Natūraliose sąlygose paprastai būna aukšto (610 m) krūmo, tiksliau, krūmų grupės pavidalo, nes plinta šaknų atžalomis. Želdynuose dažniausiai formuojamas medis, […]
Lietuvoje dažnai auginamas sodininkų mėgėjų sodybose. Puskrūmis – 0,3–0,4 m aukščio, pažeme besidriekiančiomis šakomis. Šakelės ir ūgliai plaukuoti. Žydi gegužės […]
Žalsvoji raganė (C. glauca). Žydėjimo pabaigoje jos taurėlapiai plačiai išsiskleidžia, net atsilenkia atgal. Tada matosi, kad taurėlapių vidinė pusė plika – […]
Žemenės – žemi vienmečiai, dvimečiai ir daugiamečiai gvazdikinių (Caryophyllaceae) šeimos augalai, sudarantys kupstelius. Iš viso žinoma apie 20 rūšių, dvi […]
Žemuogės (Fragaria L.) – erškėtinių šeimos daugiamečiai žoliniai augalai, išauginantys lapų skroteles ir ilgus šliaužiančius ūglius (ūsus). Pastarieji ties bambliais […]
Žibuoklės – vėdryninių (Ranunculaceae) šeimos augalai. Gentyje – 3 rūšys. Lapai kotuoti, triskiaučiai, sudaro skrotelę. Lietuvoje auga viena rūšis – […]
Mažoji žiemė (Vinca minor) savaime paplitusi Europoje, Viduržemio jūros pakrantėse. Plinta Lietuvoje, sudaro tankius sąžalynus. Šis visžalis puskrūmis užauga 10-15 […]
Augalai dažnai dygliuoti, jauni stiebai ir lapai daugiau ar mažiau padengti sidabriniais arba rudais žvyneliais. Žiedai dažnai kvapūs, medingi, nedideli, […]
Genčiai priklauso kelios dešimtys krūmų bei mažų medelių, savaime augančių Pietų Europoje, Azijoje, Šiaurės Amerikoje. Daugumos žilakrūmių lapai sidabro atspalvio, […]
Pilkšvalapė žilė (Senecio cineraria) žavi pilkais, lyg baltu veltiniu padengtais lapais. Tai – daugiametis, bet šalčiui jautrokas augalas, todėl auginamas […]
Pelkinis žinginys (Calla palustris) – vienas dailiausių mūsų krašto augalų. Strėliškų lapų kupstelis užauga iki 15–30 cm aukščio. Storas šakniastiebis […]
Žiognagės – daugiametės erškėtinių (Rosaceae) šeimos pusiau skrotelinės žolės. Gentyje – apie 56 rūšys. Pamatiniai ir apatiniai lapai plunksniški, kiti […]
Vienmetis žolinis augalas. Tinka sultiniams, žuviai, mėsai paskaninti bei gaiviesiems gėrimams, giroms aromatizuoti. Skonis ir kvapas gaivus, panašus į citrusų. […]
Žirnių (Pisum sativum) yra įvairių: ankstyvesnių ir vėlyvesnių, aukštaūgių ir žemesnių, gausia lapija ir belapių (lapai virtę kibiais ūseliais). Pagal […]
Meksikinis žydrūnis (Ageratum houstonianum) – puskrūmis, bet auginamas kaip vienmetė gėlė. Skirtingų veislių augalai būna 15–70 cm aukščio. Daugybė mažučių […]
Mėnulis Žuvyse 18:33, pilnėjantis, II ketvirtis. Priešpilnis rugsėjo 24 d.
Saliamonas, Tautvydas, Vaclovas (Vacys), Vientautė
Vilniaus įkūrėjo, Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino diena. Pasaulinė pasiutligės diena. Tuskulėnų aukų atminimo diena.
Lapų diena. Palanku augalus laistyti, purkšti, sėti sideratus, sėti, sodinti, pikuoti lapines daržoves, veją. Šią dieną nupjauta žolė greitai ataugs ir bus tanki. Grėbkite lapus, kraukite kompostą. Ypač gerai ieškoti vandens, kasti, valyti šulinį. Negalima ravėti, genėti vaismedžių, krūmų, konservuoti, sandėliuoti daržovių.
Jeigu rudenį lauke karvės pėda pilna vandens, kitais metais lauk gero derliaus.
