• rugpjūčio 22 d., Ketvirtadienis
Paieška pagal lietuvišką pavadinimą: A Ą B C Č D E F G H I J K L M N O P R S Š T U V X Z Ž
Paieška pagal lotynišką pavadinimą: A B C D E F G H I Y J K L M N O P Q R S T U W X Z Ž

Paieška augalų enciklopedijoje

SEDULA KVAPIOJI (C. amomum Mill.)

Tankus, pusrutuliškas, kiek svyrančiomis šakomis krūmas užauga iki 2–3 m aukščio ir pločio. Jaunų šakelių žievė ir mediena patrinta skleidžia […]

ŽALIOJI RAGANĖ (C. fargesii)

Žalioji raganė (C. fargesii) paplitusi Vakarų Kinijoje. Aukšta, greitai auga, bet žiemą dalis stiebų apšąla. Žiedai ant vienmečių ūglių pražysta […]

ŽALSVOJI RAGANĖ (C. glauca)

Žalsvoji raganė (C. glauca). Žydėjimo pabaigoje jos taurėlapiai plačiai išsiskleidžia, net atsilenkia atgal. Tada matosi, kad taurėlapių vidinė pusė plika – […]

MAKSIMOVIČIAUS RAGANĖ (C. maximowicziana)

Maksimovičiaus raganė (C. maximowicziana) labai dekoratyvi, gausiai žydi. Paplitusi Rytų Azijoje, daugiausia Japonijoje. Žiedai iki 3 cm skersmens, balti, maloniai […]

KALNINĖ RAGANĖ (C. montana)

Kalninė raganė (C. montana) auga Kinijoje, Himalajuose. Aukšta, stiebai siekia 2–3 m (tėvynėje – 5–8 m). Lapai trilapiai, dažniausiai dantytais krašteliais. […]

RYTINĖ RAGANĖ (C. orientalis)

Rytinė raganė (C. orientalis), atvežta iš Azijos, vidutiniškai atspari šalčiui, žiemą apšąla viršūnės. Stiebai pasiekia 2–3 m aukštį, greitai auga […]

TANGUTINĖ RAGANĖ (C. tangutica)

Tangutinė raganė (C. tangutica) kilusi iš Vidurinės Azijos, Mongolijos, Vakarų Kinijos. Stiebų aukštis siekia iki 3 m. Lapai neporiškai arba […]

GELSVOJI RAGANĖ (C. vitalba)

Gelsvoji raganė (C. vitalba) paplitusi Vidurio ir Pietų Europoje, Kryme, Mažojoje Azijoje, Kaukaze. Tai aukšta, 4–5 m ir daugiau siekianti […]

KALCEOLARIJA (Calceolaria)

Nors šios gėlės labiau žinomos kaip puošnūs šiltnaminiai augalai, tačiau yra ir keletas smulkių rūšių, auginamų alpinariumuose. Jos kilusios iš […]

KALCEOLIARIJA (Calceolaria)

Labai savotiški šių bervidinių (Scrophulariaceae) šeimos augalų žiedai – išsipūtę lyg mažos kurpaitės. Nors gentyje net 500 rūšių, kambaryje auginamos tik […]

MEDETKA (Calendula)

Vaistinės medetkos (C. officinalis) buvo auginamos daugiau kaip vaistiniai augalai, o ne kaip gėlės. Bet viskas pasikeitė pasirodžius žemaūgėms medetkoms […]

ŽINGINYS PELKINIS (Calla palustris)

Pelkinis žinginys (Calla palustris) – vienas dailiausių mūsų krašto augalų. Strėliškų lapų kupstelis užauga iki 15–30 cm aukščio. Storas šakniastiebis […]

RATILIS (Callistephus)

Kininius ratilius (C. chinensis) nuo seno vadina astrais. Ratiliai į Europą pateko iš Kinijos 1723 metais. Dabar tai vienos populiariausių […]

VIRŽIS (Calluna)

Lietuvoje šilinis viržis yra savaiminis. Ypač dažnas pušynuose, ne per daug šlapiose durpingose aukštapelkėse. Nuo erikų šilinį viržį lengva atskirti […]

PURIENA PELKINĖ (Caltha palustris)

Pelkinė puriena (Caltha palustris) paplitusi visoje Lietuvoje ir mielai auginama soduose. Jei tik žemė pakankamai drėgna, visai gerai auga gėlynuose. […]

KALIKANTAS (Calycanthus L.)

Šie vidutinio dydžio (2–3 m aukščio ir pločio) krūmai išsiskiria kvapiais žiedais, lapais, žieve ir netgi mediena. Net sausos kalikantų […]

VYNIOKLĖ (Calystegia)

Patvorinė vynioklė (C. sepium) auga pakrančių krūmuose, drėgnose pamiškėse, taip pat auginama soduose. Tai kelis 1-3 m ilgio stiebus turintis […]

KAMBRIJA (Cambria)

Tai ne konkrečios orchidėjų rūšies, o visos grupės įvairių tarpgentinių hibridinių orchidėjų vardas. Dažniausiai kambrijos yra liežuvių, miltonijų, brasijų ir […]

KAMELIJA (Camellia)

Tai iš Pietryčių Azijos kilę arbatmedinių (Theaceae) šeimos krūmai ir maži medeliai. Natūraliai auga paatogrąžių zonoje, todėl kambariuose jiems sudaryti […]

KATILĖLIS (Campanula)

Tarp daugybės katilėlių rūšių ir veislių yra keletas ir spalvotais lapais. Viena didžiažiedžio katilėlio (Campanula persicifolia) veislė ‘Kelly’s Gold’ yra […]

KATILĖLIAI (Campanula)

Nors katilėliai gerai auga saulėtose vietose, tačiau beveik visas rūšis galima sodinti ir daliniame pavėsyje. Katilėlių gentyje priskaičiuojama beveik 300 […]

KATILĖLIS (Campanula)

Katilėlinių (Campanulaceae) šeimoje katilėlių yra pačių įvairiausių – per 300 rūšių vienmečių, dvimečių ir daugiamečių. Nemaža dalis – darželio gėlės. Namuose […]

LĄSTŪNĖ (Campsis)

Lietuvoje auginama tik stambiažiedė ląstūnė (C. radicans), kilusi iš Šiaurės Amerikos. Tai stambi liana, galinti užaugti iki 10 m ir […]

KANA (Canna)

Kanos – daugiamečiai žoliniai augalai su storais, gerai išsivysčiusiais šakniastiebiais. Aukštą antžeminį stiebą sudaro lapų makštys. Jos išauga nuo 40 […]

KANADINIS PUTINAS (Caprifoliaceae L.)

Genčiai priklauso apie 150 vasaržalių ir visžalių krūmų, retais atvejais – medžių bei lianų rūšių. Paplitę visame Šiaurės pusrutulyje, kelios […]

PAPRIKA (Capsicum)

Sėklų parduotuvėse visada rasite bent dešimtį skirtingų paprikų veislių. Svarbiausia pasirinkti – auginsite saldžiavaises ar aitriąsias. Nors paprikų daigų galima […]

ŽIRNMEDIS (Caragana Fabr.)

Žirnmedžių žinoma apie 80 rūšių. Tai krūmai arba maži medeliai sudėtiniais plunksniškais lapais ir drugio formos geltonais žiedais. Geriausiai auga puriuose, […]

VIKSVA (Carex)

Yra daug viksvų dryžuotais lapais. Naujos palminės viksvos (Carex muskingumensis) veislės ‘Ice Fountains’  užauga iki 45 cm aukščio. Labia nereikli […]

VIKSVOS (Carex)

Nedaug yra siauralapių augalų, kurie gerai augtų pavėsiuose. Vieni iš jų – viksvos. Nors dauguma viksvų, jeigu netrūksta drėgmės, gerai auga […]

VIKSVOS (Carex)

Dauguma gėlininkų auginamų viksvų – žemi augalai, tačiau yra ir kelios stambesnės rūšys. C. pendula drėgnoje žemėje užauga iki 90 cm […]

KARLINA (Carlina)

Be gerai žinomos bestiebės karlinos (Carlina acaulis), auginamos dar kelios labai gražios rūšys. Viena iš jų – C. acanthifolia. Iš […]

SKROBLAS (Carpinus L.)

Skroblai paplitę Šiaurės pusrutulyje, ypač gausiai – Kinijoje. Lietuvoje savaime auga paprastasis skroblas – iki 25 m aukščio medis plačia […]

KMYNAS PAPRASTASIS (Carum carvi)

Dvimetis arba daugiametis žolinis augalas. Sėklomis galima pagardinti kopūstų ir ankštinių daržovių sriubas, burokėlių, kopūstų salotas, žuvį, kiaulieną, jautieną, žąsieną, […]

KARIOTA (Caryota)

Genčiai priklauso vienkamienės ir daugiakamienės palmės. Jų lapai sudėtiniai, dvigubai plunksniški, 3-5 m ilgio. Lapų dalys – netaisyklingo trikampio formos, visai […]

KASIOPĖ (Casiope)

Vidutiniškai reikli dirvožemio derlingumui, tačiau mėgsta drėgmę ir nedidelį rūgštingumą. Atspari šalčiams. Plačiau skaitykite žurnale „Gėlių spalvos“ Nr. 28 – […]

KAŠTAINIS VALGOMASIS (Castanea sativa)

Valgomasis kaštainis (Castanea sativa Mill.) – bukinių (Fagaceae) šeimos medis, augantis Pietų Europoje, Vakarų Azijoje, Šiaurės Afrikoje. Užauga iki 35 […]

KATALPOS (Catalpa Scop.)

Vidutinio aukščio vasaržaliai medžiai. Apie 10 katalpų rūšių natūraliai paplitusios Šiaurės ir Centrinėje Amerikoje, Pietvakarių Kinijoje, Tibete. Vieni įspūdingiausių žydinčių […]

KATALPA (Catalpa Scop.)

Šiaurės Amerikoje ir Kinijoje augančios kelios neaukštų medžių rūšys. Lapai paprasti, dideli, žiedai susitelkę stambiuose žiedynuose, žydi vasarą. Lietuvoje gerai […]

KATLĖJA (Cattleya)

Puošniažiedes katlėjas galima laikyti tipiškomis orchidėjomis. Ši gentis pavadinta anglų orchidėjų kolekcininko Williamo Cattley vardu. Jis pirmasis pradėjo auginti epifitines […]

CELIOZIJA (Celosia)

Sidabrinės celiozijos (C. argentea) veislės tokios skirtingos, kad atrodo tarsi būtų visai kitų rūšių augalai. Skiriamos dvi sodinės formos arba […]

BAJORĖ (Centaurea)

Iki šiol teko susidurti tik su viena geltonlape bajore. Tai Centaurea montana ‘Gold Bullion’. Labai gražus violetinių žiedų ir geltonų […]

RUGIAGĖLĖ (Centaurea)

Paprastoji rugiagėlė (C. cyanus), pasisėjusi javų laukuose, ne visada laikoma piktžole. O įvairių spalvų pilnaviduriais žiedeliais pasipuošusias rugiagėles gėlynuose auginti […]

TREŠNĖ (Cerasus avium L.)

Trešnė (Cerasus avium (L.) Moench. (Prunus avium L.)) – iki 20 m aukščio medis kūgiška laja. Žiedai 2,5–3 cm skersmens, […]

VYŠNIOS (Cerasus Juss. (Pranus L.))

Nedygliuoti krūmai arba neaukšti medžiai. Lapai elipsės formos, kiaušiniški, atvirkščiai kiaušiniški, dantyti. Žiedai balti arba rausvi, skydiškuose žiedynuose po kelis […]

VELTININĖ KRYKLĖ (Cerasus tomentosa)

Veltininės kryklės arba pūkuotosios vyšnios (Cerasus tomentosa) – šviesamėgiai, gana šakoti augalai. Beveik iki pat apačios puošiasi nedideliais lapeliais. Užauga […]

CEROPEGIJA (Ceropegia)

Paprastoji ceropegija (C. woodii) – smulkus vijoklis arba besidriekiantis augalas. Stiebai – ploni lyg siūlai, bet užauga iki 5 m […]

CEROPEGIJA (Ceropegia)

Paprastoji ceropegija (C. woodii) – smulkus vijoklis arba besidriekiantis augalas. Stiebai – ploni lyg siūlai, bet užauga iki 5 m […]

SVARAINIS (Chaenomeles)

Svarainių (Chaenomeles) gentis priklauso erškėtinių šeimai. Jie artimi obelims, kriaušėms ir cidonijoms. Gal ir keista, bet kaip atskira gentis jie […]

PUSKIPARISAS (Chamaecyparis Spach.)

Tai vieni spalvingiausių pušūnų. Jų yra tik kelios rūšys, bet šimtai veislių, tarp kurių – daug geltonspyglių, melsvaspyglių bei margaspyglių […]

PARAIPSTIS (Chamaecytisus L.)

Nedideli medeliai, krūmai ir puskrūmiai trilapiais kotuotais lapais, dažniausiai geltonais žiedais, forma ir dydžiu panašiais į žirnių žiedus. Vaisiai – […]

BEREINIS (Chamaedaphne)

Lietuvoje tipinė rūšis yra savaiminė. Sodybose auginama retai. Krūmokšnis – nykštukinis, 15–20 cm aukščio (Japonijoje išauga iki 1 m), su […]

CHAMEDORĖJA (Chamaedorea)

Tai augančios krūmais arba neaukštos palmės su plonais, tiesiais, panašiais į bambuko kamienais. Aukštis – 1-2 m. Lapai plunksniški. Gentyje – per […]

PALMĖ NYKŠTUKĖ (Chamaerops)

Krūmai, rečiau – medžiai. Stiebai užauga 2-3 m aukščio, padengti šiurkščiais, raudonai rudais plaušais. Lapai susitelkę stiebų viršūnėse, vėduokliški, giliai suskaldyti. […]

VĖŽLŪNĖS (Chelone)

Retai auginamas Šiaurės Amerikos drėgnamėgis augalas. Užauga iki 60–80 cm aukščio, tamsiai žaliais lapais. Rožiniai žiedai susitelkę varpose. Žydi ilgai, […]

SNIEGŽYDRĖ (Chionodoxa)

Soduose auginamos dviejų dažnesnių rūšių sniegžydrės. Didžioji sniegžydrė (C. gigantea Whittall) užauga iki 15 cm aukščio. Žiedyne būna 3–6 ryškiai […]

CHRYSALIDOCARPUS (Chrysalidocarpus)

Šios palmės vienastiebės ir krūmiškos daugiastiebės, iki 9 m aukščio. Stiebai lygūs, žieduoti. Lapai plunksniški, su 40-60 porų lapelių. Auga […]

CHRIZANTEMA (Chrysanthemum L.)

Chrizantemų gentyje daugiau kaip 200 rūšių: įvairiausių vienamečių ir daugiamečių žolinių augalų, rečiau puskrūmių, kurie priklauso gausiai astrinių (Asteraceae) šeimai. […]

BLAKĖŽUDĖ (Cimicifuga)

Stambūs ilgaamžiai pavėsių augalai.  Viena gražiausių veislių – ‘Brunette’ užauga iki 1,5 m aukščio. Dekoratyvi nuo pavasario iki vėlyvo rudens. […]

BLAKĖŽUDĖS (Cimicifuga)

Stambūs pavėsių augalai. Dauguma rūšių geromis sąlygomis užauga iki 2 m aukščio. Dažniausiai auginamos rūšys: kekinė (Cimicifuga racemosa), šakotoji (C. […]

USNYS (Cirsium)

Nors usnys labiau žinomos kaip piktžolės, yra keletas ir dekoratyvių rūšių. Dauguma jų aukštos ir alpinariumams tinka tik Cirsium acaule. […]

LAMSTAS (Cissus)

Kelis dešimtmečius populiari rūšis – paprastasis lamstas (C. rombifolia sin. Rhoicissus rhomboidea). Šakoti stiebai užlipa iki kelių metrų aukščio, tinka […]

CITRINMEDIS (Citrus)

Citrinmedžių (Citrus L.) paplitimo ir senųjų kultūrų auginimo sritis – Indija, Pietų Kinija ir Indokinijos pusiasalis. Iš ten jie buvo […]

GELTONASIS KLADRASTIS (Cladrastis lutea)

Kelios Rytų Azijoje ir Šiaurės Amerikoje paplitusios medžių rūšys, iš kurių želdynuose dažnesnis geltonasis kladrastis. Geltonasis kladrastis (Cladrastis lutea (Michx. […]

RAGANĖ (Clematis)

Raganių gentyje žinoma apie 300 rūšių. Ištvermingos ir nereiklios kai kurių rūšių raganės vis dažniau sodinamos soduose: tangutinė (C. tangutica), […]

MĖLYNŽIEDĖ RAGANĖ (Clematis viticella)

Mėlynžiedė raganė (Clematis viticella) auga Pietų Europoje, Užkaukazėje, Mažojoje Azijoje. Stiebai užauga iki 3–4 m aukščio. Lapai dekoratyvūs: dukart plunksniški, […]

ŠVENTMEDIS (Clerodendrum)

Dažniausiai auginamas iš Vakarų Afrikos kilęs Tomsono šventmedis (C.  thomsoniae) – iki 4 m aukščio krūmas besivejančiais ūgliais. Žydi pavasarį. […]

ŠVENTMEDIS (Clerodendrum)

Šventmedžiai – verbeninių (Verbenaceae) šeimos krūmai ir lianos. Dažniausiai auginamas iš Vakarų Afrikos kilęs Tomsono šventmedis (Clerodendrum thomsoniae) – iki 4 […]

KLIVIJA (Clivia)

Tai amarilinių (Amaryllidaceae) šeimos augalai, kilę iš Pietų Afrikos. Jų yra tik 6 (anksčiau minimos 3) rūšys. Puošniausius žiedus turi […]

KOBĖJA (Cobaea)

Lipikinė kobėja (C. scandens) gali išaugti iki 4–5 m aukščio. Auga ilgai – savo tėvynėje Meksikoje tai daugiametė gėlė. Žydi […]

KOKOSPALMĖ (Cocos)

Gentyje 1 rūšis – riešutinė kokospalmė (Cocos nucifera). Puikiai visiems žinomi jos vaisiai. Suaugę augalai pasiekia 10-20 m, kartais 30 m […]

KAVAMEDIS ARABINIS (Coffea arabica L.)

Kavamedžiai (Coffea L.) – raudinių (Rubiaceae) šeimos gentis, kuriai priklauso apie 40 rūšių. Tai visžaliai medeliai arba krūmai, paplitę Azijos […]

VĖLYVIS (Colchicum)

Vėlyvių gentyje yra apie 50 rūšių, natūraliai augančių Kryme, Kaukaze, Vidurio Europoje palei Viduržemio jūrą, Turkijoje, Šiaurės Afrikoje ir net […]

KOLUMNĖJA (Columnea)

Kolumnėjų yra apie 200 rūšių – epifitinių arba pusiau epifitinių augalų, augančių Centrinėje ir Pietų Amerikoje. Augalai truputį panašūs į […]

PŪSLIUS (Colutea L.)

Pūsliams būdingi ne tik drugio formos žiedai, kaip visų ankštinių, bet ir originalios išsipūtusios plonasienės ankštys. Dirvai nereiklus, gali augti nelabai […]

PAKALNUTĖS (Convallaria)

Gentyje tik viena rūšis – paprastoji pakalnutė (Convallaria majalis), ir keletas jos formų, paplitusių Europos, Kaukazo ir Tolimųjų Rytų miškuose. Ji […]

VIJOKLIS (Convolvulus)

Trispalvis vijoklis (C. tricolor) žydi labai linksmais ir spalvingais žiedeliais: pats vidurys yra geltonas, jį supa balta juosta, o kraštas […]

GLUDAS (Coreopsis)

Daugumos šios genties rūšių augalai yra aukštaūgiai ir tinka tik dideliems alpinariumams. Vienas iš žemiausių – Coreopsis rosea. Išauga tik […]

KALENDRA BLAKINĖ (Coriandrum sativum)

Vienmetis žolinis augalas. Vienas iš seniausiai maistui vartojamų prieskonių. Eterinis aliejus skatina tulžies išsiskyrimą, gydo hemorojų, žaizdas, gerina virškinimą. Augalas […]

SEDULOS (Cornus L.)

Ši gentis nėra labai gausi (45 rūšys), bet joje yra ir daugiamečių žolių, ir puskrūmių, ir krūmų, ir medžių, ir […]

SEDULOS (Cornus L.)

Genčiai priklauso 45 daugiamečių žolinių augalų, krūmų ir mažų medelių rūšys, paplitusios Šiaurės pusrutulio vidutinio klimato zonose. Daugumos lapai priešiniai, […]

SEDULA GELTONŽIEDĖ (Cornus mas)

Geltonžiedė sedula pradžiugins ir žiedeliais, ir vaisiais. Anksti pavasarį, prieš skleidžiantis lapams, sedula pasidabina smulkiais geltonais žiedeliais. O rugsėjį sunoksta […]

SEDULA RAUDONOJI (Cornus sanguinea L.)

Lietuvoje pasitaiko lapuočių ir mišriuose miškuose, šlaituose, palaukėse, kur plinta šaknų atžalomis, ypač geresnėse dirvose. Tai 3–5 m aukščio krūmas, […]

KORTŪZOS (Cortusa)

Retai auginamas raktažolinių šeimos pavėsių augalas. Iš keletos rūšių dažniausiai auginama tikroji kortūza (Cortusa matthioli). Tai nestambus, iki 30 cm […]

RŪTENIS (Corydalis)

Visi rūteniai dekoratyvūs ir tinkami alpinariumams. Pagal auginimo sąlygas skirstomi į dvi grupes. Kilusieji iš Europos, Kaukazo ir Tolimųjų Rytų […]

PAPRASTASIS LAZDYNAS (Corylus avellana)

Individualių sodų pakraščiuose dažnai sodinami lazdynai, ypač paprastojo lazdyno raudonlapė forma (Corylus avellana ‘Fuscorubra’). Mėgstama ir geltonlapė forma ‘Aurea’, karpytalapė […]

LAZDYNAS (Corylus L.)

Apie 10 aukštų krūmų rūšių, paplitusių Šiaurės pusrutulio vidutinio klimato šalyse, tik turkinis lazdynas yra medis. Lapai paprasti, gana dideli, […]

KORIFA (Corypha)

Šios palmės – aukštastiebiai, iki 24 m aukščio augalai. Lapai vėduokliški, stambūs, suskaldyti iki pusės į linijiškai lancetiškas skiltis. Žiedynas didžiulis – […]

KOSMĖJA (Cosmos)

Paprastoji kosmėja (C. bipinatus) – gerai žinoma kaimo darželių gėlė. Bet dabartinės veislės labai skiriasi nuo buvusių prieš kelis dešimtmečius. […]

PŪKENIS (Cotinus Mill.)

Genčiai priklauso tik dvi rūšys, iš kurių želdynuose dažniau auginamas europinis pūkenis (Cotinus coggygria Scop.). Tai 3–5 m aukščio vasaržalis […]

KAULENIS (Cotoneaster Medik.)

Tarp kelių dešimčių rūšių yra aukštų, vidutinio aukščio, žemų ir besidriekiančių krūmų. Jų plotis paprastai viršija aukštį, o besidriekiantys augalai […]

KOTULĖ (Cotula)

Kotulės kilusios iš Naujosios Zealandijos ir Pietų Amerikos. Lietuvoje gerai auga Cotula squalida ir C. potentillina. Abiejų rūšių augalai tankiai […]

GUDOBELĖS (Cragaegus L.)

Vieni atspariausių sumedėjusių augalų, prisitaikantys tiek prie miesto, tiek prie pajūrio sąlygų. Apie 200 jų rūšių paplitusios Šiaurės pusrutulyje, ypač […]

ŠILOKAI (Crassulaceae)

Šilokai, kaip ir perkūnropės, priklauso tai pačiai storlapių (Crassulaceae) šeimai, tik jie žymiai įvairesni. Šilokų (Sedum – plačiąja prasme) genčiai […]

GUDOBELĖ (Crataegus)

Pačios ilgaamžiškiausios – gudobelių gyvatvorės. Lietuvoje auga 4 savaiminės ir apie 20 introdukuotų rūšių. Tai 3–10 m aukščio medžiai arba […]

GUDOBELĖ (Crataegus L.)

Gentyje yra apie 100–200 rūšių. Tai gana aukšti krūmai su akstimis – pakitusiais, dygliais virtusiais ūgliais. Žiedai 1–2 cm skersmens, […]

KROKAI (Crocus)

Krokai (Crocus) taip pat laikomi vienomis ankstyviausių pavasarinių gėlių. Pražydinami ypač lengvai. Rudenį veislių pasirinkimas tikrai nemažas – bent kelias […]

AGURKAI (Cucumis)

Uždarose patalpose – balkonuose, verandose ir šiltnamiuose – geriausia auginti partenokarpinius (savidulkius) hibridinius agurkus. Pasidomėję, specialioje literatūroje rasite patarimų, kad […]

CUKINIJA (Cucurbita pepo var. giromontina)

Derlingos ir ištvermingos nepalankių meteorologinių sąlygų atžvilgiu. Jų stiebai visai trumpi, augalas krūmiškas. Vaisiai primena aguročius – pailgi, apvalūs, cilindriški, […]

PATISONAS (Cucurbita pepo var. patisson)

Patisonai – savitos išvaizdos moliūgų atmaina. Stiebai užauga iki 0,5–0,8 m, nedaug šakojasi. Lapai stambūs, žiedai irgi nemaži, dekoratyvūs. Patys […]

CIKLAMENAS (Cyclamen)

Lietuvoje lauke gali augti tik rūšys smulkiais kukliais žiedeliais. Pas mus geriausiai žiemoja anksti pavasarį žydintis Cyclamen coum ir vėlai […]

CIKLAMENAS (Cyclamen)

Ciklamenai – raktažolinių (Primulaceae) šeimos augalai. Namų puošmena jau ne vieną dešimtmetį yra persinis ciklamenas (Cyclamen persicum). Tai stambiausius žiedus turinti […]

CIDONIJA (Cydonia)

Cidonija gali būti painiojama su svarainiu. Bet cidonijos vaisiai stambesni: 3–5 cm ilgio – laukinukų, 5–12 cm – kultūrinių augalų, […]

PAPRASTOJI CIDONIJA (Cydonia oblonga Mill.)

Genčiai priklauso viena rūšis. Paprastoji cidonija (Cydonia oblonga Mill.) natūraliai paplitusi Šiaurės Irane, Kaukaze, Turkestane. Medelis arba krūmas, išaugantis iki […]

CIMBALIARIJOS (Cymbalaria)

Smulkūs, tik 5 cm aukščio kiliminiai augalai. Dažniausiai auginama Cymbalaria muralis ir keletas jos veislių įvairių atspalvių rožiniais arba baltais […]

CIMBIDIS (Cymbidium)

Cimbidis – Cymbidium Cimbidžiai – stambių orchidėjų gentis. Gamtoje jos paplitusios Pietryčių Azijoje ir Indonezijoje. Dauguma jų auga ant žemės, […]

CIMBIDIS (Cymbidium)

Cimbidžiai – stambių orchidėjų gentis. Gamtoje jos paplitusios Pietryčių Azijoje ir Indonezijoje. Dauguma jų auga ant žemės, kai kurios – […]

KLUMPAITĖ (Cypripedium)

Pasaulyje žinomos apie 47 klumpaičių (Cypripedium) rūšys, beveik visos jos paplitusios Šiaurės pusrutulio vidutinių platumų juostoje. Lietuvoje natūraliai auga tik […]

RAIPSTAS (Cytisus L.)

Apie 30 rūšių mažų medelių, krūmų ir puskrūmių, paplitusių Centrinėje ir Pietų Europoje, Šiaurės Afrikoje, Kanarų salose, Vakarų Azijoje. Šakos […]

Šiandien

  • Rugpjūčio 22, ketvirtadienis.
  • Saulė teka 06:07, leidžiasi 20:35.
  • Mėnulis teka 23:12, leidžiasi 13:23.
  • Mėnulis Jautyje, dylantis, III ketvirtis. Pilnatis rugpjūčio 15 d.
  • Rimantė, Laura, Karijotas, Sigitas, Zygfridas
  • Šaknų diena. Ruoškite kompostą. Sėkite, sodinkite svogūnines gėles (krokus, žydres, snieguoles, scyles). Imkite derlių. Kovokite su žemėje besiveisiančiais kenkėjais. Tręškite šakniavaisius. Grėbkite lapus. Kaskite vaistinių augalų šaknis (vėlyvą vakarą arba anksti ryte). Galima genėti vaismedžius, vaiskrūmius.
  • Jei varlės „dainuoja“, ryt bus giedra ir naktis žvaigždėta.

Įvykių kalendorius

Populiariausi straipsniai

Apklausa

Ar patyrėte nuostolių dėl sausros?

Rezultatai

Kraunasi ... Kraunasi ...

Naujienlaiškio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti Sodo spalvų naujienlaiškį, įrašykite savo el.pašto adresą.

Palaukite...

Dėkojame, kad užsiprenumeravote!

Sekite mus