• lapkričio 19 d., Antradienis
Paieška pagal lietuvišką pavadinimą: A Ą B C Č D E F G H I J K L M N O P R S Š T U V X Z Ž
Paieška pagal lotynišką pavadinimą: A B C D E F G H I Y J K L M N O P Q R S T U W X Z Ž

Paieška augalų enciklopedijoje

GAILIARDIJA (Gaillardia)

Puošnioji gailiardija (G. pulchella) panaši į daugiametę akuotuotąją gailiardiją (G. aristata), bet jos veislės įvairesnės ir jų atstovės puošnesnės. Yra […]

GAILIS STAMBIALAPIS (Ledum macrophyllum Tolm.)

Lietuvoje retas, auginamas tik botanikos sodų kolekcijose. Mėgsta vidutinio derlingumo, rūgščią, durpingą, drėgną ir šlapią dirvožemį. Iš dalies unksminis. Žiemos […]

GAISRENA (Lychnis)

Didesniuose alpinariumuose galima auginti Lychnis flos-jovis ‘Nana’ arba L. viscaria ‘Plena’. Mažiems alpinariumams geriausiai tinka Lychnis alpina ir įvairios jos […]

GALENIS (Abutilon)

Galenis, arba kambarinis klevas, priklauso dedešvinių (Malvaceae) šeimai. Jis artimesnis kinrožėms ir su mūsų krašto klevais neturi nieko bendro. Galenių […]

GARDUOKLĖ KVAPIOJI (Myrrhis odorata)

Daugiametis žolinis augalas. Lapais galima paskaninti konservuojamą maistą, žuvies patiekalus, aromatizuoti gėrimus, likerius, brendį. Lapų ir nesunokusių sėklų dedama į […]

GARŠVA (Aegopodium)

Visose drėgnesnėse Lietuvos pamiškėse plačiai paplitusi paprastoji garšva (Aegopodium podagraria). Nuo seno gėlininkų auginama margalapė jos forma ‘Variegatum’. Ji užauga […]

GAZANIJA (Gazania)

Standžioji gazanija (G. rigens), dar vadinama švytinčiąja (sin. G. splendens), – tai dažniausiai auginama rūšis. Kitos – G. pinnata, G. […]

GEBENĖ (Hedera)

Gebenė lipikė (H. helix) gali lipti atramomis arba driektis žemės paviršiumi. Ūgliai turi orines šakneles, kuriomis liana prisitvirtina prie įvairių […]

GELSVĖ VAISTINĖ (Levisticum officinale)

Daugiametis žolinis augalas. Tinka bulvių ir ankštinių daržovių sriuboms, kepsnių padažams, lapinių daržovių ir kitokioms salotoms, žuviai, jautienai, vištienai, sviestui […]

GELSVOJI RAGANĖ (C. vitalba)

Gelsvoji raganė (C. vitalba) paplitusi Vidurio ir Pietų Europoje, Kryme, Mažojoje Azijoje, Kaukaze. Tai aukšta, 4–5 m ir daugiau siekianti […]

GELTEKLĖ VALGOMOJI (Scorzonera hispanica)

Valgomoji gelteklė (Scorzonera hispanica) – iki 80–100 cm aukščio daugiametis graižažiedžių šeimos augalas pailgais vilnotais lapais, paplitęs Pietų ir Centrinėje […]

GELTONASIS KLADRASTIS (Cladrastis lutea)

Kelios Rytų Azijoje ir Šiaurės Amerikoje paplitusios medžių rūšys, iš kurių želdynuose dažnesnis geltonasis kladrastis. Geltonasis kladrastis (Cladrastis lutea (Michx. […]

GENCIJONAS (Gentiana)

Gencijonai – vieni iš gražiausių ir populiariausių alpinariumų augalų. Mažiems alpinariumams tinka smulkios rūšys: Gentiana verna, G. acaulis, G. algida, […]

GERBERA (Gerbera)

Tai astrinių (Asteraceae) šeimos augalai, kilę iš Pietų Afrikos ir Azijos. Gan ilgai gerberos buvo tik skinamos šiltnaminės gėlės, bet […]

GERVUOGĖ (Rubus subgen. Rubus)

Paprastosios gervuogės (Rubus caesius) tikriausiai žinomos visiems – šlaituose, paupiuose, alksnynuose susipynusios į sunkiai pereinamus sąžalynus, nokinančios tamsiai mėlynas su […]

GINALINIS KLEVAS (Acer ginnala)

Ginalinis klevas (Acer ginnala) – 6–8 m aukščio medis arba krūmas. Lapai triskiaučiai. Ūgliai ploni. Žydi ir dera gausiai, kasmet. […]

GLARIOZA (Glariosa)

Gloriozos – puošnūs vijokliniai augalai, paplitę Afrikos ir Azijos atogrąžų miškuose. Gentyje yra tik 5 rūšys. Nors visos jos dekoratyvios, […]

GLAUCIDIUM (Glaucidium)

Glaucidium palmatum – iš Japonijos kilęs retai auginamas pavėsių augalas. Užauga iki 30-40 cm aukščio stambiais, panašiais į klevo lapais. Žydi […]

GLAUDENĖ (Phyteuma)

Alpinariumams tinka visų rūšių glaudeniai. Dauguma jų – vidutinio dydžio augalai (40–70 cm aukščio) mėlynais arba violetiniais, kartais baltais žiedais. […]

GLEDIČIJA (Gleditsia L.)

Dygliuoti ankštinių šeimos medžiai ovalia ažūrine laja, plunksniškais arba dukart plunksniškais sudėtiniais lapais. Žiedai smulkūs, neryškūs. Lietuvoje dažnai auginama tridyglė […]

GLUDAS (Coreopsis)

Daugumos šios genties rūšių augalai yra aukštaūgiai ir tinka tik dideliems alpinariumams. Vienas iš žemiausių – Coreopsis rosea. Išauga tik […]

GLUOSNIS, KARKLAS (Salix)

Gausi ir įvairi gentis iš daugiau kaip 300 rūšių medžių ir krūmų, paplitusių visuose vidutinio ir šalto klimato kraštuose. Kai […]

GODETIJA (Godetia)

Stambiažiedė godetija (G. grandiflora) ir jos hibridai vėl grįžta į populiariųjų vienmečių gretas. Užauga 20–40 cm (kai kurios veislės – […]

GRAKŠTUOLIS (Eucharis)

Grakštuoliai – svogūniniai amarilinių (Amaryllidaceae) šeimos augalai, kartais dar vadinami Amazonės lelijomis. 10 grakštuolių rūšių natūraliai auga Pietų Amerikoje. Baltažiedis […]

GRANATMEDIS PAPRASTASIS (Punica granatum)

Granatmedinių (Punicaceae) šeimos gentyje – tik 2 rūšys. Paprastasis granatmedis (Punica granatum L.) paplitęs Balkanų pusiasalyje, Mažojoje Azijoje, Irane, Kaukaze, […]

GUBOJA (Gypsophila)

Labiau žinomos stambios gubojų rūšys, tačiau keletą žemaūgių rūšių galima auginti alpinariumuose. Labiausiai išplitusi šliaužiančioji guboja (Gypsophilla repens) ir jos […]

GUDOBELĖS (Cragaegus L.)

Vieni atspariausių sumedėjusių augalų, prisitaikantys tiek prie miesto, tiek prie pajūrio sąlygų. Apie 200 jų rūšių paplitusios Šiaurės pusrutulyje, ypač […]

GUMBENĖ (Phlomis)

Gumbenės – notrelinių (Lamiaceae) šeimos daugiametės gan stambios arba vidutinio aukščio žolės, rečiau puskrūmiai arba krūmai. Žiedai susitelkę į tankius […]

GUOBA, VINKŠNA, SKIRPSTAS (Ulmus L.)

Dažniausiai gana aukšti medžiai ištisiniais, dantytais, nesimetriškais lapais. Žiedai smulkūs, žydi prieš lapams skleidžiantis. Geriausiai auga derlingose normalaus drėgnumo dirvose, […]

GUZMANIJA (Guzmania)

Centrinėje ir Pietų Amerikoje guzmanijų auga apie 110 rūšių. Iš lapų skrotelės išaugantis žiedynkotis apaugęs mažais lapeliais, o žiedai išsidėstę […]

GVAIZDĖ (Armeria)

Dažniausiai nedideliais kupsteliais augantys augalai, neretai sodinami alpinariumuose. Nuo seno Lietuvoje žinoma pajūrinė gvaizdė (Armeria maritima). Šie augalai sudaro kupstelius, […]

GVAIZDŪNĖ (Zinnia)

Nuo seno soduose auginama daug puikiosios gvaizdūnės (Z. elegans) veislių. Skirtingų veislių augalų aukštis nuo 20 iki 100 cm (gali […]

GVAJAVA PERUVINĖ (Psidium guajava)

Peruvinė gvajava (Psidium guajava L.) kilusi iš Centrinės Amerikos. Priklauso mirtinių (Myrtaceae) šeimai. Šis medis, dažnai šakotas kaip krūmas, užauga […]

GVAZDIKAS (Dianthus)

Gvazdikai – gerai visiems žinomi augalai. Daugybė rūšių ir dar daugiau veislių. Visas galima auginti alpinariumuose. Mažesniems alpinariumams labiau tinka […]

GYSLOTIS (Plantago)

Gysločių gentyje mažai dekoratyvių rūšių. Pati gražiausia – Plantago nivalis, kilusi iš Ispanijos kalnų. Tinka tik mažiems alpinariumams. Iš prie […]

Šiandien

  • Lapkričio 19, antradienis.
  • Saulė teka 07:57, leidžiasi 16:11.
  • Mėnulis teka 15:15, leidžiasi 02:36.
  • Mėnulis Avine, pilnėjantis, II ketvirtis.
  • Dainotas, Matilda, Rimgaudė.
  • Tarptautinė vyrų diena. Tarptautinė tualetų diena
  • Vaisių diena. Galima sėti, sodinti, rinkti derlių, šaldyti vaisius, daržoves, rinkti vaistinius augalus. Rinkite šaltalankių, šermukšnių vaisius. Sukausčius dirvą gruodui, pamulčiuokite svogūnines, kitas daugiametes gėles. Jei nepasodinote žieminių česnakų, kuo greičiau tai padarykite. Iš karto juos užpilkite 5–7 cm storio durpių, pjuvenų ar medžių lapų sluoksniu. Nepalanku tręšti, pradėti džiovinti vaisius, prieskonines žoleles.
  • Jei rudenį gausūs rūkai ir medžiai šerkšnija – kiti metai bus geri.

Įvykių kalendorius

Populiariausi straipsniai

Apklausa

Ar jūsų tvenkinyje ar šulinyje vis dar nusekęs vanduo po vasaros sausros ?

Rezultatai

Kraunasi ... Kraunasi ...

Naujienlaiškio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti Sodo spalvų naujienlaiškį, įrašykite savo el.pašto adresą.

Palaukite...

Dėkojame, kad užsiprenumeravote!

Sekite mus