KALIJA - Zantedeschia

Aroninių (Araceae) šeimoje kalijų nėra daug – 28 rūšys. Namuose auginamos trijų keturių rūšių veislės. Jau seniai kambarinėmis tapusios etiopinės (abisininės) kalijos (Zantedeschia aetiopica) žaliuoja ir žydi visus metus. Burbuolės formos žiedyną gaubia didelis baltas papėdlapis. Augalai, nelygu veislė, užauga iki 0,5–1,5 m. Ne taip jau seniai pradėtos auginti Elioto (Z. eliotiana), Remano (Z. rehmanii) ir dėmėtosios (Z. albomaculata) kalijos, žydinčios vasarą, o žiemą visai nudžiūstančios. Jų veislių labai daug, baltais, geltonais, rausvais, oranžiniais ir tamsiai raudonais papėdlapiais.

Priežiūra. Etiopinės kalijos auginamos didokuose vazonuose, nes kerą sudaro iš vieno šakniastiebio išaugę keli nevienodo dydžio ūgliai. Tinkamiausia šviesi, saulėta, nekaršta vieta. Vasarą galima laikyti lauke su vazonu arba persodinti į gėlyną. Augant lapams ir žydint, kalijos laistomos gausiai, kas savaitę patręšiamos žydintiems augalams skirtomis arba universaliomis kompleksinėmis trąšomis. Peržydėjusios apie mėnesį laikomos apysausės – tai dalinės ramybės periodas. Po to vėl laistomos gausiau pražysta. Žiemą etiopinės kalijos laikomos 15–18 °C temperatūroje, šviesioje patalpoje. Persodinamos po žydėjimo į kompostinę žemę. Elioto ir kitos panašių rūšių kalijos pavasarį sodinamos į vazonus arba, sušilus žemei, į gėlynus. Visą vasarą, kol auga ir žydi, laistomos gausiai ir kas savaitę tręšiamos. Rudenėjant lapai ima gelsti. Nebetręšiamos, laistomos vos sudrėkinant žemės paviršių. Kai lapai visai nudžiūsta, iškasamos. Gumbiški šakniastiebiai iki pavasario laikomi vėsiame rūsyje, užpilti durpėmis.

„Padovanok man kalijos žiedą“;