• sausio 19 d., Sekmadienis
Didelis baneris puslapio viršuje
Paieška pagal lietuvišką pavadinimą: A Ą B C Č D E F G H I J K L M N O P R S Š T U V X Z Ž
Paieška pagal lotynišką pavadinimą: A B C D E F G H I Y J K L M N O P Q R S T U W X Z Ž

Paieška augalų enciklopedijoje

KADAGIAI (Juniperus L.)

Viena gausiausių sumedėjusių augalų genčių, garsėjanti didžiule spalvingų veislių įvairove. Dauguma kadagių gerai auga vidutinio drėgnumo arba sausokose, nelabai derlingose […]

KADAGYS PAPRASTASIS (Juniperus communis)

Paprastąjį kadagį (Juniperus communis) lietuviai dar vadina kadugiu, ėgliu, kadučiu. Jis priklauso kiparisinių (Cupressaceae) šeimai. Lotyniškas vardas juniperus kilęs iš […]

KALANKĖ (Kalanchoe)

Kalankės priklauso storlapinių (Crassulaceae) šeimai ir tikrai yra panašios į storlapius – visų rūšių ( jų žinoma apie 200) kalankių lapeliai […]

KALCEOLIARIJA (Calceolaria)

Labai savotiški šių bervidinių (Scrophulariaceae) šeimos augalų žiedai – išsipūtę lyg mažos kurpaitės. Nors gentyje net 500 rūšių, kambaryje auginamos tik […]

KALENDRA BLAKINĖ (Coriandrum sativum)

Vienmetis žolinis augalas. Vienas iš seniausiai maistui vartojamų prieskonių. Eterinis aliejus skatina tulžies išsiskyrimą, gydo hemorojų, žaizdas, gerina virškinimą. Augalas […]

KALIJA (Zantedeschia)

Aroninių (Araceae) šeimoje kalijų nėra daug – 28 rūšys. Namuose auginamos trijų keturių rūšių veislės. Jau seniai kambarinėmis tapusios etiopinės (abisininės) […]

KALIKANTAS (Calycanthus L.)

Šie vidutinio dydžio (2–3 m aukščio ir pločio) krūmai išsiskiria kvapiais žiedais, lapais, žieve ir netgi mediena. Net sausos kalikantų […]

KALIMERIS (Kalimeris)

Tai astrams artimai giminingi augalai. Kalimeris yomena ‘Fuji Snow’ lapai siauri, baltais su rožiniu atspalviu galais. Margumas išlieka nuo ankstyvo […]

KALNINĖ RAGANĖ (C. montana)

Kalninė raganė (C. montana) auga Kinijoje, Himalajuose. Aukšta, stiebai siekia 2–3 m (tėvynėje – 5–8 m). Lapai trilapiai, dažniausiai dantytais krašteliais. […]

KAMBARINIS KLEVAS (Abutilon)

Kambarinis klevas, arba galenis, priklauso dedešvinių (Malvaceae) šeimai. Jis artimesnis kinrožėms ir su mūsų krašto klevais neturi nieko bendro. Gentyje […]

KAMBRIJA (Cambria)

Tai ne konkrečios orchidėjų rūšies, o visos grupės įvairių tarpgentinių hibridinių orchidėjų vardas. Dažniausiai kambrijos yra liežuvių, miltonijų, brasijų ir […]

KAMELIJA (Camellia)

Tai iš Pietryčių Azijos kilę arbatmedinių (Theaceae) šeimos krūmai ir maži medeliai. Natūraliai auga paatogrąžių zonoje, todėl kambariuose jiems sudaryti […]

KAMPLAMSTIS (Rhoicissus)

Kaplamstis dar vadinamas lamstvyčiu, nors nė vienas iš šių vardų dar nėra patvirtinti Lietuvių kalbos komisijoje. Tai nėra populiarūs augalai. […]

KANA (Canna)

Kanos – daugiamečiai žoliniai augalai su storais, gerai išsivysčiusiais šakniastiebiais. Aukštą antžeminį stiebą sudaro lapų makštys. Jos išauga nuo 40 […]

KANADINIS PUTINAS (Caprifoliaceae L.)

Genčiai priklauso apie 150 vasaržalių ir visžalių krūmų, retais atvejais – medžių bei lianų rūšių. Paplitę visame Šiaurės pusrutulyje, kelios […]

KARDELIS (Gladiolus)

Kelių rūšių smulkiažiedžiai kardeliai gerai auga ir žiemoja Lietuvoje, tarp jų – Gladiolus caucasicus bei G. imbricatus. Pastarasis aptinkamas ir […]

KARDELIS DARŽELINIS (Gladiolus)

Pasaulyje žinoma per 200 botaninių kardelių rūšių, priklausančių Gladiolus genčiai. Didžioji dalis jų auga atogrąžų klimatinėje juostoje Afrikos žemyne. Šiaurės […]

KARIOTA (Caryota)

Genčiai priklauso vienkamienės ir daugiakamienės palmės. Jų lapai sudėtiniai, dvigubai plunksniški, 3-5 m ilgio. Lapų dalys – netaisyklingo trikampio formos, visai […]

KARLINA (Carlina)

Be gerai žinomos bestiebės karlinos (Carlina acaulis), auginamos dar kelios labai gražios rūšys. Viena iš jų – C. acanthifolia. Iš […]

KARPAŽOLĖ (Euphorbia)

Karpažolių yra labai daug ir be galo įvairių – šioje karpažolinių (Euphorbiaceae) šeimos gentyje net 2000 rūšių. Namuose be sukulentinių […]

KASIOPĖ (Casiope)

Vidutiniškai reikli dirvožemio derlingumui, tačiau mėgsta drėgmę ir nedidelį rūgštingumą. Atspari šalčiams. Plačiau skaitykite žurnale „Gėlių spalvos“ Nr. 28 – […]

KAŠTAINIS VALGOMASIS (Castanea sativa)

Valgomasis kaštainis (Castanea sativa Mill.) – bukinių (Fagaceae) šeimos medis, augantis Pietų Europoje, Vakarų Azijoje, Šiaurės Afrikoje. Užauga iki 35 […]

KAŠTONAI (Aesculus L.)

Apie 15 rūšių, paplitusių Šiaurės Amerikoje, Pietryčių Europoje, Rytų Azijoje. Tai vidutinio aukščio medžiai plačia ovalia laja, sudėtiniais pirštuotais lapais, […]

KATALPOS (Catalpa Scop.)

Vidutinio aukščio vasaržaliai medžiai. Apie 10 katalpų rūšių natūraliai paplitusios Šiaurės ir Centrinėje Amerikoje, Pietvakarių Kinijoje, Tibete. Vieni įspūdingiausių žydinčių […]

KATILĖLIAI (Campanula)

Nors katilėliai gerai auga saulėtose vietose, tačiau beveik visas rūšis galima sodinti ir daliniame pavėsyje. Katilėlių gentyje priskaičiuojama beveik 300 […]

KATLĖJA (Cattleya)

Puošniažiedes katlėjas galima laikyti tipiškomis orchidėjomis. Ši gentis pavadinta anglų orchidėjų kolekcininko Williamo Cattley vardu. Jis pirmasis pradėjo auginti epifitines […]

KATŽOLĖ PAPRASTOJI (Nepeta cataria)

Daugiametis žolinis augalas. Katžole paskaninami kompotai, aromatizuojamos arbatos, likeriai ir kiti alkoholiniai gėrimai, padažai, salotos. Kvapas ir skonis šiek tiek […]

KAUKAZINĖ SLYVA (Prunus cerasifera)

Pačios aukščiausios (1–2 m ir daugiau) – kaukazinės slyvos (Prunus cerasifera) gyvatvorės. Jomis dažnai apsodinami sodai ir pakelės, nes yra […]

KAULENIAI (Cotoneaster Medik.)

Tarp kelių dešimčių rūšių yra aukštų, vidutinio aukščio, žemų ir besidriekiančių krūmų. Jų plotis paprastai viršija aukštį, o besidriekiantys augalai […]

KAVAMEDIS ARABINIS (Coffea arabica L.)

Kavamedžiai (Coffea L.) – raudinių (Rubiaceae) šeimos gentis, kuriai priklauso apie 40 rūšių. Tai visžaliai medeliai arba krūmai, paplitę Azijos […]

KEMERAS (Eupatorium)

Tarp daugelio kemerų (Eupatorium) rūšių veislių yra keletas margais bei spalvotais lapais. Veislės Eupatorium rugosum ‘Chocolate’ lapai šokolado spalvos. Geriausiai […]

KĖNIS (Abies Mill.)

Dažniausiai aukšti medžiai taisyklinga laja, lygia žieve, plokščiais spygliais, vertikaliai aukštyn augančiais puošniais kankorėžiais. Daugelio kėnių spyglių apatinė pusė – […]

Kermėkas karpytalapis (Limonium sinuatum)

Karpytalapis kermėkas (Limonium sinuatum) atrodo labai spalvingas, bet tas grožis – spalvoti taurėlapiai, supantys mažus baltus žiedelius. Taurėlapiai gali būti mėlyni, […]

KERTUOČIAI (Hylocereus polyrhizus)

Stambesnius vaisius nei opuntija subrandina gausiašakis (Hylocereus polyrhizus (F.A.C. Weber) Britton et Rose) ir banguotasis (H. undulatus (Haw.) Britton et […]

KIAULIAUOGĖ (Solanum)

Uosialapė kiauliauogė (S. wendlandii) kartais vadinama rojaus gėle arba Kosta Rikos bulve. Laikoma gražiausia laipiojančia rūšimi. Tai iki 5 m, […]

KIAULIAUOGĖ EŽINĖ (Solanum muricatum)

Ežinė kiauliauogė (Solanum muricatum) labiau žinoma kaip pepinas arba melioninė kriaušė. Tai šviesiai geltonas, kartais su violetiniais dryželiais, į pomidorą […]

KIETIS (Artemisia)

Didelei kiečių genčiai priklauso vienmečiai ir daugiamečiai augalai, puskrūmiai ir net krūmai. Lietuvoje augančios rūšys nedekoratyvios. Gėlininkystėje naudojamos kelios aukštaūgės […]

KIETIS VAISTINIS (Artemisia dracunculus)

Daugiametis žolinis augalas, dar vadinamas peletrūnu. Tinka svogūnų sriuboms, vištai, jūros gėrybėms, veršienai, riebioms žuvims, kalakutienai, daržovių (brokoliams, kalafiorams, žirniams, […]

KINROŽĖ (Hibiscus)

Hibiskai – gausi dedešvinių (Malvaceae) šeimos gentis (joje apie 300 rūšių). Tik viena rūšis – kinrožė (Hibiscus rosa – sinensis) […]

KIRGUTĖ (Kirengeshoma)

Kirgutės – hortenzijinių (Hydrangeaceae) šeimos augalai. Soduose auginama tik viena rūšis – Palminė kirgutė (K. palmata). Mėgsta pusiau pavėsingas, kartais […]

KIŠKIAGRIKIAI (Luzula)

Daugelį kiškiagrikių (taip pat ir aptinkamus Lietuvos miškuose) galima auginti gėlynuose. Dažniausios rūšys yra L. sylvatica ir L. nivea. Visi […]

KIŠKIAKOPŪSTIS (Oxalis)

Šiai kiškiakopūstinių (Oxalidaceae) šeimos genčiai priklauso apie 800 rūšių; Lietuvoje aptinkamos 2 rūšys. Tarp kiškiakopūsčių yra vienmečių ir daugiamečių žolių, […]

KIŠKIO AŠARĖLĖS (Briza)

Šie augalai turi nusvirusias, nedideles dvipuses varputes, kabančias ant liaunų stiebelių. Auginamos 3 rūšys: B. maxima, B. media ir B. […]

KLEVAI (Acer L.)

Apie 150 rūšių vasaržalių ir visžalių medžių ir krūmų, paplitusių Šiaurės ir Centrinėje Amerikoje, Europoje, Šiaurės Afrikoje bei Azijoje. Lapai […]

KLIVIJA (Clivia)

Tai amarilinių (Amaryllidaceae) šeimos augalai, kilę iš Pietų Afrikos. Jų yra tik 6 (anksčiau minimos 3) rūšys. Puošniausius žiedus turi […]

KLUMPAITĖ (Cypripedium)

Pasaulyje žinomos apie 47 klumpaičių (Cypripedium) rūšys, beveik visos jos paplitusios Šiaurės pusrutulio vidutinių platumų juostoje. Lietuvoje natūraliai auga tik […]

KMYNAS PAPRASTASIS (Carum carvi)

Dvimetis arba daugiametis žolinis augalas. Sėklomis galima pagardinti kopūstų ir ankštinių daržovių sriubas, burokėlių, kopūstų salotas, žuvį, kiaulieną, jautieną, žąsieną, […]

KNIPOFIJA (Kniphofia)

Knipofijos – lelijinių (Liliaceae) šeimos augalai. Gentyje – apie 70 rūšių. Pradėti auginti gan neseniai, nes gan lepūs, neatsparūs dideliems […]

Kobėja lipikinė (Cobaea scandens)

Lipikinė kobėja (Cobaea scandens) gali išaugti iki 4–5 m aukščio. Auga ilgai – savo tėvynėje Meksikoje tai daugiametė gėlė. Lipikinė kobėja […]

KOKOSPALMĖ (Cocos)

Gentyje 1 rūšis – riešutinė kokospalmė (Cocos nucifera). Puikiai visiems žinomi jos vaisiai. Suaugę augalai pasiekia 10-20 m, kartais 30 m […]

KOLUMNĖJA (Columnea)

Kolumnėjų yra apie 200 rūšių – epifitinių arba pusiau epifitinių augalų, augančių Centrinėje ir Pietų Amerikoje. Augalai truputį panašūs į […]

KOPŪSTAI (Brassica)

Įvairių rūšių kopūstinės daržovės – itin dažnos mūsų daržuose. Jos skiriasi ne tik išvaizda, bet ir chemine sudėtimi. Verta atminti, […]

KORIFA (Corypha)

Šios palmės – aukštastiebiai, iki 24 m aukščio augalai. Lapai vėduokliški, stambūs, suskaldyti iki pusės į linijiškai lancetiškas skiltis. Žiedynas didžiulis – […]

KORTŪZOS (Cortusa)

Retai auginamas raktažolinių šeimos pavėsių augalas. Iš keletos rūšių dažniausiai auginama tikroji kortūza (Cortusa matthioli). Tai nestambus, iki 30 cm […]

Kosmėja paprastoji (Cosmos bipinnatus)

Paprastoji kosmėja (Cosmos bipinatus) – gerai žinoma kaimo darželių gėlė. Bet dabartinės veislės labai skiriasi nuo buvusių prieš kelis dešimtmečius. […]

KOTULĖ (Cotula)

Kotulės kilusios iš Naujosios Zealandijos ir Pietų Amerikos. Lietuvoje gerai auga Cotula squalida ir C. potentillina. Abiejų rūšių augalai tankiai […]

KRAPAS PAPRASTASIS (Anethum graveolens)

Tinka žalumynų ir daržovių sriuboms, padažams, kiaušinių, veršienos ir ėrienos patiekalams, žuviai, keptai vištai, sviestui ir varškei su žalumynais, raugiamiems […]

KRAUJAŽOLĖ (Achillea)

Kraujažolės (Achillea) laikomos pievų gėlėmis, bet kiek įvairiausių veislių, spalvų ir atspalvių dabar auginama gėlynuose! Paprastosios kraujažolės (A. millefolium) be […]

KREIVUONIAI (Tricyrtis)

Daugiausia iš Japonijos kilę, nedažnai auginami pavėsių augalai. Nors kreivuoniai priklauso lelijinių šeimai, jų žiedai šiek tiek primena orchidėjų. Populiariausia […]

KRIAUŠĖS (Pyrus L.)

Europoje, Azijoje ir Šiaurės Afrikoje augantys vasaržaliai medžiai. Iš maždaug 30 kriaušių rūšių Lietuvoje savaime auga viena. Ūgliai neretai dygliuoti. […]

KRIENAS (Armoracia)

Visiems gerai žinomo valgomojo krieno (Armoracia rusticana) margalapė veislė ‘Variegata’ – vienas iš pačių įspūdingiausių margalapių augalų. Šaknys tinkamos maistui […]

KROKAI (Crocus)

Krokai (Crocus) taip pat laikomi vienomis ankstyviausių pavasarinių gėlių. Pražydinami ypač lengvai. Rudenį veislių pasirinkimas tikrai nemažas – bent kelias […]

KRŪMINĖ SIDABRAŽOLĖ (Potentilla fructicosa)

Daili krūmų forma ir ilgas žydėjimas būdingi sidabrakrūmiams, arba krūminėms sidabražolėms (Potentilla fruticosa). Išvesta veislių įvairiausių spalvų ir atspalvių žiedais. […]

KRYŽMENIS (Phuopsis)

Kryžmeniai – raudinių (Rubiaceae) šeimos atstovai. Gentyje 1 rūšis. Žydi vasarą. Šie daugiamečiai žoliniai augalai sudaro kilimus, labai tinka alpinariumams. […]

KUKMEDIS (Taxus L.)

Genčiai priklauso kelios krūmų arba nedidelių medelių rūšys tamsiai žaliais spygliais, o tarp veislių yra ir nemažai spalvingų. Nuo daugelio […]

KULKŠNĖ (Astragalus)

Kulkšnės – pati stambiausia augalų gentis, kuriai priklauso daugiau kaip 1000 rūšių. Didelė dalis nedekoratyvios, tačiau yra keletas labai puošnių […]

KURPELĖS (Aconitum)

Gentyje yra apie 60 rūšių, savaime augančių Europos, Azijos ir Šiaurės Amerikos kalnuose. Lietuvoje nuo seno kaimo sodybose auginama mėlynoji […]

Sekite mus

Šiandien

  • Sausio 18, šeštadienis.
  • Saulė teka 08:30, leidžiasi 16:28.
  • Mėnulis teka 01:28, leidžiasi 12:02.
  • Mėnulis Skorpione, dylantis, IV ketvirtis. Delčia sausio 17 d.
  • Gedgaudas, Jogailė, Jolita, Liberta, Leonardas, Liubertas.
  • Lapų diena. Tręškite daigus ir augalus, kad gerai augtų. Sėkite gūžines salotas daigams šildomuose šiltnamiuose. Laistykite, purkškite augalus namuose ir oranžerijose. Pjaukite ir skaldykite malkas. Valykite rūsio lentynas, skalbkite skalbinius.
  • Kai žiemą iš kamino kylantys dūmai krypsta į šiaurę, bus šalta, į pietus – šilta.
E-sėklos

Populiariausi straipsniai

Naujienlaiškio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti Sodo spalvų naujienlaiškį, įrašykite savo el.pašto adresą.

Palaukite...

Dėkojame, kad užsiprenumeravote!

Apklausa

Kokius darbus atliekate sausio mėnesį?

Įvykių kalendorius

SS 2