Kiliminiai augalai dažnai auginami įvairiuose gėlynuose ir alpinariumuose. Kaukazinis vaistutis (Arabis caucasica) ir įvairios jo veislės geriausiai auga daliniame pavėsyje. […]
Be visiems gerai žinomo margalapio kaukazinio vaistučio (Arabis caucasica ‘Variegata’), pastaruoju metu sparčiai plinta dvi margalapės Arabis ferdinandi-coburgii veislės. Tai […]
Valdšteinijos – erškėtinių (Rosaceae) šeimos gentis. Tai šakniastiebiniai žoliniai augalai su pamatinių lapų skrotelėmis. Gentyje yra 6 rūšys. Valdšteinijos sodinamos […]
Dėl savo kvapių šaknų valerijonai labiau žinomi kaip vaistiniai augalai. Geriausiai auga saulėtoje vietoje, derlingoje drėgnesnėje dirvoje. Žiemoja nepridengtas. Plačiau […]
Augindami kelias bulves vazone, atsargų žiemai tikrai nesukaupsime. Bet paruošti skanius pietus šeimai pavyks. Bulvių auginimas induose ir specialiuose maišuose […]
Ši sanskrito kalbos moterišku vardu pavadinta orchidėjų gentis žavi savo žiedais. Botanikai suskaičiuoja apie 50-70 rūšių, paplitusių atogrąžose Azijoje, Indonezijoje […]
Vandenplūkiai (Hydrocharis morsus-ranae) primena miniatiūrinius vandens lelijų lapelius. Jų skrotelės plūduriuoja negiliuose vandenyse, vasarą leidžia daug pažastinių ūglių. Kiekvieno ūglio […]
Variuočių (Acalypha) gentyje yra apie 450 rūšių – visžalių medžių, krūmų ir žolių, paplitusių atogrąžų ir paatogrąžių srityse. Šeriuotasis variuotis […]
Iš didelės genties tik nedaugelio rūšių vėdrynai auginami gėlynuose. Lietuvoje dauguma rūšių paplitusios drėgnose pievose ir miškuose. Daug vėdrynų puikiai […]
Vėdryninių (Ranunculaceae) šeimos augalai paplitę labai plačiai. Gentyje – apie 600 rūšių, nemažai jų aptinkama ir Lietuvoje. Gėlininkai augina tik […]
Veltininės kryklės arba pūkuotosios vyšnios (Cerasus tomentosa) – šviesamėgiai, gana šakoti augalai. Beveik iki pat apačios puošiasi nedideliais lapeliais. Užauga […]
Vėlyvių (Colchicum) gentyje yra apie 60 rūšių, natūraliai augančių Kryme, Kaukaze, Vidurio Europoje palei Viduržemio jūrą, Turkijoje, Šiaurės Afrikoje ir […]
Darželinė verbena (Verbena x hybrida) išvesta kryžminant daugybę rūšių. Todėl veislės skiriasi augumu, kero forma, žiedų spalva. Daugybės veislių atstovės […]
Veronikos – gausi bervidinių (Scrophulariaceae) šeimos gentis, kuriai priskiriama apie 300 rūšių. Tai vienmetės ir daugiametės žolės, rečiau puskrūmiai. Lietuvoje […]
Vėzdūnės – puošnūs aroninių (Araceae) šeimos augalai, savaime paplitę drėgnuose Amerikos atogrąžų miškuose. Iš 40 rūšių oranžerijose ir kambariuose pradėtos auginti […]
Vėžlūnė (Chelone obliqua) – retai auginamas Šiaurės Amerikos drėgnamėgis augalas. Užauga iki 60–80 cm aukščio, stačiais stiebais, tamsiai žaliais lapais. […]
Viendienių (Hemerocallis) gentis priskiriama lelijinių (Liliaceae) šeimos asfodelinių (Asphodeloideae) pošeimiui. Įvairūs autoriai suskaičiuoja nuo 6 iki 20 ir daugiau rūšių. […]
Trispalvis vijoklis (Convolvulus tricolor) žydi labai linksmais ir spalvingais žiedeliais: pats vidurys yra geltonas, jį supa balta juosta, o kraštas būna […]
Vikšruolės – vilkdalginių (Iridaceae) šeimos gentis. Šie augalai panašūs į vilkdalgius ir kardelius. Literatūroje aprašoma apie 70 rūšių. Jos nereiklios, […]
Viksvų (Carex) gentis viena iš didžiausių pasaulyje. Joje priskaičiuojama iki 2000 rūšių, paplitusių visuose žemynuose, dažniausiai šalto ir vidutinio klimato […]
Didelė vilkdalginių (Iridaceae) šeimos gentis: žinoma per 300 rūšių. Apie 40 rūšių auginamos kaip dekoratyviniai augalai. Lapai linijiški, pamatiniai. Žiedai […]
Tai dažniausiai stambūs pelkių, šlapių pamiškių, paupių augalai. Gėlynuose auginamos kelios vingiorykščių rūšys. Dažniausia – pelkinė vingiorykštė (Filipendula ulmaria). Tai […]
Geltonžiedis vingiris (Thalictrum flavum) – gražus Lietuvos pamiškių augalas. Gėlininkystėje dažniausiai naudojamas jo porūšis ssp. glaukum melsvais lapais. Tačiau pati […]
Dygliavaisis virkštenis (Echinocystis lobata) jau savaime plinta paupiuose ir pamiškėse, todėl nebėra laikomas vertingu augalu. Tačiau jis – nereiklus ir […]
Lietuvoje šilinis viržis yra savaiminis. Ypač dažnas pušynuose, ne per daug šlapiose durpingose aukštapelkėse. Nuo erikų šilinį viržį lengva atskirti […]
Kinine visterija (W. sinensis) galima susižavėti Vakarų Europos šalyse, Kryme, Kaukaze, Turkijoje. Žiedai – šviesiai violetiniai, susitelkę 15–30 cm ilgio […]
Vynmedžius esame įpratę vadinti tiesiog vynuogėmis. Lietuvoje auginamos 5–7 „laukinės“ vynmedžių rūšys ir daugybė sodinių veislių. Vynmedžių rūšys – stambios […]
Visos vyrskydės (Androsace) – smulkūs kalnų augalai. tai didelė augalų grupė, įvairios rūšys paplitusios Europos ir Azijos kalnuose. Dauguma augalų […]
Nedygliuoti krūmai arba neaukšti medžiai. Lapai elipsės formos, kiaušiniški, atvirkščiai kiaušiniški, dantyti. Žiedai balti arba rausvi, skydiškuose žiedynuose po kelis […]
KIRMINŲ DIENA. Lapų diena. Laistykite, purkškite kambarinius augalus, daigus. Ant palangės pasisėkite žalumynų: svogūnų, garstyčių, petražolių, salierų, saulėgrąžų ir kt. žalios masės. Sėkite, pikuokite lapines daržoves. Diena ypač palanki ieškoti vandens gyslos, valyti šulinį. Nereikėtų genėti vaismedžių, krūmų, naikinti drėgmės ir pelėsių patalpose, mušti sviesto.
