• gegužės 23 d., Pirmadienis
Paieška pagal lietuvišką pavadinimą: A Ą B C Č D E F G H I J K L M N O P R S Š T U V X Z Ž
Paieška pagal lotynišką pavadinimą: A B C D E F G H I Y J K L M N O P Q R S T U W X Z Ž

Paieška augalų enciklopedijoje

PACHYSTACHYS (Pachystachys)

Pachystachys lutea – daugiau kaip 1 m aukščio užaugantis puskrūmis. Žiedynai ūglių viršūnėse išauga vasarą. Jie statūs, apie 10 cm […]

PALEMONAS (Polemonium)

Palemonai – palemoninių (Polemoniaceae) šeimos daugiamečiai, rečiau vienmečiai žoliniai augalai. Lapai neporiškai plunksniški, žiedai varpiški. Įvairių autorių duomenimis, gentyje yra […]

PALMĖ NYKŠTUKĖ (Chamaerops)

Krūmai, rečiau – medžiai. Stiebai užauga 2-3 m aukščio, padengti šiurkščiais, raudonai rudais plaušais. Lapai susitelkę stiebų viršūnėse, vėduokliški, giliai suskaldyti. […]

PANKOLIS PAPRASTASIS (Foeniculum vulgare)

Vienmetis, dvimetis ar daugiametis žolinis augalas. Dabar tai labai populiarus, beveik tarptautinis prieskonis. Juo paskaninkite morkų, duonos sriubas, kiaulieną, žuvies […]

PAPRASTASIS KADAGYS (Juniperus communis)

Paprastąjį kadagį (Juniperus communis) lietuviai dar vadina kadugiu, ėgliu, kadučiu. Jis priklauso kiparisinių (Cupressaceae) šeimai. Lotyniškas vardas juniperus kilęs iš […]

PAPRASTASIS LAZDYNAS (Corylus avellana)

Individualių sodų pakraščiuose dažnai sodinami lazdynai, ypač paprastojo lazdyno raudonlapė forma (Corylus avellana ‘Fuscorubra’). Mėgstama ir geltonlapė forma ‘Aurea’, karpytalapė […]

PAPRASTASIS LIGUSTRAS (Ligustrum vulgare)

Nekarpomas paprastasis ligustras (Ligustrum vulgare) auga 2–5 m aukščio plačiai išsišakojusiu krūmu. Žydi liepos mėn. Smulkūs balkšvi žiedai susitelkę nedidelėmis […]

PAPRASTOJI CIDONIJA (Cydonia oblonga Mill.)

Genčiai priklauso viena rūšis. Paprastoji cidonija (Cydonia oblonga Mill.) natūraliai paplitusi Šiaurės Irane, Kaukaze, Turkestane. Medelis arba krūmas, išaugantis iki […]

PAPRASTOJI EGLĖ (Picea abies)

Lietuvoje daug kur auginamos vidutinio aukščio ir aukštos paprastosios eglės (Picea abies) gyvatvorės. Tikriausiai taip yra todėl, kad nesunku įsigyti […]

PAPRIKA (Capsicum)

Sėklų parduotuvėse visada rasite bent dešimtį skirtingų paprikų veislių. Svarbiausia pasirinkti – auginsite saldžiavaises ar aitriąsias. Nors paprikų daigų galima […]

PARAIPSTIS (Chamaecytisus L.)

Nedideli medeliai, krūmai ir puskrūmiai trilapiais kotuotais lapais, dažniausiai geltonais žiedais, forma ir dydžiu panašiais į žirnių žiedus. Vaisiai – […]

Parko rožės (Rosa)

Parko rožėmis vadinamos įvairios dekoratyvinės erškėčių veislės ir jų hibridai. Išvaizda gali labai skirtis, primintis savo protėvius arba modernias krūmines […]

PASIFLORA (Passiflora)

Tai vieni gražiausiai žydinčių kambarinių vijoklinių augalų. Pasiflorų jų vardu pavadintoje pasiflorinių (Passifloraceae) šeimoje yra net 500 rūšių. Be to, […]

PATISONAS (Cucurbita pepo var. patisson)

Patisonai – savitos išvaizdos moliūgų atmaina. Stiebai užauga iki 0,5–0,8 m, nedaug šakojasi. Lapai stambūs, žiedai irgi nemaži, dekoratyvūs. Patys […]

PAUKŠTPIENĖ (Ornithogalum)

Balkonus ir terasas galima papuošti ir kitomis svogūninėmis gėlėmis. Retesniųjų gal ir nepavyks nusipirkti pavasarį, bet rudenį jų svogūnėlių tikrai […]

Pėdlapiai (Podophyllum)

Iš Šiaurės Amerikoje ir Azijoje paplitusių pėdlapių (Podophyllum) rūšių dažniausiai auginamos dvi. Tai himalajinis pėdlapis (P. hexandrum) ir skydinis pėdlapis (P. peltatum). […]

PELARGONIJA (Pelargonium)

Ši snaputinių (Geraniaceae) gentis dažnai painiojama su tikraisiais snapučiais. Pietų Afrikoje randama apie 350 pelargonijų rūšių, bet parduotuvėse prekiaujama tik […]

PELĖŽIRNIS (Lathyrus)

Gausi pupinių (Fabaceae) šeimos gentis. Joje nemažai dekoratyvių vienmečių ir daugiamečių augalų. Žinoma apie 180 rūšių, Lietuvoje natūraliai auga 13. […]

Pelėžirnis kvapusis (Lathyrus odoratus)

Kvapusis pelėžirnis (Lathyrus odoratus) darželiuose auginamas labai seniai. Jis nuostabiai kvepia, todėl niekada nepraranda savo populiarumo. Užauga iki 2 m aukščio (išskyrus […]

PELTIFILIUS (Peltiphyllum)

Peltifiliai – uolaskėlinių (Saxifragaceae) šeimos daugiamečiai stambūs žoliniai augalai. Gentyje – tik 1 rūšis – skydinis peltifilius (P. peltatum, syn. […]

PENSTEMONAS (Penstemon)

Penstemonai – bervidinių (Scrophulariaceae) šeimos augalai. Gentis gana gausi, žinoma apie 300 rūšių. Žiedai varpelių formos, stiebų viršūnėse, sudaro kekes […]

Pentiniai (Delphinium)

Pentinių dažniausiai auginamos polihibridinės kilmės kultūrinės veislės, kurios pagal aukštį, žiedų dydį ir žiedyno formą skirstomos į keletą grupių. Neretai […]

PERKŪNROPĖS (Jovibarba)

Tai visiems gerai žinomi augalai tankiomis sultingų lapų skrotelėmis. Laukinės rūšys auga Europoje, Kaukaze ir Artimuosiuose Rytuose. Iki pat šiol […]

PERSĖJA AMERIKINĖ (Persea americana)

Persėjos (Persea Mill.) – visžaliai lauramedinių (Lauraceae) šeimos medžiai ir krūmai. Paplitę Šiaurės ir Pietų Amerikoje, viena rūšis auga Kanarų […]

PERSIKAS (Prunus persica)

Mūsų krašte persiką galima auginti erdviame nešildomame šiltnamyje. Galima pasodinti prie pietinės, pietvakarinės arba vakarinės namo sienos, formuoti plokščią lają […]

PERSIMONAS (Diospyros)

Persimonai – juodmedinių (Ebenaceae) šeimos medžiai, priklausantys tai pačiai genčiai, kaip ir garsieji juodmedžiai.  Jauni augalai persodinami kasmet, senesni – […]

PETRAŽOLĖ SĖJAMOJI (Petroselinum crispum)

Dvimetis žolinis augalas. Tinka visoms sūrioms sriuboms, sultiniams, mišrainėms, kiaušinių patiekalams, žuviai, kiaulienai, jautienai, veršienai, keptai ir virtai paukštienai, visiems […]

Petunijos (Petunia)

Petunijos – labai didelė gėlių grupė. Pietų Amerikoje auga 35 rūšių laukinės petunijos, o šių gėlių, auginamų mūsų balkonuose ir […]

PIPIRLAPĖ (Asarum)

Pavėsių augalai auginami dėl gražių lapų. Lietuvoje miškuose auga europinė pipirlapė (Asarum europaeum). Ją taip pat galima auginti alpinariumuose, tačiau […]

PIPIRMĖTĖ (Mentha x piperita)

Daugiametis žolinis augalas. Tinka žalumynų ir bulvių sriuboms, padažams, vaisių, agurkų ir morkų salotoms, jūros žuviai, avienai, ėrienai, daržovių sultims, […]

PLAČVARPIS (Platycodon)

Plačvarpiai – katilėlinių (Campanulaceae) šeimos augalai. Panašūs į katilėlius, todėl su jais kartais yra painiojami. Plačvarpis sodinamas saulėtoje, bet nelabai […]

PLAUMUONĖ VANDENINĖ (Nymphoides peltata)

Vandeninė plaumuonė (Nymphoides peltata) natūraliai paplitusi tik Vakarų Lietuvoje. Tai reta, saugoma rūšis. Kitur Vakarų ir Vidurio Europoje ji gan dažna. […]

PLAUTĖ (Pulmonaria)

Plautės – agurklinių šeimos daugiamečiai žoliniai augalai. Gentyje yra 14 rūšių; Lietuvoje aptinkamos 3 rūšys. Visi augalai apaugę šiurkščiais plaukeliais, […]

PLOKŠTENIS (Schlumbergera)

Tai epifitai, Rytų Brazilijoje augantys ant medžių kamienų ir šaknų. Gamtoje žydi vasarą, o šiaurės pusrutulyje tuo metu – žiema. Anksčiau […]

PLŪDRĖ DVIVARPĖ (Aponogeton distachyos)

Dvivarpės plūdrės (Aponogeton distachyos) nereikėtų maišyti su plūdėmis, nors augalų lapai ir panašūs. Plūdrės savaime Lietuvoje neauga, bet ši rūšis […]

Plukės (Anemone)

Lietuvoje auga trys laukinės plukių rūšys: baltažiedė (Anemone nemorosa), geltonžiedė (A. ranunculoides) ir lieknoji (A. sylvestris). Visas galima auginti soduose, […]

Poavižė mėlynlapė (Helictotrichon sempervirens)

Poavižės (Helictotrichon) paplitusios pietinėje Europoje, Vakarų Azijoje ir Šiaurės Amerikoje. Viena jų rūšis, mėlynlapė poavižė (H.sempervirens) dažnai auginama dekoratyviniuose želdiniuose. […] (1)

Poliantinės rožės (Rosa)

Ši rožių grupė išvesta gausiažiedį erškėtį (Rosa multiflora) kryžminant su kininiu erškėčiu (R. chinensis) ir arbatinėmis hibridinėmis rožėmis. Iš gausiažiedžių […]

POMIDORAI (Solanum lycopersicum)

Į Europą pomidorai atvežti XVI amžiaus viduryje. Pradžioje tai buvo egzotiški augalai, derantys tik Ispanijoje, Portugalijoje ir Italijoje. Pirmasis juos […]

Poraičiai (Omphalodes)

Poraičių gentyje yra apie 25 rūšis, kurios paplitusios Viduržemio pajūrio šalyse. tai – daugiausia daugiamečiai, retai – vienmečiai kalnų miškų […]

POTUJĖ (Microbiota Kom.)

Gentyje tėra viena rūšis – paprastoji potujė (Microbiota decussata Kom.), savaime auganti Rytų Azijoje. Tai į kadagį panašus, bet nedygus, […]

Prožirniai (Genista )

Dauguma prožirnių – aukštoki pupinių šeimos krūmai. Soduose dažniausiai auginamas dažinis prožirnis (Genista tinctoria). Augalai savaime auga didelėje Europos dalyje, […]

PROŽIRNIS (Genista)

Dauguma prožirnių – aukštoki ankštinių šeimos krūmai. Yra ir kelios žemaūgės rūšys. Iš jų gražiausia Genista sagittalis. Besidriekiantys stiebai pakyla […]

PTELIJA TRILAPĖ (Ptelea trifoliata)

Ptelija trilapė Trilapė ptelija priklauso gausiai rūtinių šeimai (Rutaceae Juss.). Botanikai priskaičiuoja 11 ptelijų rūšių, bet visos ptelijos gana panašios […]

PUIKŪNAS (Mimulus)

Puikūnai – bervidinių (Scrophulariaceae) šeimos žoliniai augalai. Žiedai pavieniai, lapų pažastyse, dažnai sudaro retus kekiškus žiedynus. Genčiai priklauso 120–150 rūšių. […]

PŪKENIS (Cotinus Mill.)

Genčiai priklauso tik dvi rūšys, iš kurių želdynuose dažniau auginamas europinis pūkenis (Cotinus coggygria Scop.). Tai 3–5 m aukščio vasaržalis […]

PUPA (Vicia faba L.)

Pupų yra įvairių veislių: ankstyvesnių ir vėlyvesnių, aukštaūgių ir žemesnių, smulkiagrūdžių ir stambiagrūdžių. Iš pastarųjų bene populiariausios yra vidutinio ankstyvumo […]

PUPMEDIS (Laburnum Medik)

Tai aukšti (iki 7 m) stačiašakiai krūmai lygia pilka žieve, storais žalsvais ūgliais, sudėtiniais trilapiais lapais, ilgomis nusvirusiomis geltonų drugio […]

PURIENA PELKINĖ (Caltha palustris)

Pelkinė puriena (Caltha palustris) paplitusi visoje Lietuvoje ir mielai auginama soduose. Jei tik žemė pakankamai drėgna, visai gerai auga gėlynuose. […]

PUŠIS (Pinus L.)

Tarp daugiau kaip šimto pušų rūšių ir poros šimtų veislių spalvingų augalų nedaug. Dauguma pušų – dideli medžiai, bet želdynuose […]

Puškinija (Puschkinia Adams)

Dažniausiai auginama scyliažiedė puškinija (P. scilloides Adams). Užauga iki 20 cm aukščio, žiedai po 3-12 kekėse. Kiekvienas žiedas iki 2 […]

PUSKIPARISAS (Chamaecyparis Spach.)

Tai vieni spalvingiausių pušūnų. Jų yra tik kelios rūšys, bet šimtai veislių, tarp kurių – daug geltonspyglių, melsvaspyglių bei margaspyglių […]

PŪSLIUS (Colutea L.)

Pūsliams būdingi ne tik drugio formos žiedai, kaip visų ankštinių, bet ir originalios išsipūtusios plonasienės ankštys. Dirvai nereiklus, gali augti nelabai […]

PŪSTATAURIS (Physostegia)

Pūstatauriai – notrelinių (Lamiaceae) šeimos daugiamečiai žoliniai augalai. Auginami saulėtoje, atviroje vietoje arba šviesiame pusšešėlyje. Tinka trąši, derlinga, net sunki […]

PUTINAI (Viburnum L.)

Įvairios putinų rūšys (jų yra apie 150) paplitusios vidutinio klimato Šiaurės pusrutulio kraštuose, kelios auga Pietų Amerikoje ir Malaizijoje. Tai […]

PUTINAS (Viburnum)

Reiklus dirvožemio derlingumui ir drėgnumui. Ypač gerai auga puveningame priesmėlyje (pH 6–8). Mėgsta iš dalies užpavėsintas vietas, ‘Variegatum’ gali augti […]

PUTOKLIS (Saponaria)

Putokliai – gvazdikinių (Caryophyllaceae) šeimos daugiamečiai, rečiau vienmečiai ir dvimečiai žoliniai augalai ir krūmokšniai. Žiedai gan dideli, susitelkę į žiedynus. […]
Biopon

Šiandien

  • Gegužės 23, pirmadienis.
  • Saulė teka 05:00, leidžiasi 21:32.
  • Mėnulis teka 03:17, leidžiasi 12:56.
  • Mėnulis Žuvyse, dylantis, IV ketvirtis. Delčia gegužės 22 d.
  • Ivona, Tautvydė, Gertautas, Žydrūnė, Žydrūnas
  • Tarptautinė akušerijos fistulės diena
  • Lapų diena. Galima augalus laistyti, purkšti, genėti gyvatvores, sėti žoles, ravėti, tręšti. Purenkite žemę aplink braškes, vaiskrūmius, daugiametes. Pavakariais purkškite augalus skystomis trąšomis. Naikinkite pelėsius.
  • Lietus ant pasėlių gegužės mėnesį – auksas ūkininkams.

Populiariausi straipsniai

Sekite mus

Biopon

Naujienlaiškio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti Sodo spalvų naujienlaiškį, įrašykite savo el.pašto adresą.

Palaukite...

Dėkojame, kad užsiprenumeravote!

Apklausa

Ar daigus jau perkėlėte į nešildomą šiltnamį?

Įvykių kalendorius

baneris