Savaime paplitusi Vakarų Europoje, nuo Airijos iki Portugalijos ir Šiaurės Ispanijos. Lietuvoje reta. Šis krūmokšnis yra gulsčias, gausiai šakotas, 25–30 […]
Jurginai priklauso astrinių (Asteraceae) augalų šeimai, jų tėvynė – Centrinė Amerika. Norint gėrėtis puikiais jurginų žiedais, šiems augalams reikia parinkti […]
Šilinio žalčialunkio tėvynė – Vidurio ir Pietų Europos kalnai. Lietuvoje dažnai auginamas sodininkų mėgėjų sodybose. Puskrūmis – 0,3–0,4 m aukščio, […]
Skydinė darmera (Darmera peltata) auga Šiaurės Amerikos vakaruose upių ir upelių pakrantėse. Balandžio mėnesio pabaigoje–gegužės mėnesį išauga 0,5–1 m aukščio […]
Daug morkų (Daucus) šiltnamyje auginti tikrai nereikėtų, tačiau keletą eilučių verta pasisėti. Tai bus pačios pirmosios, mažutės, bet – labai gardžios. […]
Mudrės arba delospermos – kiliminiai sukulentiniai augalai, kilę iš Pietų Afrikos. Teko auginti keletą rūšių: geltonžiedę Delosperma deschampsii, D. cooperi […]
Pentinių dažniausiai auginamos polihibridinės kilmės kultūrinės veislės, kurios pagal aukštį, žiedų dydį ir žiedyno formą skirstomos į keletą grupių. Neretai […] (1)
Kaip dekoratyviniai augalai auginamos tik dvi šluotsmilgių (Deschampsia) rūšys. Abi jos auga laukinės ir Lietuvoje. Lanksčioji šluotsmilge (D.flexuosa) Lietuvoje nedažna, […]
Gvazdikai – gerai visiems žinomi augalai. Daugybė rūšių ir dar daugiau veislių. Visas galima auginti alpinariumuose. Mažesniems alpinariumams labiau tinka smulkesnės […]
Nemažai ragilių veislių kilusios iš Pietų Afrikoje augančių daugiamečių rūšių. Tik paprastoji ragilė (Diascia barberae) yra trumpaamžė vienmetė gėlė. Ragilės […]
Seniau kaimų gėlynuose buvo labai mėgstami dailieji auskarėliai (Dicentra spectabile). Tai stambūs, iki metro aukščio augalai. Jų stiebai mėsingi, šakoti, […]
Baltasis diktonas (Dictamnus albus) paplitęs Vidurio ir Pietų Europoje. Augalo stiebai statūs, lapai neporiškai plunksniški. Žiedai viršūninėse kekėse, vainiklapiai rožiniai, […]
Šios palmės – vertingi dekoratyviniai aukštakamieniai (iki 14 m) augalai. Lapai plunksniški, lapeliai linijiškai lancetiški, nusmailėję arba dvišakiai, viršūniniai […]
Augintojai difenbachijas skirsto į žalialapes ir margalapes. Pastarųjų lapai būna su baltomis arba gelsvomis netaisyklingomis ir nevienodo dydžio dėmėmis arba […]
Persimonai – juodmedinių (Ebenaceae) šeimos medžiai, priklausantys tai pačiai genčiai, kaip ir garsieji juodmedžiai. Jauni augalai persodinami kasmet, senesni – […]
Ilgagalvis karšulis (Dipsacus sativus) ir miškinis karšulis (D. fullonum) – gana panašūs. Užauga maždaug žmogaus aukščio, dygliuotas stiebas šakojasi. Viršūnėse […]
Dvylikadeivės gėlynuose vis dar retos. Tai iš Šiaurės Amerikos kilę raktažolinių šeimos pavėsių augalai. Dažniausiai auginama tikroji dvylikadeivė (Dodecantheon meadia). […]
Dracenos – lelijinių šeimos augalų gentis, kilusi iš Afrikos ir Azijos tropikų bei subtropikų. Genties pavadinimas kilęs iš Dracaena draco, reiškiančio […]
Driados – vieni iš gražiausių aukštikalnių puskrūmių. Jeigu vieta parinkta tinkama, jos gana greitai padengia žemę šliaužiančiais ir lengvai įsišaknijančiais […]
Žiedų diena. Tinkama diena persodinti vazoninius augalus, tręšti, kad gausiai žydėtų. Sėkite gūžines salotas daigams. Netinkama diena karpyti gyvatvores, laistyti.
Jei pavasarį bent penkiolika rytų šąla, bus graži vasara.
