Lapai vėduokliški. Paplitę pietinėje Šiaurės Amerikos dalyje, Bahamų salose, Didžiosiose ir Mažosiose Antilų salose, Centrinėje Amerikoje. Gentyje – 25 rūšys, […]
Žemenės – žemi vienmečiai, dvimečiai ir daugiamečiai gvazdikinių (Caryophyllaceae) šeimos augalai, sudarantys plačius kilimėlius. Iš viso žinoma apie 20 rūšių, […]
Strėlialapė papliauška (Sagittaria sagitifolia) visai kitaip atrodo po vandeniu ir krante. Jei auga upėje ar giliau po vandeniu, pasipuošia siaurais […]
Ilgus dešimtmečius populiarumo neprarandantys augalai – našlaitinės sanpaulijos (Saintpaulia ionantha) veislės. Rytų Afrikoje natūraliai auga 11 sanpaulijų rūšių. Parduotuvėse galima įsigyti […]
Šalavijai – gausiausia notrelinių (Lamiaceae) šeimos gentis. Žinoma apie 700 rūšių, kurios yra vienmečiai, dvimečiai, daugiamečiai žoliniai augalai, puskrūmiai. Lietuvoje […]
Raudonžiedis šalavijas (Salvia splendens) raudonų žiedų viršūnėmis – viena ryškiausių vasarinių gėlių. Užauga iki 20–50 cm aukščio. Dabar yra veislių […]
Kraujalakė (Sanguisorba) – erškėtinių (Rosaceae) augalų gentis. Lotyniškai sanguis – kraujas, sorbere – siurbti; augalas turi rauginių medžiagų ir vartojamas […]
Santolinos – astrinių (Asteraceae) šeimos gentis. Žinomos 8 rūšys. Tai visžaliai puskrūmiai kvapiomis šaknimis. Auga sausokoje ir sausoje, laidžioje dirvoje, […]
Putokliai – gvazdikinių (Caryophyllaceae) šeimos daugiamečiai, rečiau vienmečiai ir dvimečiai žoliniai augalai ir krūmokšniai. Žiedai gan dideli, susitelkę į žiedynus. […]
Saracėnijinių (Sarracceniaceae) šeimai priklauso 3 gentys. Svarbiausią saracėnijų (Sarracenia) gentį sudaro 8-11 rūšių. Tikslesnį saičių patvirtinti sunku, nes gamtoje yra […]
Dar visai nesenai barzdūnai (Schizachyrium) gėlininkams buvo labai mažai žinomi augalai. Iš kelių dešimčių barzdūnų rūšių, paplitusių Šiaurės Amerikoje, gėlynuose […]
Ežerinis meldas (Schoenoplectus lacustris, sin. Scirpus lacustris) pakrantėse randamas iki 1–1,5 m gylio vandenyje. Tai 1–2,5 m aukščio apvaliu žaliu […]
Margasis skindapas (Scindapsus pictus) kilęs iš Indonezijos. Lapai – trumpakočiai, viršutinėje pusėje tamsiai žali su pilku atspalviu ir išmarginti sidabrinėmis […]
Valgomoji gelteklė (Scorzonera hispanica) – iki 80–100 cm aukščio daugiametis graižažiedžių šeimos augalas pailgais vilnotais lapais, paplitęs Pietų ir Centrinėje […]
Šilokai, kaip ir perkūnropės, priklauso tai pačiai storlapių (Crassulaceae) šeimai, tik jie žymiai įvairesni. Šilokų (Sedum – plačiąja prasme) genčiai […]
Šilropės – storalapinių (Crassulaceae) šeimos gentis. Sudaro storų pamatinių lapų rozetes, kurios auga į viršų, virsdamos mėsingais žiedynkočiais. Peržydėjus augalams, […]
Pilkšvalapė žilė (Senecio cineraria) žavi pilkais, lyg baltu veltiniu padengtais lapais. Tai – daugiametis, bet šalčiui jautrokas augalas, todėl auginamas […]
Mėlitai (Sesleria) dar viena varpinių augalų gentis, kurios atstovų randama ir laukinėje Lietuvos floroje. Melsvasis mėlitas (S.caerulea) paplitęs šiaurės vakarų […]
Naktižiedės – gvazdikinių (Caryophyllaceae) šeimos gentis. Jai priklauso apie 400 rūšių. Tai vienmečiai, dvimečiai ir daugiamečiai aukštoki žoliniai augalai. Lietuvoje […]
Tai iš Pietų Amerikos, daugiausia Brazilijos, kilę puošnūs augalai. Žinoma apie 20–50 rūšių, bet namuose auginamos tik mišrios stambiažiedės dailiosios […]
Vikšruolės – vilkdalginių (Iridaceae) šeimos gentis. Šie augalai panašūs į vilkdalgius ir kardelius. Literatūroje aprašoma apie 70 rūšių. Jos nereiklios, […]
Daugiausia auginamos japoninės skimijos (Skimmia japonica) veislės, o kitos – retos. S. anquetilia, kilusi iš Himalajų, retkarčiais sodinama Vakarų Europos […]
Uosialapė kiauliauogė (Solanum wendlandii) kartais vadinama rojaus gėle arba Kosta Rikos bulve. Laikoma gražiausia laipiojančia rūšimi. Tai iki 5 m, […]
Į Europą pomidorai atvežti XVI amžiaus viduryje. Pradžioje tai buvo egzotiški augalai, derantys tik Ispanijoje, Portugalijoje ir Italijoje. Pirmasis juos […]
Baklažanas (Solanum melongena) vienmetis bulvinių (Solanaceae) šeimos kiauliauogių (Solanum) genties augalas. Sėklos sėjamos vasarį–kovą. Baklažanai mėgsta šilumą, auga lėtai: jiems […]
Ežinė kiauliauogė (Solanum muricatum) labiau žinoma kaip pepinas arba melioninė kriaušė. Tai šviesiai geltonas, kartais su violetiniais dryželiais, į pomidorą […]
Norint gauti labai ankstyvą derlių, reikėtų įsigyti ankstyvųjų ir vidutinio ankstyvumo veislių sėklinių bulvių gumbų. Pačių ankstyviausiųjų derlių galima kasti […]
Rykštenės – daugiametės astrinių (Asteraceae) šeimos žolės, kartais puskrūmiai. Graižai susitelkę į kekiškus arba šluotelių pavidalo sudėtinius žiedynus. Genčiai priskiriama […]
Sorgeniai (Sorghastrum) kol kas dar Lietuvoje mažai žinomi dekoratyviniai augalai. Dažniausiai auginamas iš Šiaurės Amerikos kilęs paprastasis sorgenis (S.nutans). Ši […]
Šakotasis šiurpis (Sparganium erectum) – įspūdingiausias šios genties augalas. Užauga 0,3–1,5 m aukščio, pasipuošia siaurais linijiškais lapais. Apskritai visas grožis […]
Vėzdūnės – puošnūs aroninių (Araceae) šeimos augalai, savaime paplitę drėgnuose Amerikos atogrąžų miškuose. Iš 40 rūšių oranžerijose ir kambariuose pradėtos auginti […]
Tai apie 80 vasaržalių krūmų rūšių. Žiedai smulkūs, balti arba įvairaus intensyvumo rožiniai, susitelkę į tankius žiedynus. Pavasarį žydi baltažiedės […]
Iš šarmotės (Spodiopogon) rūšių auginama tik viena dekokoratyvi sibirinė šarmotė (S.sibiricus), plačiai paplitusi Tolimųjų Rytų šalyse. Ji užauga iki 1,7 […]
Drėbūnai (Sporobolus) dar Lietuvoje retai auginami. Dažniausiai auginamos dvi iš Šiaurės Amerikos kilusios rūšys – Sporobolus airoides ir Sporobolus heterolepis. […]
Notros – gausi notrelinių (Lamiaceae) šeimos gentis. Žinoma apie 200 rūšių. Tai vienmetės ir daugiametės žolės, rečiau puskrūmiai. Lietuvoje savaime […]
Aukštoki lapuočiai vasaržaliai krūmai, paplitę vidutinio klimato Šiaurės pusrutulio šalyse. Gerai auga neužmirkusiose, derlingose dirvose, saulėje ar daliniame pavėsyje. Žiemai, […]
Krūmas paplitęs Japonijoje ir Korėjos pusiasalyje. Auga plačiai išlinkusiomis šakomis, pasiekia iki 1-1,2 m aukštį. Žiedai smulkūs, balti, susitelkę šluotelėse. […]
Gausiažiedis stefanotis (Stephanotis floribunda) – į vaškuolę panašus vijoklinis augalas. Savo tėvynėje Madagaskare šis augalas užauga iki 5 m aukščio, […]
Ašuotės (Stipa) būdingi stepių augalai paplitę Europoje, Azijoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje. Europos stepės, kurių natūralių išliko labai mažai, birželio […]
Alavijinis aštrys (Stratiotes aloides) panašus į vandenyje plaukiojančią ananaso viršūnėlę. Kompaktiška siaurų, dantytais kraštais lapų skrotelė kontrastuoja su kitais plūduriuojančiais […]
Dideli ir puošnūs stelicijinių (Strelitziaceae) šeimos augalai gali atstoti svetainių palmes. 5 strelicijų rūšys natūraliai auga Pietų Afrikoje, dėl ypatingos […]
Taukės – stambūs, šiurkščiai plaukuoti agurklinių (Boraginaceae) šeimos žoliniai augalai. Genčiai priskiriama 17 rūšių. Lietuvoje auga 1 savaiminė rūšis. Taukės […]
Vieni egzotiškiausių Lietuvoje gerai žiemojančių augalų. Gentį sudaro tik viena rūšis – dvokusis lipšnis (Symplocarpus foetidus), paplitęs Tolimuosiuose Rytuose. Žydi […]
Jei prieš 15–20 metų buvo populiarios kelios singonių rūšys, dabar gėlių augintojai ieško margalapių veislių. Anksčiau dažniausiai augintas paprastasis singonis […]
Šaknų diena tęsis iki vidurnakčio. Sodinkite ir persodinkite dekoratyvinius ir vaisinius medžius bei krūmus. Sėkite ir sodinkite gėles, daržoves, prieskonius, gyvatvores. Skiepykite. Persodinkite kambarinius augalus. Ruoškite kompostą. Naikinkite kenkėjus.
