Gentyje tik viena rūšis – paprastoji pakalnutė (Convallaria majalis), ir keletas jos formų, paplitusių Europos, Kaukazo ir Tolimųjų Rytų miškuose. Ji […]
Palemonai – palemoninių (Polemoniaceae) šeimos daugiamečiai, rečiau vienmečiai žoliniai augalai. Lapai neporiškai plunksniški, žiedynai viršūniniai. Įvairių autorių duomenimis, gentyje yra nuo […]
Tai augančios krūmais arba neaukštos palmės su plonais, tiesiais, panašiais į bambuko kamienais. Aukštis – 1-2 m. Lapai plunksniški. Gentyje – per […] (1)
Tinka likeriams, kompotams aromatizuoti. Suteikia malonų anyžių ir mėtų kvapą. Gerina virškinimą. Eterinis aliejus vertinamas parfumerijoje. Labai dekoratyvūs žiedai žydi […]
Vienmetis, dvimetis ar daugiametis žolinis augalas. Dabar tai labai populiarus, beveik tarptautinis prieskonis. Juo paskaninkite morkų, duonos sriubas, kiaulieną, žuvies […]
Strėlialapė papliauška (Sagittaria sagitifolia) visai kitaip atrodo po vandeniu ir krante. Jei auga upėje ar giliau po vandeniu, pasipuošia siaurais […]
Sėklų parduotuvėse visada rasite bent dešimtį skirtingų paprikų veislių. Svarbiausia pasirinkti – auginsite saldžiavaises ar aitriąsias. Nors paprikų daigų galima […]
Nedideli medeliai, krūmai ir puskrūmiai trilapiais kotuotais lapais, dažniausiai geltonais žiedais, forma ir dydžiu panašiais į žirnių žiedus. Vaisiai – […]
Parko rožėmis vadinamos įvairios dekoratyvinės erškėčių veislės ir jų hibridai. Išvaizda gali labai skirtis, primintis savo protėvius arba modernias krūmines […]
Tai vieni gražiausiai žydinčių kambarinių vijoklinių augalų. Pasiflorų jų vardu pavadintoje pasiflorinių (Passifloraceae) šeimoje yra net 500 rūšių. Be to, […] (1)
Balkonus ir terasas galima papuošti ir kitomis svogūninėmis gėlėmis. Retesniųjų gal ir nepavyks nusipirkti pavasarį, bet rudenį jų svogūnėlių tikrai […]
Iš Šiaurės Amerikoje ir Azijoje paplitusių pėdlapių (Podophyllum) rūšių dažniausiai auginamos dvi. Tai himalajinis pėdlapis (P. hexandrum) ir skydinis pėdlapis (P. peltatum). […]
Ši snaputinių (Geraniaceae) gentis dažnai painiojama su tikraisiais snapučiais. Pietų Afrikoje randama apie 350 pelargonijų rūšių, bet parduotuvėse prekiaujama tik […]
Kvapusis pelėžirnis (Lathyrus odoratus) darželiuose auginamas labai seniai. Jis nuostabiai kvepia, todėl niekada nepraranda savo populiarumo. Užauga iki 2 m aukščio (išskyrus […]
Pelėžirnių gentyje nemažai dekoratyvių vienmečių ir daugiamečių augalų. Žinoma apie 180 rūšių, Lietuvoje natūraliai auga 13. Pelėžirniai vertinami kaip dekoratyvūs ir […]
Penstemonai – bervidinių (Scrophulariaceae) šeimos augalai. Gentis gana gausi, žinoma apie 300 rūšių. Žiedai varpelių formos, stiebų viršūnėse, sudaro kekes […]
Pentinių dažniausiai auginamos polihibridinės kilmės kultūrinės veislės, kurios pagal aukštį, žiedų dydį ir žiedyno formą skirstomos į keletą grupių. Neretai […] (1)
Mūsų krašte persiką galima auginti erdviame nešildomame šiltnamyje. Galima pasodinti prie pietinės, pietvakarinės arba vakarinės namo sienos, formuoti plokščią lają […]
Persimonai – juodmedinių (Ebenaceae) šeimos medžiai, priklausantys tai pačiai genčiai, kaip ir garsieji juodmedžiai. Jauni augalai persodinami kasmet, senesni – […]
Daugiametis žolinis augalas. Tinka žalumynų ir bulvių sriuboms, padažams, vaisių, agurkų ir morkų salotoms, jūros žuviai, avienai, ėrienai, daržovių sultims, […]
Švelniais pūkeliais padengti salotinės pistijos (Pistia stratiotes) lapai. Tai gan kaprizingas augalėlis, kilęs iš Amerikos atogrąžų. Gerai auga tik šiltą […]
Namuose dažniausiai auginamas elninis plačragis (Platycerium bifurcatum), kilęs iš Rytų Australijos, Javos, Naujosios Gvinėjos ir aplinkinių salų. Skiautiniai lapai horizontalūs […]
Plačvarpiai – katilėlinių (Campanulaceae) šeimos augalai. Panašūs į katilėlius, todėl su jais kartais yra painiojami. Plačvarpis sodinamas saulėtoje, bet nelabai […]
Vandeninė plaumuonė (Nymphoides peltata) natūraliai paplitusi tik Vakarų Lietuvoje. Tai reta, saugoma rūšis. Kitur Vakarų ir Vidurio Europoje ji gan dažna. […]
Plautės – agurklinių šeimos daugiamečiai žoliniai augalai. Gentyje yra 14 rūšių; Lietuvoje aptinkamos 3 rūšys. Visi augalai apaugę šiurkščiais plaukeliais, […]
Plūduriuojančioji plūdė (Potamogeton natans) – su dailiais kiaušiniškais 8–12 cm ilgio ir 4–5 cm pločio plūduriuojančiais lapais. Jie subtiliai kontrastuoja […] (1)
Dvivarpės plūdrės (Aponogeton distachyos) nereikėtų maišyti su plūdėmis, nors augalų lapai ir panašūs. Plūdrės savaime Lietuvoje neauga, bet ši rūšis […]
Lietuvoje auga trys laukinės plukių rūšys: baltažiedė (Anemone nemorosa), geltonžiedė (A. ranunculoides) ir lieknoji (A. sylvestris). Visas galima auginti soduose, […]
Poavižės (Helictotrichon) paplitusios pietinėje Europoje, Vakarų Azijoje ir Šiaurės Amerikoje. Viena jų rūšis, mėlynlapė poavižė (H.sempervirens) dažnai auginama dekoratyviniuose želdiniuose. […] (1)
Ši rožių grupė išvesta gausiažiedį erškėtį (Rosa multiflora) kryžminant su kininiu erškėčiu (R. chinensis) ir arbatinėmis hibridinėmis rožėmis. Iš gausiažiedžių […]
Į Europą pomidorai atvežti XVI amžiaus viduryje. Pradžioje tai buvo egzotiški augalai, derantys tik Ispanijoje, Portugalijoje ir Italijoje. Pirmasis juos […]
Jei riekia gražiai apželdinti tamsias pakrūmes, šiaurinų sienų pakraščius ar tamsioje vietoje esančius alpinariumus – rinkitės mūsų miškų augalą europinę […]
Dauguma prožirnių – aukštoki pupinių šeimos krūmai. Soduose dažniausiai auginamas dažinis prožirnis (Genista tinctoria). Augalai savaime auga didelėje Europos dalyje, […]
Dauguma prožirnių – aukštoki krūmai ir puskrūmiai. Dažnis prožirnis (Genista tinctoria) retai sutinkamas Lietuvoje, bet tai – nereikliausia rūšis. Tankus […]
Trilapė ptelija priklauso gausiai rūtinių šeimai (Rutaceae Juss.). Botanikai iš viso priskaičiuoja 11 ptelijų rūšių, bet visos ptelijos gana panašios. […]
Pupų yra įvairių veislių: ankstyvesnių ir vėlyvesnių, aukštaūgių ir žemesnių, smulkiagrūdžių ir stambiagrūdžių. Iš pastarųjų bene populiariausios yra vidutinio ankstyvumo […]
Pasaulyje žinoma apie 20 pupelių rūšių. Mes dažniausiai auginame daržines pupeles (Phaseolus vulgaris). Jos skirstomos į šparagines ir gliaudomąsias, vijoklines […]
Raudonžiedės pupelės (Phaseolus cocineus) kažkodėl dažniau laikomos gėlėmis nei daržovėmis. Plačiai įsigalėjo nuomonė, kad jos yra nuodingos. Iš dalies tai […]
Trilapis puplaiškis (Menyanthes trifoliata) labai dekoratyvus mūsų krašto augalas. Lapai ilgakočiai, trilapiai, o žiedynas – tanki kekė iš 10–30 baltų […]
Pelkinė puriena (Caltha palustris) paplitusi visoje Lietuvoje ir mielai auginama soduose. Jei tik žemė pakankamai drėgna, visai gerai auga gėlynuose. […]
Lausono puskiparisių (Chamaecyparis lawsoniana) tėvynė – vakarinės JAV valstijos, nuo pietvakarinio Oregono iki šiaurės rytų Kalifornijos, nuo vandenyno pakrantės iki […]
Ilgus metus augalą vadinome Nutkiniu puskiparisiu (Chamaecyparis nootkatensis). 2002 metais įkurta geltkiparisių (Xantocyparis) gentis taip pavadinta dėl geltonos medienos spalvos, […]
Žirniasėklis puskiparisis (Chamaecyparis pisifera) senesnėje lietuviškoje literatūroje vadintas žirniavaisiu puskiparisiu. Šio puskiparisio tėvynė Japonija, kur jis auga 700 – 2500 metrų […]
Pūsliams (Colutea) būdingi ne tik drugio formos žiedai, kaip visų ankštinių, bet ir originalios išsipūtusios plonasienės ankštys. Dirvai nereiklus, gali […]
Įvairios putinų rūšys (jų yra apie 150) paplitusios vidutinio klimato Šiaurės pusrutulio kraštuose, kelios auga Pietų Amerikoje ir Malaizijoje. Tai […]
Paprastasis putinas užauga 2-4 m aukščio. lapai priešiški, dantyti, raukšlėti. Žiedai balti, kvapnūs, sutelkti į skėčio pavidalo žiedynus. Žydi gegužės […]
Putokliai – gvazdikinių (Caryophyllaceae) šeimos daugiamečiai, rečiau vienmečiai ir dvimečiai žoliniai augalai ir krūmokšniai. Žiedai gan dideli, susitelkę į žiedynus. […]
Šiandien
Balandžio 3, ketvirtadienis.
Saulė teka 06:45, leidžiasi 20:00.
Mėnulis teka 08:30, leidžiasi 02:43.
Mėnulis Dvyniuose, pilnėjantis, I ketvirtis. Jaunatis kovo 29 d.
Irena, Kristijonas, Ričardas (Rikardas), Rimtautė, Vytenė, Vytenis
