Puošnioji gailiardija (G. pulchella) panaši į daugiametę akuotuotąją gailiardiją (G. aristata), bet jos veislės įvairesnės ir jų atstovės puošnesnės. Yra […]
Lipikai – daugiametės raudinių (Rubiaceae) šeimos vienmetės žolės kylančiais, stačiais arba laipiojančiais stiebais. Paplitusios visame pasaulyje. Žinoma apie 300 rūšių, […]
Nereikli dirvožemio derlingumui, itin gerai auga durpžemiu pagerintuose drėgnokuose smėlynuose, kurių pH 4–6. Veša ir gausiai dera iš dalies medžių […]
Dauguma prožirnių – aukštoki ankštinių šeimos krūmai. Yra ir kelios žemaūgės rūšys. Iš jų gražiausia Genista sagittalis. Besidriekiantys stiebai pakyla […]
Gencijonai – vieni iš gražiausių ir populiariausių alpinariumų augalų. Mažiems alpinariumams tinka smulkios rūšys: Gentiana verna, G. acaulis, G. algida, […]
Snapučiai – snaputinių (Geraniacea) šeimos vienmečiai, dvimečiai ir daugiamečiai žoliniai augalai, kai kurios rūšys – puskrūmiai. Gentis gausi – apie […]
Didelėje snapučių gentyje yra daugiau kaip 300 rūšių. Iš Lietuvoje savaime augančių rūšių dekoratyvus raudonžiedis snaputis (Geranium sanguineum), pievinis snaputis […]
Žiognagės – daugiametės erškėtinių (Rosaceae) šeimos pusiau skrotelinės žolės. Gentyje – apie 56 rūšys. Pamatiniai ir apatiniai lapai plunksniški, kiti […]
Pasaulyje žinoma per 200 botaninių kardelių rūšių, priklausančių Gladiolus genčiai. Didžioji dalis jų auga atogrąžų klimatinėje juostoje Afrikos žemyne. Šiaurės […]
Dygliuoti ankštinių šeimos medžiai ovalia ažūrine laja, plunksniškais arba dukart plunksniškais sudėtiniais lapais. Žiedai smulkūs, neryškūs. Lietuvoje dažnai auginama tridyglė […]
Nors daug monažolės rūšių natūraliai auga ir Lietuvoje, tačiau soduose aptinkama vienintelė veislė ‘Variegata’. Jeigu pakanka drėgmės, ji užauga iki […]
Nors daug monažolės rūšių natūraliai auga ir Lietuvoje, tačiau soduose aptinkama vienintelė veislė ’Variegata’. Jeigu pakanka drėgmės, ji užauga iki […]
Labiau žinomos stambios gubojų rūšys, tačiau keletą žemaūgių rūšių galima auginti alpinariumuose. Labiausiai išplitusi šliaužiančioji guboja (Gypsophilla repens) ir jos […]
Lapų diena. Tinkamas metas laistyti augalus, purkšti, tręšti, grėbti lapus, krauti kompostą. Nurinkite nukritusius lapus nuo besidriekiančių spygliuočių šakelių, nes po ilgesnio laiko pagels spygliai. Juos galima palikti po lapuočiais krūmais, ant gebenių, žiemių, pachisandrų. Iki pavasario lapai suirs ir virs trąšomis. Nepalanku genėti vaismedžius, krūmus, konservuoti, sandėliuoti daržoves.
Kraunasi ...
