Žalsvoji raganė (C. glauca). Žydėjimo pabaigoje jos taurėlapiai plačiai išsiskleidžia, net atsilenkia atgal. Tada matosi, kad taurėlapių vidinė pusė plika – […]
Maksimovičiaus raganė (C. maximowicziana) labai dekoratyvi, gausiai žydi. Paplitusi Rytų Azijoje, daugiausia Japonijoje. Žiedai iki 3 cm skersmens, balti, maloniai […]
Kalninė raganė (C. montana) auga Kinijoje, Himalajuose. Aukšta, stiebai siekia 2–3 m (tėvynėje – 5–8 m). Lapai trilapiai, dažniausiai dantytais krašteliais. […]
Labai savotiški šių bervidinių (Scrophulariaceae) šeimos augalų žiedai – išsipūtę lyg mažos kurpaitės. Nors gentyje net 500 rūšių, kambaryje auginamos tik […]
Vaistinės medetkos (Calendula officinalis) buvo auginamos daugiau kaip vaistiniai augalai, o ne kaip gėlės. Bet viskas pasikeitė pasirodžius žemaūgėms medetkoms pilnaviduriais […]
Pelkinis žinginys (Calla palustris) – vienas dailiausių mūsų krašto augalų. Strėliškų lapų kupstelis užauga iki 15–30 cm aukščio. Storas šakniastiebis […]
Kininius ratilius (Callistephus chinensis) seniau neteisingai vadindavo astrais. Ratiliai į Europą pateko iš Kinijos 1723 metais. Dabar tai vienos populiariausių […]
Lietuvoje šilinis viržis yra savaiminis. Ypač dažnas pušynuose, ne per daug šlapiose durpingose aukštapelkėse. Nuo erikų šilinį viržį lengva atskirti […]
Pelkinė puriena (Caltha palustris) paplitusi visoje Lietuvoje ir mielai auginama soduose. Jei tik žemė pakankamai drėgna, visai gerai auga gėlynuose. […]
Tai ne konkrečios orchidėjų rūšies, o visos grupės įvairių tarpgentinių hibridinių orchidėjų vardas. Dažniausiai kambrijos yra liežuvių, miltonijų, brasijų ir […]
Tai iš Pietryčių Azijos kilę arbatmedinių (Theaceae) šeimos krūmai ir maži medeliai. Natūraliai auga paatogrąžių zonoje, todėl kambariuose jiems sudaryti […]
Katilėlių gentyje priskaičiuojama beveik 300 rūšių, paplitusių Šiaurės pusrutulio pievose ir pamiškėse. Didžiausia rūšių įvairovė randama Europos ir Kaukazo kalnuose. […]
Kanos – daugiamečiai žoliniai augalai su storais, gerai išsivysčiusiais šakniastiebiais. Aukštą antžeminį stiebą sudaro lapų makštys. Jos išauga nuo 40 […]
Sėklų parduotuvėse visada rasite bent dešimtį skirtingų paprikų veislių. Svarbiausia pasirinkti – auginsite saldžiavaises ar aitriąsias. Nors paprikų daigų galima […]
Žirnmedžių žinoma apie 80 rūšių. Tai krūmai arba maži medeliai sudėtiniais plunksniškais lapais ir drugio formos geltonais žiedais. Geriausiai auga […]
Viksvų (Carex) gentis viena iš didžiausių pasaulyje. Joje priskaičiuojama iki 2000 rūšių, paplitusių visuose žemynuose, dažniausiai šalto ir vidutinio klimato […]
Genčiai priklauso vienkamienės ir daugiakamienės palmės. Jų lapai sudėtiniai, dvigubai plunksniški, 3-5 m ilgio. Lapų dalys – netaisyklingo trikampio formos, visai […]
Savaime paplitusi Aliaskoje, Pietryčių, Azijoje, Kamčatkoje, Japonijoje, uolėtuose aukštų kalnų šlaituose. Lietuvoje labai reta. Krūmokšnis gulsčias, tik 3–5 cm aukščio […]
Valgomasis kaštainis (Castanea sativa Mill.) – bukinių (Fagaceae) šeimos medis, augantis Pietų Europoje, Vakarų Azijoje, Šiaurės Afrikoje. Užauga iki 35 […] (1)
Vidutinio aukščio vasaržaliai medžiai. Apie 10 katalpų rūšių natūraliai paplitusios Šiaurės ir Centrinėje Amerikoje, Pietvakarių Kinijoje, Tibete. Vieni įspūdingiausių žydinčių […]
Puošniažiedes katlėjas galima laikyti tipiškomis orchidėjomis. Ši gentis pavadinta anglų orchidėjų kolekcininko Williamo Cattley vardu. Jis pirmasis pradėjo auginti epifitines […]
Sidabrinės celiozijos (Celosia argentea) veislės tokios skirtingos, kad atrodo tarsi būtų visai kitų rūšių augalai. Skiriamos dvi sodinės formos arba […]
Bajorės – astrinių (Asteraceae) šeimos augalai, paplitę Europoje, Azijoje, Šiaurės Afrikoje ir Šiaurės Amerikoje. Lietuvoje natūraliai auga 9 rūšys, soduose […]
Paprastoji rugiagėlė (Centaurea cyanus), pasisėjusi javų laukuose, ne visada laikoma piktžole. O įvairių spalvų pilnaviduriais žiedeliais pasipuošusias rugiagėles gėlynuose auginti […]
Nedygliuoti krūmai arba neaukšti medžiai. Lapai elipsės formos, kiaušiniški, atvirkščiai kiaušiniški, dantyti. Žiedai balti arba rausvi, skydiškuose žiedynuose po kelis […]
Veltininės kryklės arba pūkuotosios vyšnios (Cerasus tomentosa) – šviesamėgiai, gana šakoti augalai. Beveik iki pat apačios puošiasi nedideliais lapeliais. Užauga […]
Cezalpinijinių (Caesalpiniacae) šeimos ceratonijų (Ceratonia L.) gentyje yra tik viena rūšis – saldžioji ceratonija (C. siliqua L.). Nors Lietuvoje šis […]
Svarainių (Chaenomeles) gentis priklauso erškėtinių šeimai. Jie artimi obelims, kriaušėms ir cidonijoms. Gal ir keista, bet kaip atskira gentis jie […]
Nedideli medeliai, krūmai ir puskrūmiai trilapiais kotuotais lapais, dažniausiai geltonais žiedais, forma ir dydžiu panašiais į žirnių žiedus. Vaisiai – […]
Tai augančios krūmais arba neaukštos palmės su plonais, tiesiais, panašiais į bambuko kamienais. Aukštis – 1-2 m. Lapai plunksniški. Gentyje – per […] (1)
Krūmai, rečiau – medžiai. Stiebai užauga 2-3 m aukščio, padengti šiurkščiais, raudonai rudais plaušais. Lapai susitelkę stiebų viršūnėse, vėduokliški, giliai suskaldyti. […]
Dirsūnai (Chasmanthium) kilę iš Šiaurės Amerikos. Želdinimui naudojama tik viena jų rūšis – plačialapis dirsūnas (Ch.latifolium) ir nesenai pasirodžiusi smulkesnė […]
Vėžlūnė (Chelone obliqua) – retai auginamas Šiaurės Amerikos drėgnamėgis augalas. Užauga iki 60–80 cm aukščio, stačiais stiebais, tamsiai žaliais lapais. […]
Soduose auginamos dviejų dažnesnių rūšių sniegžydrės. Didžioji sniegžydrė (C. gigantea Whittall) užauga iki 15 cm aukščio. Žiedyne būna 3–6 ryškiai […]
Chrizantemų gentyje daugiau kaip 200 rūšių: įvairiausių vienamečių ir daugiamečių žolinių augalų, rečiau puskrūmių, kurie priklauso gausiai astrinių (Asteraceae) šeimai. […]
Kelis dešimtmečius populiari rūšis – paprastasis lamstas (C. rombifolia sin. Rhoicissus rhomboidea). Šakoti stiebai užlipa iki kelių metrų aukščio, tinka […]
Kelios Rytų Azijoje ir Šiaurės Amerikoje paplitusios medžių rūšys, iš kurių želdynuose dažnesnis geltonasis kladrastis. Geltonasis kladrastis (Cladrastis lutea (Michx. […]
Mėlynžiedė raganė (Clematis viticella) auga Pietų Europoje, Užkaukazėje, Mažojoje Azijoje. Stiebai užauga iki 3–4 m aukščio. Lapai dekoratyvūs: dukart plunksniški, […]
Dažniausiai auginamas iš Vakarų Afrikos kilęs Tomsono šventmedis (C. thomsoniae) – iki 4 m aukščio krūmas besivejančiais ūgliais. Žydi pavasarį. […] (1)
Šventmedžiai – verbeninių (Verbenaceae) šeimos krūmai ir lianos. Dažniausiai auginamas iš Vakarų Afrikos kilęs Tomsono šventmedis (Clerodendrum thomsoniae) – iki 4 […]
Vėlyvių (Colchicum) gentyje yra apie 60 rūšių, natūraliai augančių Kryme, Kaukaze, Vidurio Europoje palei Viduržemio jūrą, Turkijoje, Šiaurės Afrikoje ir […]
Pūsliams būdingi ne tik drugio formos žiedai, kaip visų ankštinių, bet ir originalios išsipūtusios plonasienės ankštys. Dirvai nereiklus, gali augti nelabai […]
Gentyje tik viena rūšis – paprastoji pakalnutė (Convallaria majalis), ir keletas jos formų, paplitusių Europos, Kaukazo ir Tolimųjų Rytų miškuose. Ji […]
Trispalvis vijoklis (Convolvulus tricolor) žydi labai linksmais ir spalvingais žiedeliais: pats vidurys yra geltonas, jį supa balta juosta, o kraštas būna […]
Vienmetis žolinis augalas. Vienas iš seniausiai maistui vartojamų prieskonių. Eterinis aliejus skatina tulžies išsiskyrimą, gydo hemorojų, žaizdas, gerina virškinimą. Augalas […]
Genčiai priklauso 45 daugiamečių žolinių augalų, krūmų ir mažų medelių rūšys, paplitusios Šiaurės pusrutulio vidutinio klimato zonose. Daugumos lapai priešiniai, […]
Lietuvoje pasitaiko lapuočių ir mišriuose miškuose, šlaituose, palaukėse, kur plinta šaknų atžalomis, ypač geresnėse dirvose. Tai 3–5 m aukščio krūmas, […]
Kortaderijų (Cortaderia) gentyje priskaičiuojama iki 20 rūšių, gamtoje paplitusių Pietų Amerikoje ir Naujojoje Zelandijoje. Labiausiai žinoma rūšis – argentininė kortaderija […]
Retai auginamas raktažolinių šeimos pavėsių augalas. Iš keleto kortūzų rūšių dažniausiai auginama tikroji kortūza (Cortusa matthioli). Tai nestambus, iki 30 […]
Individualių sodų pakraščiuose dažnai sodinami lazdynai, ypač paprastojo lazdyno raudonlapė forma (Corylus avellana ‘Fuscorubra’). Mėgstama ir geltonlapė forma ‘Aurea’, karpytalapė […]
Šios palmės – aukštastiebiai, iki 24 m aukščio augalai. Lapai vėduokliški, stambūs, suskaldyti iki pusės į linijiškai lancetiškas skiltis. Žiedynas didžiulis – […]
Paprastoji kosmėja (Cosmos bipinatus) – gerai žinoma kaimo darželių gėlė. Bet dabartinės veislės labai skiriasi nuo buvusių prieš kelis dešimtmečius. […]
Tarp kelių dešimčių rūšių yra aukštų, vidutinio aukščio, žemų ir besidriekiančių krūmų. Jų plotis paprastai viršija aukštį, o besidriekiantys augalai […]
Vieni atspariausių sumedėjusių augalų, prisitaikantys tiek prie miesto, tiek prie pajūrio sąlygų. Apie 200 jų rūšių paplitusios Šiaurės pusrutulyje, ypač […]
Šilokai, kaip ir perkūnropės, priklauso tai pačiai storlapių (Crassulaceae) šeimai, tik jie žymiai įvairesni. Šilokų (Sedum – plačiąja prasme) genčiai […]
Krokai (Crocus) laikomi vienomis ankstyviausių pavasarinių gėlių. Auginama daug rūšių ir veislių įvairių spalvų žiedais. Lapai vasarą sunyksta. Šios smulkios […]
Derlingos ir ištvermingos nepalankių meteorologinių sąlygų atžvilgiu. Jų stiebai visai trumpi, augalas krūmiškas. Vaisiai primena aguročius – pailgi, apvalūs, cilindriški, […]
Patisonai – savitos išvaizdos moliūgų atmaina. Stiebai užauga iki 0,5–0,8 m, nedaug šakojasi. Lapai stambūs, žiedai irgi nemaži, dekoratyvūs. Patys […]
Ciklamenai – raktažolinių (Primulaceae) šeimos augalai. Namų puošmena jau ne vieną dešimtmetį yra persinis ciklamenas (Cyclamen persicum). Tai stambiausius žiedus turinti […]
Genčiai priklauso viena rūšis. Paprastoji cidonija (Cydonia oblonga Mill.) natūraliai paplitusi Šiaurės Irane, Kaukaze, Turkestane. Medelis arba krūmas, išaugantis iki […]
Smulkūs, tik 5 cm aukščio kiliminiai bervidinių (Scrophulariaceae) šeimos augalai. Dažniausiai auginama Cymbalaria muralis ir keletas jos veislių įvairių atspalvių […]
Lanksčiosios citrinžolės (Cymbopogon flexuosus) dar retai auginamos, nors jų sėklų galima nusipirkti parduotuvėse. Savo tėvynėje Indijoje citrinžolės užauga iki 1,5 […]
Pasaulyje žinomos apie 47 klumpaičių (Cypripedium) rūšys, beveik visos jos paplitusios Šiaurės pusrutulio vidutinių platumų juostoje. Lietuvoje natūraliai auga tik […]
