• birželio 25 d., Antradienis
Paieška pagal lietuvišką pavadinimą: A Ą B C Č D E F G H I J K L M N O P R S Š T U V X Z Ž
Paieška pagal lotynišką pavadinimą: A B C D E F G H I Y J K L M N O P Q R S T U W X Z Ž

Paieška augalų enciklopedijoje

VAISGINA (Ajuga)

Gėlininkų vertinama dėl greitai suželiančio spalvingo kilimo. Stiebai šliaužiantys, ties bambliais įsišaknijantys, todėl jeigu netrūksta drėgmės, greitai užima nemažą plotą. […]

VAISGINOS (Ajuga)

Lietuvoje auga 3 laukinės vaisginų rūšys ir jas visas galima auginti gėlynuose, tačiau dažniausiai auginamos iš jų išvestos veislės spalvingais […]

VAISTUČIAI (Arabis)

Nuo seno Lietuvoje auginamas kaukazinis vaistutis (Arabis caucasica) ir jo veislės rožiniais, pilnaviduriais žiedais ir margais lapais. Kur kas gražesnis […]

VAISTUČIAI (Arabis)

Kiliminiai augalai dažnai auginami įvairiuose gėlynuose ir alpinariumuose. Daliniame pavėsyje geriausiai auga kaukazinis vaistutis (Arabis caucasica) ir įvairios jo veislės. […]

VAISTUTIS (Arabis)

Be visiems gerai žinomo margalapio kaukazinio vaistučio (Arabis caucasica ‘Variegata’), pastaruoju metu sparčiai plinta dvi margalapės Arabis ferdinandi-coburgii veislės. Tai […]

VAKARUTĖ (Hesperis)

Vakarutės – bastutinių (Brasicaceae) šeimos augalai. Žinoma apie 30 rūšių. Lietuvoje auga 3, viena iš jų sulaukėjusi. Šie dvimečiai ir […]

VALDŠTEINIJA (Waldsteinia)

Valdšteinijos – erškėtinių (Rosaceae) šeimos gentis. Tai šakniastiebiniai žoliniai augalai su pamatinių lapų skrotelėmis. Gentyje yra 6 rūšys. Valdšteinijos sodinamos […]

VALERIJONAS (Valeriana)

Dėl savo kvapių šaknų valerijonai labiau žinomi kaip vaistiniai augalai. Geriausiai auga saulėtoje vietoje, derlingoje drėgnesnėje dirvoje. Žiemoja nepridengtas. Plačiau […]

VALGOMOJI BULVĖ (Solanum tuberosum)

Augindami kelias bulves vazone, atsargų žiemai tikrai nesukaupsime. Bet paruošti skanius pietus šeimai pavyks. Bulvių auginimas induose ir specialiuose maišuose […]

VANDA (Vanda)

Ši sanskrito kalbos moterišku vardu pavadinta orchidėjų gentis žavi savo žiedais. Botanikai suskaičiuoja apie 50-70 rūšių, paplitusių atogrąžose Azijoje, Indonezijoje […]

VANDENPLŪKIS (Hydrocharis morsus-ranae)

Vandenplūkiai (Hydrocharis morsus-ranae) primena miniatiūrinius vandens lelijų lapelius. Jų skrotelės plūduriuoja negiliuose vandenyse, vasarą leidžia daug pažastinių ūglių. Kiekvieno ūglio […]

VAŠINGTONIJA (Washingtonia)

Vašingtonijos – stambūs 20-25 m aukščio medžiai. Kamieno storis prie pagrindo – iki 90 cm, viršūnės link siaurėja. Apačioje kamienai pliki, […]

VAŠKUOLĖ (Hoya)

Vaškuolės vardą gavo dėl storų odiškų lapų ir baltų lyg vaško žvaigždutės žiedų. Iš 200 šios genties rūšių, priklausančių klemalinių […]

VAŠKUOLĖ (Hoya)

Storalapė vaškuolė (H. carnosa) – iki 6 m aukščio pasiekiantis vijoklinis augalas, kilęs iš Pietryčių Azijos ir Rytų Australijos. Ypač […]

VĖDRYNAI (Ranunculus)

Iš didelės genties tik nedaugelio rūšių vėdrynai auginami gėlynuose. Lietuvoje dauguma rūšių paplitusios drėgnose pievose ir miškuose. Daug vėdrynų puikiai […]

VĖDRYNAS (Ranunculus)

Vėdryninių (Ranunculaceae) šeimos augalai paplitę labai plačiai. Gentyje – apie 600 rūšių, nemažai jų aptinkama ir Lietuvoje. Gėlininkai augina tik […]

VELTININĖ KRYKLĖ (Cerasus tomentosa)

Veltininės kryklės arba pūkuotosios vyšnios (Cerasus tomentosa) – šviesamėgiai, gana šakoti augalai. Beveik iki pat apačios puošiasi nedideliais lapeliais. Užauga […]

VĖLYVIS (Colchicum)

Vėlyvių gentyje yra apie 50 rūšių, natūraliai augančių Kryme, Kaukaze, Vidurio Europoje palei Viduržemio jūrą, Turkijoje, Šiaurės Afrikoje ir net […]

VERBENA (Verbena)

Darželinė verbena (V. x hybrida) išvesta kryžminant daugybę rūšių. Todėl veislės skiriasi augumu, kero forma, žiedų spalva. Daugybės veislių atstovės […]

VERONIKA (Veronica)

Veronikos – gausi bervidinių (Scrophulariaceae) šeimos gentis, kuriai priskiriama apie 300 rūšių. Tai vienmetės ir daugiametės žolės, rečiau puskrūmiai. Lietuvoje […]

VĖZDŪNĖ (Spathiphyllum)

Vėzdūnės – puošnūs aroninių (Araceae) šeimos augalai, savaime paplitę drėgnuose Amerikos atogrąžų miškuose. Iš 40 rūšių oranžerijose ir kambariuose pradėtos auginti […]

VĖŽLŪNĖS (Chelone)

Retai auginamas Šiaurės Amerikos drėgnamėgis augalas. Užauga iki 60–80 cm aukščio, tamsiai žaliais lapais. Rožiniai žiedai susitelkę varpose. Žydi ilgai, […]

VIENDIENĖS (Hemerocallis)

Viendienių (Hemerocallis) gentis priskiriama lelijinių (Liliaceae) šeimos asfodelinių (Asphodeloideae) pošeimiui. Įvairūs autoriai suskaičiuoja nuo 6 iki 20 ir daugiau rūšių. […]

VIJOKLIS (Convolvulus)

Trispalvis vijoklis (C. tricolor) žydi labai linksmais ir spalvingais žiedeliais: pats vidurys yra geltonas, jį supa balta juosta, o kraštas […]

VIKŠRIS (Juncus)

Vikšriai (Juncus) iš pažiūros primena ir meldus, ir viksvas. Gal ir nebūtų niekuo ypatingi, jei ne kėstojo vikšrio (J. effusus) […]

VIKŠRUOLĖ (Sisyrinchium)

Vikšruolės – vilkdalginių (Iridaceae) šeimos gentis. Šie augalai panašūs į vilkdalgius ir kardelius. Literatūroje aprašoma apie 70 rūšių. Jos nereiklios, […]

VIKSVA (Carex)

Yra daug viksvų dryžuotais lapais. Naujos palminės viksvos (Carex muskingumensis) veislės ‘Ice Fountains’  užauga iki 45 cm aukščio. Labia nereikli […]

VIKSVOS (Carex)

Nedaug yra siauralapių augalų, kurie gerai augtų pavėsiuose. Vieni iš jų – viksvos. Nors dauguma viksvų, jeigu netrūksta drėgmės, gerai auga […]

VIKSVOS (Carex)

Dauguma gėlininkų auginamų viksvų – žemi augalai, tačiau yra ir kelios stambesnės rūšys. C. pendula drėgnoje žemėje užauga iki 90 cm […]

VILKDALGIS (Iris)

Didelė vilkdalginių (Iridaceae) šeimos gentis: žinoma per 300 rūšių. Apie 40 rūšių auginamos kaip dekoratyviniai augalai. Lapai linijiški, pamatiniai. Žiedai […]

VINGIORYKŠTĖ (Filipendula)

Vingiorykštės – erškėtinių (Rosaceae) šeimos daugiamečiai augalai. Gentyje – apie 10 rūšių, Lietuvoje auga 2: Pelkinė vingiorykštė (F. ulmaria) ir […]

VINGIORYKŠTĖS (Filipendula)

Tai dažniausiai stambūs pelkių, šlapių pamiškių, paupių augalai. Nors gėlynuose auginamos kelios vingiorykščių rūšys, pavėsiams labiausiai tinka iš Tolimųjų Rytų […]

VINGIRIS (Thalictrum)

Geltonžiedis vingiris (Thalictrum flavum) – gražus Lietuvos pamiškių augalas. Gėlininkystėje dažniausiai naudojamas jo porūšis ssp. glaukum melsvais lapais. Tačiau pati […]

VIRKŠTENIS (Echinocystis)

Dygliavaisis virkštenis (E. lobata) jau savaime plinta paupiuose ir pamiškėse, todėl nebėra laikomas vertingu augalu. Tačiau jis – nereiklus ir […]

VIRŽIS (Calluna)

Lietuvoje šilinis viržis yra savaiminis. Ypač dažnas pušynuose, ne per daug šlapiose durpingose aukštapelkėse. Nuo erikų šilinį viržį lengva atskirti […]

VISTERIJA (Wisteria)

Kinine visterija (W. sinensis) galima susižavėti Vakarų Europos šalyse, Kryme, Kaukaze, Turkijoje. Žiedai – šviesiai violetiniai, susitelkę 15–30 cm ilgio […]

VRIEZIJA (Vriesea)

Tai labai gražūs augalai, auginami jau per 100 metų. Gentyje yra apie 180 rūšių, augančių centrinėje ir Pietų Amerikoje. Parduodamos […]

VYNIOKLĖ (Calystegia)

Patvorinė vynioklė (C. sepium) auga pakrančių krūmuose, drėgnose pamiškėse, taip pat auginama soduose. Tai kelis 1-3 m ilgio stiebus turintis […]

VYNMEDIS (Vitis)

Vynmedžius esame įpratę vadinti tiesiog vynuogėmis. Lietuvoje auginamos 5–7 „laukinės“ vynmedžių rūšys ir daugybė sodinių veislių. Vynmedžių rūšys – stambios […]

VYNVYTIS (Parthenocissus)

Lietuvoje dažnas – tik penkialapis vynvytis (P. quinquefolia), nors pasaulyje žinoma apie 10 rūšių. Tai labai ištverminga ir aukšta liana, […]

VYRSKYDĖ (Androsace)

Vyrskydės labai populiarios ir mielai sodinamos alpinių augalų mėgėjų. Tai stambi grupė. Įvairios rūšys paplitusios Europos ir Azijos kalnuose, Šiaurės […]

VYRSKYDĖS (Androsace)

Visos vyrskydės – smulkūs kalnų augalai. Dauguma sukultūrintų rūšių labai sunkiai auginamos. Gerai auga tik Androsace sarmentosa ir A. sempervivoides. Vyrskydės […]

VYŠNIOS (Cerasus Juss. (Pranus L.))

Nedygliuoti krūmai arba neaukšti medžiai. Lapai elipsės formos, kiaušiniški, atvirkščiai kiaušiniški, dantyti. Žiedai balti arba rausvi, skydiškuose žiedynuose po kelis […]

VYTENIS (Ampelopsis)

Trumpakotis vytenis (A. brevipedunculata) primena smulkutį vynmedį. Visgi jis nėra visai smulkus: penkiaskiaučiai lapai – apie 10 cm ilgio, o […]

Šiandien

  • Birželio 25, antradienis.
  • Saulė teka 04:43, leidžiasi 22:00.
  • Mėnulis teka 01:39, leidžiasi 13:09.
  • Mėnulis Avine 05:37. Delčia 12:46.
  • Baniutė, Geistautė, Vilhelmas (Vilius).
  • Tarptautinė jūrininkų diena.
  • Vaisių diena. Sėkite, sodinkite šakniavaisius, tręškite pomidorus, paprikas ir ankštines daržoves. Pjaukite, aeruokite veją. Kirskite krūmus. Rinkite vaistinius augalus, darykite gydomųjų žolelių pagalves. Pjaukite, skaldykite malkas. Valykite rūsio lentynas. Naikinkite pelėsius. Vėdinkite patalpas, patalus. Ypač palanki diena nuimti derliui, konservuoti, sandėliuoti.
  • Kai liepos šakos kiek pakilusios nuo žemės – rytoj bus giedra, jei dar labiau nusvyra – lis.

Įvykių kalendorius

Apklausa

Ar patyrėte nuostolių dėl sausros?

Rezultatai

Kraunasi ... Kraunasi ...

Naujienlaiškio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti Sodo spalvų naujienlaiškį, įrašykite savo el.pašto adresą.

Palaukite...

Dėkojame, kad užsiprenumeravote!

Sekite mus