Nepaprastai gražus (truputį panašus į ramondą) pavėsių augalas alpinariumams. Kilęs iš Bulgarijos ir Šiaurės Graikijos. Lapai skroteliniai, visžaliai. Žydi pavasario […]
Tai penkios mažų medelių ar aukštokų krūmų rūšys, natūraliai paplitusios Šiaurės Amerikoje bei Rytų Azijoje. Dekoratyvinėje sodininkystėje vertinami dėl žydėjimo […]
Genčiai priklauso 75 įvairaus aukščio visžalių krūmų rūšys. Smulkūs žiedai susitelkę žiedynuose. Dauguma hebių neištveria žemesnės kaip -10–15 °C temperatūros. […]
Gebenė lipikė (Hedera helix) gali lipti atramomis arba driektis žemės paviršiumi. Ūgliai turi orines šakneles, kuriomis liana prisitvirtina prie įvairių […]
Saulainės – astrinių (Asteraceae) šeimos daugiamečiai šakniastiebiniai augalai. Gentyje – apie 40 rūšių. Europoje jau labai seniai auginamos kaip dekoratyviniai […]
Poavižės (Helictotrichon) paplitusios pietinėje Europoje, Vakarų Azijoje ir Šiaurės Amerikoje. Viena jų rūšis, mėlynlapė poavižė (H.sempervirens) dažnai auginama dekoratyviniuose želdiniuose. […] (1)
Heleborai (Helleborus) yra vieni iš žinomiausių ir mėgstamiausių pavėsių augalų. Anglai juos vadina Kalėdų rožėmis, nes Vakarų Europoje heleborai dažnai […]
Viendienių (Hemerocallis) gentis priskiriama lelijinių (Liliaceae) šeimos asfodelinių (Asphodeloideae) pošeimiui. Įvairūs autoriai suskaičiuoja nuo 6 iki 20 ir daugiau rūšių. […]
Žibuoklės – vėdryninių (Ranunculaceae) šeimos augalai. Gentyje – 3 rūšys. Lapai kotuoti, triskiaučiai, sudaro skrotelę. Lietuvoje auga viena rūšis – […]
Iš Šiaurės Amerikos kilę uolaskėlinių (Saxifragaceae) šeimos augalai, dažniausiai auginami dėl puošnių lapų. Nuo seno alūnės buvo žinomos kaip kuklios […]
Tai amarilinių (Amaryllidaceae) šeimos svogūniniai augalai, tik jų nereikėtų painioti su tikrais amariliais. Meilenių gentyje yra 75 rūšys, kilusios iš […]
Lietuvos dekoratyviniuose želdynuose auginama viena rūšis – įvairiaspalvis lanksvūnas (Holodiscus discolor (Pursh) Maxim. ). Tai gana aukštas neplatus krūmas grakščiomis kiek […]
Melsvės (Hosta) – ilgaamžiai augalai. Šakniastiebiai stori, šakoti. Lapai skroteliniai, sudaro dailų kupstą. Gentyje – 40 rūšių, išvesta labai daug veislių […]
Gentyje yra 1 rūšis – širdžialapė stimburė (Houttuynia cordata) ‘Chamaeloeon’ (syn. H. cordata ‘Variegata’). Ši daugiametė gėlė auga drėgnoje, šlapioje […]
Hovėjos – labai dekoratyvios palmės, mėgstami vazoniniai augalai. Gentyje – 2 rūšys, kilusios iš Lord-Howe salos, esančios į rytus nuo Australijos. Pagal […]
Hiacintai laikomi smidrinių (Asparagaceae) šeimos gentimi. Be geriausiai žinomo rytinio hiacinto (Hyacinthus orientalis), yra dar dvi rūšys. Tačiau dar visai […]
Tai vasaržaliai arba visžaliai krūmai, kartais lianos ar medeliai. Tankius žiedynus dažniausiai sudaro dvejopi žiedai – žiedyno viduryje esti smulkūs […]
Laipiojančioji hortenzija (H. petiolaris) paplitusi Sachaline, Kinijoje ir Japonijoje. Ten užauga aukšta, iki 15 m liana. Prie atramų tvirtinasi orinėmis […]
Vandenplūkiai (Hydrocharis morsus-ranae) primena miniatiūrinius vandens lelijų lapelius. Jų skrotelės plūduriuoja negiliuose vandenyse, vasarą leidžia daug pažastinių ūglių. Kiekvieno ūglio […]
Hydrostyle sibthorpioides ‘Variegata’ – tik 5 cm aukščio kiliminis augalas, priklausantis skėtinių šeimai. Lapai smulkūs, apvalūs su kreminiu apvadu. Mėgsta […]
Stambesnius vaisius nei opuntija subrandina gausiašakis (Hylocereus polyrhizus (F.A.C. Weber) Britton et Rose) ir banguotasis (H. undulatus (Haw.) Britton et […]
Vilkpupės – nereiklūs daugiamečiai žoliniai storalapinių (Crassulaceae) šeimos augalai. Hylotelephium gentis anksčiau buvo tapatinama su šilokais (Sedum), jai priskiriama apie […]
Alpinariumuose sodintinos kelios smulkios jonažolės. Labiausiai žinoma Hypericum olympicum – iki 30 cm aukščio puskrūmis. Labai graži smulkutė (iki 10 […]
Vaistinė juozažolė yra daugiametis puskrūmis. Dažnai vadinama vaistiniu isopu. Isopu paskaninami mėsos ir žuvies patiekalai, mėsos sultiniai, aromatizuojami likeriai, degtinė. […]
