• liepos 31 d., Šeštadienis
Paieška pagal lietuvišką pavadinimą: A Ą B C Č D E F G H I J K L M N O P R S Š T U V X Z Ž
Paieška pagal lotynišką pavadinimą: A B C D E F G H I Y J K L M N O P Q R S T U W X Z Ž

Paieška augalų enciklopedijoje

PACHYSTACHYS (Pachystachys)

Pachystachys lutea – daugiau kaip 1 m aukščio užaugantis puskrūmis. Žiedynai ūglių viršūnėse išauga vasarą. Jie statūs, apie 10 cm […]

PALEMONAS (Polemonium)

Palemonai – palemoninių (Polemoniaceae) šeimos daugiamečiai, rečiau vienmečiai žoliniai augalai. Lapai neporiškai plunksniški, žiedai varpiški. Įvairių autorių duomenimis, gentyje yra […]

PALMĖ NYKŠTUKĖ (Chamaerops)

Krūmai, rečiau – medžiai. Stiebai užauga 2-3 m aukščio, padengti šiurkščiais, raudonai rudais plaušais. Lapai susitelkę stiebų viršūnėse, vėduokliški, giliai suskaldyti. […]

PANKOLIS PAPRASTASIS (Foeniculum vulgare)

Vienmetis, dvimetis ar daugiametis žolinis augalas. Dabar tai labai populiarus, beveik tarptautinis prieskonis. Juo paskaninkite morkų, duonos sriubas, kiaulieną, žuvies […]

PAPRASTASIS KADAGYS (Juniperus communis)

Paprastąjį kadagį (Juniperus communis) lietuviai dar vadina kadugiu, ėgliu, kadučiu. Jis priklauso kiparisinių (Cupressaceae) šeimai. Lotyniškas vardas juniperus kilęs iš […]

PAPRASTASIS LAZDYNAS (Corylus avellana)

Individualių sodų pakraščiuose dažnai sodinami lazdynai, ypač paprastojo lazdyno raudonlapė forma (Corylus avellana ‘Fuscorubra’). Mėgstama ir geltonlapė forma ‘Aurea’, karpytalapė […]

PAPRASTASIS LIGUSTRAS (Ligustrum vulgare)

Nekarpomas paprastasis ligustras (Ligustrum vulgare) auga 2–5 m aukščio plačiai išsišakojusiu krūmu. Žydi liepos mėn. Smulkūs balkšvi žiedai susitelkę nedidelėmis […]

PAPRASTOJI CIDONIJA (Cydonia oblonga Mill.)

Genčiai priklauso viena rūšis. Paprastoji cidonija (Cydonia oblonga Mill.) natūraliai paplitusi Šiaurės Irane, Kaukaze, Turkestane. Medelis arba krūmas, išaugantis iki […]

PAPRASTOJI EGLĖ (Picea abies)

Lietuvoje daug kur auginamos vidutinio aukščio ir aukštos paprastosios eglės (Picea abies) gyvatvorės. Tikriausiai taip yra todėl, kad nesunku įsigyti […]

PAPRIKA (Capsicum)

Sėklų parduotuvėse visada rasite bent dešimtį skirtingų paprikų veislių. Svarbiausia pasirinkti – auginsite saldžiavaises ar aitriąsias. Nors paprikų daigų galima […]

PARAIPSTIS (Chamaecytisus L.)

Nedideli medeliai, krūmai ir puskrūmiai trilapiais kotuotais lapais, dažniausiai geltonais žiedais, forma ir dydžiu panašiais į žirnių žiedus. Vaisiai – […]

Parko rožės (Rosa)

Parko rožėmis vadinamos įvairios dekoratyvinės erškėčių veislės ir jų hibridai. Išvaizda gali labai skirtis, primintis savo protėvius arba modernias krūmines […]

PASIFLORA (Passiflora)

Tai vieni gražiausiai žydinčių kambarinių vijoklinių augalų. Pasiflorų jų vardu pavadintoje pasiflorinių (Passifloraceae) šeimoje yra net 500 rūšių. Be to, […]

PATISONAS (Cucurbita pepo var. patisson)

Patisonai – savitos išvaizdos moliūgų atmaina. Stiebai užauga iki 0,5–0,8 m, nedaug šakojasi. Lapai stambūs, žiedai irgi nemaži, dekoratyvūs. Patys […]

PAUKŠTPIENĖ (Ornithogalum)

Balkonus ir terasas galima papuošti ir kitomis svogūninėmis gėlėmis. Retesniųjų gal ir nepavyks nusipirkti pavasarį, bet rudenį jų svogūnėlių tikrai […]

Pėdlapiai (Podophyllum)

Iš Šiaurės Amerikoje ir Azijoje paplitusių pėdlapių (Podophyllum) rūšių dažniausiai auginamos dvi. Tai himalajinis pėdlapis (P. hexandrum) ir skydinis pėdlapis (P. peltatum). […]

PELARGONIJA (Pelargonium)

Ši snaputinių (Geraniaceae) gentis dažnai painiojama su tikraisiais snapučiais. Pietų Afrikoje randama apie 350 pelargonijų rūšių, bet parduotuvėse prekiaujama tik […]

PELĖŽIRNIS (Lathyrus)

Gausi pupinių (Fabaceae) šeimos gentis. Joje nemažai dekoratyvių vienmečių ir daugiamečių augalų. Žinoma apie 180 rūšių, Lietuvoje natūraliai auga 13. […]

Pelėžirnis kvapusis (Lathyrus odoratus)

Kvapusis pelėžirnis (Lathyrus odoratus) darželiuose auginamas labai seniai. Jis nuostabiai kvepia, todėl niekada nepraranda savo populiarumo. Užauga iki 2 m aukščio (išskyrus […]

PELTIFILIUS (Peltiphyllum)

Peltifiliai – uolaskėlinių (Saxifragaceae) šeimos daugiamečiai stambūs žoliniai augalai. Gentyje – tik 1 rūšis – skydinis peltifilius (P. peltatum, syn. […]

PENSTEMONAS (Penstemon)

Penstemonai – bervidinių (Scrophulariaceae) šeimos augalai. Gentis gana gausi, žinoma apie 300 rūšių. Žiedai varpelių formos, stiebų viršūnėse, sudaro kekes […]

Pentiniai (Delphinium)

Pentinių dažniausiai auginamos polihibridinės kilmės kultūrinės veislės, kurios pagal aukštį, žiedų dydį ir žiedyno formą skirstomos į keletą grupių. Neretai […]

PERKŪNROPĖS (Jovibarba)

Tai visiems gerai žinomi augalai tankiomis sultingų lapų skrotelėmis. Laukinės rūšys auga Europoje, Kaukaze ir Artimuosiuose Rytuose. Iki pat šiol […]

PERSĖJA AMERIKINĖ (Persea americana)

Persėjos (Persea Mill.) – visžaliai lauramedinių (Lauraceae) šeimos medžiai ir krūmai. Paplitę Šiaurės ir Pietų Amerikoje, viena rūšis auga Kanarų […]

PERSIKAS (Prunus persica)

Mūsų krašte persiką galima auginti erdviame nešildomame šiltnamyje. Galima pasodinti prie pietinės, pietvakarinės arba vakarinės namo sienos, formuoti plokščią lają […]

PERSIMONAS (Diospyros)

Persimonai – juodmedinių (Ebenaceae) šeimos medžiai, priklausantys tai pačiai genčiai, kaip ir garsieji juodmedžiai.  Jauni augalai persodinami kasmet, senesni – […]

PETRAŽOLĖ SĖJAMOJI (Petroselinum crispum)

Dvimetis žolinis augalas. Tinka visoms sūrioms sriuboms, sultiniams, mišrainėms, kiaušinių patiekalams, žuviai, kiaulienai, jautienai, veršienai, keptai ir virtai paukštienai, visiems […]

Petunijos (Petunia)

Petunijos – labai didelė gėlių grupė. Pietų Amerikoje auga 35 rūšių laukinės petunijos, o šių gėlių, auginamų mūsų balkonuose ir […]

PIPIRLAPĖ (Asarum)

Pavėsių augalai auginami dėl gražių lapų. Lietuvoje miškuose auga europinė pipirlapė (Asarum europaeum). Ją taip pat galima auginti alpinariumuose, tačiau […]

PIPIRMĖTĖ (Mentha x piperita)

Daugiametis žolinis augalas. Tinka žalumynų ir bulvių sriuboms, padažams, vaisių, agurkų ir morkų salotoms, jūros žuviai, avienai, ėrienai, daržovių sultims, […]

PLAČVARPIS (Platycodon)

Plačvarpiai – katilėlinių (Campanulaceae) šeimos augalai. Panašūs į katilėlius, todėl su jais kartais yra painiojami. Plačvarpis sodinamas saulėtoje, bet nelabai […]

PLAUMUONĖ VANDENINĖ (Nymphoides peltata)

Vandeninė plaumuonė (Nymphoides peltata) natūraliai paplitusi tik Vakarų Lietuvoje. Tai reta, saugoma rūšis. Kitur Vakarų ir Vidurio Europoje ji gan dažna. […]

PLAUTĖ (Pulmonaria)

Plautės – agurklinių šeimos daugiamečiai žoliniai augalai. Gentyje yra 14 rūšių; Lietuvoje aptinkamos 3 rūšys. Visi augalai apaugę šiurkščiais plaukeliais, […]

PLOKŠTENIS (Schlumbergera)

Tai epifitai, Rytų Brazilijoje augantys ant medžių kamienų ir šaknų. Gamtoje žydi vasarą, o šiaurės pusrutulyje tuo metu – žiema. Anksčiau […]

PLŪDRĖ DVIVARPĖ (Aponogeton distachyos)

Dvivarpės plūdrės (Aponogeton distachyos) nereikėtų maišyti su plūdėmis, nors augalų lapai ir panašūs. Plūdrės savaime Lietuvoje neauga, bet ši rūšis […]

Plukės (Anemone)

Lietuvoje auga trys laukinės plukių rūšys: baltažiedė (Anemone nemorosa), geltonžiedė (A. ranunculoides) ir lieknoji (A. sylvestris). Visas galima auginti soduose, […]

Poavižė mėlynlapė (Helictotrichon sempervirens)

Poavižės (Helictotrichon) paplitusios pietinėje Europoje, Vakarų Azijoje ir Šiaurės Amerikoje. Viena jų rūšis, mėlynlapė poavižė (H.sempervirens) dažnai auginama dekoratyviniuose želdiniuose. […]

Poliantinės rožės (Rosa)

Ši rožių grupė išvesta gausiažiedį erškėtį (Rosa multiflora) kryžminant su kininiu erškėčiu (R. chinensis) ir arbatinėmis hibridinėmis rožėmis. Iš gausiažiedžių […]

POMIDORAI (Solanum lycopersicum)

Į Europą pomidorai atvežti XVI amžiaus viduryje. Pradžioje tai buvo egzotiški augalai, derantys tik Ispanijoje, Portugalijoje ir Italijoje. Pirmasis juos […]

Poraičiai (Omphalodes)

Poraičių gentyje yra apie 25 rūšis, kurios paplitusios Viduržemio pajūrio šalyse. tai – daugiausia daugiamečiai, retai – vienmečiai kalnų miškų […]

POTUJĖ (Microbiota Kom.)

Gentyje tėra viena rūšis – paprastoji potujė (Microbiota decussata Kom.), savaime auganti Rytų Azijoje. Tai į kadagį panašus, bet nedygus, […]

Prožirniai (Genista )

Dauguma prožirnių – aukštoki pupinių šeimos krūmai. Soduose dažniausiai auginamas dažinis prožirnis (Genista tinctoria). Augalai savaime auga didelėje Europos dalyje, […]

PROŽIRNIS (Genista)

Dauguma prožirnių – aukštoki ankštinių šeimos krūmai. Yra ir kelios žemaūgės rūšys. Iš jų gražiausia Genista sagittalis. Besidriekiantys stiebai pakyla […]

PTELIJA TRILAPĖ (Ptelea trifoliata)

Ptelija trilapė Trilapė ptelija priklauso gausiai rūtinių šeimai (Rutaceae Juss.). Botanikai priskaičiuoja 11 ptelijų rūšių, bet visos ptelijos gana panašios […]

PUIKŪNAS (Mimulus)

Puikūnai – bervidinių (Scrophulariaceae) šeimos žoliniai augalai. Žiedai pavieniai, lapų pažastyse, dažnai sudaro retus kekiškus žiedynus. Genčiai priklauso 120–150 rūšių. […]

PŪKENIS (Cotinus Mill.)

Genčiai priklauso tik dvi rūšys, iš kurių želdynuose dažniau auginamas europinis pūkenis (Cotinus coggygria Scop.). Tai 3–5 m aukščio vasaržalis […]

PUPA (Vicia faba L.)

Pupų yra įvairių veislių: ankstyvesnių ir vėlyvesnių, aukštaūgių ir žemesnių, smulkiagrūdžių ir stambiagrūdžių. Iš pastarųjų bene populiariausios yra vidutinio ankstyvumo […]

PUPMEDIS (Laburnum Medik)

Tai aukšti (iki 7 m) stačiašakiai krūmai lygia pilka žieve, storais žalsvais ūgliais, sudėtiniais trilapiais lapais, ilgomis nusvirusiomis geltonų drugio […]

PURIENA PELKINĖ (Caltha palustris)

Pelkinė puriena (Caltha palustris) paplitusi visoje Lietuvoje ir mielai auginama soduose. Jei tik žemė pakankamai drėgna, visai gerai auga gėlynuose. […]

PUŠIS (Pinus L.)

Tarp daugiau kaip šimto pušų rūšių ir poros šimtų veislių spalvingų augalų nedaug. Dauguma pušų – dideli medžiai, bet želdynuose […]

Puškinija (Puschkinia Adams)

Dažniausiai auginama scyliažiedė puškinija (P. scilloides Adams). Užauga iki 20 cm aukščio, žiedai po 3-12 kekėse. Kiekvienas žiedas iki 2 […]

PUSKIPARISAS (Chamaecyparis Spach.)

Tai vieni spalvingiausių pušūnų. Jų yra tik kelios rūšys, bet šimtai veislių, tarp kurių – daug geltonspyglių, melsvaspyglių bei margaspyglių […]

PŪSLIUS (Colutea L.)

Pūsliams būdingi ne tik drugio formos žiedai, kaip visų ankštinių, bet ir originalios išsipūtusios plonasienės ankštys. Dirvai nereiklus, gali augti nelabai […]

PŪSTATAURIS (Physostegia)

Pūstatauriai – notrelinių (Lamiaceae) šeimos daugiamečiai žoliniai augalai. Auginami saulėtoje, atviroje vietoje arba šviesiame pusšešėlyje. Tinka trąši, derlinga, net sunki […]

PUTINAI (Viburnum L.)

Įvairios putinų rūšys (jų yra apie 150) paplitusios vidutinio klimato Šiaurės pusrutulio kraštuose, kelios auga Pietų Amerikoje ir Malaizijoje. Tai […]

PUTINAS (Viburnum)

Reiklus dirvožemio derlingumui ir drėgnumui. Ypač gerai auga puveningame priesmėlyje (pH 6–8). Mėgsta iš dalies užpavėsintas vietas, ‘Variegatum’ gali augti […]

PUTOKLIS (Saponaria)

Putokliai – gvazdikinių (Caryophyllaceae) šeimos daugiamečiai, rečiau vienmečiai ir dvimečiai žoliniai augalai ir krūmokšniai. Žiedai gan dideli, susitelkę į žiedynus. […]

Šiandien

  • Liepos 31, šeštadienis.
  • Saulė teka 05:28, leidžiasi 21:21.
  • Mėnulis teka , leidžiasi 14:11.
  • Mėnulis Jautyje. Delčia 16:15.
  • Elena, Ignotas (Ignas), Ignacas, Sanginas, Vykintė
  • Šaknų diena. Galima krauti komposto krūvas, vežti ir kratyti mėšlą, sodinti šakniavaisius, juos tręšti. Galima genėti vaismedžius, vaiskrūmius. Imkite derlių, kurį reikės džiovinti, ilgam laikymui. Naikinkite dirvožemyje gyvenančius kenkėjus. Tręškite augalus, palaistykite rūgščią žemę mėgstančiuosius parūgštintu vandeniu. Skinkite gėles, gerai laikysis vandeny. Nepalanki diena sodinti gūžines salotas, konservuoti, virti uogienes.
  • Kai vasarą kirmėlės labai ėda obuolius, žiema bus gili.

Populiariausi straipsniai

Sekite mus

Naujienlaiškio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti Sodo spalvų naujienlaiškį, įrašykite savo el.pašto adresą.

Palaukite...

Dėkojame, kad užsiprenumeravote!

Apklausa

Kaip laistote daržus?

Įvykių kalendorius