• sausio 27 d., Pirmadienis
Paieška pagal lietuvišką pavadinimą: A Ą B C Č D E F G H I J K L M N O P R S Š T U V X Z Ž
Paieška pagal lotynišką pavadinimą: A B C D E F G H I Y J K L M N O P Q R S T U W X Z Ž

Paieška augalų enciklopedijoje

SEDULA KVAPIOJI (C. amomum Mill.)

Tankus, pusrutuliškas, kiek svyrančiomis šakomis krūmas užauga iki 2–3 m aukščio ir pločio. Jaunų šakelių žievė ir mediena patrinta skleidžia […]

ŽALIOJI RAGANĖ (C. fargesii)

Žalioji raganė (C. fargesii) paplitusi Vakarų Kinijoje. Aukšta, greitai auga, bet žiemą dalis stiebų apšąla. Žiedai ant vienmečių ūglių pražysta […]

ŽALSVOJI RAGANĖ (C. glauca)

Žalsvoji raganė (C. glauca). Žydėjimo pabaigoje jos taurėlapiai plačiai išsiskleidžia, net atsilenkia atgal. Tada matosi, kad taurėlapių vidinė pusė plika – […]

MAKSIMOVIČIAUS RAGANĖ (C. maximowicziana)

Maksimovičiaus raganė (C. maximowicziana) labai dekoratyvi, gausiai žydi. Paplitusi Rytų Azijoje, daugiausia Japonijoje. Žiedai iki 3 cm skersmens, balti, maloniai […]

KALNINĖ RAGANĖ (C. montana)

Kalninė raganė (C. montana) auga Kinijoje, Himalajuose. Aukšta, stiebai siekia 2–3 m (tėvynėje – 5–8 m). Lapai trilapiai, dažniausiai dantytais krašteliais. […]

RYTINĖ RAGANĖ (C. orientalis)

Rytinė raganė (C. orientalis), atvežta iš Azijos, vidutiniškai atspari šalčiui, žiemą apšąla viršūnės. Stiebai pasiekia 2–3 m aukštį, greitai auga […]

TANGUTINĖ RAGANĖ (C. tangutica)

Tangutinė raganė (C. tangutica) kilusi iš Vidurinės Azijos, Mongolijos, Vakarų Kinijos. Stiebų aukštis siekia iki 3 m. Lapai neporiškai arba […]

GELSVOJI RAGANĖ (C. vitalba)

Gelsvoji raganė (C. vitalba) paplitusi Vidurio ir Pietų Europoje, Kryme, Mažojoje Azijoje, Kaukaze. Tai aukšta, 4–5 m ir daugiau siekianti […]

KALCEOLIARIJA (Calceolaria)

Labai savotiški šių bervidinių (Scrophulariaceae) šeimos augalų žiedai – išsipūtę lyg mažos kurpaitės. Nors gentyje net 500 rūšių, kambaryje auginamos tik […]

Medetka vaistinė (Calendula officinalis)

Vaistinės medetkos (Calendula officinalis) buvo auginamos daugiau kaip vaistiniai augalai, o ne kaip gėlės. Bet viskas pasikeitė pasirodžius žemaūgėms medetkoms pilnaviduriais […]

ŽINGINYS PELKINIS (Calla palustris)

Pelkinis žinginys (Calla palustris) – vienas dailiausių mūsų krašto augalų. Strėliškų lapų kupstelis užauga iki 15–30 cm aukščio. Storas šakniastiebis […]

Ratilis kininis (Callistephus chinensis)

Kininius ratilius (Callistephus chinensis) seniau neteisingai vadindavo astrais. Ratiliai į Europą pateko iš Kinijos 1723 metais. Dabar tai vienos populiariausių […]

VIRŽIS (Calluna)

Lietuvoje šilinis viržis yra savaiminis. Ypač dažnas pušynuose, ne per daug šlapiose durpingose aukštapelkėse. Nuo erikų šilinį viržį lengva atskirti […]

PURIENA PELKINĖ (Caltha palustris)

Pelkinė puriena (Caltha palustris) paplitusi visoje Lietuvoje ir mielai auginama soduose. Jei tik žemė pakankamai drėgna, visai gerai auga gėlynuose. […]

KALIKANTAS (Calycanthus L.)

Šie vidutinio dydžio (2–3 m aukščio ir pločio) krūmai išsiskiria kvapiais žiedais, lapais, žieve ir netgi mediena. Net sausos kalikantų […]

VYNIOKLĖ (Calystegia)

Patvorinė vynioklė (C. sepium) auga pakrančių krūmuose, drėgnose pamiškėse, taip pat auginama soduose. Tai kelis 1-3 m ilgio stiebus turintis […]

KAMBRIJA (Cambria)

Tai ne konkrečios orchidėjų rūšies, o visos grupės įvairių tarpgentinių hibridinių orchidėjų vardas. Dažniausiai kambrijos yra liežuvių, miltonijų, brasijų ir […]

KAMELIJA (Camellia)

Tai iš Pietryčių Azijos kilę arbatmedinių (Theaceae) šeimos krūmai ir maži medeliai. Natūraliai auga paatogrąžių zonoje, todėl kambariuose jiems sudaryti […]

KATILĖLIAI (Campanula)

Nors katilėliai gerai auga saulėtose vietose, tačiau beveik visas rūšis galima sodinti ir daliniame pavėsyje. Katilėlių gentyje priskaičiuojama beveik 300 […]

LĄSTŪNĖ (Campsis)

Lietuvoje auginama tik stambiažiedė ląstūnė (C. radicans), kilusi iš Šiaurės Amerikos. Tai stambi liana, galinti užaugti iki 10 m ir […]

KANA (Canna)

Kanos – daugiamečiai žoliniai augalai su storais, gerai išsivysčiusiais šakniastiebiais. Aukštą antžeminį stiebą sudaro lapų makštys. Jos išauga nuo 40 […]

KANADINIS PUTINAS (Caprifoliaceae L.)

Genčiai priklauso apie 150 vasaržalių ir visžalių krūmų, retais atvejais – medžių bei lianų rūšių. Paplitę visame Šiaurės pusrutulyje, kelios […]

PAPRIKA (Capsicum)

Sėklų parduotuvėse visada rasite bent dešimtį skirtingų paprikų veislių. Svarbiausia pasirinkti – auginsite saldžiavaises ar aitriąsias. Nors paprikų daigų galima […]

VIKSVA (Carex)

Yra daug viksvų dryžuotais lapais. Naujos palminės viksvos (Carex muskingumensis) veislės ‘Ice Fountains’  užauga iki 45 cm aukščio. Labia nereikli […]

VIKSVOS (Carex)

Nedaug yra siauralapių augalų, kurie gerai augtų pavėsiuose. Vieni iš jų – viksvos. Nors dauguma viksvų, jeigu netrūksta drėgmės, gerai auga […]

VIKSVOS (Carex)

Dauguma gėlininkų auginamų viksvų – žemi augalai, tačiau yra ir kelios stambesnės rūšys. C. pendula drėgnoje žemėje užauga iki 90 cm […]

KARLINA (Carlina)

Be gerai žinomos bestiebės karlinos (Carlina acaulis), auginamos dar kelios labai gražios rūšys. Viena iš jų – C. acanthifolia. Iš […]

SKROBLAS (Carpinus L.)

Skroblai paplitę Šiaurės pusrutulyje, ypač gausiai – Kinijoje. Lietuvoje savaime auga paprastasis skroblas – iki 25 m aukščio medis plačia […]

KMYNAS PAPRASTASIS (Carum carvi)

Dvimetis arba daugiametis žolinis augalas. Sėklomis galima pagardinti kopūstų ir ankštinių daržovių sriubas, burokėlių, kopūstų salotas, žuvį, kiaulieną, jautieną, žąsieną, […]

KARIOTA (Caryota)

Genčiai priklauso vienkamienės ir daugiakamienės palmės. Jų lapai sudėtiniai, dvigubai plunksniški, 3-5 m ilgio. Lapų dalys – netaisyklingo trikampio formos, visai […]

KASIOPĖ (Casiope)

Vidutiniškai reikli dirvožemio derlingumui, tačiau mėgsta drėgmę ir nedidelį rūgštingumą. Atspari šalčiams. Plačiau skaitykite žurnale „Gėlių spalvos“ Nr. 28 – […]

KAŠTAINIS VALGOMASIS (Castanea sativa)

Valgomasis kaštainis (Castanea sativa Mill.) – bukinių (Fagaceae) šeimos medis, augantis Pietų Europoje, Vakarų Azijoje, Šiaurės Afrikoje. Užauga iki 35 […]

KATALPOS (Catalpa Scop.)

Vidutinio aukščio vasaržaliai medžiai. Apie 10 katalpų rūšių natūraliai paplitusios Šiaurės ir Centrinėje Amerikoje, Pietvakarių Kinijoje, Tibete. Vieni įspūdingiausių žydinčių […]

KATLĖJA (Cattleya)

Puošniažiedes katlėjas galima laikyti tipiškomis orchidėjomis. Ši gentis pavadinta anglų orchidėjų kolekcininko Williamo Cattley vardu. Jis pirmasis pradėjo auginti epifitines […]

Celiozijos (Celosia)

Sidabrinės celiozijos (Celosia argentea) veislės tokios skirtingos, kad atrodo tarsi būtų visai kitų rūšių augalai. Skiriamos dvi sodinės formos arba […]

BAJORĖ (Centaurea)

Iki šiol teko susidurti tik su viena geltonlape bajore. Tai Centaurea montana ‘Gold Bullion’. Labai gražus violetinių žiedų ir geltonų […]

Rugiagėlė (Centaurea cyanus)

Paprastoji rugiagėlė (Centaurea cyanus), pasisėjusi javų laukuose, ne visada laikoma piktžole. O įvairių spalvų pilnaviduriais žiedeliais pasipuošusias rugiagėles gėlynuose auginti […]

TREŠNĖ (Cerasus avium L.)

Trešnė (Cerasus avium (L.) Moench. (Prunus avium L.)) – iki 20 m aukščio medis kūgiška laja. Žiedai 2,5–3 cm skersmens, […]

VYŠNIOS (Cerasus Juss. (Pranus L.))

Nedygliuoti krūmai arba neaukšti medžiai. Lapai elipsės formos, kiaušiniški, atvirkščiai kiaušiniški, dantyti. Žiedai balti arba rausvi, skydiškuose žiedynuose po kelis […]

VELTININĖ KRYKLĖ (Cerasus tomentosa)

Veltininės kryklės arba pūkuotosios vyšnios (Cerasus tomentosa) – šviesamėgiai, gana šakoti augalai. Beveik iki pat apačios puošiasi nedideliais lapeliais. Užauga […]

CEROPEGIJA (Ceropegia)

Paprastoji ceropegija (C. woodii) – smulkus vijoklis arba besidriekiantis augalas. Stiebai – ploni lyg siūlai, bet užauga iki 5 m […]

SVARAINIS (Chaenomeles)

Svarainių (Chaenomeles) gentis priklauso erškėtinių šeimai. Jie artimi obelims, kriaušėms ir cidonijoms. Gal ir keista, bet kaip atskira gentis jie […]

PUSKIPARISAS (Chamaecyparis Spach.)

Tai vieni spalvingiausių pušūnų. Jų yra tik kelios rūšys, bet šimtai veislių, tarp kurių – daug geltonspyglių, melsvaspyglių bei margaspyglių […]

PARAIPSTIS (Chamaecytisus L.)

Nedideli medeliai, krūmai ir puskrūmiai trilapiais kotuotais lapais, dažniausiai geltonais žiedais, forma ir dydžiu panašiais į žirnių žiedus. Vaisiai – […]

BEREINIS (Chamaedaphne)

Lietuvoje tipinė rūšis yra savaiminė. Sodybose auginama retai. Krūmokšnis – nykštukinis, 15–20 cm aukščio (Japonijoje išauga iki 1 m), su […]

CHAMEDORĖJA (Chamaedorea)

Tai augančios krūmais arba neaukštos palmės su plonais, tiesiais, panašiais į bambuko kamienais. Aukštis – 1-2 m. Lapai plunksniški. Gentyje – per […]

PALMĖ NYKŠTUKĖ (Chamaerops)

Krūmai, rečiau – medžiai. Stiebai užauga 2-3 m aukščio, padengti šiurkščiais, raudonai rudais plaušais. Lapai susitelkę stiebų viršūnėse, vėduokliški, giliai suskaldyti. […]

VĖŽLŪNĖS (Chelone)

Retai auginamas Šiaurės Amerikos drėgnamėgis augalas. Užauga iki 60–80 cm aukščio, tamsiai žaliais lapais. Rožiniai žiedai susitelkę varpose. Žydi ilgai, […]

SNIEGŽYDRĖ (Chionodoxa)

Soduose auginamos dviejų dažnesnių rūšių sniegžydrės. Didžioji sniegžydrė (C. gigantea Whittall) užauga iki 15 cm aukščio. Žiedyne būna 3–6 ryškiai […]

CHRYSALIDOCARPUS (Chrysalidocarpus)

Šios palmės vienastiebės ir krūmiškos daugiastiebės, iki 9 m aukščio. Stiebai lygūs, žieduoti. Lapai plunksniški, su 40-60 porų lapelių. Auga […]

CHRIZANTEMA (Chrysanthemum L.)

Chrizantemų gentyje daugiau kaip 200 rūšių: įvairiausių vienamečių ir daugiamečių žolinių augalų, rečiau puskrūmių, kurie priklauso gausiai astrinių (Asteraceae) šeimai. […]

BLAKĖŽUDĖ (Cimicifuga)

Stambūs ilgaamžiai pavėsių augalai.  Viena gražiausių veislių – ‘Brunette’ užauga iki 1,5 m aukščio. Dekoratyvi nuo pavasario iki vėlyvo rudens. […]

USNYS (Cirsium)

Nors usnys labiau žinomos kaip piktžolės, yra keletas ir dekoratyvių rūšių. Dauguma jų aukštos ir alpinariumams tinka tik Cirsium acaule. […]

LAMSTAS (Cissus)

Kelis dešimtmečius populiari rūšis – paprastasis lamstas (C. rombifolia sin. Rhoicissus rhomboidea). Šakoti stiebai užlipa iki kelių metrų aukščio, tinka […]

CITRINMEDIS (Citrus)

Citrinmedžių (Citrus L.) paplitimo ir senųjų kultūrų auginimo sritis – Indija, Pietų Kinija ir Indokinijos pusiasalis. Iš ten jie buvo […]

GELTONASIS KLADRASTIS (Cladrastis lutea)

Kelios Rytų Azijoje ir Šiaurės Amerikoje paplitusios medžių rūšys, iš kurių želdynuose dažnesnis geltonasis kladrastis. Geltonasis kladrastis (Cladrastis lutea (Michx. […]

RAGANĖ (Clematis)

Raganių gentyje žinoma apie 300 rūšių. Ištvermingos ir nereiklios kai kurių rūšių raganės vis dažniau sodinamos soduose: tangutinė (C. tangutica), […]

MĖLYNŽIEDĖ RAGANĖ (Clematis viticella)

Mėlynžiedė raganė (Clematis viticella) auga Pietų Europoje, Užkaukazėje, Mažojoje Azijoje. Stiebai užauga iki 3–4 m aukščio. Lapai dekoratyvūs: dukart plunksniški, […]

ŠVENTMEDIS (Clerodendrum)

Dažniausiai auginamas iš Vakarų Afrikos kilęs Tomsono šventmedis (C.  thomsoniae) – iki 4 m aukščio krūmas besivejančiais ūgliais. Žydi pavasarį. […]

ŠVENTMEDIS (Clerodendrum)

Šventmedžiai – verbeninių (Verbenaceae) šeimos krūmai ir lianos. Dažniausiai auginamas iš Vakarų Afrikos kilęs Tomsono šventmedis (Clerodendrum thomsoniae) – iki 4 […]

KLIVIJA (Clivia)

Tai amarilinių (Amaryllidaceae) šeimos augalai, kilę iš Pietų Afrikos. Jų yra tik 6 (anksčiau minimos 3) rūšys. Puošniausius žiedus turi […]

Kobėja lipikinė (Cobaea scandens)

Lipikinė kobėja (Cobaea scandens) gali išaugti iki 4–5 m aukščio. Auga ilgai – savo tėvynėje Meksikoje tai daugiametė gėlė. Lipikinė kobėja […]

KOKOSPALMĖ (Cocos)

Gentyje 1 rūšis – riešutinė kokospalmė (Cocos nucifera). Puikiai visiems žinomi jos vaisiai. Suaugę augalai pasiekia 10-20 m, kartais 30 m […]

KAVAMEDIS ARABINIS (Coffea arabica L.)

Kavamedžiai (Coffea L.) – raudinių (Rubiaceae) šeimos gentis, kuriai priklauso apie 40 rūšių. Tai visžaliai medeliai arba krūmai, paplitę Azijos […]

VĖLYVIS (Colchicum)

Vėlyvių gentyje yra apie 50 rūšių, natūraliai augančių Kryme, Kaukaze, Vidurio Europoje palei Viduržemio jūrą, Turkijoje, Šiaurės Afrikoje ir net […]

KOLUMNĖJA (Columnea)

Kolumnėjų yra apie 200 rūšių – epifitinių arba pusiau epifitinių augalų, augančių Centrinėje ir Pietų Amerikoje. Augalai truputį panašūs į […]

PŪSLIUS (Colutea L.)

Pūsliams būdingi ne tik drugio formos žiedai, kaip visų ankštinių, bet ir originalios išsipūtusios plonasienės ankštys. Dirvai nereiklus, gali augti nelabai […]

PAKALNUTĖS (Convallaria)

Gentyje tik viena rūšis – paprastoji pakalnutė (Convallaria majalis), ir keletas jos formų, paplitusių Europos, Kaukazo ir Tolimųjų Rytų miškuose. Ji […]

VIJOKLIS (Convolvulus)

Trispalvis vijoklis (C. tricolor) žydi labai linksmais ir spalvingais žiedeliais: pats vidurys yra geltonas, jį supa balta juosta, o kraštas […]

Vijoklis trispalvis (Convolvulus tricolor)

Trispalvis vijoklis (Convolvulus tricolor) žydi labai linksmais ir spalvingais žiedeliais: pats vidurys yra geltonas, jį supa balta juosta, o kraštas būna […]

GLUDAS (Coreopsis)

Daugumos šios genties rūšių augalai yra aukštaūgiai ir tinka tik dideliems alpinariumams. Vienas iš žemiausių – Coreopsis rosea. Išauga tik […]

KALENDRA BLAKINĖ (Coriandrum sativum)

Vienmetis žolinis augalas. Vienas iš seniausiai maistui vartojamų prieskonių. Eterinis aliejus skatina tulžies išsiskyrimą, gydo hemorojų, žaizdas, gerina virškinimą. Augalas […]

SEDULOS (Cornus L.)

Genčiai priklauso 45 daugiamečių žolinių augalų, krūmų ir mažų medelių rūšys, paplitusios Šiaurės pusrutulio vidutinio klimato zonose. Daugumos lapai priešiniai, […]

SEDULA GELTONŽIEDĖ (Cornus mas)

Geltonžiedė sedula pradžiugins ir žiedeliais, ir vaisiais. Anksti pavasarį, prieš skleidžiantis lapams, sedula pasidabina smulkiais geltonais žiedeliais. O rugsėjį sunoksta […]

SEDULA RAUDONOJI (Cornus sanguinea L.)

Lietuvoje pasitaiko lapuočių ir mišriuose miškuose, šlaituose, palaukėse, kur plinta šaknų atžalomis, ypač geresnėse dirvose. Tai 3–5 m aukščio krūmas, […]

KORTŪZOS (Cortusa)

Retai auginamas raktažolinių šeimos pavėsių augalas. Iš keletos rūšių dažniausiai auginama tikroji kortūza (Cortusa matthioli). Tai nestambus, iki 30 cm […]

RŪTENIS (Corydalis)

Visi rūteniai dekoratyvūs ir tinkami alpinariumams. Pagal auginimo sąlygas skirstomi į dvi grupes. Kilusieji iš Europos, Kaukazo ir Tolimųjų Rytų […]

Rūtenis (Corydalis )

Miškuose dažnas paprastasis rūtenis (Corydalis solida (L.) Clairv.). Užauga apie 15 cm aukščio, žiedynas – viršūninė kekė iš rausvai violetinių […]

PAPRASTASIS LAZDYNAS (Corylus avellana)

Individualių sodų pakraščiuose dažnai sodinami lazdynai, ypač paprastojo lazdyno raudonlapė forma (Corylus avellana ‘Fuscorubra’). Mėgstama ir geltonlapė forma ‘Aurea’, karpytalapė […]

LAZDYNAS (Corylus L.)

Apie 10 aukštų krūmų rūšių, paplitusių Šiaurės pusrutulio vidutinio klimato šalyse, tik turkinis lazdynas yra medis. Lapai paprasti, gana dideli, […]

KORIFA (Corypha)

Šios palmės – aukštastiebiai, iki 24 m aukščio augalai. Lapai vėduokliški, stambūs, suskaldyti iki pusės į linijiškai lancetiškas skiltis. Žiedynas didžiulis – […]

Kosmėja paprastoji (Cosmos bipinnatus)

Paprastoji kosmėja (Cosmos bipinatus) – gerai žinoma kaimo darželių gėlė. Bet dabartinės veislės labai skiriasi nuo buvusių prieš kelis dešimtmečius. […]

PŪKENIS (Cotinus Mill.)

Genčiai priklauso tik dvi rūšys, iš kurių želdynuose dažniau auginamas europinis pūkenis (Cotinus coggygria Scop.). Tai 3–5 m aukščio vasaržalis […]

KAULENIAI (Cotoneaster Medik.)

Tarp kelių dešimčių rūšių yra aukštų, vidutinio aukščio, žemų ir besidriekiančių krūmų. Jų plotis paprastai viršija aukštį, o besidriekiantys augalai […]

KOTULĖ (Cotula)

Kotulės kilusios iš Naujosios Zealandijos ir Pietų Amerikos. Lietuvoje gerai auga Cotula squalida ir C. potentillina. Abiejų rūšių augalai tankiai […]

GUDOBELĖS (Cragaegus L.)

Vieni atspariausių sumedėjusių augalų, prisitaikantys tiek prie miesto, tiek prie pajūrio sąlygų. Apie 200 jų rūšių paplitusios Šiaurės pusrutulyje, ypač […]

ŠILOKAI (Crassulaceae)

Šilokai, kaip ir perkūnropės, priklauso tai pačiai storlapių (Crassulaceae) šeimai, tik jie žymiai įvairesni. Šilokų (Sedum – plačiąja prasme) genčiai […]

KROKAI (Crocus)

Krokai (Crocus) taip pat laikomi vienomis ankstyviausių pavasarinių gėlių. Pražydinami ypač lengvai. Rudenį veislių pasirinkimas tikrai nemažas – bent kelias […]

AGURKAI (Cucumis)

Uždarose patalpose – balkonuose, verandose ir šiltnamiuose – geriausia auginti partenokarpinius (savidulkius) hibridinius agurkus. Pasidomėję, specialioje literatūroje rasite patarimų, kad […]

CUKINIJA (Cucurbita pepo var. giromontina)

Derlingos ir ištvermingos nepalankių meteorologinių sąlygų atžvilgiu. Jų stiebai visai trumpi, augalas krūmiškas. Vaisiai primena aguročius – pailgi, apvalūs, cilindriški, […]

PATISONAS (Cucurbita pepo var. patisson)

Patisonai – savitos išvaizdos moliūgų atmaina. Stiebai užauga iki 0,5–0,8 m, nedaug šakojasi. Lapai stambūs, žiedai irgi nemaži, dekoratyvūs. Patys […]

CIKLAMENAS (Cyclamen)

Ciklamenai – raktažolinių (Primulaceae) šeimos augalai. Namų puošmena jau ne vieną dešimtmetį yra persinis ciklamenas (Cyclamen persicum). Tai stambiausius žiedus turinti […]

CIDONIJA (Cydonia)

Cidonija gali būti painiojama su svarainiu. Bet cidonijos vaisiai stambesni: 3–5 cm ilgio – laukinukų, 5–12 cm – kultūrinių augalų, […]

PAPRASTOJI CIDONIJA (Cydonia oblonga Mill.)

Genčiai priklauso viena rūšis. Paprastoji cidonija (Cydonia oblonga Mill.) natūraliai paplitusi Šiaurės Irane, Kaukaze, Turkestane. Medelis arba krūmas, išaugantis iki […]

CIMBALIARIJOS (Cymbalaria)

Smulkūs, tik 5 cm aukščio kiliminiai augalai. Dažniausiai auginama Cymbalaria muralis ir keletas jos veislių įvairių atspalvių rožiniais arba baltais […]

CIMBIDIS (Cymbidium)

Cimbidžiai – stambių orchidėjų gentis. Gamtoje jos paplitusios Pietryčių Azijoje ir Indonezijoje. Dauguma jų auga ant žemės, kai kurios – […]

KLUMPAITĖ (Cypripedium)

Pasaulyje žinomos apie 47 klumpaičių (Cypripedium) rūšys, beveik visos jos paplitusios Šiaurės pusrutulio vidutinių platumų juostoje. Lietuvoje natūraliai auga tik […]

RAIPSTAS (Cytisus L.)

Apie 30 rūšių mažų medelių, krūmų ir puskrūmių, paplitusių Centrinėje ir Pietų Europoje, Šiaurės Afrikoje, Kanarų salose, Vakarų Azijoje. Šakos […]

Sekite mus

Šiandien

  • Sausio 27, pirmadienis.
  • Saulė teka 08:18, leidžiasi 16:46.
  • Mėnulis teka 09:48, leidžiasi 19:29.
  • Mėnulis Žuvyse 02:44, pilnėjantis, I ketvirtis. Jaunatis sausio 24 d.
  • Angelė, Ilona, Jogundas, Natalis, Vytenis.
  • Tarptautinė holokausto aukų atminimo diena
  • Lapų diena. Laistykite, purkškite kambarinius augalus, daigus. Sėkite, pikuokite lapines daržoves ant palangės. Diena ypač palanki ieškoti vandens gyslos, valyti šulinį.
  • Jei sausio mėnesį oras giedras, tai šienapjūtė bus gera, o jei apsiniaukę, su atodrėkiais, tai ir šienapjūtė bus šlapia.
E-sėklos

Populiariausi straipsniai

Naujienlaiškio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti Sodo spalvų naujienlaiškį, įrašykite savo el.pašto adresą.

Palaukite...

Dėkojame, kad užsiprenumeravote!

Apklausa

Kokius darbus atliekate sausio mėnesį?

Įvykių kalendorius

SS 2