• birželio 9 d., Penktadienis
Paieška pagal lietuvišką pavadinimą: A Ą B C Č D E F G H I J K L M N O P R S Š T U V X Z Ž
Paieška pagal lotynišką pavadinimą: A B C D E F G H I Y J K L M N O P Q R S T U W X Z Ž

Paieška augalų enciklopedijoje

Vaisginos (Ajuga)

Lietuvoje auga 3 laukinės vaisginų rūšys ir jas visas galima auginti gėlynuose, tačiau dažniausiai auginamos iš jų išvestos veislės spalvingais […]

Vaistučiai (Arabis)

Kiliminiai augalai dažnai auginami įvairiuose gėlynuose ir alpinariumuose. Kaukazinis vaistutis (Arabis caucasica) ir įvairios jo veislės geriausiai auga daliniame pavėsyje. […]

VAISTUTIS (Arabis)

Be visiems gerai žinomo margalapio kaukazinio vaistučio (Arabis caucasica ‘Variegata’), pastaruoju metu sparčiai plinta dvi margalapės Arabis ferdinandi-coburgii veislės. Tai […]

VAKARUTĖ (Hesperis)

Vakarutės – bastutinių (Brasicaceae) šeimos augalai. Žinoma apie 30 rūšių. Lietuvoje auga 3, viena iš jų sulaukėjusi. Šie dvimečiai ir […]

VALDŠTEINIJA (Waldsteinia)

Valdšteinijos – erškėtinių (Rosaceae) šeimos gentis. Tai šakniastiebiniai žoliniai augalai su pamatinių lapų skrotelėmis. Gentyje yra 6 rūšys. Valdšteinijos sodinamos […]

VALERIJONAS (Valeriana)

Dėl savo kvapių šaknų valerijonai labiau žinomi kaip vaistiniai augalai. Geriausiai auga saulėtoje vietoje, derlingoje drėgnesnėje dirvoje. Žiemoja nepridengtas. Plačiau […]

VALGOMOJI BULVĖ (Solanum tuberosum)

Augindami kelias bulves vazone, atsargų žiemai tikrai nesukaupsime. Bet paruošti skanius pietus šeimai pavyks. Bulvių auginimas induose ir specialiuose maišuose […]

VANDA (Vanda)

Ši sanskrito kalbos moterišku vardu pavadinta orchidėjų gentis žavi savo žiedais. Botanikai suskaičiuoja apie 50-70 rūšių, paplitusių atogrąžose Azijoje, Indonezijoje […]

VANDENPLŪKIS (Hydrocharis morsus-ranae)

Vandenplūkiai (Hydrocharis morsus-ranae) primena miniatiūrinius vandens lelijų lapelius. Jų skrotelės plūduriuoja negiliuose vandenyse, vasarą leidžia daug pažastinių ūglių. Kiekvieno ūglio […]

Variuotis šeriuotasis (Acalypha hispida)

Variuočių (Acalypha) gentyje yra apie 450 rūšių – visžalių medžių, krūmų ir žolių, paplitusių atogrąžų ir paatogrąžių srityse. Šeriuotasis variuotis […]

Varnauogė juodoji (Empetrum nigrum)

Varnauogės paplitusios Vidurio ir Rytų Europoje, Sibire, Rytų Azijoje ir Šiaurės Amerikoje. Lietuvoje auga aukštapelkėse, drėgnuose pušynuose. Krūmokšnis panašus į […]

VAŠINGTONIJA (Washingtonia)

Vašingtonijos – stambūs 20-25 m aukščio medžiai. Kamieno storis prie pagrindo – iki 90 cm, viršūnės link siaurėja. Apačioje kamienai pliki, […]

VAŠKUOLĖ (Hoya)

Vaškuolės vardą gavo dėl storų odiškų lapų ir baltų lyg vaško žvaigždutės žiedų. Iš 200 šios genties rūšių, priklausančių klemalinių […]

VAŠKUOLĖ (Hoya)

Storalapė vaškuolė (H. carnosa) – iki 6 m aukščio pasiekiantis vijoklinis augalas, kilęs iš Pietryčių Azijos ir Rytų Australijos. Ypač […]

Vėdrynai (Ranunculus)

Iš didelės genties tik nedaugelio rūšių vėdrynai auginami gėlynuose. Lietuvoje dauguma rūšių paplitusios drėgnose pievose ir miškuose. Daug vėdrynų puikiai […]

VĖDRYNAS (Ranunculus)

Vėdryninių (Ranunculaceae) šeimos augalai paplitę labai plačiai. Gentyje – apie 600 rūšių, nemažai jų aptinkama ir Lietuvoje. Gėlininkai augina tik […]

VELTININĖ KRYKLĖ (Cerasus tomentosa)

Veltininės kryklės arba pūkuotosios vyšnios (Cerasus tomentosa) – šviesamėgiai, gana šakoti augalai. Beveik iki pat apačios puošiasi nedideliais lapeliais. Užauga […]

Vėlyviai (Colchicum)

Vėlyvių (Colchicum) gentyje yra apie 60 rūšių, natūraliai augančių Kryme, Kaukaze, Vidurio Europoje palei Viduržemio jūrą, Turkijoje, Šiaurės Afrikoje ir […]

Verbena darželinė (Verbena x hybrida)

Darželinė verbena (Verbena x hybrida) išvesta kryžminant daugybę rūšių. Todėl veislės skiriasi augumu, kero forma, žiedų spalva. Daugybės veislių atstovės […]

VERONIKA (Veronica)

Veronikos – gausi bervidinių (Scrophulariaceae) šeimos gentis, kuriai priskiriama apie 300 rūšių. Tai vienmetės ir daugiametės žolės, rečiau puskrūmiai. Lietuvoje […]

VĖZDŪNĖ (Spathiphyllum)

Vėzdūnės – puošnūs aroninių (Araceae) šeimos augalai, savaime paplitę drėgnuose Amerikos atogrąžų miškuose. Iš 40 rūšių oranžerijose ir kambariuose pradėtos auginti […]

Vėžlūnė (Chelone obliqua)

Vėžlūnė (Chelone obliqua) – retai auginamas Šiaurės Amerikos drėgnamėgis augalas. Užauga iki 60–80 cm aukščio, stačiais stiebais, tamsiai žaliais lapais. […]

VIENDIENĖS (Hemerocallis)

Viendienių (Hemerocallis) gentis priskiriama lelijinių (Liliaceae) šeimos asfodelinių (Asphodeloideae) pošeimiui. Įvairūs autoriai suskaičiuoja nuo 6 iki 20 ir daugiau rūšių. […]

VIJOKLIS (Convolvulus)

Trispalvis vijoklis (C. tricolor) žydi labai linksmais ir spalvingais žiedeliais: pats vidurys yra geltonas, jį supa balta juosta, o kraštas […]

Vijoklis trispalvis (Convolvulus tricolor)

Trispalvis vijoklis (Convolvulus tricolor) žydi labai linksmais ir spalvingais žiedeliais: pats vidurys yra geltonas, jį supa balta juosta, o kraštas būna […]

VIKŠRIS (Juncus)

Vikšriai (Juncus) iš pažiūros primena ir meldus, ir viksvas. Gal ir nebūtų niekuo ypatingi, jei ne kėstojo vikšrio (J. effusus) […]

VIKŠRUOLĖ (Sisyrinchium)

Vikšruolės – vilkdalginių (Iridaceae) šeimos gentis. Šie augalai panašūs į vilkdalgius ir kardelius. Literatūroje aprašoma apie 70 rūšių. Jos nereiklios, […]

Viksvos (Carex)

Viksvų (Carex) gentis viena iš didžiausių pasaulyje. Joje priskaičiuojama iki 2000 rūšių, paplitusių visuose žemynuose, dažniausiai šalto ir vidutinio klimato […]

VILKDALGIS (Iris)

Didelė vilkdalginių (Iridaceae) šeimos gentis: žinoma per 300 rūšių. Apie 40 rūšių auginamos kaip dekoratyviniai augalai. Lapai linijiški, pamatiniai. Žiedai […]

VINGIORYKŠTĖ (Filipendula)

Vingiorykštės – erškėtinių (Rosaceae) šeimos daugiamečiai augalai. Gentyje – apie 10 rūšių, Lietuvoje auga 2: Pelkinė vingiorykštė (F. ulmaria) ir […]

Vingiorykštės (Filipendula)

Tai dažniausiai stambūs pelkių, šlapių pamiškių, paupių augalai.  Gėlynuose auginamos kelios vingiorykščių rūšys.  Dažniausia – pelkinė vingiorykštė (Filipendula ulmaria). Tai […]

VINGIRIS (Thalictrum)

Geltonžiedis vingiris (Thalictrum flavum) – gražus Lietuvos pamiškių augalas. Gėlininkystėje dažniausiai naudojamas jo porūšis ssp. glaukum melsvais lapais. Tačiau pati […]

Virženė kantabrinė (Daboecia cantabrica)

Savaime paplitusi Vakarų Europoje, nuo Airijos iki Portugalijos ir Šiaurės Ispanijos. Lietuvoje reta. Šis krūmokšnis yra gulsčias, gausiai šakotas, 25–30 […]

Viržis šilinis (Calluna)

Lietuvoje šilinis viržis yra savaiminis. Ypač dažnas pušynuose, ne per daug šlapiose durpingose aukštapelkėse. Nuo erikų šilinį viržį lengva atskirti […]

Viržonė ilgalapė (Bruckenthalia spiculifolia)

Savaime paplitusi Pietryčių Europoje (daugiausia Rumunijoje), Balkanuose 1,5–2,2 km aukštyje, Mažojoje Azijoje. Lietuvoje reta. Nykštukinis krūmokšnis, nuo žemės pakylantis iki […]

VISTERIJA (Wisteria)

Kinine visterija (W. sinensis) galima susižavėti Vakarų Europos šalyse, Kryme, Kaukaze, Turkijoje. Žiedai – šviesiai violetiniai, susitelkę 15–30 cm ilgio […]

VRIEZIJA (Vriesea)

Tai labai gražūs augalai, auginami jau per 100 metų. Gentyje yra apie 180 rūšių, augančių centrinėje ir Pietų Amerikoje. Parduodamos […]

VYNIOKLĖ (Calystegia)

Patvorinė vynioklė (C. sepium) auga pakrančių krūmuose, drėgnose pamiškėse, taip pat auginama soduose. Tai kelis 1-3 m ilgio stiebus turintis […]

VYNMEDIS (Vitis)

Vynmedžius esame įpratę vadinti tiesiog vynuogėmis. Lietuvoje auginamos 5–7 „laukinės“ vynmedžių rūšys ir daugybė sodinių veislių. Vynmedžių rūšys – stambios […]

VYNVYTIS (Parthenocissus)

Lietuvoje dažnas – tik penkialapis vynvytis (P. quinquefolia), nors pasaulyje žinoma apie 10 rūšių. Tai labai ištverminga ir aukšta liana, […]

Vyrskydės (Androsace)

Visos vyrskydės (Androsace) – smulkūs kalnų augalai. tai didelė augalų grupė, įvairios rūšys paplitusios Europos ir Azijos kalnuose. Dauguma augalų […]

VYŠNIOS (Cerasus Juss. (Pranus L.))

Nedygliuoti krūmai arba neaukšti medžiai. Lapai elipsės formos, kiaušiniški, atvirkščiai kiaušiniški, dantyti. Žiedai balti arba rausvi, skydiškuose žiedynuose po kelis […]

VYTENIS (Ampelopsis)

Trumpakotis vytenis (A. brevipedunculata) primena smulkutį vynmedį. Visgi jis nėra visai smulkus: penkiaskiaučiai lapai – apie 10 cm ilgio, o […]

Vytmenys, abelija (Abelia )

Genčiai priklauso apie 15 nedidelių bei vidutinio dydžio krūmų rūšių. Dauguma gana lepūs visžaliai ir pusiau visžaliai augalai, paplitę Kinijoje […]

Šiandien

  • Birželio 9 d., penktadienis
  • Saulė teka 04:44, leidžiasi 21:53
  • Mėnulis teka 01:52, leidžiasi 10:39
  • Mėnulis Žuvyse 13:14, dylantis, III ketvirtis. Pilnatis birželio 4 d.
  • Gintas, Gintė, Vitalija, Felicijus, Felicijonas
  • Lapų diena.Galima laistyti, purkšti augalus, genėti gyvatvores, sėti žoles, ravėti, tręšti. Naikinkite pelėsius. Nerekomenduojama sėti, sodinti daržovių, gėlių, krauti šieno, nuimti derliaus, jo sandėliuoti ir konservuoti.

Populiariausi straipsniai

Sekite mus

Naujienlaiškio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti Sodo spalvų naujienlaiškį, įrašykite savo el.pašto adresą.

Palaukite...

Dėkojame, kad užsiprenumeravote!

Apklausa

Ar daigus jau perkėlėte į nešildomą šiltnamį?

Įvykių kalendorius