Žalsvoji raganė (C. glauca). Žydėjimo pabaigoje jos taurėlapiai plačiai išsiskleidžia, net atsilenkia atgal. Tada matosi, kad taurėlapių vidinė pusė plika – […]
Maksimovičiaus raganė (C. maximowicziana) labai dekoratyvi, gausiai žydi. Paplitusi Rytų Azijoje, daugiausia Japonijoje. Žiedai iki 3 cm skersmens, balti, maloniai […]
Kalninė raganė (C. montana) auga Kinijoje, Himalajuose. Aukšta, stiebai siekia 2–3 m (tėvynėje – 5–8 m). Lapai trilapiai, dažniausiai dantytais krašteliais. […]
Labai savotiški šių bervidinių (Scrophulariaceae) šeimos augalų žiedai – išsipūtę lyg mažos kurpaitės. Nors gentyje net 500 rūšių, kambaryje auginamos tik […]
Vaistinės medetkos (Calendula officinalis) buvo auginamos daugiau kaip vaistiniai augalai, o ne kaip gėlės. Bet viskas pasikeitė pasirodžius žemaūgėms medetkoms pilnaviduriais […]
Pelkinis žinginys (Calla palustris) – vienas dailiausių mūsų krašto augalų. Strėliškų lapų kupstelis užauga iki 15–30 cm aukščio. Storas šakniastiebis […]
Kininius ratilius (Callistephus chinensis) seniau neteisingai vadindavo astrais. Ratiliai į Europą pateko iš Kinijos 1723 metais. Dabar tai vienos populiariausių […]
Lietuvoje šilinis viržis yra savaiminis. Ypač dažnas pušynuose, ne per daug šlapiose durpingose aukštapelkėse. Nuo erikų šilinį viržį lengva atskirti […]
Pelkinė puriena (Caltha palustris) paplitusi visoje Lietuvoje ir mielai auginama soduose. Jei tik žemė pakankamai drėgna, visai gerai auga gėlynuose. […]
Tai ne konkrečios orchidėjų rūšies, o visos grupės įvairių tarpgentinių hibridinių orchidėjų vardas. Dažniausiai kambrijos yra liežuvių, miltonijų, brasijų ir […]
Tai iš Pietryčių Azijos kilę arbatmedinių (Theaceae) šeimos krūmai ir maži medeliai. Natūraliai auga paatogrąžių zonoje, todėl kambariuose jiems sudaryti […]
Katilėlių gentyje priskaičiuojama beveik 300 rūšių, paplitusių Šiaurės pusrutulio pievose ir pamiškėse. Didžiausia rūšių įvairovė randama Europos ir Kaukazo kalnuose. […]
Kanos – daugiamečiai žoliniai augalai su storais, gerai išsivysčiusiais šakniastiebiais. Aukštą antžeminį stiebą sudaro lapų makštys. Jos išauga nuo 40 […]
Sėklų parduotuvėse visada rasite bent dešimtį skirtingų paprikų veislių. Svarbiausia pasirinkti – auginsite saldžiavaises ar aitriąsias. Nors paprikų daigų galima […]
Žirnmedžių žinoma apie 80 rūšių. Tai krūmai arba maži medeliai sudėtiniais plunksniškais lapais ir drugio formos geltonais žiedais. Geriausiai auga […]
Viksvų (Carex) gentis viena iš didžiausių pasaulyje. Joje priskaičiuojama iki 2000 rūšių, paplitusių visuose žemynuose, dažniausiai šalto ir vidutinio klimato […]
Genčiai priklauso vienkamienės ir daugiakamienės palmės. Jų lapai sudėtiniai, dvigubai plunksniški, 3-5 m ilgio. Lapų dalys – netaisyklingo trikampio formos, visai […]
Savaime paplitusi Aliaskoje, Pietryčių, Azijoje, Kamčatkoje, Japonijoje, uolėtuose aukštų kalnų šlaituose. Lietuvoje labai reta. Krūmokšnis gulsčias, tik 3–5 cm aukščio […]
Valgomasis kaštainis (Castanea sativa Mill.) – bukinių (Fagaceae) šeimos medis, augantis Pietų Europoje, Vakarų Azijoje, Šiaurės Afrikoje. Užauga iki 35 […] (1)
Vidutinio aukščio vasaržaliai medžiai. Apie 10 katalpų rūšių natūraliai paplitusios Šiaurės ir Centrinėje Amerikoje, Pietvakarių Kinijoje, Tibete. Vieni įspūdingiausių žydinčių […]
Puošniažiedes katlėjas galima laikyti tipiškomis orchidėjomis. Ši gentis pavadinta anglų orchidėjų kolekcininko Williamo Cattley vardu. Jis pirmasis pradėjo auginti epifitines […]
Sidabrinės celiozijos (Celosia argentea) veislės tokios skirtingos, kad atrodo tarsi būtų visai kitų rūšių augalai. Skiriamos dvi sodinės formos arba […]
Bajorės – astrinių (Asteraceae) šeimos augalai, paplitę Europoje, Azijoje, Šiaurės Afrikoje ir Šiaurės Amerikoje. Lietuvoje natūraliai auga 9 rūšys, soduose […]
Paprastoji rugiagėlė (Centaurea cyanus), pasisėjusi javų laukuose, ne visada laikoma piktžole. O įvairių spalvų pilnaviduriais žiedeliais pasipuošusias rugiagėles gėlynuose auginti […]
Nedygliuoti krūmai arba neaukšti medžiai. Lapai elipsės formos, kiaušiniški, atvirkščiai kiaušiniški, dantyti. Žiedai balti arba rausvi, skydiškuose žiedynuose po kelis […]
Veltininės kryklės arba pūkuotosios vyšnios (Cerasus tomentosa) – šviesamėgiai, gana šakoti augalai. Beveik iki pat apačios puošiasi nedideliais lapeliais. Užauga […]
Cezalpinijinių (Caesalpiniacae) šeimos ceratonijų (Ceratonia L.) gentyje yra tik viena rūšis – saldžioji ceratonija (C. siliqua L.). Nors Lietuvoje šis […]
Svarainių (Chaenomeles) gentis priklauso erškėtinių šeimai. Jie artimi obelims, kriaušėms ir cidonijoms. Gal ir keista, bet kaip atskira gentis jie […]
Nedideli medeliai, krūmai ir puskrūmiai trilapiais kotuotais lapais, dažniausiai geltonais žiedais, forma ir dydžiu panašiais į žirnių žiedus. Vaisiai – […]
Tai augančios krūmais arba neaukštos palmės su plonais, tiesiais, panašiais į bambuko kamienais. Aukštis – 1-2 m. Lapai plunksniški. Gentyje – per […] (1)
Krūmai, rečiau – medžiai. Stiebai užauga 2-3 m aukščio, padengti šiurkščiais, raudonai rudais plaušais. Lapai susitelkę stiebų viršūnėse, vėduokliški, giliai suskaldyti. […]
Dirsūnai (Chasmanthium) kilę iš Šiaurės Amerikos. Želdinimui naudojama tik viena jų rūšis – plačialapis dirsūnas (Ch.latifolium) ir nesenai pasirodžiusi smulkesnė […]
Vėžlūnė (Chelone obliqua) – retai auginamas Šiaurės Amerikos drėgnamėgis augalas. Užauga iki 60–80 cm aukščio, stačiais stiebais, tamsiai žaliais lapais. […]
Soduose auginamos dviejų dažnesnių rūšių sniegžydrės. Didžioji sniegžydrė (C. gigantea Whittall) užauga iki 15 cm aukščio. Žiedyne būna 3–6 ryškiai […]
Chrizantemų gentyje daugiau kaip 200 rūšių: įvairiausių vienamečių ir daugiamečių žolinių augalų, rečiau puskrūmių, kurie priklauso gausiai astrinių (Asteraceae) šeimai. […]
Kelis dešimtmečius populiari rūšis – paprastasis lamstas (C. rombifolia sin. Rhoicissus rhomboidea). Šakoti stiebai užlipa iki kelių metrų aukščio, tinka […]
Kelios Rytų Azijoje ir Šiaurės Amerikoje paplitusios medžių rūšys, iš kurių želdynuose dažnesnis geltonasis kladrastis. Geltonasis kladrastis (Cladrastis lutea (Michx. […]
Mėlynžiedė raganė (Clematis viticella) auga Pietų Europoje, Užkaukazėje, Mažojoje Azijoje. Stiebai užauga iki 3–4 m aukščio. Lapai dekoratyvūs: dukart plunksniški, […]
Dažniausiai auginamas iš Vakarų Afrikos kilęs Tomsono šventmedis (C. thomsoniae) – iki 4 m aukščio krūmas besivejančiais ūgliais. Žydi pavasarį. […] (1)
Šventmedžiai – verbeninių (Verbenaceae) šeimos krūmai ir lianos. Dažniausiai auginamas iš Vakarų Afrikos kilęs Tomsono šventmedis (Clerodendrum thomsoniae) – iki 4 […]
Vėlyvių (Colchicum) gentyje yra apie 60 rūšių, natūraliai augančių Kryme, Kaukaze, Vidurio Europoje palei Viduržemio jūrą, Turkijoje, Šiaurės Afrikoje ir […]
Pūsliams būdingi ne tik drugio formos žiedai, kaip visų ankštinių, bet ir originalios išsipūtusios plonasienės ankštys. Dirvai nereiklus, gali augti nelabai […]
Gentyje tik viena rūšis – paprastoji pakalnutė (Convallaria majalis), ir keletas jos formų, paplitusių Europos, Kaukazo ir Tolimųjų Rytų miškuose. Ji […]
Trispalvis vijoklis (Convolvulus tricolor) žydi labai linksmais ir spalvingais žiedeliais: pats vidurys yra geltonas, jį supa balta juosta, o kraštas būna […]
Vienmetis žolinis augalas. Vienas iš seniausiai maistui vartojamų prieskonių. Eterinis aliejus skatina tulžies išsiskyrimą, gydo hemorojų, žaizdas, gerina virškinimą. Augalas […]
Genčiai priklauso 45 daugiamečių žolinių augalų, krūmų ir mažų medelių rūšys, paplitusios Šiaurės pusrutulio vidutinio klimato zonose. Daugumos lapai priešiniai, […]
Lietuvoje pasitaiko lapuočių ir mišriuose miškuose, šlaituose, palaukėse, kur plinta šaknų atžalomis, ypač geresnėse dirvose. Tai 3–5 m aukščio krūmas, […]
Kortaderijų (Cortaderia) gentyje priskaičiuojama iki 20 rūšių, gamtoje paplitusių Pietų Amerikoje ir Naujojoje Zelandijoje. Labiausiai žinoma rūšis – argentininė kortaderija […]
Retai auginamas raktažolinių šeimos pavėsių augalas. Iš keleto kortūzų rūšių dažniausiai auginama tikroji kortūza (Cortusa matthioli). Tai nestambus, iki 30 […]
Individualių sodų pakraščiuose dažnai sodinami lazdynai, ypač paprastojo lazdyno raudonlapė forma (Corylus avellana ‘Fuscorubra’). Mėgstama ir geltonlapė forma ‘Aurea’, karpytalapė […]
Šios palmės – aukštastiebiai, iki 24 m aukščio augalai. Lapai vėduokliški, stambūs, suskaldyti iki pusės į linijiškai lancetiškas skiltis. Žiedynas didžiulis – […]
Paprastoji kosmėja (Cosmos bipinatus) – gerai žinoma kaimo darželių gėlė. Bet dabartinės veislės labai skiriasi nuo buvusių prieš kelis dešimtmečius. […] (1)
Tarp kelių dešimčių rūšių yra aukštų, vidutinio aukščio, žemų ir besidriekiančių krūmų. Jų plotis paprastai viršija aukštį, o besidriekiantys augalai […]
Vieni atspariausių sumedėjusių augalų, prisitaikantys tiek prie miesto, tiek prie pajūrio sąlygų. Apie 200 jų rūšių paplitusios Šiaurės pusrutulyje, ypač […]
Šilokai, kaip ir perkūnropės, priklauso tai pačiai storlapių (Crassulaceae) šeimai, tik jie žymiai įvairesni. Šilokų (Sedum – plačiąja prasme) genčiai […]
Krokai (Crocus) laikomi vienomis ankstyviausių pavasarinių gėlių. Auginama daug rūšių ir veislių įvairių spalvų žiedais. Lapai vasarą sunyksta. Šios smulkios […]
Derlingos ir ištvermingos nepalankių meteorologinių sąlygų atžvilgiu. Jų stiebai visai trumpi, augalas krūmiškas. Vaisiai primena aguročius – pailgi, apvalūs, cilindriški, […]
Patisonai – savitos išvaizdos moliūgų atmaina. Stiebai užauga iki 0,5–0,8 m, nedaug šakojasi. Lapai stambūs, žiedai irgi nemaži, dekoratyvūs. Patys […]
Ciklamenai – raktažolinių (Primulaceae) šeimos augalai. Namų puošmena jau ne vieną dešimtmetį yra persinis ciklamenas (Cyclamen persicum). Tai stambiausius žiedus turinti […]
Genčiai priklauso viena rūšis. Paprastoji cidonija (Cydonia oblonga Mill.) natūraliai paplitusi Šiaurės Irane, Kaukaze, Turkestane. Medelis arba krūmas, išaugantis iki […]
Smulkūs, tik 5 cm aukščio kiliminiai bervidinių (Scrophulariaceae) šeimos augalai. Dažniausiai auginama Cymbalaria muralis ir keletas jos veislių įvairių atspalvių […]
Lanksčiosios citrinžolės (Cymbopogon flexuosus) dar retai auginamos, nors jų sėklų galima nusipirkti parduotuvėse. Savo tėvynėje Indijoje citrinžolės užauga iki 1,5 […]
Pasaulyje žinomos apie 47 klumpaičių (Cypripedium) rūšys, beveik visos jos paplitusios Šiaurės pusrutulio vidutinių platumų juostoje. Lietuvoje natūraliai auga tik […]
Apie 30 rūšių mažų medelių, krūmų ir puskrūmių, paplitusių Centrinėje ir Pietų Europoje, Šiaurės Afrikoje, Kanarų salose, Vakarų Azijoje. Šakos […]
Šiandien
Spalio 4, penktadienis.
Saulė teka 07:27, leidžiasi 18:47.
Mėnulis teka 09:17, leidžiasi 18:54.
Mėnulis Skorpione 14:22, pilnėjantis, I ketvirtis. Jaunatis spalio 2 d.
Auksuolė, Eivydė, Eivydas, Edvinas, Mąstautas, Pranciškus (Pranas)
Šv. Pranciškus. Pasaulinė gyvūnų globos diena. Tarptautinė šypsenos diena.
Lapų diena. Sodinkite vaismedžius, vaiskrūmius, lapuočius. Laistykite spygliuočius ir kitus jaunus medelius, mulčiuokite. Pašalus galite sėti krapus, petražoles, špinatus ir kitus šalčiams atsparius augalus, pavasarį anksčiau sulauksite derliaus. Grėbkite lapus. Rinkite vaistinių augalų lapus, stiebus.
