmę ir nedidelį rūgštingumą. Atspari šalčiams. Plačiau skaitykite žurnale „Gėlių spalvos“ Nr. 28 – […]

KAŠTAINIS VALGOMASIS (Castanea sativa)

Valgomasis kaštainis (Castanea sativa Mill.) – bukinių (Fagaceae) šeimos medis, augantis Pietų Europoje, Vakarų Azijoje, Šiaurės Afrikoje. Užauga iki 35 […]

KAŠTONAI (Aesculus L.)

Apie 15 rūšių, paplitusių Šiaurės Amerikoje, Pietryčių Europoje, Rytų Azijoje. Tai vidutinio aukščio medžiai plačia ovalia laja, sudėtiniais pirštuotais lapais, […]

KATALPOS (Catalpa Scop.)

Vidutinio aukščio vasaržaliai medžiai. Apie 10 katalpų rūšių natūraliai paplitusios Šiaurės ir Centrinėje Amerikoje, Pietvakarių Kinijoje, Tibete. Vieni įspūdingiausių žydinčių […]

KATILĖLIAI (Campanula)

Nors katilėliai gerai auga saulėtose vietose, tačiau beveik visas rūšis galima sodinti ir daliniame pavėsyje. Katilėlių gentyje priskaičiuojama beveik 300 […]

KATLĖJA (Cattleya)

Puošniažiedes katlėjas galima laikyti tipiškomis orchidėjomis. Ši gentis pavadinta anglų orchidėjų kolekcininko Williamo Cattley vardu. Jis pirmasis pradėjo auginti epifitines […]

KATŽOLĖ PAPRASTOJI (Nepeta cataria)

Daugiametis žolinis augalas. Katžole paskaninami kompotai, aromatizuojamos arbatos, likeriai ir kiti alkoholiniai gėrimai, padažai, salotos. Kvapas ir skonis šiek tiek […]

KAUKAZINĖ SLYVA (Prunus cerasifera)

Pačios aukščiausios (1–2 m ir daugiau) – kaukazinės slyvos (Prunus cerasifera) gyvatvorės. Jomis dažnai apsodinami sodai ir pakelės, nes yra […]

KAULENIAI (Cotoneaster Medik.)

Tarp kelių dešimčių rūšių yra aukštų, vidutinio aukščio, žemų ir besidriekiančių krūmų. Jų plotis paprastai viršija aukštį, o besidriekiantys augalai […]

KAVAMEDIS ARABINIS (Coffea arabica L.)

Kavamedžiai (Coffea L.) – raudinių (Rubiaceae) šeimos gentis, kuriai priklauso apie 40 rūšių. Tai visžaliai medeliai arba krūmai, paplitę Azijos […]

KEMERAS (Eupatorium)

Tarp daugelio kemerų (Eupatorium) rūšių veislių yra keletas margais bei spalvotais lapais. Veislės Eupatorium rugosum ‘Chocolate’ lapai šokolado spalvos. Geriausiai […]

KĖNIS (Abies Mill.)

Dažniausiai aukšti medžiai taisyklinga laja, lygia žieve, plokščiais spygliais, vertikaliai aukštyn augančiais puošniais kankorėžiais. Daugelio kėnių spyglių apatinė pusė – […]

KERMĖKAS (Limonium)

Karpytalapis kermėkas (L. sinuatum) atrodo labai spalvingas, bet tas grožis – spalvoti taurėlapiai, supantys mažus baltus žiedelius. Taurėlapiai gali būti […]

KERTUOČIAI (Hylocereus polyrhizus)

Stambesnius vaisius nei opuntija subrandina gausiašakis (Hylocereus polyrhizus (F.A.C. Weber) Britton et Rose) ir banguotasis (H. undulatus (Haw.) Britton et […]

KIAULIAUOGĖ (Solanum)

Uosialapė kiauliauogė (S. wendlandii) kartais vadinama rojaus gėle arba Kosta Rikos bulve. Laikoma gražiausia laipiojančia rūšimi. Tai iki 5 m, […]

KIAULIAUOGĖ EŽINĖ (Solanum muricatum)

Ežinė kiauliauogė (Solanum muricatum) labiau žinoma kaip pepinas arba melioninė kriaušė. Tai šviesiai geltonas, kartais su violetiniais dryželiais, į pomidorą […]

KIETIS (Artemisia)

Didelei kiečių genčiai priklauso vienmečiai ir daugiamečiai augalai, puskrūmiai ir net krūmai. Lietuvoje augančios rūšys nedekoratyvios. Gėlininkystėje naudojamos kelios aukštaūgės […]

KIETIS VAISTINIS (Artemisia dracunculus)

Daugiametis žolinis augalas, dar vadinamas peletrūnu. Tinka svogūnų sriuboms, vištai, jūros gėrybėms, veršienai, riebioms žuvims, kalakutienai, daržovių (brokoliams, kalafiorams, žirniams, […]

KINROŽĖ (Hibiscus)

Hibiskai – gausi dedešvinių (Malvaceae) šeimos gentis (joje apie 300 rūšių). Tik viena rūšis – kinrožė (Hibiscus rosa – sinensis) […]

KIRGUTĖ (Kirengeshoma)

Kirgutės – hortenzijinių (Hydrangeaceae) šeimos augalai. Soduose auginama tik viena rūšis – Palminė kirgutė (K. palmata). Mėgsta pusiau pavėsingas, kartais […]

KIŠKIAGRIKIAI (Luzula)

Daugelį kiškiagrikių (taip pat ir aptinkamus Lietuvos miškuose) galima auginti gėlynuose. Dažniausios rūšys yra L. sylvatica ir L. nivea. Visi […]

KIŠKIAKOPŪSTIS (Oxalis)

Šiai kiškiakopūstinių (Oxalidaceae) šeimos genčiai priklauso apie 800 rūšių; Lietuvoje aptinkamos 2 rūšys. Tarp kiškiakopūsčių yra vienmečių ir daugiamečių žolių, […]

KIŠKIO AŠARĖLĖS (Briza)

Šie augalai turi nusvirusias, nedideles dvipuses varputes, kabančias ant liaunų stiebelių. Auginamos 3 rūšys: B. maxima, B. media ir B. […]

KLEVAI (Acer L.)

Apie 150 rūšių vasaržalių ir visžalių medžių ir krūmų, paplitusių Šiaurės ir Centrinėje Amerikoje, Europoje, Šiaurės Afrikoje bei Azijoje. Lapai […]

KLIVIJA (Clivia)

Tai amarilinių (Amaryllidaceae) šeimos augalai, kilę iš Pietų Afrikos. Jų yra tik 6 (anksčiau minimos 3) rūšys. Puošniausius žiedus turi […]

KLUMPAITĖ (Cypripedium)

Pasaulyje žinomos apie 47 klumpaičių (Cypripedium) rūšys, beveik visos jos paplitusios Šiaurės pusrutulio vidutinių platumų juostoje. Lietuvoje natūraliai auga tik […]

KMYNAS PAPRASTASIS (Carum carvi)

Dvimetis arba daugiametis žolinis augalas. Sėklomis galima pagardinti kopūstų ir ankštinių daržovių sriubas, burokėlių, kopūstų salotas, žuvį, kiaulieną, jautieną, žąsieną, […]

KNIPOFIJA (Kniphofia)

Knipofijos – lelijinių (Liliaceae) šeimos augalai. Gentyje – apie 70 rūšių. Pradėti auginti gan neseniai, nes gan lepūs, neatsparūs dideliems […]

KOBĖJA (Cobaea)

Lipikinė kobėja (C. scandens) gali išaugti iki 4–5 m aukščio. Auga ilgai – savo tėvynėje Meksikoje tai daugiametė gėlė. Žydi […]

KOKOSPALMĖ (Cocos)

Gentyje 1 rūšis – riešutinė kokospalmė (Cocos nucifera). Puikiai visiems žinomi jos vaisiai. Suaugę augalai pasiekia 10-20 m, kartais 30 m […]

KOLUMNĖJA (Columnea)

Kolumnėjų yra apie 200 rūšių – epifitinių arba pusiau epifitinių augalų, augančių Centrinėje ir Pietų Amerikoje. Augalai truputį panašūs į […]

KOPŪSTAI (Brassica)

Įvairių rūšių kopūstinės daržovės – itin dažnos mūsų daržuose. Jos skiriasi ne tik išvaizda, bet ir chemine sudėtimi. Verta atminti, […]

KORIFA (Corypha)

Šios palmės – aukštastiebiai, iki 24 m aukščio augalai. Lapai vėduokliški, stambūs, suskaldyti iki pusės į linijiškai lancetiškas skiltis. Žiedynas didžiulis – […]

KORTŪZOS (Cortusa)

Retai auginamas raktažolinių šeimos pavėsių augalas. Iš keletos rūšių dažniausiai auginama tikroji kortūza (Cortusa matthioli). Tai nestambus, iki 30 cm […]

KOSMĖJA (Cosmos)

Paprastoji kosmėja (C. bipinatus) – gerai žinoma kaimo darželių gėlė. Bet dabartinės veislės labai skiriasi nuo buvusių prieš kelis dešimtmečius. […]

KOTULĖ (Cotula)

Kotulės kilusios iš Naujosios Zealandijos ir Pietų Amerikos. Lietuvoje gerai auga Cotula squalida ir C. potentillina. Abiejų rūšių augalai tankiai […]

KRAPAS PAPRASTASIS (Anethum graveolens)

Tinka žalumynų ir daržovių sriuboms, padažams, kiaušinių, veršienos ir ėrienos patiekalams, žuviai, keptai vištai, sviestui ir varškei su žalumynais, raugiamiems […]

KRAUJAŽOLĖ (Achillea)

Kraujažolės (Achillea) laikomos pievų gėlėmis, bet kiek įvairiausių veislių, spalvų ir atspalvių dabar auginama gėlynuose! Paprastosios kraujažolės (A. millefolium) be […]

KREIVUONIAI (Tricyrtis)

Daugiausia iš Japonijos kilę, nedažnai auginami pavėsių augalai. Nors kreivuoniai priklauso lelijinių šeimai, jų žiedai šiek tiek primena orchidėjų. Populiariausia […]

KRIAUŠĖS (Pyrus L.)

Europoje, Azijoje ir Šiaurės Afrikoje augantys vasaržaliai medžiai. Iš maždaug 30 kriaušių rūšių Lietuvoje savaime auga viena. Ūgliai neretai dygliuoti. […]

KRIENAS (Armoracia)

Visiems gerai žinomo valgomojo krieno (Armoracia rusticana) margalapė veislė ‘Variegata’ – vienas iš pačių įspūdingiausių margalapių augalų. Šaknys tinkamos maistui […]

KROKAI (Crocus)

Krokai (Crocus) taip pat laikomi vienomis ankstyviausių pavasarinių gėlių. Pražydinami ypač lengvai. Rudenį veislių pasirinkimas tikrai nemažas – bent kelias […]

KRŪMINĖ SIDABRAŽOLĖ (Potentilla fructicosa)

Daili krūmų forma ir ilgas žydėjimas būdingi sidabrakrūmiams, arba krūminėms sidabražolėms (Potentilla fruticosa). Išvesta veislių įvairiausių spalvų ir atspalvių žiedais. […]

KRYŽMENIS (Phuopsis)

Kryžmeniai – raudinių (Rubiaceae) šeimos atstovai. Gentyje 1 rūšis. Žydi vasarą. Šie daugiamečiai žoliniai augalai sudaro kilimus, labai tinka alpinariumams. […]

KUKMEDIS (Taxus L.)

Genčiai priklauso kelios krūmų arba nedidelių medelių rūšys tamsiai žaliais spygliais, o tarp veislių yra ir nemažai spalvingų. Nuo daugelio […]

KULKŠNĖ (Astragalus)

Kulkšnės – pati stambiausia augalų gentis, kuriai priklauso daugiau kaip 1000 rūšių. Didelė dalis nedekoratyvios, tačiau yra keletas labai puošnių […]

KURPELĖS (Aconitum)

Gentyje yra apie 60 rūšių, savaime augančių Europos, Azijos ir Šiaurės Amerikos kalnuose. Lietuvoje nuo seno kaimo sodybose auginama mėlynoji […]

Šiandien

  • Lapkričio 17, sekmadienis.
  • Saulė teka 07:53, leidžiasi 16:14.
  • Mėnulis teka 14:39, leidžiasi 00:15
  • Mėnulis Žuvyse, pilnėjantis, II ketvirtis.
  • Benita, Dionyzas, Elžbieta, Getautas, Gilvilė, Grigalius, Nemira, Viktorija.
  • Tarptautinė studentų diena.
  • Lapų diena. Tinkamas metas laistyti augalus, purkšti, tręšti, grėbti lapus, krauti kompostą. Nurinkite nukritusius lapus nuo besidriekiančių spygliuočių šakelių, nes po ilgesnio laiko pagels spygliai. Juos galima palikti po lapuočiais krūmais, ant gebenių, žiemių, pachisandrų. Iki pavasario lapai suirs ir virs trąšomis. Nepalanku genėti vaismedžius, krūmus, konservuoti, sandėliuoti daržoves.
  • Lapkričio upelis iš krantų, šienas į kupetas.

Įvykių kalendorius

Populiariausi straipsniai

Apklausa

Ar jūsų tvenkinyje ar šulinyje vis dar nusekęs vanduo po vasaros sausros ?

Rezultatai

Kraunasi ... Kraunasi ...

Naujienlaiškio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti Sodo spalvų naujienlaiškį, įrašykite savo el.pašto adresą.

Palaukite...

Dėkojame, kad užsiprenumeravote!

Sekite mus