Kiliminiai augalai dažnai auginami įvairiuose gėlynuose ir alpinariumuose. Kaukazinis vaistutis (Arabis caucasica) ir įvairios jo veislės geriausiai auga daliniame pavėsyje. […]
Be visiems gerai žinomo margalapio kaukazinio vaistučio (Arabis caucasica ‘Variegata’), pastaruoju metu sparčiai plinta dvi margalapės Arabis ferdinandi-coburgii veislės. Tai […]
Valdšteinijos – erškėtinių (Rosaceae) šeimos gentis. Tai šakniastiebiniai žoliniai augalai su pamatinių lapų skrotelėmis. Gentyje yra 6 rūšys. Valdšteinijos sodinamos […]
Dėl savo kvapių šaknų valerijonai labiau žinomi kaip vaistiniai augalai. Geriausiai auga saulėtoje vietoje, derlingoje drėgnesnėje dirvoje. Žiemoja nepridengtas. Plačiau […]
Augindami kelias bulves vazone, atsargų žiemai tikrai nesukaupsime. Bet paruošti skanius pietus šeimai pavyks. Bulvių auginimas induose ir specialiuose maišuose […]
Vandenplūkiai (Hydrocharis morsus-ranae) primena miniatiūrinius vandens lelijų lapelius. Jų skrotelės plūduriuoja negiliuose vandenyse, vasarą leidžia daug pažastinių ūglių. Kiekvieno ūglio […]
Ši sanskrito kalbos moterišku vardu pavadinta orchidėjų gentis žavi savo žiedais. Botanikai suskaičiuoja apie 50-70 rūšių, paplitusių atogrąžose Azijoje, Indonezijoje […]
Variuočių (Acalypha) gentyje yra apie 450 rūšių – visžalių medžių, krūmų ir žolių, paplitusių atogrąžų ir paatogrąžių srityse. Šeriuotasis variuotis […]
Varnauogės paplitusios Vidurio ir Rytų Europoje, Sibire, Rytų Azijoje ir Šiaurės Amerikoje. Lietuvoje auga aukštapelkėse, drėgnuose pušynuose. Krūmokšnis panašus į […]
Iš didelės genties tik nedaugelio rūšių vėdrynai auginami gėlynuose. Lietuvoje dauguma rūšių paplitusios drėgnose pievose ir miškuose. Daug vėdrynų puikiai […]
Vėdryninių (Ranunculaceae) šeimos augalai paplitę labai plačiai. Gentyje – apie 600 rūšių, nemažai jų aptinkama ir Lietuvoje. Gėlininkai augina tik […]
Vėlyvių (Colchicum) gentyje yra apie 60 rūšių, natūraliai augančių Kryme, Kaukaze, Vidurio Europoje palei Viduržemio jūrą, Turkijoje, Šiaurės Afrikoje ir […]
Darželinė verbena (Verbena x hybrida) išvesta kryžminant daugybę rūšių. Todėl veislės skiriasi augumu, kero forma, žiedų spalva. Daugybės veislių atstovės […]
Veronikos – gausi bervidinių (Scrophulariaceae) šeimos gentis, kuriai priskiriama apie 300 rūšių. Tai vienmetės ir daugiametės žolės, rečiau puskrūmiai. Lietuvoje […]
Veronikūnai (Veronicastrum) – aukštos, vasaros pabaigoje ir rudens pradžioje žydinčios gėlės. Dauguma veislių kilusios iš Virginio veronikūno. Augalai užauga 0,8-2 […]
Vėzdūnės – puošnūs aroninių (Araceae) šeimos augalai, savaime paplitę drėgnuose Amerikos atogrąžų miškuose. Iš 40 rūšių oranžerijose ir kambariuose pradėtos auginti […]
Vėžlūnė (Chelone obliqua) – retai auginamas Šiaurės Amerikos drėgnamėgis augalas. Užauga iki 60–80 cm aukščio, stačiais stiebais, tamsiai žaliais lapais. […]
Viendienių (Hemerocallis) gentis priskiriama lelijinių (Liliaceae) šeimos asfodelinių (Asphodeloideae) pošeimiui. Įvairūs autoriai suskaičiuoja nuo 6 iki 20 ir daugiau rūšių. […]
Trispalvis vijoklis (Convolvulus tricolor) žydi labai linksmais ir spalvingais žiedeliais: pats vidurys yra geltonas, jį supa balta juosta, o kraštas būna […]
Vikšruolės – vilkdalginių (Iridaceae) šeimos gentis. Šie augalai panašūs į vilkdalgius ir kardelius. Literatūroje aprašoma apie 70 rūšių. Jos nereiklios, […]
Viksvų (Carex) gentis viena iš didžiausių pasaulyje. Joje priskaičiuojama iki 2000 rūšių, paplitusių visuose žemynuose, dažniausiai šalto ir vidutinio klimato […]
Pražangialapė viksvuolė (Cyperus alternifolius) būtų puikus augalas namuose. Pakankamai išvaizdi ir aukšta – apie 1-1,5 m aukščio. Auga tankiais kupstais […]
Didelė vilkdalginių (Iridaceae) šeimos gentis: žinoma per 300 rūšių. Apie 40 rūšių auginamos kaip dekoratyviniai augalai. Lapai linijiški, pamatiniai. Žiedai […]
Vilkpupės – nereiklūs daugiamečiai žoliniai storalapinių (Crassulaceae) šeimos augalai. Hylotelephium gentis anksčiau buvo tapatinama su šilokais (Sedum), jai priskiriama apie […]
Tai dažniausiai stambūs pelkių, šlapių pamiškių, paupių augalai. Gėlynuose auginamos kelios vingiorykščių rūšys. Dažniausia – pelkinė vingiorykštė (Filipendula ulmaria). Tai […]
Gėlynuose mėgstamiausias yra sinavadalapis vingiris (Thalictrum aquilegifolium). Jo keras status, krūmiškas, 80-120 cm aukščio stiebais. Žiedai šviesiai violetiniai, rožiniai, purūs, […]
Dygliavaisis virkštenis (Echinocystis lobata) jau savaime plinta paupiuose ir pamiškėse, todėl nebėra laikomas vertingu augalu. Tačiau jis – nereiklus ir […]
Savaime paplitusi Vakarų Europoje, nuo Airijos iki Portugalijos ir Šiaurės Ispanijos. Lietuvoje reta. Šis krūmokšnis yra gulsčias, gausiai šakotas, 25–30 […]
Lietuvoje šilinis viržis yra savaiminis. Ypač dažnas pušynuose, ne per daug šlapiose durpingose aukštapelkėse. Nuo erikų šilinį viržį lengva atskirti […]
Savaime paplitusi Pietryčių Europoje (daugiausia Rumunijoje), Balkanuose 1,5–2,2 km aukštyje, Mažojoje Azijoje. Lietuvoje reta. Nykštukinis krūmokšnis, nuo žemės pakylantis iki […]
Kinine visterija (Wisteria sinensis) galima susižavėti Vakarų Europos šalyse, Kryme, Kaukaze, Turkijoje. Žiedai – šviesiai violetiniai, susitelkę 15–30 cm ilgio […]
Patvorinė vynioklė (Calystegia sepium) auga pakrančių krūmuose, drėgnose pamiškėse, taip pat auginama soduose. Tai kelis 1-3 m ilgio stiebus turintis […]
Vynmedžius esame įpratę vadinti tiesiog vynuogėmis. Lietuvoje auginamos 5–7 „laukinės“ vynmedžių rūšys ir daugybė sodinių veislių. Vynmedžių rūšys – stambios […]
Visos vyrskydės (Androsace) – smulkūs kalnų augalai. tai didelė augalų grupė, įvairios rūšys paplitusios Europos ir Azijos kalnuose. Dauguma augalų […]
Nedygliuoti krūmai arba neaukšti medžiai. Lapai elipsės formos, kiaušiniški, atvirkščiai kiaušiniški, dantyti. Žiedai balti arba rausvi, skydiškuose žiedynuose po kelis […]
Trumpakotis vytenis (Ampelopsis brevipedunculata) primena smulkutį vynmedį. Visgi jis nėra visai smulkus: penkiaskiaučiai lapai – apie 10 cm ilgio, o stiebai […]
