Šis puskrūmis išauga iki 20 cm aukščio, su pažeme besidriekiančiais storokais stiebeliais. Ūgliai ir šakelės pliki. Mėgsta derlingą, normalaus drėgnumo […]
Gentyje tik viena rūšis – paprastoji pakalnutė (Convallaria majalis), ir keletas jos formų, paplitusių Europos, Kaukazo ir Tolimųjų Rytų miškuose. Ji […]
Palemonai – palemoninių (Polemoniaceae) šeimos daugiamečiai, rečiau vienmečiai žoliniai augalai. Lapai neporiškai plunksniški, žiedai varpiški. Įvairių autorių duomenimis, gentyje yra […]
Krūmai, rečiau – medžiai. Stiebai užauga 2-3 m aukščio, padengti šiurkščiais, raudonai rudais plaušais. Lapai susitelkę stiebų viršūnėse, vėduokliški, giliai suskaldyti. […]
Vienmetis, dvimetis ar daugiametis žolinis augalas. Dabar tai labai populiarus, beveik tarptautinis prieskonis. Juo paskaninkite morkų, duonos sriubas, kiaulieną, žuvies […]
Strėlialapė papliauška (Sagittaria sagitifolia) visai kitaip atrodo po vandeniu ir krante. Jei auga upėje ar giliau po vandeniu, pasipuošia siaurais […]
Žemoms gyvatvorėms labai tinkamas augalas – paprastasis buksmedis (Buxus sempervirens). Natūraliai auga Pietų Europoje, Kaukaze, Šiaurės Afrikoje. Ten gali pasiekti […]
Paprastąjį kadagį (Juniperus communis) lietuviai dar vadina kadugiu, ėgliu, kadučiu. Jis priklauso kiparisinių (Cupressaceae) šeimai. Lotyniškas vardas juniperus kilęs iš […]
Individualių sodų pakraščiuose dažnai sodinami lazdynai, ypač paprastojo lazdyno raudonlapė forma (Corylus avellana ‘Fuscorubra’). Mėgstama ir geltonlapė forma ‘Aurea’, karpytalapė […]
Nekarpomas paprastasis ligustras (Ligustrum vulgare) auga 2–5 m aukščio plačiai išsišakojusiu krūmu. Žydi liepos mėn. Smulkūs balkšvi žiedai susitelkę nedidelėmis […]
Genčiai priklauso viena rūšis. Paprastoji cidonija (Cydonia oblonga Mill.) natūraliai paplitusi Šiaurės Irane, Kaukaze, Turkestane. Medelis arba krūmas, išaugantis iki […]
Lietuvoje daug kur auginamos vidutinio aukščio ir aukštos paprastosios eglės (Picea abies) gyvatvorės. Tikriausiai taip yra todėl, kad nesunku įsigyti […]
Sėklų parduotuvėse visada rasite bent dešimtį skirtingų paprikų veislių. Svarbiausia pasirinkti – auginsite saldžiavaises ar aitriąsias. Nors paprikų daigų galima […]
Nedideli medeliai, krūmai ir puskrūmiai trilapiais kotuotais lapais, dažniausiai geltonais žiedais, forma ir dydžiu panašiais į žirnių žiedus. Vaisiai – […]
Parko rožėmis vadinamos įvairios dekoratyvinės erškėčių veislės ir jų hibridai. Išvaizda gali labai skirtis, primintis savo protėvius arba modernias krūmines […]
Tai vieni gražiausiai žydinčių kambarinių vijoklinių augalų. Pasiflorų jų vardu pavadintoje pasiflorinių (Passifloraceae) šeimoje yra net 500 rūšių. Be to, […]
Patisonai – savitos išvaizdos moliūgų atmaina. Stiebai užauga iki 0,5–0,8 m, nedaug šakojasi. Lapai stambūs, žiedai irgi nemaži, dekoratyvūs. Patys […]
Balkonus ir terasas galima papuošti ir kitomis svogūninėmis gėlėmis. Retesniųjų gal ir nepavyks nusipirkti pavasarį, bet rudenį jų svogūnėlių tikrai […]
Pėdlapiai yra raugerškinių (Berberidaceae) šeimos daugiamečiai žoliniai augalai. Gentyje – 5 rūšys. Šie augalai dekoratyvūs išlieka nuo ankstyvo pavasario iki […]
Ši snaputinių (Geraniaceae) gentis dažnai painiojama su tikraisiais snapučiais. Pietų Afrikoje randama apie 350 pelargonijų rūšių, bet parduotuvėse prekiaujama tik […]
Gausi pupinių (Fabaceae) šeimos gentis. Joje nemažai dekoratyvių vienmečių ir daugiamečių augalų. Žinoma apie 180 rūšių, Lietuvoje natūraliai auga 13. […]
Kvapusis pelėžirnis (Lathyrus odoratus) darželiuose auginamas labai seniai. Jis nuostabiai kvepia, todėl niekada nepraranda savo populiarumo. Užauga iki 2 m aukščio (išskyrus […]
Penstemonai – bervidinių (Scrophulariaceae) šeimos augalai. Gentis gana gausi, žinoma apie 300 rūšių. Žiedai varpelių formos, stiebų viršūnėse, sudaro kekes […]
Pentiniai nėra tikri pavėsių augalai, bet gali augti ir saulėje, ir nedidelėje paunksnėje. Dažniausiai auginamos polihibridinės kilmės kultūrinės veislės, kurios […]
Mūsų krašte persiką galima auginti erdviame nešildomame šiltnamyje. Galima pasodinti prie pietinės, pietvakarinės arba vakarinės namo sienos, formuoti plokščią lają […]
Persimonai – juodmedinių (Ebenaceae) šeimos medžiai, priklausantys tai pačiai genčiai, kaip ir garsieji juodmedžiai. Jauni augalai persodinami kasmet, senesni – […]
Lietuvoje retokas, tipinė rūšis dažnesnė nei veislės. Visos augalo dalys yra nuodingos. Gerai auga rūgščiame, puveningame, durpingame, drėgname, bet laidžiame […]
Pavėsių augalai auginami dėl gražių lapų. Lietuvoje miškuose auga europinė pipirlapė (Asarum europaeum). Ją taip pat galima auginti alpinariumuose, tačiau […]
Daugiametis žolinis augalas. Tinka žalumynų ir bulvių sriuboms, padažams, vaisių, agurkų ir morkų salotoms, jūros žuviai, avienai, ėrienai, daržovių sultims, […]
Plačvarpiai – katilėlinių (Campanulaceae) šeimos augalai. Panašūs į katilėlius, todėl su jais kartais yra painiojami. Plačvarpis sodinamas saulėtoje, bet nelabai […]
Vandeninė plaumuonė (Nymphoides peltata) natūraliai paplitusi tik Vakarų Lietuvoje. Tai reta, saugoma rūšis. Kitur Vakarų ir Vidurio Europoje ji gan dažna. […]
Plautės – agurklinių šeimos daugiamečiai žoliniai augalai. Gentyje yra 14 rūšių; Lietuvoje aptinkamos 3 rūšys. Visi augalai apaugę šiurkščiais plaukeliais, […]
Plūduriuojančioji plūdė (Potamogeton natans) – su dailiais kiaušiniškais 8–12 cm ilgio ir 4–5 cm pločio plūduriuojančiais lapais. Jie subtiliai kontrastuoja […]
Dvivarpės plūdrės (Aponogeton distachyos) nereikėtų maišyti su plūdėmis, nors augalų lapai ir panašūs. Plūdrės savaime Lietuvoje neauga, bet ši rūšis […]
Iš trijų gėlininkų auginamų poavižės rūšių ši yra gražiausia. Tai Vidurio ir Pietų Europos rūšis, geriausiai auganti laidžiuose, lengvuose dirvožemiuose. […]
Ši rožių grupė išvesta gausiažiedį erškėtį (Rosa multiflora) kryžminant su kininiu erškėčiu (R. chinensis) ir arbatinėmis hibridinėmis rožėmis. Iš gausiažiedžių […]
Į Europą pomidorai atvežti XVI amžiaus viduryje. Pradžioje tai buvo egzotiški augalai, derantys tik Ispanijoje, Portugalijoje ir Italijoje. Pirmasis juos […]
Poraičiai – agurklinių (Boraginaceae) šeimos vienmečiai ir daugiamečiai augalai, panašūs į neužmirštuoles. Gentyje – apie 24 rūšys. Poraičiai gerai auga […]
Užauga 50–70 cm aukščio. Šluotelės plačiai išsiskleidusios, sudarytos iš labai smulkių varpučių su ilgais koteliais, paprastos struktūros. Žiedynai dedami į […]
Dauguma prožirnių – aukštoki ankštinių šeimos krūmai. Yra ir kelios žemaūgės rūšys. Iš jų gražiausia Genista sagittalis. Besidriekiantys stiebai pakyla […]
Ptelija trilapė Trilapė ptelija priklauso gausiai rūtinių šeimai (Rutaceae Juss.). Botanikai priskaičiuoja 11 ptelijų rūšių, bet visos ptelijos gana panašios […]
Puikūnai – bervidinių (Scrophulariaceae) šeimos žoliniai augalai. Žiedai pavieniai, lapų pažastyse, dažnai sudaro retus kekiškus žiedynus. Genčiai priklauso 120–150 rūšių. […]
Pupų yra įvairių veislių: ankstyvesnių ir vėlyvesnių, aukštaūgių ir žemesnių, smulkiagrūdžių ir stambiagrūdžių. Iš pastarųjų bene populiariausios yra vidutinio ankstyvumo […]
Trilapis puplaiškis (Menyanthes trifoliata) labai dekoratyvus mūsų krašto augalas. Lapai ilgakočiai, trilapiai, o žiedynas – tanki kekė iš 10–30 baltų […]
Pelkinė puriena (Caltha palustris) paplitusi visoje Lietuvoje ir mielai auginama soduose. Jei tik žemė pakankamai drėgna, visai gerai auga gėlynuose. […]
Pūsliams būdingi ne tik drugio formos žiedai, kaip visų ankštinių, bet ir originalios išsipūtusios plonasienės ankštys. Dirvai nereiklus, gali augti nelabai […]
Pūstatauriai – notrelinių (Lamiaceae) šeimos daugiamečiai žoliniai augalai. Auginami saulėtoje, atviroje vietoje arba šviesiame pusšešėlyje. Tinka trąši, derlinga, net sunki […]
Įvairios putinų rūšys (jų yra apie 150) paplitusios vidutinio klimato Šiaurės pusrutulio kraštuose, kelios auga Pietų Amerikoje ir Malaizijoje. Tai […]
Reiklus dirvožemio derlingumui ir drėgnumui. Ypač gerai auga puveningame priesmėlyje (pH 6–8). Mėgsta iš dalies užpavėsintas vietas, ‘Variegatum’ gali augti […]
Putokliai – gvazdikinių (Caryophyllaceae) šeimos daugiamečiai, rečiau vienmečiai ir dvimečiai žoliniai augalai ir krūmokšniai. Žiedai gan dideli, susitelkę į žiedynus. […]
Šiandien
Liepos 11, šeštadienis.
Saulė teka 04:57, leidžiasi 21:51.
Mėnulis teka 00:33, leidžiasi 11:52.
Mėnulis Avine 08:06, dylantis, III ketvirtis. Pilnatis liepos 5 d.
Benediktas, Šarūnė, Vilmantas, Pijus
Pasaulio gyventojų diena.
KIRMINŲ DIENA. Vaisių diena. Sėkite, sodinkite šakniavaisines daržoves (ropes, ridikus, ridikėlius), tręškite pomidorus, paprikas ir ankštines daržoves. Pjaukite, aeruokite veją. Kirskite krūmus. Rinkite vaistinius augalus, darykite gydomųjų žolių pagalves. Pjaukite, skaldykite malkas. Valykite rūsio lentynas. Naikinkite pelėsius. Vėdinkite patalpas, patalus. Ypač palanki diena nuimti derlių, konservuoti, sandėliuoti.
