• sausio 27 d., Pirmadienis
Paieška pagal lietuvišką pavadinimą: A Ą B C Č D E F G H I J K L M N O P R S Š T U V X Z Ž
Paieška pagal lotynišką pavadinimą: A B C D E F G H I Y J K L M N O P Q R S T U W X Z Ž

Paieška augalų enciklopedijoje

VAISGINA (Ajuga)

Gėlininkų vertinama dėl greitai suželiančio spalvingo kilimo. Stiebai šliaužiantys, ties bambliais įsišaknijantys, todėl jeigu netrūksta drėgmės, greitai užima nemažą plotą. […]

VAISGINOS (Ajuga)

Lietuvoje auga 3 laukinės vaisginų rūšys ir jas visas galima auginti gėlynuose, tačiau dažniausiai auginamos iš jų išvestos veislės spalvingais […]

VAISTUČIAI (Arabis)

Nuo seno Lietuvoje auginamas kaukazinis vaistutis (Arabis caucasica) ir jo veislės rožiniais, pilnaviduriais žiedais ir margais lapais. Kur kas gražesnis […]

VAISTUČIAI (Arabis)

Kiliminiai augalai dažnai auginami įvairiuose gėlynuose ir alpinariumuose. Daliniame pavėsyje geriausiai auga kaukazinis vaistutis (Arabis caucasica) ir įvairios jo veislės. […]

VAISTUTIS (Arabis)

Be visiems gerai žinomo margalapio kaukazinio vaistučio (Arabis caucasica ‘Variegata’), pastaruoju metu sparčiai plinta dvi margalapės Arabis ferdinandi-coburgii veislės. Tai […]

VAKARUTĖ (Hesperis)

Vakarutės – bastutinių (Brasicaceae) šeimos augalai. Žinoma apie 30 rūšių. Lietuvoje auga 3, viena iš jų sulaukėjusi. Šie dvimečiai ir […]

VALDŠTEINIJA (Waldsteinia)

Valdšteinijos – erškėtinių (Rosaceae) šeimos gentis. Tai šakniastiebiniai žoliniai augalai su pamatinių lapų skrotelėmis. Gentyje yra 6 rūšys. Valdšteinijos sodinamos […]

VALERIJONAS (Valeriana)

Dėl savo kvapių šaknų valerijonai labiau žinomi kaip vaistiniai augalai. Geriausiai auga saulėtoje vietoje, derlingoje drėgnesnėje dirvoje. Žiemoja nepridengtas. Plačiau […]

VALGOMOJI BULVĖ (Solanum tuberosum)

Augindami kelias bulves vazone, atsargų žiemai tikrai nesukaupsime. Bet paruošti skanius pietus šeimai pavyks. Bulvių auginimas induose ir specialiuose maišuose […]

VANDA (Vanda)

Ši sanskrito kalbos moterišku vardu pavadinta orchidėjų gentis žavi savo žiedais. Botanikai suskaičiuoja apie 50-70 rūšių, paplitusių atogrąžose Azijoje, Indonezijoje […]

VANDENPLŪKIS (Hydrocharis morsus-ranae)

Vandenplūkiai (Hydrocharis morsus-ranae) primena miniatiūrinius vandens lelijų lapelius. Jų skrotelės plūduriuoja negiliuose vandenyse, vasarą leidžia daug pažastinių ūglių. Kiekvieno ūglio […]

Variuotis šeriuotasis (Acalypha hispida)

Variuočių (Acalypha) gentyje yra apie 450 rūšių – visžalių medžių, krūmų ir žolių, paplitusių atogrąžų ir paatogrąžių srityse. Šeriuotasis variuotis […]

VAŠINGTONIJA (Washingtonia)

Vašingtonijos – stambūs 20-25 m aukščio medžiai. Kamieno storis prie pagrindo – iki 90 cm, viršūnės link siaurėja. Apačioje kamienai pliki, […]

VAŠKUOLĖ (Hoya)

Vaškuolės vardą gavo dėl storų odiškų lapų ir baltų lyg vaško žvaigždutės žiedų. Iš 200 šios genties rūšių, priklausančių klemalinių […]

VAŠKUOLĖ (Hoya)

Storalapė vaškuolė (H. carnosa) – iki 6 m aukščio pasiekiantis vijoklinis augalas, kilęs iš Pietryčių Azijos ir Rytų Australijos. Ypač […]

VĖDRYNAI (Ranunculus)

Iš didelės genties tik nedaugelio rūšių vėdrynai auginami gėlynuose. Lietuvoje dauguma rūšių paplitusios drėgnose pievose ir miškuose. Daug vėdrynų puikiai […]

VĖDRYNAS (Ranunculus)

Vėdryninių (Ranunculaceae) šeimos augalai paplitę labai plačiai. Gentyje – apie 600 rūšių, nemažai jų aptinkama ir Lietuvoje. Gėlininkai augina tik […]

VELTININĖ KRYKLĖ (Cerasus tomentosa)

Veltininės kryklės arba pūkuotosios vyšnios (Cerasus tomentosa) – šviesamėgiai, gana šakoti augalai. Beveik iki pat apačios puošiasi nedideliais lapeliais. Užauga […]

VĖLYVIS (Colchicum)

Vėlyvių gentyje yra apie 50 rūšių, natūraliai augančių Kryme, Kaukaze, Vidurio Europoje palei Viduržemio jūrą, Turkijoje, Šiaurės Afrikoje ir net […]

Verbena darželinė (Verbena x hybrida)

Darželinė verbena (Verbena x hybrida) išvesta kryžminant daugybę rūšių. Todėl veislės skiriasi augumu, kero forma, žiedų spalva. Daugybės veislių atstovės […]

VERONIKA (Veronica)

Veronikos – gausi bervidinių (Scrophulariaceae) šeimos gentis, kuriai priskiriama apie 300 rūšių. Tai vienmetės ir daugiametės žolės, rečiau puskrūmiai. Lietuvoje […]

VĖZDŪNĖ (Spathiphyllum)

Vėzdūnės – puošnūs aroninių (Araceae) šeimos augalai, savaime paplitę drėgnuose Amerikos atogrąžų miškuose. Iš 40 rūšių oranžerijose ir kambariuose pradėtos auginti […]

VĖŽLŪNĖS (Chelone)

Retai auginamas Šiaurės Amerikos drėgnamėgis augalas. Užauga iki 60–80 cm aukščio, tamsiai žaliais lapais. Rožiniai žiedai susitelkę varpose. Žydi ilgai, […]

VIENDIENĖS (Hemerocallis)

Viendienių (Hemerocallis) gentis priskiriama lelijinių (Liliaceae) šeimos asfodelinių (Asphodeloideae) pošeimiui. Įvairūs autoriai suskaičiuoja nuo 6 iki 20 ir daugiau rūšių. […]

VIJOKLIS (Convolvulus)

Trispalvis vijoklis (C. tricolor) žydi labai linksmais ir spalvingais žiedeliais: pats vidurys yra geltonas, jį supa balta juosta, o kraštas […]

Vijoklis trispalvis (Convolvulus tricolor)

Trispalvis vijoklis (Convolvulus tricolor) žydi labai linksmais ir spalvingais žiedeliais: pats vidurys yra geltonas, jį supa balta juosta, o kraštas būna […]

VIKŠRIS (Juncus)

Vikšriai (Juncus) iš pažiūros primena ir meldus, ir viksvas. Gal ir nebūtų niekuo ypatingi, jei ne kėstojo vikšrio (J. effusus) […]

VIKŠRUOLĖ (Sisyrinchium)

Vikšruolės – vilkdalginių (Iridaceae) šeimos gentis. Šie augalai panašūs į vilkdalgius ir kardelius. Literatūroje aprašoma apie 70 rūšių. Jos nereiklios, […]

VIKSVA (Carex)

Yra daug viksvų dryžuotais lapais. Naujos palminės viksvos (Carex muskingumensis) veislės ‘Ice Fountains’  užauga iki 45 cm aukščio. Labia nereikli […]

VIKSVOS (Carex)

Nedaug yra siauralapių augalų, kurie gerai augtų pavėsiuose. Vieni iš jų – viksvos. Nors dauguma viksvų, jeigu netrūksta drėgmės, gerai auga […]

VIKSVOS (Carex)

Dauguma gėlininkų auginamų viksvų – žemi augalai, tačiau yra ir kelios stambesnės rūšys. C. pendula drėgnoje žemėje užauga iki 90 cm […]

VILKDALGIS (Iris)

Didelė vilkdalginių (Iridaceae) šeimos gentis: žinoma per 300 rūšių. Apie 40 rūšių auginamos kaip dekoratyviniai augalai. Lapai linijiški, pamatiniai. Žiedai […]

VINGIORYKŠTĖ (Filipendula)

Vingiorykštės – erškėtinių (Rosaceae) šeimos daugiamečiai augalai. Gentyje – apie 10 rūšių, Lietuvoje auga 2: Pelkinė vingiorykštė (F. ulmaria) ir […]

VINGIORYKŠTĖS (Filipendula)

Tai dažniausiai stambūs pelkių, šlapių pamiškių, paupių augalai. Nors gėlynuose auginamos kelios vingiorykščių rūšys, pavėsiams labiausiai tinka iš Tolimųjų Rytų […]

VINGIRIS (Thalictrum)

Geltonžiedis vingiris (Thalictrum flavum) – gražus Lietuvos pamiškių augalas. Gėlininkystėje dažniausiai naudojamas jo porūšis ssp. glaukum melsvais lapais. Tačiau pati […]

VIRŽIS (Calluna)

Lietuvoje šilinis viržis yra savaiminis. Ypač dažnas pušynuose, ne per daug šlapiose durpingose aukštapelkėse. Nuo erikų šilinį viržį lengva atskirti […]

VISTERIJA (Wisteria)

Kinine visterija (W. sinensis) galima susižavėti Vakarų Europos šalyse, Kryme, Kaukaze, Turkijoje. Žiedai – šviesiai violetiniai, susitelkę 15–30 cm ilgio […]

VRIEZIJA (Vriesea)

Tai labai gražūs augalai, auginami jau per 100 metų. Gentyje yra apie 180 rūšių, augančių centrinėje ir Pietų Amerikoje. Parduodamos […]

VYNIOKLĖ (Calystegia)

Patvorinė vynioklė (C. sepium) auga pakrančių krūmuose, drėgnose pamiškėse, taip pat auginama soduose. Tai kelis 1-3 m ilgio stiebus turintis […]

VYNMEDIS (Vitis)

Vynmedžius esame įpratę vadinti tiesiog vynuogėmis. Lietuvoje auginamos 5–7 „laukinės“ vynmedžių rūšys ir daugybė sodinių veislių. Vynmedžių rūšys – stambios […]

VYNVYTIS (Parthenocissus)

Lietuvoje dažnas – tik penkialapis vynvytis (P. quinquefolia), nors pasaulyje žinoma apie 10 rūšių. Tai labai ištverminga ir aukšta liana, […]

VYRSKYDĖ (Androsace)

Vyrskydės labai populiarios ir mielai sodinamos alpinių augalų mėgėjų. Tai stambi grupė. Įvairios rūšys paplitusios Europos ir Azijos kalnuose, Šiaurės […]

VYRSKYDĖS (Androsace)

Visos vyrskydės – smulkūs kalnų augalai. Dauguma sukultūrintų rūšių labai sunkiai auginamos. Gerai auga tik Androsace sarmentosa ir A. sempervivoides. Vyrskydės […]

VYŠNIOS (Cerasus Juss. (Pranus L.))

Nedygliuoti krūmai arba neaukšti medžiai. Lapai elipsės formos, kiaušiniški, atvirkščiai kiaušiniški, dantyti. Žiedai balti arba rausvi, skydiškuose žiedynuose po kelis […]

VYTENIS (Ampelopsis)

Trumpakotis vytenis (A. brevipedunculata) primena smulkutį vynmedį. Visgi jis nėra visai smulkus: penkiaskiaučiai lapai – apie 10 cm ilgio, o […]

Vytmenys, abelija (Abelia )

Genčiai priklauso apie 15 nedidelių bei vidutinio dydžio krūmų rūšių. Dauguma gana lepūs visžaliai ir pusiau visžaliai augalai, paplitę Kinijoje […]

Sekite mus

Šiandien

  • Sausio 27, pirmadienis.
  • Saulė teka 08:18, leidžiasi 16:46.
  • Mėnulis teka 09:48, leidžiasi 19:29.
  • Mėnulis Žuvyse 02:44, pilnėjantis, I ketvirtis. Jaunatis sausio 24 d.
  • Angelė, Ilona, Jogundas, Natalis, Vytenis.
  • Tarptautinė holokausto aukų atminimo diena
  • Lapų diena. Laistykite, purkškite kambarinius augalus, daigus. Sėkite, pikuokite lapines daržoves ant palangės. Diena ypač palanki ieškoti vandens gyslos, valyti šulinį.
  • Jei sausio mėnesį oras giedras, tai šienapjūtė bus gera, o jei apsiniaukę, su atodrėkiais, tai ir šienapjūtė bus šlapia.
E-sėklos

Populiariausi straipsniai

Naujienlaiškio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti Sodo spalvų naujienlaiškį, įrašykite savo el.pašto adresą.

Palaukite...

Dėkojame, kad užsiprenumeravote!

Apklausa

Kokius darbus atliekate sausio mėnesį?

Įvykių kalendorius

SS 2