Viena gausiausių sumedėjusių augalų genčių, garsėjanti didžiule spalvingų veislių įvairove. Dauguma kadagių gerai auga vidutinio drėgnumo arba sausokose, nelabai derlingose […]
Paprastąjį kadagį (Juniperus communis) lietuviai dar vadina kadugiu, ėgliu, kadučiu. Jis priklauso kiparisinių (Cupressaceae) šeimai. Lotyniškas vardas juniperus kilęs iš […]
Labai savotiški šių bervidinių (Scrophulariaceae) šeimos augalų žiedai – išsipūtę lyg mažos kurpaitės. Nors gentyje net 500 rūšių, kambaryje auginamos tik […]
Vienmetis žolinis augalas. Vienas iš seniausiai maistui vartojamų prieskonių. Eterinis aliejus skatina tulžies išsiskyrimą, gydo hemorojų, žaizdas, gerina virškinimą. Augalas […]
Aroninių (Araceae) šeimoje kalijų nėra daug – 28 rūšys. Namuose auginamos trijų keturių rūšių veislės. Jau seniai kambarinėmis tapusios etiopinės (abisininės) […]
Tai astrams artimai giminingi augalai. Kalimeris yomena ‘Fuji Snow’ lapai siauri, baltais su rožiniu atspalviu galais. Margumas išlieka nuo ankstyvo […]
Kalninė raganė (C. montana) auga Kinijoje, Himalajuose. Aukšta, stiebai siekia 2–3 m (tėvynėje – 5–8 m). Lapai trilapiai, dažniausiai dantytais krašteliais. […]
Kambarinis klevas, arba galenis, priklauso dedešvinių (Malvaceae) šeimai. Jis artimesnis kinrožėms ir su mūsų krašto klevais neturi nieko bendro. Gentyje […]
Tai ne konkrečios orchidėjų rūšies, o visos grupės įvairių tarpgentinių hibridinių orchidėjų vardas. Dažniausiai kambrijos yra liežuvių, miltonijų, brasijų ir […]
Tai iš Pietryčių Azijos kilę arbatmedinių (Theaceae) šeimos krūmai ir maži medeliai. Natūraliai auga paatogrąžių zonoje, todėl kambariuose jiems sudaryti […]
Kanos – daugiamečiai žoliniai augalai su storais, gerai išsivysčiusiais šakniastiebiais. Aukštą antžeminį stiebą sudaro lapų makštys. Jos išauga nuo 40 […]
Žirnmedžių žinoma apie 80 rūšių. Tai krūmai arba maži medeliai sudėtiniais plunksniškais lapais ir drugio formos geltonais žiedais. Geriausiai auga […]
Pasaulyje žinoma per 200 botaninių kardelių rūšių, priklausančių kardelių (Gladiolus) genčiai. Didžioji dalis jų auga atogrąžų klimatinėje juostoje Afrikos žemyne. […]
Genčiai priklauso vienkamienės ir daugiakamienės palmės. Jų lapai sudėtiniai, dvigubai plunksniški, 3-5 m ilgio. Lapų dalys – netaisyklingo trikampio formos, visai […]
Dauguma kartuolinių augalų – lianos, paplitusios tropikų ir subtropikų šalyse. Šiai šeimai priklauso ir europinė pipirlapė, auganti mūsų pavėsinguose miškuose. […]
Savaime paplitusi Aliaskoje, Pietryčių, Azijoje, Kamčatkoje, Japonijoje, uolėtuose aukštų kalnų šlaituose. Lietuvoje labai reta. Krūmokšnis gulsčias, tik 3–5 cm aukščio […]
Valgomasis kaštainis (Castanea sativa Mill.) – bukinių (Fagaceae) šeimos medis, augantis Pietų Europoje, Vakarų Azijoje, Šiaurės Afrikoje. Užauga iki 35 […]
Apie 15 rūšių, paplitusių Šiaurės Amerikoje, Pietryčių Europoje, Rytų Azijoje. Tai vidutinio aukščio medžiai plačia ovalia laja, sudėtiniais pirštuotais lapais, […]
Vidutinio aukščio vasaržaliai medžiai. Apie 10 katalpų rūšių natūraliai paplitusios Šiaurės ir Centrinėje Amerikoje, Pietvakarių Kinijoje, Tibete. Vieni įspūdingiausių žydinčių […]
Katilėlių gentyje priskaičiuojama beveik 300 rūšių, paplitusių Šiaurės pusrutulio pievose ir pamiškėse. Didžiausia rūšių įvairovė randama Europos ir Kaukazo kalnuose. […]
Puošniažiedes katlėjas galima laikyti tipiškomis orchidėjomis. Ši gentis pavadinta anglų orchidėjų kolekcininko Williamo Cattley vardu. Jis pirmasis pradėjo auginti epifitines […]
Daugiametis žolinis augalas. Katžole paskaninami kompotai, aromatizuojamos arbatos, likeriai ir kiti alkoholiniai gėrimai, padažai, salotos. Kvapas ir skonis šiek tiek […]
Tarp kelių dešimčių rūšių yra aukštų, vidutinio aukščio, žemų ir besidriekiančių krūmų. Jų plotis paprastai viršija aukštį, o besidriekiantys augalai […]
Kelerijų (Koeleria) gentis labai polimorfinė, turinti daug rūšių. Iš jų keturios Lietuvoje auga kaip laukiniai augalai. Dekoratyvumu pasižymi tik melsvoji […]
Tarp daugelio kemerų (Eupatorium) rūšių veislių yra keletas margais bei spalvotais lapais. Veislės Eupatorium rugosum ‘Chocolate’ lapai šokolado spalvos. Geriausiai […]
Karpytalapis kermėkas (Limonium sinuatum) atrodo labai spalvingas, bet tas grožis – spalvoti taurėlapiai, supantys mažus baltus žiedelius. Taurėlapiai gali būti mėlyni, […]
Stambesnius vaisius nei opuntija subrandina gausiašakis (Hylocereus polyrhizus (F.A.C. Weber) Britton et Rose) ir banguotasis (H. undulatus (Haw.) Britton et […]
Ežinė kiauliauogė (Solanum muricatum) labiau žinoma kaip pepinas arba melioninė kriaušė. Tai šviesiai geltonas, kartais su violetiniais dryželiais, į pomidorą […]
Didelei kiečių genčiai priklauso vienmečiai ir daugiamečiai augalai, puskrūmiai ir net krūmai. Lietuvoje augančios rūšys nedekoratyvios. Gėlininkystėje naudojamos kelios aukštaūgės […]
Kirgutės – hortenzijinių (Hydrangeaceae) šeimos augalai. Soduose auginama tik viena rūšis – Palminė kirgutė (K. palmata). Mėgsta pusiau pavėsingas, kartais […]
Šiai kiškiakopūstinių (Oxalidaceae) šeimos genčiai priklauso apie 800 rūšių; Lietuvoje aptinkamos 2 rūšys. Tarp kiškiakopūsčių yra vienmečių ir daugiamečių žolių, […]
Pasaulyje žinomos apie 47 klumpaičių (Cypripedium) rūšys, beveik visos jos paplitusios Šiaurės pusrutulio vidutinių platumų juostoje. Lietuvoje natūraliai auga tik […]
Šios palmės – aukštastiebiai, iki 24 m aukščio augalai. Lapai vėduokliški, stambūs, suskaldyti iki pusės į linijiškai lancetiškas skiltis. Žiedynas didžiulis – […]
Kortaderijų (Cortaderia) gentyje priskaičiuojama iki 20 rūšių, gamtoje paplitusių Pietų Amerikoje ir Naujojoje Zelandijoje. Labiausiai žinoma rūšis – argentininė kortaderija […]
Retai auginamas raktažolinių šeimos pavėsių augalas. Iš keleto kortūzų rūšių dažniausiai auginama tikroji kortūza (Cortusa matthioli). Tai nestambus, iki 30 […]
Paprastoji kosmėja (Cosmos bipinatus) – gerai žinoma kaimo darželių gėlė. Bet dabartinės veislės labai skiriasi nuo buvusių prieš kelis dešimtmečius. […]
Tinka žalumynų ir daržovių sriuboms, padažams, kiaušinių, veršienos ir ėrienos patiekalams, žuviai, keptai vištai, sviestui ir varškei su žalumynais, raugiamiems […]
Kraujažolės (Achillea) laikomos pievų gėlėmis, bet kiek įvairiausių veislių, spalvų ir atspalvių dabar auginama gėlynuose! Paprastosios kraujažolės (A. millefolium) be […]
Daugiausia iš Japonijos kilę, nedažnai auginami pavėsių augalai. Nors kreivuoniai priklauso lelijinių šeimai, jų žiedai šiek tiek primena orchidėjų. Populiariausia […]
Europoje, Azijoje ir Šiaurės Afrikoje augantys vasaržaliai medžiai. Iš maždaug 30 kriaušių rūšių Lietuvoje savaime auga viena. Ūgliai neretai dygliuoti. […]
Visiems gerai žinomo valgomojo krieno (Armoracia rusticana) margalapė veislė ‘Variegata’ – vienas iš pačių įspūdingiausių margalapių augalų. Šaknys tinkamos maistui […]
Krokai (Crocus) laikomi vienomis ankstyviausių pavasarinių gėlių. Auginama daug rūšių ir veislių įvairių spalvų žiedais. Lapai vasarą sunyksta. Šios smulkios […]
Daili krūmų forma ir ilgas žydėjimas būdingi sidabrakrūmiams, arba krūminėms sidabražolėms (Potentilla fruticosa). Išvesta veislių įvairiausių spalvų ir atspalvių žiedais. […]
Kryžmeniai – raudinių (Rubiaceae) šeimos atstovai. Gentyje 1 rūšis. Žydi vasarą. Šie daugiamečiai žoliniai augalai sudaro kilimus, labai tinka alpinariumams. […]
Lietuvos energetikų diena. Pasaulinė hemofilijos diena. Pasaulinė cirko diena
Žiedų diena bus iki vakaro. Sėkite, sodinkite vynuoges, aktinidijas, citrinvyčius, vijoklines gėles, agurkus, moliūgus, arbūzus, aguročius ir kitus besivejančius augalus. Skiepykite rožes, persodinkite kambarines gėles. Rinkite vaistinių augalų žiedus; šią dieną iš jų paruošti vaistai veikia labai efektyviai. Vėdinkite patalpas, rūsius.
Jei pavasarį žemė ilgai būna šlapia, tai ir vasara bus šlapia.
