Paieška pagal lietuvišką pavadinimą: A Ą B C Č D E F G H I J K L M N O P R S Š T U V X Z Ž
Paieška pagal lotynišką pavadinimą: A B C D E F G H I Y J K L M N O P Q R S T U W X Z Ž

Paieška augalų enciklopedijoje

Kaladžiai (Caladium)

Kaladžiai (Caladium) – nepaprasto grožio lapais išsiskiriantys kambariniai augalai. Parduodami dažniausiai hibridinės kilmės veislių augalai. Lapuos įvairiais raštais matomos žalia, […]

Lendrūnai (Calamagrostis)

Lendrūnų (Calamagrostis) gentyje yra daugiau kaip 200 rūšių, augančių vidutinio ir šalto klimato zonose. Lietuvoje auga 6 laukinės  lendrūnų rūšys, […]

Kalceoliarija (Calceolaria)

Labai savotiški šių bervidinių (Scrophulariaceae) šeimos augalų žiedai – išsipūtę lyg mažos kurpaitės. Nors gentyje net 500 rūšių, kambaryje auginamos tik […]

Medetka vaistinė (Calendula officinalis)

Vaistinės medetkos (Calendula officinalis) buvo auginamos daugiau kaip vaistiniai augalai, o ne kaip gėlės. Bet viskas pasikeitė pasirodžius žemaūgėms medetkoms pilnaviduriais […]

Žinginys pelkinis (Calla palustris)

Pelkinis žinginys (Calla palustris) – vienas dailiausių mūsų krašto augalų. Strėliškų lapų kupstelis užauga iki 15–30 cm aukščio. Storas šakniastiebis […]

Kalistemonai (Callistemon)

Kalistemonai nėra populiarūs tarp kambarinių gėlių ir krūmelių. Gal todėl, kad jų dar masiškai neveža iš vakarų Europos, o gal […]

Ratilis kininis (Callistephus chinensis)

Kininius ratilius (Callistephus chinensis) seniau neteisingai vadindavo astrais. Ratiliai į Europą pateko iš Kinijos 1723 metais. Dabar tai vienos populiariausių […]

Viržis šilinis (Calluna)

Lietuvoje šilinis viržis yra savaiminis. Ypač dažnas pušynuose, ne per daug šlapiose durpingose aukštapelkėse. Nuo erikų šilinį viržį lengva atskirti […]

Puriena pelkinė (Caltha palustris)

Pelkinė puriena (Caltha palustris) paplitusi visoje Lietuvoje ir mielai auginama soduose. Jei tik žemė pakankamai drėgna, visai gerai auga gėlynuose. […]

Kalikantai (Calycanthus L.)

Šie vidutinio dydžio (2–3 m aukščio ir pločio) krūmai išsiskiria kvapiais žiedais, lapais, žieve ir netgi mediena. Net sausos kalikantų […]

Vynioklė patvorinė (Calystegia sepium)

Patvorinė vynioklė (Calystegia sepium) auga pakrančių krūmuose, drėgnose pamiškėse, taip pat auginama soduose. Tai kelis 1-3 m ilgio stiebus turintis […]

Kambrijos (Cambria)

Tai ne konkrečios orchidėjų genties ar rūšies, o visos grupės įvairių tarpgentinių hibridinių orchidėjų vardas. Dažniausiai kambrijos yra liežuvių, miltonijų, […]

Kamelijos (Camellia)

Tai iš Pietryčių Azijos kilę arbatmedinių (Theaceae) šeimos krūmai ir maži medeliai. Natūraliai auga paatogrąžių zonoje, todėl kambariuose jiems sudaryti […]

Katilėliai (Campanula)

Katilėlių gentyje priskaičiuojama beveik 300 rūšių, paplitusių Šiaurės pusrutulio pievose ir pamiškėse. Didžiausia rūšių įvairovė randama Europos ir Kaukazo kalnuose. […]

Kanos (Canna)

Kanos – daugiamečiai žoliniai augalai su storais, gerai išsivysčiusiais šakniastiebiais. Aukštą antžeminį stiebą sudaro lapų makštys. Jos išauga nuo 40 […]

Paprikos (Capsicum)

Sėklų parduotuvėse visada rasite bent dešimtį skirtingų paprikų veislių. Svarbiausia pasirinkti – auginsite saldžiavaises ar aitriąsias. Nors paprikų daigų galima […]

Viksvos (Carex)

Viksvų (Carex) gentis viena iš didžiausių pasaulyje. Joje priskaičiuojama iki 2000 rūšių, paplitusių visuose žemynuose, dažniausiai šalto ir vidutinio klimato […]

Karlinos (Carlina)

Be gerai žinomos bestiebės karlinos (Carlina acaulis), auginamos dar kelios labai gražios rūšys. Viena iš jų – C. acanthifolia. Iš […]

Kmynas paprastasis (Carum carvi)

Dvimetis arba daugiametis žolinis augalas. Sėklomis galima pagardinti kopūstų ir ankštinių daržovių sriubas, burokėlių, kopūstų salotas, žuvį, kiaulieną, jautieną, žąsieną, […]

Kariotos (Caryota)

Genčiai priklauso vienkamienės ir daugiakamienės palmės. Jų lapai sudėtiniai, dvigubai plunksniški, 3-5 m ilgio. Lapų dalys – netaisyklingo trikampio formos, visai […]

Kasiopė pataisinė (Casiope lycopodioides)

Savaime paplitusi Aliaskoje, Pietryčių, Azijoje, Kamčatkoje, Japonijoje, uolėtuose aukštų kalnų šlaituose. Lietuvoje labai reta. Krūmokšnis gulsčias, tik 3–5 cm aukščio […]

Kaštainis valgomasis (Castanea sativa)

Valgomasis kaštainis (Castanea sativa Mill.) – bukinių (Fagaceae) šeimos medis, augantis Pietų Europoje, Vakarų Azijoje, Šiaurės Afrikoje. Užauga iki 35 […] (1)

Katalpos (Catalpa Scop.)

Vidutinio aukščio vasaržaliai medžiai. Apie 10 katalpų rūšių natūraliai paplitusios Šiaurės ir Centrinėje Amerikoje, Pietvakarių Kinijoje, Tibete. Vieni įspūdingiausių žydinčių […]

Katlėjos (Cattleya)

Puošniažiedes katlėjas galima laikyti tipiškomis orchidėjomis. Ši gentis pavadinta anglų orchidėjų kolekcininko Williamo Cattley vardu. Jis pirmasis pradėjo auginti epifitines […]

Celiozijos (Celosia)

Sidabrinės celiozijos (Celosia argentea) veislės tokios skirtingos, kad atrodo tarsi būtų visai kitų rūšių augalai. Skiriamos dvi sodinės formos arba […]

Bajorės (Centaurea)

Bajorės – astrinių (Asteraceae) šeimos augalai, paplitę Europoje, Azijoje, Šiaurės Afrikoje ir Šiaurės Amerikoje. Lietuvoje natūraliai auga 9 rūšys, soduose […]

Rugiagėlė (Centaurea cyanus)

Paprastoji rugiagėlė (Centaurea cyanus), pasisėjusi javų laukuose, ne visada laikoma piktžole. O įvairių spalvų pilnaviduriais žiedeliais pasipuošusias rugiagėles gėlynuose auginti […]

Trešnės (Cerasus avium L.)

Trešnė (Cerasus avium (L.) Moench. (Prunus avium L.)) – iki 20 m aukščio medis kūgiška laja. Žiedai 2,5–3 cm skersmens, […]

Kryklė veltininė (Cerasus tomentosa)

Veltininės kryklės arba pūkuotosios vyšnios (Cerasus tomentosa) – šviesamėgiai, gana šakoti augalai. Beveik iki pat apačios puošiasi nedideliais lapeliais. Užauga […]

Ceropegijos (Ceropegia)

Paprastoji ceropegija (C. woodii) – smulkus vijoklis arba besidriekiantis augalas. Stiebai – ploni lyg siūlai, bet užauga iki 5 m […]

Svarainiai (Chaenomeles)

Svarainių (Chaenomeles) gentis priklauso erškėtinių šeimai. Jie artimi obelims, kriaušėms ir cidonijoms. Gal ir keista, bet kaip atskira gentis jie […]

Paraipstis (Chamaecytisus L.)

Nedideli medeliai, krūmai ir puskrūmiai trilapiais kotuotais lapais, dažniausiai geltonais žiedais, forma ir dydžiu panašiais į žirnių žiedus. Vaisiai – […]

Bereinis durpyninis (Chamaedaphne)

Lietuvoje tipinė rūšis yra savaiminė. Sodybose auginama retai. Krūmokšnis – nykštukinis, 15–20 cm aukščio (Japonijoje išauga iki 1 m), su […]

Palmikės (Chamaedorea)

Tai augančios krūmais arba neaukštos palmės su plonais, tiesiais, panašiais į bambuko kamienais. Aukštis – 1-2 m. Lapai plunksniški. Gentyje – per […] (1)

Nykštukpalmė paprastoji (Chamaerops humilis)

Krūmai, rečiau – medžiai. Stiebai užauga 2-3 m aukščio, padengti šiurkščiais, raudonai rudais plaušais. Lapai susitelkę stiebų viršūnėse, vėduokliški, giliai suskaldyti. […]

Dirsūnai (Chasmanthium)

Dirsūnai (Chasmanthium) kilę iš Šiaurės Amerikos. Želdinimui naudojama tik viena jų rūšis – plačialapis dirsūnas (Ch.latifolium) ir nesenai pasirodžiusi smulkesnė […]

Vėžlūnė (Chelone obliqua)

Vėžlūnė (Chelone obliqua) – retai auginamas Šiaurės Amerikos drėgnamėgis augalas. Užauga iki 60–80 cm aukščio, stačiais stiebais, tamsiai žaliais lapais. […]

Sniegmedžiai (Chionanthus)

Alyvmedinių šeimai priklausanti sniegmedžio (Chionanthus) gentis didelė. Šiuolaikiniai botanikai suskaičiuoja 147 rūšis. Vidutinio klimato zonoje auga tik dvi rūšys, jos […]

Sniegžydrės (Chionodoxa)

Soduose auginamos dviejų dažnesnių rūšių sniegžydrės. Didžioji sniegžydrė (C. gigantea Whittall) užauga iki 15 cm aukščio. Žiedyne būna 3–6 ryškiai […]

Chrizantemos (Chrysanthemum )

Chrizantemų gentyje daugiau kaip 200 rūšių: įvairiausių vienamečių ir daugiamečių žolinių augalų, rečiau puskrūmių, kurie priklauso gausiai astrinių (Asteraceae) šeimai. […]

Blakėžudės (Cimicifuga)

Stambūs pavėsių augalai. Dauguma rūšių geromis sąlygomis užauga iki 2 m aukščio. Dažniausiai auginamos rūšys: kekinė (Cimicifuga racemosa), šakotoji (C. […]

Lamstas paprastasis (Cissus rombifolia)

Kelis dešimtmečius populiari rūšis – paprastasis lamstas (Cissus rombifolia sin. Rhoicissus rhomboidea). Šakoti stiebai užlipa iki kelių metrų aukščio, tinka […]

Citrinmedžiai (Citrus)

Citrinmedžių (Citrus L.) paplitimo ir senųjų kultūrų auginimo sritis – Indija, Pietų Kinija ir Indokinijos pusiasalis. Iš ten jie buvo […]

Raganės (Clematis)

Raganių gentyje žinoma apie 300 rūšių. Ištvermingos ir nereiklios kai kurių rūšių raganės vis dažniau sodinamos soduose: tangutinė (C. tangutica), […]

Raganė alpinė (Clematis alpina)

Alpinė raganė (Clematis alpina (L.) Mill.) anksčiau vadinta alpine vijutre (sin. Atragene alpina L.), užauganti iki 3 m aukščio. Lapai, […]

Raganė žalioji (Clematis fargesii)

Žalioji raganė (Clematis fargesii) paplitusi Vakarų Kinijoje. Aukšta, greitai auga, bet žiemą dalis stiebų apšąla. Savo tėvynėje pasiekia 6 m […]

Raganė rusvoji (Clematis fusca)

Rusvoji raganė (Clematis fusca) neišsiskiria ypatingu žiedų grožiu. Jos žiedai pavieniai, nusvirusių varpelių formos, 2-2,5 cm ilgio, su išorėn atsilenkusiais […]

Raganė trilapė (Clematis heracleifolia)

Trilapė raganė (Clematis heracleifolia) 1 – 1,5 m aukščio puskrūmis. stiebai pradžioje auga statūs, vėliau išlinksta lanku. Paprastai sumedėja du […]

Raganė rytinė (Clematis orientalis)

Rytinė raganė (C. orientalis), atvežta iš Azijos, vidutiniškai atspari šalčiui, žiemą apšąla viršūnės. Stiebai pasiekia 2–3 m aukštį, greitai auga […]

Raganė gausiažiedė (Clematis paniculata)

Gausiažiedė raganė (Clematis paniculata) kilusi iš Rytų Azijos. Žydi liepos pabaigoje – rugsėjį. Žiedynai labai gausūs, iš smulkių baltų žiedelių. […]

Raganė smailiadantė (Clematis seratifolia)

Smailiadantė ragaanė ( Clematis serratifolia) – vėdryninių šeimos žydinčių augalų rūšis, kilusi iš Rusijos Tolimųjų Rytų Chabarovsko ir Primorsko kraštų, […]

Raganė tangutinė (Clematis tangutica)

Tangutinė raganė (C. tangutica) kilusi iš Vidurinės Azijos, Mongolijos, Vakarų Kinijos. Stiebų aukštis siekia iki 3 m. Lapai neporiškai arba […]

Raganė gelsvoji (Clematis vitalba)

Gelsvoji raganė (Clematis vitalba) paplitusi Vidurio ir Pietų Europoje, Kryme, Mažojoje Azijoje, Kaukaze. Tai aukšta, 4–5 m ir daugiau siekianti […]

Raganė mėlynžiedė (Clematis viticella)

Mėlynžiedė raganė (Clematis viticella) auga Pietų Europoje, Užkaukazėje, Mažojoje Azijoje. Stiebai užauga iki 3–4 m aukščio. Lapai dekoratyvūs: dukart plunksniški, […]

Šventmedis Tomsono (Clerodendrum)

Dažniausiai auginamas iš Vakarų Afrikos kilęs Tomsono šventmedis (C.  thomsoniae) – iki 4 m aukščio krūmas besivejančiais ūgliais. Žydi pavasarį. […] (1)

Šventmedžiai (Clerodendrum)

Šventmedžiai – verbeninių (Verbenaceae) šeimos krūmai ir lianos. Dažniausiai auginamas iš Vakarų Afrikos kilęs Tomsono šventmedis (Clerodendrum thomsoniae) – iki 4 […]

Klivijos (Clivia)

Tai amarilinių (Amaryllidaceae) šeimos augalai, kilę iš Pietų Afrikos. Jų yra tik 6 (anksčiau minimos 3) rūšys. Puošniausius žiedus turi […] (1)

Kobėja lipikinė (Cobaea scandens)

Lipikinė kobėja (Cobaea scandens) gali išaugti iki 4–5 m aukščio. Auga ilgai – savo tėvynėje Meksikoje tai daugiametė gėlė. Lipikinė kobėja […]

Krotonas raibasis (Codiaeum variegatum)

Visa daugybė veislių priklauso tai pačiai raibojo krotono (Codiaeum variegatum) rūšiai. Vienų lapai platūs, nusidažę žaliais, geltonais ir raudonais atspalviais. […]

Kavamedis arabinis (Coffea arabica L.)

Kavamedžiai (Coffea L.) – raudinių (Rubiaceae) šeimos gentis, kuriai priklauso apie 40 rūšių. Tai visžaliai medeliai arba krūmai, paplitę Azijos […]

Vėlyviai (Colchicum)

Vėlyvių (Colchicum) gentyje yra apie 60 rūšių, natūraliai augančių Kryme, Kaukaze, Vidurio Europoje palei Viduržemio jūrą, Turkijoje, Šiaurės Afrikoje ir […]

Pūsliai (Colutea L.)

Pūsliams (Colutea) būdingi ne tik drugio formos žiedai, kaip visų ankštinių, bet ir originalios išsipūtusios plonasienės ankštys. Dirvai nereiklus, gali […]

Vijoklis trispalvis (Convolvulus tricolor)

Trispalvis vijoklis (Convolvulus tricolor) žydi labai linksmais ir spalvingais žiedeliais: pats vidurys yra geltonas, jį supa balta juosta, o kraštas būna […]

Gludai (Coreopsis)

Daugumos šios genties rūšių augalai yra aukštaūgiai ir tinka tik dideliems alpinariumams. Vienas iš žemiausių – Coreopsis rosea. Išauga tik […]

Kalendra blakinė (Coriandrum sativum)

Vienmetis žolinis augalas. Vienas iš seniausiai maistui vartojamų prieskonių. Eterinis aliejus skatina tulžies išsiskyrimą, gydo hemorojų, žaizdas, gerina virškinimą. Augalas […]

Sedula kvapioji (Cornus amomum Mill.)

Tankus, pusrutuliškas, kiek svyrančiomis šakomis krūmas užauga iki 2–3 m aukščio ir pločio. Jaunų šakelių žievė ir mediena patrinta skleidžia […]

Sedulos (Cornus L.)

Genčiai priklauso 45 daugiamečių žolinių augalų, krūmų ir mažų medelių rūšys, paplitusios Šiaurės pusrutulio vidutinio klimato zonose. Daugumos lapai priešiniai, […]

Sedula geltonžiedė (Cornus mas)

Geltonžiedė sedula pradžiugins ir žiedeliais, ir vaisiais. Anksti pavasarį, prieš skleidžiantis lapams, sedula pasidabina smulkiais geltonais žiedeliais. O rugsėjį sunoksta […]

Sedula raudonoji (Cornus sanguinea L.)

Lietuvoje pasitaiko lapuočių ir mišriuose miškuose, šlaituose, palaukėse, kur plinta šaknų atžalomis, ypač geresnėse dirvose. Tai 3–5 m aukščio krūmas, […]

Kortaderija argentininė (Cortaderia selloana)

Kortaderijų (Cortaderia) gentyje priskaičiuojama iki 20 rūšių, gamtoje paplitusių Pietų Amerikoje ir Naujojoje Zelandijoje.  Labiausiai žinoma rūšis – argentininė kortaderija […]

Kortūza tikroji (Cortusa matthioli)

Retai auginamas raktažolinių šeimos pavėsių augalas. Iš keleto kortūzų rūšių dažniausiai auginama tikroji kortūza (Cortusa matthioli). Tai nestambus, iki 30 […]

Rūtenis (Corydalis )

Miškuose dažnas paprastasis rūtenis (Corydalis solida (L.) Clairv.). Užauga apie 15 cm aukščio, žiedynas – viršūninė kekė iš rausvai violetinių […]

Lazdynas paprastasis (Corylus avellana)

Individualių sodų pakraščiuose dažnai sodinami lazdynai, ypač paprastojo lazdyno raudonlapė forma (Corylus avellana ‘Fuscorubra’). Mėgstama ir geltonlapė forma ‘Aurea’, karpytalapė […]

Korifos (Corypha)

Šios palmės – aukštastiebiai, iki 24 m aukščio augalai. Lapai vėduokliški, stambūs, suskaldyti iki pusės į linijiškai lancetiškas skiltis. Žiedynas didžiulis – […]

Kosmėja paprastoji (Cosmos bipinnatus)

Paprastoji kosmėja (Cosmos bipinatus) – gerai žinoma kaimo darželių gėlė. Bet dabartinės veislės labai skiriasi nuo buvusių prieš kelis dešimtmečius. […] (1)

Pūkenis europinis (Cotinus Mill.)

Genčiai priklauso tik dvi rūšys, iš kurių želdynuose dažniau auginamas europinis pūkenis (Cotinus coggygria Scop.). Tai 3–5 m aukščio vasaržalis […]

Kauleniai (Cotoneaster Medik.)

Tarp kelių dešimčių rūšių yra aukštų, vidutinio aukščio, žemų ir besidriekiančių krūmų. Jų plotis paprastai viršija aukštį, o besidriekiantys augalai […]

Kotulės (Cotula)

Kotulės kilusios iš Naujosios Zealandijos ir Pietų Amerikos. Lietuvoje gerai auga Cotula squalida ir C. potentillina. Abiejų rūšių augalai tankiai […]

Gudobelės (Cragaegus L.)

Vieni atspariausių sumedėjusių augalų, prisitaikantys tiek prie miesto, tiek prie pajūrio sąlygų. Apie 200 jų rūšių paplitusios Šiaurės pusrutulyje, ypač […]

Krokosmija (Crocosmia )

Ilgus metus jos vadintos montbretėmis (Montbretia). Nors dabar pastarasis vardas laikomas tik sinonimu, yra nemažai augintojų gėles vadinančių tik šiuo […]

Krokai (Crocus)

Krokai (Crocus)  laikomi vienomis ankstyviausių pavasarinių gėlių. Auginama daug rūšių ir veislių įvairių spalvų žiedais. Lapai vasarą sunyksta. Šios smulkios […]

Agurkai (Cucumis)

Uždarose patalpose – balkonuose, verandose ir šiltnamiuose – geriausia auginti partenokarpinius (savidulkius) hibridinius agurkus. Pasidomėję, specialioje literatūroje rasite patarimų, kad […]

Moliūgai (Cucurbita)

Moliūgai kilę iš Amerikos žemyno, kur juos žmonės augino jau apie 3000 metus prieš Kristaus gimimą. Moliūgai (Cucurbita L.) – […]

Cukinijos (Cucurbita pepo var. giromontina)

Derlingos ir ištvermingos nepalankių meteorologinių sąlygų atžvilgiu. Jų stiebai visai trumpi, augalas krūmiškas. Vaisiai primena aguročius – pailgi, apvalūs, cilindriški, […]

Ciklamenai (Cyclamen)

Ciklamenai – raktažolinių (Primulaceae) šeimos augalai. Namų puošmena jau ne vieną dešimtmetį yra persinis ciklamenas (Cyclamen persicum). Tai stambiausius žiedus turinti […]

Cidonija paprastoji (Cydonia oblonga)

Genčiai priklauso viena rūšis. Paprastoji cidonija (Cydonia oblonga Mill.) natūraliai paplitusi Šiaurės Irane, Kaukaze, Turkestane. Medelis arba krūmas, išaugantis iki […]

Cimbaliarijos (Cymbalaria)

Smulkūs, tik 5 cm aukščio kiliminiai bervidinių (Scrophulariaceae) šeimos augalai. Dažniausiai auginama Cymbalaria muralis ir keletas jos veislių įvairių atspalvių […]

Cimbidžiai (Cymbidium)

Cimbidžiai – stambių orchidėjų gentis. Gamtoje jos paplitusios Pietryčių Azijoje ir Indonezijoje. Dauguma jų auga ant žemės, kai kurios – […]

Klumpaitė plačialapė (Cypripedium)

Pasaulyje žinomos apie 47 klumpaičių (Cypripedium) rūšys, beveik visos jos paplitusios Šiaurės pusrutulio vidutinių platumų juostoje. Lietuvoje natūraliai auga tik […]

Cirtomis pjautuviškasis (Cyrtomium falcatum)

Tai vienas nereikliausių paparčių, gerai augantis tiek vėsiuose, tiek įprastos šilumos kambariuose. Lauke nežiemoja. Lapai standūs, odiški, jauni – žvilgantys. […]

Raipstas (Cytisus L.)

Apie 30 rūšių mažų medelių, krūmų ir puskrūmių, paplitusių Centrinėje ir Pietų Europoje, Šiaurės Afrikoje, Kanarų salose, Vakarų Azijoje. Šakos […]

Šiandien

  • Kovo 18, antradienis.
  • Saulė teka 06:26, leidžiasi 18:29.
  • Mėnulis teka 23:47, leidžiasi 07:09.
  • Mėnulis Skorpione, dylantis, III ketvirtis. Pilnatis kovo 14 d.
  • Anzelmas, Eimutė, Eimutis, Einora, Kirilas, Sibilė
  • Raudonos nosies diena.
  • Lapų diena. Genėkite gyvatvores. Sodinkite, sėkite gūžines salotas, kaliaropes ir žiedinius kopūstus. Genėkite vaiskrūmius ir vaismedžius, kirskite krūmus. Laistykite, purkškite, tręškite augalus.
  • Kovo mėnesį naktį braška, dieną teška.
e-seklos

Populiariausi straipsniai

Sekite mus

Naujienlaiškio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti Sodo spalvų naujienlaiškį, įrašykite savo el.pašto adresą.

Palaukite...

Dėkojame, kad užsiprenumeravote!

Apklausa

Kaip gaunate „Sodo spalvas“?

Įvykių kalendorius