Šis puskrūmis išauga iki 20 cm aukščio, su pažeme besidriekiančiais storokais stiebeliais. Ūgliai ir šakelės pliki. Mėgsta derlingą, normalaus drėgnumo […]
Gentyje tik viena rūšis – paprastoji pakalnutė (Convallaria majalis), ir keletas jos formų, paplitusių Europos, Kaukazo ir Tolimųjų Rytų miškuose. Ji […]
Palemonai – palemoninių (Polemoniaceae) šeimos daugiamečiai, rečiau vienmečiai žoliniai augalai. Lapai neporiškai plunksniški, žiedai varpiški. Įvairių autorių duomenimis, gentyje yra […]
Krūmai, rečiau – medžiai. Stiebai užauga 2-3 m aukščio, padengti šiurkščiais, raudonai rudais plaušais. Lapai susitelkę stiebų viršūnėse, vėduokliški, giliai suskaldyti. […]
Vienmetis, dvimetis ar daugiametis žolinis augalas. Dabar tai labai populiarus, beveik tarptautinis prieskonis. Juo paskaninkite morkų, duonos sriubas, kiaulieną, žuvies […]
Strėlialapė papliauška (Sagittaria sagitifolia) visai kitaip atrodo po vandeniu ir krante. Jei auga upėje ar giliau po vandeniu, pasipuošia siaurais […]
Žemoms gyvatvorėms labai tinkamas augalas – paprastasis buksmedis (Buxus sempervirens). Natūraliai auga Pietų Europoje, Kaukaze, Šiaurės Afrikoje. Ten gali pasiekti […]
Paprastąjį kadagį (Juniperus communis) lietuviai dar vadina kadugiu, ėgliu, kadučiu. Jis priklauso kiparisinių (Cupressaceae) šeimai. Lotyniškas vardas juniperus kilęs iš […]
Individualių sodų pakraščiuose dažnai sodinami lazdynai, ypač paprastojo lazdyno raudonlapė forma (Corylus avellana ‘Fuscorubra’). Mėgstama ir geltonlapė forma ‘Aurea’, karpytalapė […]
Nekarpomas paprastasis ligustras (Ligustrum vulgare) auga 2–5 m aukščio plačiai išsišakojusiu krūmu. Žydi liepos mėn. Smulkūs balkšvi žiedai susitelkę nedidelėmis […]
Genčiai priklauso viena rūšis. Paprastoji cidonija (Cydonia oblonga Mill.) natūraliai paplitusi Šiaurės Irane, Kaukaze, Turkestane. Medelis arba krūmas, išaugantis iki […]
Lietuvoje daug kur auginamos vidutinio aukščio ir aukštos paprastosios eglės (Picea abies) gyvatvorės. Tikriausiai taip yra todėl, kad nesunku įsigyti […]
Sėklų parduotuvėse visada rasite bent dešimtį skirtingų paprikų veislių. Svarbiausia pasirinkti – auginsite saldžiavaises ar aitriąsias. Nors paprikų daigų galima […]
Nedideli medeliai, krūmai ir puskrūmiai trilapiais kotuotais lapais, dažniausiai geltonais žiedais, forma ir dydžiu panašiais į žirnių žiedus. Vaisiai – […]
Parko rožėmis vadinamos įvairios dekoratyvinės erškėčių veislės ir jų hibridai. Išvaizda gali labai skirtis, primintis savo protėvius arba modernias krūmines […]
Tai vieni gražiausiai žydinčių kambarinių vijoklinių augalų. Pasiflorų jų vardu pavadintoje pasiflorinių (Passifloraceae) šeimoje yra net 500 rūšių. Be to, […]
Patisonai – savitos išvaizdos moliūgų atmaina. Stiebai užauga iki 0,5–0,8 m, nedaug šakojasi. Lapai stambūs, žiedai irgi nemaži, dekoratyvūs. Patys […]
Balkonus ir terasas galima papuošti ir kitomis svogūninėmis gėlėmis. Retesniųjų gal ir nepavyks nusipirkti pavasarį, bet rudenį jų svogūnėlių tikrai […]
Iš Šiaurės Amerikoje ir Azijoje paplitusių pėdlapių (Podophyllum) rūšių dažniausiai auginamos dvi. Tai himalajinis pėdlapis (P. hexandrum) ir skydinis pėdlapis (P. peltatum). […]
Ši snaputinių (Geraniaceae) gentis dažnai painiojama su tikraisiais snapučiais. Pietų Afrikoje randama apie 350 pelargonijų rūšių, bet parduotuvėse prekiaujama tik […]
Gausi pupinių (Fabaceae) šeimos gentis. Joje nemažai dekoratyvių vienmečių ir daugiamečių augalų. Žinoma apie 180 rūšių, Lietuvoje natūraliai auga 13. […]
Kvapusis pelėžirnis (Lathyrus odoratus) darželiuose auginamas labai seniai. Jis nuostabiai kvepia, todėl niekada nepraranda savo populiarumo. Užauga iki 2 m aukščio (išskyrus […]
Penstemonai – bervidinių (Scrophulariaceae) šeimos augalai. Gentis gana gausi, žinoma apie 300 rūšių. Žiedai varpelių formos, stiebų viršūnėse, sudaro kekes […]
Pentinių dažniausiai auginamos polihibridinės kilmės kultūrinės veislės, kurios pagal aukštį, žiedų dydį ir žiedyno formą skirstomos į keletą grupių. Neretai […]
Mūsų krašte persiką galima auginti erdviame nešildomame šiltnamyje. Galima pasodinti prie pietinės, pietvakarinės arba vakarinės namo sienos, formuoti plokščią lają […]
Persimonai – juodmedinių (Ebenaceae) šeimos medžiai, priklausantys tai pačiai genčiai, kaip ir garsieji juodmedžiai. Jauni augalai persodinami kasmet, senesni – […]
Lietuvoje retokas, tipinė rūšis dažnesnė nei veislės. Visos augalo dalys yra nuodingos. Gerai auga rūgščiame, puveningame, durpingame, drėgname, bet laidžiame […]
Pavėsių augalai auginami dėl gražių lapų. Lietuvoje miškuose auga europinė pipirlapė (Asarum europaeum). Ją taip pat galima auginti alpinariumuose, tačiau […]
Daugiametis žolinis augalas. Tinka žalumynų ir bulvių sriuboms, padažams, vaisių, agurkų ir morkų salotoms, jūros žuviai, avienai, ėrienai, daržovių sultims, […]
Plačvarpiai – katilėlinių (Campanulaceae) šeimos augalai. Panašūs į katilėlius, todėl su jais kartais yra painiojami. Plačvarpis sodinamas saulėtoje, bet nelabai […]
Vandeninė plaumuonė (Nymphoides peltata) natūraliai paplitusi tik Vakarų Lietuvoje. Tai reta, saugoma rūšis. Kitur Vakarų ir Vidurio Europoje ji gan dažna. […]
Plautės – agurklinių šeimos daugiamečiai žoliniai augalai. Gentyje yra 14 rūšių; Lietuvoje aptinkamos 3 rūšys. Visi augalai apaugę šiurkščiais plaukeliais, […]
Plūduriuojančioji plūdė (Potamogeton natans) – su dailiais kiaušiniškais 8–12 cm ilgio ir 4–5 cm pločio plūduriuojančiais lapais. Jie subtiliai kontrastuoja […]
Dvivarpės plūdrės (Aponogeton distachyos) nereikėtų maišyti su plūdėmis, nors augalų lapai ir panašūs. Plūdrės savaime Lietuvoje neauga, bet ši rūšis […]
Lietuvoje auga trys laukinės plukių rūšys: baltažiedė (Anemone nemorosa), geltonžiedė (A. ranunculoides) ir lieknoji (A. sylvestris). Visas galima auginti soduose, […]
Poavižės (Helictotrichon) paplitusios pietinėje Europoje, Vakarų Azijoje ir Šiaurės Amerikoje. Viena jų rūšis, mėlynlapė poavižė (H.sempervirens) dažnai auginama dekoratyviniuose želdiniuose. […]
Ši rožių grupė išvesta gausiažiedį erškėtį (Rosa multiflora) kryžminant su kininiu erškėčiu (R. chinensis) ir arbatinėmis hibridinėmis rožėmis. Iš gausiažiedžių […]
Į Europą pomidorai atvežti XVI amžiaus viduryje. Pradžioje tai buvo egzotiški augalai, derantys tik Ispanijoje, Portugalijoje ir Italijoje. Pirmasis juos […]
Dauguma prožirnių – aukštoki ankštinių šeimos krūmai. Yra ir kelios žemaūgės rūšys. Iš jų gražiausia Genista sagittalis. Besidriekiantys stiebai pakyla […]
Ptelija trilapė Trilapė ptelija priklauso gausiai rūtinių šeimai (Rutaceae Juss.). Botanikai priskaičiuoja 11 ptelijų rūšių, bet visos ptelijos gana panašios […]
Puikūnai – bervidinių (Scrophulariaceae) šeimos žoliniai augalai. Žiedai pavieniai, lapų pažastyse, dažnai sudaro retus kekiškus žiedynus. Genčiai priklauso 120–150 rūšių. […]
Pupų yra įvairių veislių: ankstyvesnių ir vėlyvesnių, aukštaūgių ir žemesnių, smulkiagrūdžių ir stambiagrūdžių. Iš pastarųjų bene populiariausios yra vidutinio ankstyvumo […]
Trilapis puplaiškis (Menyanthes trifoliata) labai dekoratyvus mūsų krašto augalas. Lapai ilgakočiai, trilapiai, o žiedynas – tanki kekė iš 10–30 baltų […]
Pelkinė puriena (Caltha palustris) paplitusi visoje Lietuvoje ir mielai auginama soduose. Jei tik žemė pakankamai drėgna, visai gerai auga gėlynuose. […]
Pūsliams būdingi ne tik drugio formos žiedai, kaip visų ankštinių, bet ir originalios išsipūtusios plonasienės ankštys. Dirvai nereiklus, gali augti nelabai […]
Pūstatauriai – notrelinių (Lamiaceae) šeimos daugiamečiai žoliniai augalai. Auginami saulėtoje, atviroje vietoje arba šviesiame pusšešėlyje. Tinka trąši, derlinga, net sunki […]
Įvairios putinų rūšys (jų yra apie 150) paplitusios vidutinio klimato Šiaurės pusrutulio kraštuose, kelios auga Pietų Amerikoje ir Malaizijoje. Tai […]
Reiklus dirvožemio derlingumui ir drėgnumui. Ypač gerai auga puveningame priesmėlyje (pH 6–8). Mėgsta iš dalies užpavėsintas vietas, ‘Variegatum’ gali augti […]
Putokliai – gvazdikinių (Caryophyllaceae) šeimos daugiamečiai, rečiau vienmečiai ir dvimečiai žoliniai augalai ir krūmokšniai. Žiedai gan dideli, susitelkę į žiedynus. […]
KIRMINŲ DIENA. Lapų diena. Laistykite, purkškite kambarinius augalus, daigus. Ant palangės pasisėkite žalumynų: svogūnų, garstyčių, petražolių, salierų, saulėgrąžų ir kt. žalios masės. Sėkite, pikuokite lapines daržoves. Diena ypač palanki ieškoti vandens gyslos, valyti šulinį. Nereikėtų genėti vaismedžių, krūmų, naikinti drėgmės ir pelėsių patalpose, mušti sviesto.
