Puošnioji gailiardija (Gaillardia pulchella) panaši į daugiametę akuotuotąją gailiardiją (G. aristata), bet jos veislės įvairesnės ir jų atstovės puošnesnės. Yra […]
Šio augalo paplitimo arealas apima arktinę Europos, Azijos ir Amerikos zoną. Lietuvoje savaiminis, itin dažnas užpelkėjusiuose pušynuose. Šakotas krūmokšnis išauga […]
Didesniuose alpinariumuose galima auginti Lychnis flos-jovis ‘Nana’ arba L. viscaria ‘Plena’. Mažiems alpinariumams geriausiai tinka Lychnis alpina ir įvairios jos […]
Kambarinis klevas, arba galenis, priklauso dedešvinių (Malvaceae) šeimai. Jis artimesnis kinrožėms ir su mūsų krašto klevais neturi nieko bendro. Gentyje […]
Daugiametis žolinis augalas. Lapais galima paskaninti konservuojamą maistą, žuvies patiekalus, aromatizuoti gėrimus, likerius, brendį. Lapų ir nesunokusių sėklų dedama į […]
Visose drėgnesnėse Lietuvos pamiškėse plačiai paplitusi paprastoji garšva (Aegopodium podagraria). Nuo seno gėlininkų auginama margalapė jos forma ‘Variegatum’. Ji užauga […]
Siauralapis gaurometis (Chamerion angustifolium) – labai dažnas pamiškių, kirtaviečių, krūmynų ir miško aikštelių augalas. Sudaro sąžalynus, stiebai pasiekia 60-120 cm […]
Gebenė lipikė (Hedera helix) gali lipti atramomis arba driektis žemės paviršiumi. Ūgliai turi orines šakneles, kuriomis liana prisitvirtina prie įvairių […]
Valgomoji gelteklė (Scorzonera hispanica) – iki 80–100 cm aukščio daugiametis graižažiedžių šeimos augalas pailgais vilnotais lapais, paplitęs Pietų ir Centrinėje […]
Gencijonai – vieni iš gražiausių ir populiariausių alpinariumų augalų. Mažiems alpinariumams tinka smulkios rūšys: Gentiana verna, G. acaulis, G. algida, […]
Paprastosios gervuogės (Rubus caesius) tikriausiai žinomos visiems – šlaituose, paupiuose, alksnynuose susipynusios į sunkiai pereinamus sąžalynus, nokinančios tamsiai mėlynas su […]
Dygliuoti ankštinių šeimos medžiai ovalia ažūrine laja, plunksniškais arba dukart plunksniškais sudėtiniais lapais. Žiedai smulkūs, neryškūs. Lietuvoje dažnai auginama tridyglė […]
Gloriozos priklauso vėlyvinių (Colchicaceae) šeimai, žinoma apie 10 jų rūšių. Visos jos dekoratyvios, bet namuose dažniausiai auginamos puošniosios gloriozos (Gloriosa […]
Grakštuoliai – svogūniniai amarilinių (Amaryllidaceae) šeimos augalai, kartais dar vadinami Amazonės lelijomis. 10 grakštuolių rūšių natūraliai auga Pietų Amerikoje. Baltažiedis […]
Granatmedinių (Punicaceae) šeimos gentyje – tik 2 rūšys. Paprastasis granatmedis (Punica granatum L.) paplitęs Balkanų pusiasalyje, Mažojoje Azijoje, Irane, Kaukaze, […]
Sėjamoji gražgarstė (Eruca sativa) – Lietuvoje vis populiarėjanti lapinių salotų rūšis. Europoje ji vertinama dėl pikantiško skonio, primenančio žemės riešutus […]
Gentyje žinomos 7 rūšys, paplitusios Šiaurės Amerikoje. Lietuvoje auginamos 2 rūšys ir nemažai veislių. Visi grėsviai – visžaliai krūmai. Plačialapis […]
Labiau žinomos stambios gubojų rūšys, tačiau keletą žemaūgių rūšių galima auginti alpinariumuose. Labiausiai išplitusi šliaužiančioji guboja (Gypsophilla repens) ir jos […]
Vieni atspariausių sumedėjusių augalų, prisitaikantys tiek prie miesto, tiek prie pajūrio sąlygų. Apie 200 jų rūšių paplitusios Šiaurės pusrutulyje, ypač […]
Gumbenės – notrelinių (Lamiaceae) šeimos daugiametės gan stambios arba vidutinio aukščio žolės, rečiau puskrūmiai arba krūmai. Žiedai susitelkę į tankius […]
Dažniausiai gana aukšti medžiai ištisiniais, dantytais, nesimetriškais lapais. Žiedai smulkūs, žydi prieš lapams skleidžiantis. Geriausiai auga derlingose normalaus drėgnumo dirvose, […]
Dažniausiai nedideliais kupsteliais augantys augalai, neretai sodinami alpinariumuose. Nuo seno Lietuvoje žinoma pajūrinė gvaizdė (Armeria maritima). Šie augalai sudaro kupstelius, turi […]
Gvazdikai – gerai visiems žinomi augalai. Daugybė rūšių ir dar daugiau veislių. Visas galima auginti alpinariumuose. Mažesniems alpinariumams labiau tinka smulkesnės […]
Rūgtinių (Polygonaceae) šeimos sistematika ne kartą keitėsi, todėl augalų vardai turi kelis sinonimus. Šeimai priskiriama apie 200 rūšių. Tai vienmetės […]
Šiandien
Kovo 16, sekmadienis.
Saulė teka 06:31, leidžiasi 18:25.
Mėnulis teka 21:21, leidžiasi 06:54.
Mėnulis Svarstykėse, dylantis, III ketvirtis. Pilnatis kovo 14 d.
Žiedų diena. Tinkama diena persodinti vazoninius augalus, tręšti, kad gausiai žydėtų. Sėkite gūžines salotas daigams. Netinkama diena karpyti gyvatvores, laistyti.
Jei pavasarį bent penkiolika rytų šąla, bus graži vasara.
