• gegužės 23 d., Pirmadienis
Paieška pagal lietuvišką pavadinimą: A Ą B C Č D E F G H I J K L M N O P R S Š T U V X Z Ž
Paieška pagal lotynišką pavadinimą: A B C D E F G H I Y J K L M N O P Q R S T U W X Z Ž

Paieška augalų enciklopedijoje

Vaisginos (Ajuga)

Lietuvoje auga 3 laukinės vaisginų rūšys ir jas visas galima auginti gėlynuose, tačiau dažniausiai auginamos iš jų išvestos veislės spalvingais […]

Vaistučiai (Arabis)

Kiliminiai augalai dažnai auginami įvairiuose gėlynuose ir alpinariumuose. Kaukazinis vaistutis (Arabis caucasica) ir įvairios jo veislės geriausiai auga daliniame pavėsyje. […]

VAISTUTIS (Arabis)

Be visiems gerai žinomo margalapio kaukazinio vaistučio (Arabis caucasica ‘Variegata’), pastaruoju metu sparčiai plinta dvi margalapės Arabis ferdinandi-coburgii veislės. Tai […]

VAKARUTĖ (Hesperis)

Vakarutės – bastutinių (Brasicaceae) šeimos augalai. Žinoma apie 30 rūšių. Lietuvoje auga 3, viena iš jų sulaukėjusi. Šie dvimečiai ir […]

VALDŠTEINIJA (Waldsteinia)

Valdšteinijos – erškėtinių (Rosaceae) šeimos gentis. Tai šakniastiebiniai žoliniai augalai su pamatinių lapų skrotelėmis. Gentyje yra 6 rūšys. Valdšteinijos sodinamos […]

VALERIJONAS (Valeriana)

Dėl savo kvapių šaknų valerijonai labiau žinomi kaip vaistiniai augalai. Geriausiai auga saulėtoje vietoje, derlingoje drėgnesnėje dirvoje. Žiemoja nepridengtas. Plačiau […]

VALGOMOJI BULVĖ (Solanum tuberosum)

Augindami kelias bulves vazone, atsargų žiemai tikrai nesukaupsime. Bet paruošti skanius pietus šeimai pavyks. Bulvių auginimas induose ir specialiuose maišuose […]

VANDA (Vanda)

Ši sanskrito kalbos moterišku vardu pavadinta orchidėjų gentis žavi savo žiedais. Botanikai suskaičiuoja apie 50-70 rūšių, paplitusių atogrąžose Azijoje, Indonezijoje […]

VANDENPLŪKIS (Hydrocharis morsus-ranae)

Vandenplūkiai (Hydrocharis morsus-ranae) primena miniatiūrinius vandens lelijų lapelius. Jų skrotelės plūduriuoja negiliuose vandenyse, vasarą leidžia daug pažastinių ūglių. Kiekvieno ūglio […]

Variuotis šeriuotasis (Acalypha hispida)

Variuočių (Acalypha) gentyje yra apie 450 rūšių – visžalių medžių, krūmų ir žolių, paplitusių atogrąžų ir paatogrąžių srityse. Šeriuotasis variuotis […]

Varnauogė juodoji (Empetrum nigrum)

Varnauogės paplitusios Vidurio ir Rytų Europoje, Sibire, Rytų Azijoje ir Šiaurės Amerikoje. Lietuvoje auga aukštapelkėse, drėgnuose pušynuose. Krūmokšnis panašus į […]

VAŠINGTONIJA (Washingtonia)

Vašingtonijos – stambūs 20-25 m aukščio medžiai. Kamieno storis prie pagrindo – iki 90 cm, viršūnės link siaurėja. Apačioje kamienai pliki, […]

VAŠKUOLĖ (Hoya)

Vaškuolės vardą gavo dėl storų odiškų lapų ir baltų lyg vaško žvaigždutės žiedų. Iš 200 šios genties rūšių, priklausančių klemalinių […]

VAŠKUOLĖ (Hoya)

Storalapė vaškuolė (H. carnosa) – iki 6 m aukščio pasiekiantis vijoklinis augalas, kilęs iš Pietryčių Azijos ir Rytų Australijos. Ypač […]

Vėdrynai (Ranunculus)

Iš didelės genties tik nedaugelio rūšių vėdrynai auginami gėlynuose. Lietuvoje dauguma rūšių paplitusios drėgnose pievose ir miškuose. Daug vėdrynų puikiai […]

VĖDRYNAS (Ranunculus)

Vėdryninių (Ranunculaceae) šeimos augalai paplitę labai plačiai. Gentyje – apie 600 rūšių, nemažai jų aptinkama ir Lietuvoje. Gėlininkai augina tik […]

VELTININĖ KRYKLĖ (Cerasus tomentosa)

Veltininės kryklės arba pūkuotosios vyšnios (Cerasus tomentosa) – šviesamėgiai, gana šakoti augalai. Beveik iki pat apačios puošiasi nedideliais lapeliais. Užauga […]

Vėlyviai (Colchicum)

Vėlyvių (Colchicum) gentyje yra apie 60 rūšių, natūraliai augančių Kryme, Kaukaze, Vidurio Europoje palei Viduržemio jūrą, Turkijoje, Šiaurės Afrikoje ir […]

Verbena darželinė (Verbena x hybrida)

Darželinė verbena (Verbena x hybrida) išvesta kryžminant daugybę rūšių. Todėl veislės skiriasi augumu, kero forma, žiedų spalva. Daugybės veislių atstovės […]

VERONIKA (Veronica)

Veronikos – gausi bervidinių (Scrophulariaceae) šeimos gentis, kuriai priskiriama apie 300 rūšių. Tai vienmetės ir daugiametės žolės, rečiau puskrūmiai. Lietuvoje […]

VĖZDŪNĖ (Spathiphyllum)

Vėzdūnės – puošnūs aroninių (Araceae) šeimos augalai, savaime paplitę drėgnuose Amerikos atogrąžų miškuose. Iš 40 rūšių oranžerijose ir kambariuose pradėtos auginti […]

Vėžlūnė (Chelone obliqua)

Vėžlūnė (Chelone obliqua) – retai auginamas Šiaurės Amerikos drėgnamėgis augalas. Užauga iki 60–80 cm aukščio, stačiais stiebais, tamsiai žaliais lapais. […]

VIENDIENĖS (Hemerocallis)

Viendienių (Hemerocallis) gentis priskiriama lelijinių (Liliaceae) šeimos asfodelinių (Asphodeloideae) pošeimiui. Įvairūs autoriai suskaičiuoja nuo 6 iki 20 ir daugiau rūšių. […]

VIJOKLIS (Convolvulus)

Trispalvis vijoklis (C. tricolor) žydi labai linksmais ir spalvingais žiedeliais: pats vidurys yra geltonas, jį supa balta juosta, o kraštas […]

Vijoklis trispalvis (Convolvulus tricolor)

Trispalvis vijoklis (Convolvulus tricolor) žydi labai linksmais ir spalvingais žiedeliais: pats vidurys yra geltonas, jį supa balta juosta, o kraštas būna […]

VIKŠRIS (Juncus)

Vikšriai (Juncus) iš pažiūros primena ir meldus, ir viksvas. Gal ir nebūtų niekuo ypatingi, jei ne kėstojo vikšrio (J. effusus) […]

VIKŠRUOLĖ (Sisyrinchium)

Vikšruolės – vilkdalginių (Iridaceae) šeimos gentis. Šie augalai panašūs į vilkdalgius ir kardelius. Literatūroje aprašoma apie 70 rūšių. Jos nereiklios, […]

Viksvos (Carex)

Viksvų (Carex) gentis viena iš didžiausių pasaulyje. Joje priskaičiuojama iki 2000 rūšių, paplitusių visuose žemynuose, dažniausiai šalto ir vidutinio klimato […]

VILKDALGIS (Iris)

Didelė vilkdalginių (Iridaceae) šeimos gentis: žinoma per 300 rūšių. Apie 40 rūšių auginamos kaip dekoratyviniai augalai. Lapai linijiški, pamatiniai. Žiedai […]

VINGIORYKŠTĖ (Filipendula)

Vingiorykštės – erškėtinių (Rosaceae) šeimos daugiamečiai augalai. Gentyje – apie 10 rūšių, Lietuvoje auga 2: Pelkinė vingiorykštė (F. ulmaria) ir […]

Vingiorykštės (Filipendula)

Tai dažniausiai stambūs pelkių, šlapių pamiškių, paupių augalai.  Gėlynuose auginamos kelios vingiorykščių rūšys.  Dažniausia – pelkinė vingiorykštė (Filipendula ulmaria). Tai […]

VINGIRIS (Thalictrum)

Geltonžiedis vingiris (Thalictrum flavum) – gražus Lietuvos pamiškių augalas. Gėlininkystėje dažniausiai naudojamas jo porūšis ssp. glaukum melsvais lapais. Tačiau pati […]

Virženė kantabrinė (Daboecia cantabrica)

Savaime paplitusi Vakarų Europoje, nuo Airijos iki Portugalijos ir Šiaurės Ispanijos. Lietuvoje reta. Šis krūmokšnis yra gulsčias, gausiai šakotas, 25–30 […]

Viržis šilinis (Calluna)

Lietuvoje šilinis viržis yra savaiminis. Ypač dažnas pušynuose, ne per daug šlapiose durpingose aukštapelkėse. Nuo erikų šilinį viržį lengva atskirti […]

Viržonė ilgalapė (Bruckenthalia spiculifolia)

Savaime paplitusi Pietryčių Europoje (daugiausia Rumunijoje), Balkanuose 1,5–2,2 km aukštyje, Mažojoje Azijoje. Lietuvoje reta. Nykštukinis krūmokšnis, nuo žemės pakylantis iki […]

VISTERIJA (Wisteria)

Kinine visterija (W. sinensis) galima susižavėti Vakarų Europos šalyse, Kryme, Kaukaze, Turkijoje. Žiedai – šviesiai violetiniai, susitelkę 15–30 cm ilgio […]

VRIEZIJA (Vriesea)

Tai labai gražūs augalai, auginami jau per 100 metų. Gentyje yra apie 180 rūšių, augančių centrinėje ir Pietų Amerikoje. Parduodamos […]

VYNIOKLĖ (Calystegia)

Patvorinė vynioklė (C. sepium) auga pakrančių krūmuose, drėgnose pamiškėse, taip pat auginama soduose. Tai kelis 1-3 m ilgio stiebus turintis […]

VYNMEDIS (Vitis)

Vynmedžius esame įpratę vadinti tiesiog vynuogėmis. Lietuvoje auginamos 5–7 „laukinės“ vynmedžių rūšys ir daugybė sodinių veislių. Vynmedžių rūšys – stambios […]

VYNVYTIS (Parthenocissus)

Lietuvoje dažnas – tik penkialapis vynvytis (P. quinquefolia), nors pasaulyje žinoma apie 10 rūšių. Tai labai ištverminga ir aukšta liana, […]

Vyrskydės (Androsace)

Visos vyrskydės (Androsace) – smulkūs kalnų augalai. tai didelė augalų grupė, įvairios rūšys paplitusios Europos ir Azijos kalnuose. Dauguma augalų […]

VYŠNIOS (Cerasus Juss. (Pranus L.))

Nedygliuoti krūmai arba neaukšti medžiai. Lapai elipsės formos, kiaušiniški, atvirkščiai kiaušiniški, dantyti. Žiedai balti arba rausvi, skydiškuose žiedynuose po kelis […]

VYTENIS (Ampelopsis)

Trumpakotis vytenis (A. brevipedunculata) primena smulkutį vynmedį. Visgi jis nėra visai smulkus: penkiaskiaučiai lapai – apie 10 cm ilgio, o […]

Vytmenys, abelija (Abelia )

Genčiai priklauso apie 15 nedidelių bei vidutinio dydžio krūmų rūšių. Dauguma gana lepūs visžaliai ir pusiau visžaliai augalai, paplitę Kinijoje […]
Biopon

Šiandien

  • Gegužės 23, pirmadienis.
  • Saulė teka 05:00, leidžiasi 21:32.
  • Mėnulis teka 03:17, leidžiasi 12:56.
  • Mėnulis Žuvyse, dylantis, IV ketvirtis. Delčia gegužės 22 d.
  • Ivona, Tautvydė, Gertautas, Žydrūnė, Žydrūnas
  • Tarptautinė akušerijos fistulės diena
  • Lapų diena. Galima augalus laistyti, purkšti, genėti gyvatvores, sėti žoles, ravėti, tręšti. Purenkite žemę aplink braškes, vaiskrūmius, daugiametes. Pavakariais purkškite augalus skystomis trąšomis. Naikinkite pelėsius.
  • Lietus ant pasėlių gegužės mėnesį – auksas ūkininkams.

Populiariausi straipsniai

Sekite mus

Biopon

Naujienlaiškio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti Sodo spalvų naujienlaiškį, įrašykite savo el.pašto adresą.

Palaukite...

Dėkojame, kad užsiprenumeravote!

Apklausa

Ar daigus jau perkėlėte į nešildomą šiltnamį?

Įvykių kalendorius

baneris