Viena gausiausių sumedėjusių augalų genčių, garsėjanti didžiule spalvingų veislių įvairove. Dauguma kadagių gerai auga vidutinio drėgnumo arba sausokose, nelabai derlingose […]
Kadagį (Juniperus communis) lietuviai dar vadina kadugiu, ėgliu, kadučiu. Jis priklauso kiparisinių (Cupressaceae) šeimai. Lotyniškas vardas juniperus kilęs iš keltų […]
Labai savotiški šių bervidinių (Scrophulariaceae) šeimos augalų žiedai – išsipūtę lyg mažos kurpaitės. Nors gentyje net 500 rūšių, kambaryje auginamos tik […]
Vienmetis žolinis augalas. Vienas iš seniausiai maistui vartojamų prieskonių. Eterinis aliejus skatina tulžies išsiskyrimą, gydo hemorojų, žaizdas, gerina virškinimą. Augalas […]
Aroninių (Araceae) šeimoje kalijų nėra daug – 28 rūšys. Namuose auginamos trijų keturių rūšių veislės. Jau seniai kambarinėmis tapusios etiopinės (abisininės) […]
Tai ne konkrečios orchidėjų genties ar rūšies, o visos grupės įvairių tarpgentinių hibridinių orchidėjų vardas. Dažniausiai kambrijos yra liežuvių, miltonijų, […]
Tai iš Pietryčių Azijos kilę arbatmedinių (Theaceae) šeimos krūmai ir maži medeliai. Natūraliai auga paatogrąžių zonoje, todėl kambariuose jiems sudaryti […]
Kanos – daugiamečiai žoliniai augalai su storais, gerai išsivysčiusiais šakniastiebiais. Aukštą antžeminį stiebą sudaro lapų makštys. Jos išauga nuo 40 […]
Žirnmedžių žinoma apie 80 rūšių. Tai krūmai arba maži medeliai sudėtiniais plunksniškais lapais ir drugio formos geltonais žiedais. Geriausiai auga […]
Pasaulyje žinoma per 200 botaninių kardelių rūšių, priklausančių kardelių (Gladiolus) genčiai. Didžioji dalis jų auga atogrąžų klimatinėje juostoje Afrikos žemyne. […]
Genčiai priklauso vienkamienės ir daugiakamienės palmės. Jų lapai sudėtiniai, dvigubai plunksniški, 3-5 m ilgio. Lapų dalys – netaisyklingo trikampio formos, visai […]
Ilgagalvis karšulis (Dipsacus sativus) ir miškinis karšulis (D. fullonum) – gana panašūs. Užauga maždaug žmogaus aukščio, dygliuotas stiebas šakojasi. Viršūnėse […]
Dauguma kartuolinių augalų – lianos, paplitusios tropikų ir subtropikų šalyse. Šiai šeimai priklauso ir europinė pipirlapė, auganti mūsų pavėsinguose miškuose. […]
Savaime paplitusi Aliaskoje, Pietryčių, Azijoje, Kamčatkoje, Japonijoje, uolėtuose aukštų kalnų šlaituose. Lietuvoje labai reta. Krūmokšnis gulsčias, tik 3–5 cm aukščio […]
Valgomasis kaštainis (Castanea sativa Mill.) – bukinių (Fagaceae) šeimos medis, augantis Pietų Europoje, Vakarų Azijoje, Šiaurės Afrikoje. Užauga iki 35 […] (1)
Apie 15 rūšių, paplitusių Šiaurės Amerikoje, Pietryčių Europoje, Rytų Azijoje. Tai vidutinio aukščio medžiai plačia ovalia laja, sudėtiniais pirštuotais lapais, […]
Vidutinio aukščio vasaržaliai medžiai. Apie 10 katalpų rūšių natūraliai paplitusios Šiaurės ir Centrinėje Amerikoje, Pietvakarių Kinijoje, Tibete. Vieni įspūdingiausių žydinčių […]
Augalas rausvojo kataranto (Cataranthus roseus) vardu pradėtas vadinti 1837 metais. Be jo gentyje dar žinomos 7 rūšys, paplitusios daugiausia Madagaskare, […] (1)
Katilėlių gentyje priskaičiuojama beveik 300 rūšių, paplitusių Šiaurės pusrutulio pievose ir pamiškėse. Didžiausia rūšių įvairovė randama Europos ir Kaukazo kalnuose. […]
Puošniažiedes katlėjas galima laikyti tipiškomis orchidėjomis. Ši gentis pavadinta anglų orchidėjų kolekcininko Williamo Cattley vardu. Jis pirmasis pradėjo auginti epifitines […]
Daugiametis žolinis augalas. Katžole paskaninami kompotai, aromatizuojamos arbatos, likeriai ir kiti alkoholiniai gėrimai, padažai, salotos. Kvapas ir skonis šiek tiek […]
Tarp kelių dešimčių rūšių yra aukštų, vidutinio aukščio, žemų ir besidriekiančių krūmų. Jų plotis paprastai viršija aukštį, o besidriekiantys augalai […]
Kelerijų (Koeleria) gentis labai polimorfinė, turinti daug rūšių. Iš jų keturios Lietuvoje auga kaip laukiniai augalai. Dekoratyvumu pasižymi tik melsvoji […]
Tarp daugelio kemerų (Eupatorium) rūšių veislių yra keletas margais bei spalvotais lapais. Veislės Eupatorium rugosum ‘Chocolate’ lapai šokolado spalvos. Geriausiai […]
Karpytalapis kermėkas (Limonium sinuatum) atrodo labai spalvingas, bet tas grožis – spalvoti taurėlapiai, supantys mažus baltus žiedelius. Taurėlapiai gali būti mėlyni, […]
Stambesnius vaisius nei opuntija subrandina gausiašakis (Hylocereus polyrhizus (F.A.C. Weber) Britton et Rose) ir banguotasis (H. undulatus (Haw.) Britton et […]
Ežinė kiauliauogė (Solanum muricatum) labiau žinoma kaip pepinas arba melioninė kriaušė. Tai šviesiai geltonas, kartais su violetiniais dryželiais, į pomidorą […]
Uosialapė kiauliauogė (Solanum wendlandii) kartais vadinama rojaus gėle arba Kosta Rikos bulve. Laikoma gražiausia laipiojančia rūšimi. Tai iki 5 m, […]
Didelei kiečių genčiai priklauso vienmečiai ir daugiamečiai augalai, puskrūmiai ir net krūmai. Lietuvoje augančios rūšys nedekoratyvios. Gėlininkystėje naudojamos kelios aukštaūgės […]
Kiškiakopūstinių (Oxalidaceae) šeimos genčiai priklauso apie 800 rūšių; Lietuvoje aptinkamos 2 rūšys. Tarp kiškiakopūsčių yra vienmečių ir daugiamečių žolių, rečiau […]
Kiškiapaparčiai (Phlebodium) – vos kelias rūšis jungianti gentis, artima šertvėms (Polypodium). Vienu metu kiškiapaparčiai ir buvo įtraukti į šertvių gentį. […]
Pasaulyje žinomos apie 47 klumpaičių (Cypripedium) rūšys, beveik visos jos paplitusios Šiaurės pusrutulio vidutinių platumų juostoje. Lietuvoje natūraliai auga tik […]
Šios palmės – aukštastiebiai, iki 24 m aukščio augalai. Lapai vėduokliški, stambūs, suskaldyti iki pusės į linijiškai lancetiškas skiltis. Žiedynas didžiulis – […]
Kortaderijų (Cortaderia) gentyje priskaičiuojama iki 20 rūšių, gamtoje paplitusių Pietų Amerikoje ir Naujojoje Zelandijoje. Labiausiai žinoma rūšis – argentininė kortaderija […]
Retai auginamas raktažolinių šeimos pavėsių augalas. Iš keleto kortūzų rūšių dažniausiai auginama tikroji kortūza (Cortusa matthioli). Tai nestambus, iki 30 […]
Paprastoji kosmėja (Cosmos bipinatus) – gerai žinoma kaimo darželių gėlė. Bet dabartinės veislės labai skiriasi nuo buvusių prieš kelis dešimtmečius. […] (1)
Tinka žalumynų ir daržovių sriuboms, padažams, kiaušinių, veršienos ir ėrienos patiekalams, žuviai, keptai vištai, sviestui ir varškei su žalumynais, raugiamiems […]
Kraujalakė (Sanguisorba) – erškėtinių (Rosaceae) augalų gentis. Lotyniškai sanguis – kraujas, sorbere – siurbti; augalas turi rauginių medžiagų ir vartojamas […]
Kraujažolės (Achillea) laikomos pievų gėlėmis, bet kiek įvairiausių veislių, spalvų ir atspalvių dabar auginama gėlynuose! Paprastosios kraujažolės (A. millefolium) be […]
Daugiausia iš Japonijos kilę, nedažnai auginami pavėsių augalai. Nors kreivuoniai priklauso lelijinių šeimai, jų žiedai šiek tiek primena orchidėjų. Populiariausia […]
Europoje, Azijoje ir Šiaurės Afrikoje augantys vasaržaliai medžiai. Iš maždaug 30 kriaušių rūšių Lietuvoje savaime auga viena. Ūgliai neretai dygliuoti. […]
Krokai (Crocus) laikomi vienomis ankstyviausių pavasarinių gėlių. Auginama daug rūšių ir veislių įvairių spalvų žiedais. Lapai vasarą sunyksta. Šios smulkios […]
Ilgus metus jos vadintos montbretėmis (Montbretia). Nors dabar pastarasis vardas laikomas tik sinonimu, yra nemažai augintojų gėles vadinančių tik šiuo […]
Visa daugybė veislių priklauso tai pačiai raibojo krotono (Codiaeum variegatum) rūšiai. Vienų lapai platūs, nusidažę žaliais, geltonais ir raudonais atspalviais. […]
Veltininės kryklės arba pūkuotosios vyšnios (Cerasus tomentosa) – šviesamėgiai, gana šakoti augalai. Beveik iki pat apačios puošiasi nedideliais lapeliais. Užauga […]
Ruožuotoji kryputė (Bletilla striata) paplitusi Kinijos pietrytinėje dalyje, Japonijoje, Korėjoje, Mianmare. Auga drėgnuose šlaituose, pievose, upių ir upelių pakrantėse. Kryputes […]
Kryžmeniai – raudinių (Rubiaceae) šeimos atstovai. Gentyje 1 rūšis – raudonžiedis kryžmenis (Phuopsis stylosa). Žydi vasarą. Šie daugiamečiai žoliniai augalai […]
Šaknų diena tęsis iki vidurnakčio. Sodinkite ir persodinkite dekoratyvinius ir vaisinius medžius bei krūmus. Sėkite ir sodinkite gėles, daržoves, prieskonius, gyvatvores. Skiepykite. Persodinkite kambarinius augalus. Ruoškite kompostą. Naikinkite kenkėjus.
