• rugpjūčio 26 d., Pirmadienis
Paieška pagal lietuvišką pavadinimą: A Ą B C Č D E F G H I J K L M N O P R S Š T U V X Z Ž
Paieška pagal lotynišką pavadinimą: A B C D E F G H I Y J K L M N O P Q R S T U W X Z Ž

Paieška augalų enciklopedijoje

SABALPALMĖ (Sabal)

Palmės – aukštakamieniai medžiai arba bekamieniai krūmai. Lapai vėduokliški. Paplitę pietinėje Šiaurės Amerikos dalyje, Bahamų salose, Didžiosiose ir Mažosiose Antilų salose, […]

SAKŪROS (Sato Zakura)

Sakūros (arba ‘Sato Zakura’) – tai ne botaninė rūšis, o įvairios kilmės vyšnių grupė, apimanti šimtus sodinių hibridų ir veislių. […]

ŠALAVIJAS (Salvia)

Šalavijai – gausiausia notrelinių (Lamiaceae) šeimos gentis. Žinoma apie 700 rūšių, kurios yra vienmečiai, dvimečiai, daugiamečiai žoliniai augalai, puskrūmiai. Lietuvoje […]

ŠALAVIJAS (Salvia)

Raudonžiedis šalavijas (S. splendens) raudonų žiedų viršūnėmis – viena ryškiausių vasarinių gėlių. Užauga iki 20–50 cm aukščio. Dabar yra veislių […]

SALIERAI (Apium)

Lapiniai, lapkotiniai ir gumbiniai salierai (Apium) – ilgos vegetacijos augalai, lauke sodinami daigais. Jų lapuose gausu vitamino C ir karotino. […]

ŠALMUTIS (Galeobdolon)

Šalmučiai – notrelinių šeimos (Lamiaceae) daugiamečiai augalai. Gentyje tik 1 rūšis – geltonžiedis šalmutis (G. luteum, syn. Lamiastrum galeobdolon, Lamium […]

SALOTINĖ SULTENĖ (Valerianella olitoria)

Salotinės sultenės (Valerianella olitoria) tėvynė – Viduržemio jūros pakrantės. Tai – vienmetis augaliukas minkštais ir sultingais lapeliais, sudarančiais dailią skrotelę. […]

SALOTOS (Lactuca)

Europoje sėjamosios salotos (Lactuca sativa) auginamos nuo XVI amžiaus. Anksčiau augintos tik lapinės salotos, o štai dabar itin populiarios, ištisus […]

ŠALTMĖTĖ (Mentha spicata)

Daugiametis žolinis augalas. Tinka žirnių, lęšių sriuboms, omletui, ėrienai ir veršienai, daržovių (žirnių, kopūstų, morkų, salierų, bulvių, špinatų), vaisių patiekalams, […]

SANGVINARIJA (Sanguinaria)

Sangvinarijos – tai aguoninių (Papaveraceae) šeimos gentis. Sangvinarijos auginamos gerai drenuotoje, bet neperdžiūstančioje derlingoje žemėje, pusiau pavėsyje, po medžiais. Jei […]

SANGVINARIJOS (Sanguinaria)

Labai puošnūs, pavasarį žydintys, iš Šiaurės Amerikos kilę pavėsių augalai. Žinoma tik viena rūšis – kanadinė sangvinarija (S. canadensis). Žydi […]

SANPAULIJA (Saintpaulia)

Ilgus dešimtmečius populiarumo neprarandantys augalai – našlaitinės sanpaulijos (Saintpaulia ionantha) veislės. Rytų Afrikoje natūraliai auga 11 sanpaulijų rūšių. Parduotuvėse galima įsigyti […]

SANTOLINA (Santolina)

Santolinos – astrinių (Asteraceae) šeimos gentis. Žinomos 8 rūšys. Tai visžaliai puskrūmiai kvapiomis šaknimis. Auga sausokoje ir sausoje, laidžioje dirvoje, […]

ŠANTRA (Marrubium)

Kai kurios šantros – dekoratyvūs augalai. Marrubium incanum – pilkais pūkuotais lapais. Užauga iki 40 cm aukščio dailiais kereliais. Geriausiai […]

ŠAUKŠTIS (Petasites)

Šaukščiai – astrinių (Asteceae) šeimos daugiametės žolės stambiais pamatiniais lapais, storais, šakotais šakniastiebiais. Genčiai priskiriama apie 20 rūšių; Lietuvoje auga […]

SAULAINĖ (Helenium)

Saulainės – astrinių (Asteraceae) šeimos daugiamečiai šakniastiebiniai augalai. Gentyje – apie 40 rūšių. Europoje jau labai seniai auginamos kaip dekoratyviniai […]

SAULAKIS (Heliopsis)

Šių astrinių (Asteraceae) šeimos augalų gentyje yra 7 rūšys. Stiebai statūs, apie 1 m aukščio. Žiedynas – graižas. Visos rūšys […]

SAULĖGRĄŽA (Helianthus)

Saulėgrąžos – astrinių šeimos (Asteraceae) augalai. Gentyje – apie 100 rūšių. Gerai žinomos vienmetės saulėgrąžos, bet gentyje yra ir daugiamečių […]

SAULĖGRĄŽA (Helianthus)

Tikroji saulėgrąža (H. annuus) jau seniai auginama ne vien dėl sėklų, bet ir dėl puošnių žiedynų. Labai tvirtas sumedėjęs stiebas […]

SAULENIAI (Helianthemum)

Nedideliems alpinariumams tinka iš Europos aukštikalnių kilęs Helianthemum alpestre. Jis užauga iki 10 cm aukščio ir gausiai žydi birželio–liepos mėnesiais. […]

SAULENIS (Helianthemum)

Sauleniai – švitrūninių (Cistaceae) šeimos vienmetės ir daugiametės žolės, puskrūmiai. Gentyje – apie 80 rūšių. Yra visžalių. Saulei tekant žiedai […]

SAULUTĖ DAUGIAMETĖ (Bellis perennis)

Daugiametė saulutė (Bellis perennis) yra kultūrinis augalas. Ji savaime paplitusi Pietų ir Centrinėje Europoje, Šiaurės Afrikoje, Vakarų Azijoje ir Kaukaze. […]

SAUSMEDIS (Lonicera L.)

Tai vienos atspariausių, sparčiausiai augančių ir gražiausių lianų. Žiedynai – viršūniniai menturiai, dažniausiai labai gausūs. Žiedų vainiklapiai suaugę į vamzdelį […]

SAUSMEDIS (Lonicera)

Sausmedžių gentyje yra apie 180 rūšių (Kinijoje auga apie 100 rūšių) krūmų ir lianų, vasaržalių ir visžalių augalų. Lianų pasaulyje […]

SCLERANTHUS (Scleranthus)

Smulkūs alpinariumų augalai. Labiausiai tinka auginti nedideliuose alpinariumuose. Sodinamas saulėtoje vietoje, laidžioje, lengvoje dirvoje. Žiemoja nepridengtas.   Plačiau skaitykite žurnale […]

SEDULA GELTONŽIEDĖ (Cornus mas)

Geltonžiedė sedula pradžiugins ir žiedeliais, ir vaisiais. Anksti pavasarį, prieš skleidžiantis lapams, sedula pasidabina smulkiais geltonais žiedeliais. O rugsėjį sunoksta […]

SEDULA KVAPIOJI (C. amomum Mill.)

Tankus, pusrutuliškas, kiek svyrančiomis šakomis krūmas užauga iki 2–3 m aukščio ir pločio. Jaunų šakelių žievė ir mediena patrinta skleidžia […]

SEDULA RAUDONOJI (Cornus sanguinea L.)

Lietuvoje pasitaiko lapuočių ir mišriuose miškuose, šlaituose, palaukėse, kur plinta šaknų atžalomis, ypač geresnėse dirvose. Tai 3–5 m aukščio krūmas, […]

SEDULOS (Cornus L.)

Ši gentis nėra labai gausi (45 rūšys), bet joje yra ir daugiamečių žolių, ir puskrūmių, ir krūmų, ir medžių, ir […]

SEDULOS (Cornus L.)

Genčiai priklauso 45 daugiamečių žolinių augalų, krūmų ir mažų medelių rūšys, paplitusios Šiaurės pusrutulio vidutinio klimato zonose. Daugumos lapai priešiniai, […]

ŠEIVAMEDIS JUODUOGIS (Sambucus nigra L.)

Šis aukštas krūmas, kartais nedidelis medelis storomis žalsvai pilkomis šakelėmis ir 20–30 cm ilgio neporomis plunksniškais lapais užauga iki 4–6 […]

SĖJAMOJI GRAŽGARSTĖ (Eruca sativa)

Sėjamoji gražgarstė (Eruca sativa) – Lietuvoje vis populiarėjanti lapinių salotų rūšis. Europoje ji vertinama dėl pikantiško skonio, primenančio žemės riešutus […]

SERBENTAS (Ribes L.)

Gausioje serbentų gentyje (apie 150 rūšių) yra tokių, kurie auginami akiai, o ne skrandžiui džiuginti. Želdynuose aptinkamos dvi dekoratyvinių serbentų […]

SERENTIS (Tagetes)

Auginami kelių rūšių serenčiai. Didysis serentis (T. erecta) – stambus, plačiai išsikerojęs augalas nuo 30 iki 80 cm aukščio. Žiedų […]

ŠERMUKŠNIAI (Sorbus L.)

Šiaurės pusrutulio vidutinio klimato zonose auga apie 100 šermukšnių rūšių, tarp kurių yra ir krūmų, ir aukštų medžių. Jaunų medžių […]

ŠERMUKŠNIS (Sorbus L.)

Šiaurės pusrutulyje paplitusi krūmų ir įvairaus aukščio medžių gentis, kurioje – apie  šimtą rūšių. Žiedai balti, vaisiai (maži obuolėliai) oranžiniai, […]

ŠERYTĖ (Setaria)

Italinė šerytė (Setaria italica) – labai senas grūdinis augalas, dar vadinamas Panicim italicum, Pennisetum italicum. Turi daugybę atmainų. Dėl tankių […]

SESLERIA NITIDA (Sesleria nitida)

Pati stambiausia ir viena gražiausių mėlitų rūšių. Užauga iki 90 cm aukščio. Lapai siauri, melsvi, standūs. Vasaros antroje pusėje pasirodo […]

ŠIAUDENIAI (Anthericum)

Šiaudeniai – lelijinių šeimos augalai nedideliais baltais žiedeliais. Lietuvoje miškuose aptinkamas šakotasis šiaudenis (Anthericum ramosum). Alpinariumuose dažniausiai sodinamas stambesniais žiedais […]

SIDABRAŽOLĖ (Potentilla)

Sidabražolės – erškėtinių (Rosaceae) šeimos daugiamečiai žoliniai augalai ir krūmai. Gentyje yra apie 300 rūšių. Žiedai taisyklingi, pavieniai arba sudaro […]

ŠILAGĖLĖ (Pulsatilla)

Šilagėlės – labai gražūs vėdryninių (Ranunculaceae) šeimos augalai. Žiedai pavieniai, varpelių formos. Stiebai nešakoti. Pamatinių lapų daug. Žinoma apie 12 […]

ŠILINGĖ (Lysimachia)

Šilingės – raktažolinių (Primulaceae) šeimos augalai. Žinoma apie 150 rūšių. Lietuvoje dažnos L. thyrsiflora ir L. purpurea, kurios vadinamos ne […]

ŠILKMEDIS (Morus)

Šilkmedžiai dažniausiai auginami kaip maži dekoratyviniai medeliai arba krūmai. Bet balti, raudoni arba beveik juodi šilkmedžių vaisiai (1–3 cm ilgio, […]

ŠILOKAI (Crassulaceae)

Šilokai, kaip ir perkūnropės, priklauso tai pačiai storlapių (Crassulaceae) šeimai, tik jie žymiai įvairesni. Šilokų (Sedum – plačiąja prasme) genčiai […]

ŠILOKAS (Sedum)

Šilokai – nereiklūs daugiamečiai žoliniai storalapinių (Crassulaceae) šeimos augalai. Sedum genčiai priskiriama apie 500 rūšių. Ne visi šilokai vienodai atsparūs […]

ŠILROPĖ (Sempervivum)

Šilropės – storalapinių (Crassulaceae) šeimos gentis. Sudaro storų pamatinių lapų rozetes, kurios auga į viršų, virsdamos mėsingais žiedynkočiais. Peržydėjus augalams, […]

SINAVADAI (Aquilegia)

Iš daugiau kaip 50 sinavadų rūšių Lietuvoje savaime auga tik paprastasis sinavadas (Aquilegia vulgaris). Nors ši rūšis gamtoje pasitaiko gana […]

SINAVADAS (Aquilegia)

Paprastasis sinavadas (Aquilegia vulgaris) nuo seno mėgstamas Lietuvos kaimų gėlynuose. Šios rūšies yra keletas geltonlapių ir margalapių veislių, paprastai jungiamų […]

SINGONIS (Syngonium)

Jei prieš 15–20 metų buvo populiarios kelios singonių rūšys, dabar gėlių augintojai ieško margalapių veislių. Anksčiau dažniausiai augintas paprastasis singonis […]

SININGIJA (Sinningia)

Tai iš Pietų Amerikos, daugiausia Brazilijos, kilę puošnūs augalai. Žinoma apie 20–50 rūšių, bet namuose auginamos tik mišrios stambiažiedės dailiosios […]

ŠIURKŠTUOLĖ (Trachycarpus)

Ši gentis artima Chamaerops, augalai – panašios išvaizdos. Šiurkštuolės – tai iki 12 m aukščio medžiai. Kamienai – 15-25 cm skersmens, padengti […]

ŠIURPIS ŠAKOTASIS (Sparganium erectum)

Šakotasis šiurpis (Sparganium erectum) – įspūdingiausias šios genties augalas. Užauga 0,3–1,5 m aukščio, pasipuošia siaurais linijiškais lapais. Apskritai visas grožis […]

ŠIUŠELĖS (Erigeron)

Šiušelės labiau žinomos kaip aukštaūgiai, gausiai žydintys augalai. Tačiau yra daug smulkių kalnų rūšių, labai tinkamų alpinariumams. Vienos iš gražesnių […]

SKAISTENIS (Tanacetum)

Vaistinis skaistenis (T. parthenium) Pietryčių Europoje yra daugiametis, bet Lietuvoje sėjamas kaip vienmetis augalas. Lapų kvapas primena vaistines ramunėles ir […]

SKENDENIS (Utricularia)

Skendeniai (Utricularia) šiek tiek panašūs į nertis – beveik tokie pat lyg šukučių siūliški lapeliai. Visgi tarp skendenio lapelių iš […]

SKIAUTERUTIS (Asarina)

Skiauteručiai dar nėra itin populiarūs; kartais vadinami senu vardu – azarinomis. Tai iš Meksikos kilęs vijoklis, kuris nepakenčia šalčio. Karoklinis […]

SKINDAPAS (Scindapsus)

Margasis skindapas (S. pictus) kilęs iš Indonezijos. Lapai – trumpakočiai, viršutinėje pusėje tamsiai žali su pilku atspalviu ir išmarginti sidabrinėmis […]

SKROBLAS (Carpinus L.)

Skroblai paplitę Šiaurės pusrutulyje, ypač gausiai – Kinijoje. Lietuvoje savaime auga paprastasis skroblas – iki 25 m aukščio medis plačia […]

ŠLAMUTIS (Helichrysum)

Šlamučiai – astrinių (Asteraceae) šeimos vienmetės arba daugiametės sausažiedės žolės, rečiau puskrūmiai ir krūmai. Gentyje – apie 500 rūšių, o […]

ŠLAMUTIS (Helichrysum)

Mėgstamos dvi visai skirtingos rūšys: darželinis (H. bracteatum) ir žilasis šlamutis (H. petiolare). Darželinis šlamutis užauga apie 70 cm aukščio […]

SLYVA (Prunus L.)

Nedideli kartais dygliuoti medeliai arba aukšti krūmai. Lapai paprasti, kiaušiniški, žiedai smulkūs, balti arba rausvi. Geriausiai auga vidutinio derlingumo ir […]

SLYVOS (Prunus L.)

Žemi medeliai arba krūmai, dažnai dygliuoti. Lapai paprasti, elipsės formos, kiaušiniški, atvirkščiai kiaušiniški ar lancetiški. Žiedai balti, pavieniai arba po […]

SMALIUKĖ (Viscaria)

Smaliukės – aukšti daugiamečiai gvazdikinių (Caryophyllaceae) šeimos augalai. Stiebai statūs, su lapų skrotelėmis pamatuose. Lapai linijiški arba lancetiški, smailūs. Iš […]

SMIDRAS (Asparagus)

Daug metų mūsų seneliai smidrus augino darželiuose kaip gėles. Ir niekas nesistengė užsiauginti pavasarį jų ūglių. Užsienio šalyse auginami skirtingų […]

SMILACINA (Smilacina)

Smilacinos – lelijinių (Liliaceae) šeimos augalai. Auginamos tik kelios rūšys, išsiskiriančios dekoratyvumu. Nereiklios. Auginamos šviesiame šešėlyje arba šešėlingose vietose, kur […]

SMILTELĖS (Arenaria)

Smiltės – didelė vienmečių ir daugiamečių augalų gentis. Tik labai nedidelė dalis yra dekoratyvios ir tinkamos auginti alpinariumuose. Kitos – […]

SMILTYNINĖ RUGIAVEIDĖ (Elymus arenarius)

Apie 1-1,2 m aukščio augalas melsvais lapais, natūraliai augantis Lietuvos pajūryje. Auginamas saulėtoje vietoje, nes pavėsyje pažaliuoja lapai. Vasaros pradžioje […]

SNAPUČIAI (Geranium)

Didelėje snapučių gentyje yra daugiau kaip 300 rūšių. Iš Lietuvoje savaime augančių rūšių dekoratyvus raudonžiedis snaputis (Geranium sanguineum), pievinis snaputis […]

SNAPUTIS (Geranium)

Snapučiai – snaputinių (Geraniacea) šeimos vienmečiai, dvimečiai ir daugiamečiai žoliniai augalai, kai kurios rūšys – puskrūmiai. Gentis gausi – apie […]

SNIEGUOLĖ (Galanthus)

Snieguolės (Galanthus) sode žydi tirpstant sniegui. Jei orai pastovūs ir nėra labai šilta, žydėjimas trunka iki 3 savaičių. Žiedkočiai užauga […]

SNIEGŽYDRĖ (Chionodoxa)

Soduose auginamos dviejų dažnesnių rūšių sniegžydrės. Didžioji sniegžydrė (C. gigantea Whittall) užauga iki 15 cm aukščio. Žiedyne būna 3–6 ryškiai […]

SORA RYKŠTĖTOJI (Panicum virgatum)

Išvesta 15 veislių. Jos skiriasi aukščiu, lapų spalva. ‘Blue Tower’ – melsvais, ‘Rotstrahlbuch’ – rudenį paraustančiais lapais. Nereiklus ir gerai […]

SORGHASTRUM NUTANS (Sorghastrum nutans)

Iš Tolimųjų Rytų kilęs ir mažai žinomas varpinis augalas. Aukštis siekia 1,6 m. Augalo puošmena – vasaros pabaigoje pasirodančios tamsios rudos, […]

SORUOLĖ (Penisetum)

Didelė gentis, paplitusi beveik visuose žemynuose, paprastai paatogrąžio arba atogrąžų klimato zonose. Kai kurios rūšys pas mus auginamos kaip vienmetės. […]

SORUOLĖS (Penisetum)

Didelė gentis, paplitusi beveik visuose žemynuose, paprastai paatogrąžio arba atogrąžų klimato zonose. Kai kurios rūšys pas mus auginamos kaip vienmetės. […]

SPANGUOLĖ (Oxycoccus)

Spanguolės (Oxycoccus Hill) priklauso erikinių (Ericaceae) šeimai. Gentyje yra tik 4 rūšys. Visiems puikiai pažįstama paprastoji spanguolė (Oxycoccus palustris Pers., […]

SPARNUOTOJI SAGUTĖ (Ammobium alatum)

Sparnuotoji sagutė (Ammobium alatum) panaši į mažą ramunėlę. Graižai nedideli, maždaug 2 cm skersmens; turi ryškius geltonus vidurėlius ir kelias […]

ŠPINATAI (Spinacia)

Daržiniuose špinatuose (Spinacia oleracea) – jau pamėgtuose balandinių šeimos augaluose – gausu lengvai pasisavinamų angliavandenių, baltymų, mineralinių druskų, kalio, geležies, […]

SPRIGĖ (Impatiens)

Populiariausi Naujosios Gvinėjos hibridai, kilę kryžminant siauralapę sprigę (I. hawkeri) su kitomis rūšimis. Seniau auginamos Valerio sprigės (I. walleriana) – […]

STEFANDRA (Stephanandra Sieb. et Zucc.)

Vidutinio aukščio krūmai grakščiomis svyrančiomis šakomis, giliai karpytais arba skiautėtais lapais, smulkiais šviesiais žiedais. Iš keturių stefanadrų rūšių Lietuvos dekoratyviniuose […]

STEFANOTIS (Stephanotis)

Stefanotis – į vaškuolę panašus vijoklinis augalas, taip pat priklausantis klemalinių (Asclepiadaceae) šeimai. Iš žinomų 16 rūšių kambariuose auginama tik viena […]

STEFANOTIS (Stephanotis)

Gausiažiedis stefanotis (Stephanotis floribunda) – į vaškuolę panašus vijoklinis augalas. Savo tėvynėje Madagaskare šis augalas užauga iki 5 m aukščio, […]

STIMBURĖ (Houttuynia)

Gentyje yra 1 rūšis – širdžialapė stimburė (Houttuynia cordata) ‘Chamaeloeon’ (syn. H. cordata ‘Variegata’). Ši daugiametė gėlė auga drėgnoje, šlapioje […]

STRELICIJA (Strelitzia)

Dideli ir puošnūs stelicijinių (Strelitziaceae) šeimos augalai gali atstoti svetainių palmes. 5 strelicijų rūšys natūraliai auga Pietų Afrikoje, dėl ypatingos […]

STRIEPSNĖ (Melica)

Dauguma striepsnių – vidutinio aukščio augalai, užaugantys iki 0,6–1 m. Lietuvoje savaime auga tik nusvirusioji striepsnė (M. nutans). Geriausiai auga […]

STRIEPSNĖS (Melica)

Dauguma striepsnių – vidutinio aukščio augalai, užaugantys iki 0,6-1 m. Lietuvoje savaime auga tik nusvirusioji striepsnė (M. nutans), kuri taip […]

SUKILIS (Epipremnum)

Tai labai artima skindapams gentis, pagrindinis jų skiriamasis bruožas yra tik sėklų skaičius. Tačiau, kadangi šie augalai namuose nežydi ir […]

SUKUTIS (Ipomoea)

Nereiklus vijoklis – purpurinis sukutis (I. purpurea) – beveik kasdien išskleidžia naujas mėlynų, violetinių ar purpurinių žiedų taureles. Augalai užauga […]

SUTERA (Sutera)

Sutera cordata įpratome vadinti „bakopa“. Net kataloguose užsienio kalbomis galima rasti pavadinimą Bacopa. Bet, botanikų nuomone, Bacopa – visai kita […]

SVARAINIS (Chaenomeles)

Svarainių (Chaenomeles) gentis priklauso erškėtinių šeimai. Jie artimi obelims, kriaušėms ir cidonijoms. Gal ir keista, bet kaip atskira gentis jie […]

ŠVENDRAS (Typha)

Gamtoje paplitusios dvi švendrų rūšys: plačialapiai (Typha latifolia) ir siauralapiai (T. angustifolia). Kokius rinksitės – priklauso nuo tvenkinėlio dydžio. Nors plačialapis […]

ŠVENTMEDIS (Clerodendrum)

Šventmedžiai – verbeninių (Verbenaceae) šeimos krūmai ir lianos. Dažniausiai auginamas iš Vakarų Afrikos kilęs Tomsono šventmedis (Clerodendrum thomsoniae) – iki 4 […]

ŠVENTMEDIS (Clerodendrum)

Dažniausiai auginamas iš Vakarų Afrikos kilęs Tomsono šventmedis (C.  thomsoniae) – iki 4 m aukščio krūmas besivejančiais ūgliais. Žydi pavasarį. […]

ŠVITRIEŠIAI (Ficaria)

Lietuvoje švitriešiai aptinkami drėgnose pamiškėse, pelkėtose pievose. Soduose dažniausiai auginamos veislės pilnaviduriais baltais, oranžiniais žiedais arba margais lapais. Augalai sodinami […]

ŠVITRIEŠIS (Ficaria)

Švitriešiai – vėdryninių (Ranunculaceae) šeimos daugiamečiai žoliniai augalai su pridėtinėmis šakniagumbio pavidalo bei kuokštinėmis šaknimis. Žiedai panašūs į vėdrynų, geltoni. […]

SVOGŪNAI (Allium)

Valgomuosius svogūnus (Allium cepa) galima auginti iš sėklų, sėjinukų (mažų ropelių) ir atželdinant atrinktas didesnes ropeles. Paprasčiausia – ankstyvajam derliui […]

ŠVYLIAI (Eriophorum)

Švyliai (Eriophorum) iš tolo žavi baltais pūkuotais vaisynais. Lietuvoje auga 4 švylių rūšys, 2 iš jų – labai dažnai įvairiose […]

Šiandien

  • Rugpjūčio 26, pirmadienis.
  • Saulė teka 06:15, leidžiasi 20:25.
  • Mėnulis teka 00:48, leidžiasi 18:07.
  • Mėnulis Vėžyje 00:04, dylantis, IV ketvirtis. Delčia rugpjūčio 23 d.
  • Aleksandras, Algintė, Gailius, Gailutė
  • Lapų diena. Galima genėti gyvatvores ir kitus augalus (gražiai plėsis į šalis), sodinti gūžines salotas, Pekino kopūstus, tręšti, ravėti, laistyti. Naikinkite dirvos paviršiuje gyvenančius kenkėjus. Palanki diena spausti sultis. Rekomenduojama valyti organizmą, kraują (dilgėlių arbata). Nepalanku sodinti augalus, turinčius stiebtis į viršų, nuimti derlių, skirtą saugoti ir laikyti.
  • Kai ant ąžuolo daug gilių, bus šalta žiema ir šilta vasara.

Įvykių kalendorius

Populiariausi straipsniai

Apklausa

Ar patyrėte nuostolių dėl sausros?

Rezultatai

Kraunasi ... Kraunasi ...

Naujienlaiškio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti Sodo spalvų naujienlaiškį, įrašykite savo el.pašto adresą.

Palaukite...

Dėkojame, kad užsiprenumeravote!

Sekite mus