• sausio 27 d., Pirmadienis
Didelis baneris puslapio viršuje
Paieška pagal lietuvišką pavadinimą: A Ą B C Č D E F G H I J K L M N O P R S Š T U V X Z Ž
Paieška pagal lotynišką pavadinimą: A B C D E F G H I Y J K L M N O P Q R S T U W X Z Ž

Paieška augalų enciklopedijoje

SABALPALMĖ (Sabal)

Palmės – aukštakamieniai medžiai arba bekamieniai krūmai. Lapai vėduokliški. Paplitę pietinėje Šiaurės Amerikos dalyje, Bahamų salose, Didžiosiose ir Mažosiose Antilų salose, […]

ŽEMENĖ (Sagina)

Žemenės – žemi vienmečiai, dvimečiai ir daugiamečiai gvazdikinių (Caryophyllaceae) šeimos augalai, sudarantys kupstelius. Iš viso žinoma apie 20 rūšių, dvi […]

SANPAULIJA (Saintpaulia)

Ilgus dešimtmečius populiarumo neprarandantys augalai – našlaitinės sanpaulijos (Saintpaulia ionantha) veislės. Rytų Afrikoje natūraliai auga 11 sanpaulijų rūšių. Parduotuvėse galima įsigyti […]

GLUOSNIS, KARKLAS (Salix)

Gausi ir įvairi gentis iš daugiau kaip 300 rūšių medžių ir krūmų, paplitusių visuose vidutinio ir šalto klimato kraštuose. Kai […]

ŠALAVIJAS (Salvia)

Šalavijai – gausiausia notrelinių (Lamiaceae) šeimos gentis. Žinoma apie 700 rūšių, kurios yra vienmečiai, dvimečiai, daugiamečiai žoliniai augalai, puskrūmiai. Lietuvoje […]

Šalavijas raudonžiedis (Salvia splendens)

Raudonžiedis šalavijas (Salvia splendens) raudonų žiedų viršūnėmis – viena ryškiausių vasarinių gėlių. Užauga iki 20–50 cm aukščio. Dabar yra veislių […]

ŠEIVAMEDIS JUODUOGIS (Sambucus nigra L.)

Šis aukštas krūmas, kartais nedidelis medelis storomis žalsvai pilkomis šakelėmis ir 20–30 cm ilgio neporomis plunksniškais lapais užauga iki 4–6 […]

SANGVINARIJOS (Sanguinaria)

Labai puošnūs, pavasarį žydintys, iš Šiaurės Amerikos kilę pavėsių augalai. Žinoma tik viena rūšis – kanadinė sangvinarija (S. canadensis). Žydi […]

SANGVINARIJA (Sanguinaria)

Sangvinarijos – tai aguoninių (Papaveraceae) šeimos gentis. Sangvinarijos auginamos gerai drenuotoje, bet neperdžiūstančioje derlingoje žemėje, pusiau pavėsyje, po medžiais. Jei […]

SANTOLINA (Santolina)

Santolinos – astrinių (Asteraceae) šeimos gentis. Žinomos 8 rūšys. Tai visžaliai puskrūmiai kvapiomis šaknimis. Auga sausokoje ir sausoje, laidžioje dirvoje, […]

PUTOKLIS (Saponaria)

Putokliai – gvazdikinių (Caryophyllaceae) šeimos daugiamečiai, rečiau vienmečiai ir dvimečiai žoliniai augalai ir krūmokšniai. Žiedai gan dideli, susitelkę į žiedynus. […]

SAKŪROS (Sato Zakura)

Sakūros (arba ‘Sato Zakura’) – tai ne botaninė rūšis, o įvairios kilmės vyšnių grupė, apimanti šimtus sodinių hibridų ir veislių. […]

DAŠIS KALNINIS (Satureja montana)

Daugiametis puskrūmis. Tinka ankštinių daržovių sriuboms, padažams, pupelių, bulvių, agurkų mišrainėms, kiaušinienei, jūros žuvims, kiaulienai, ėrienai, žvėrienai, daržovių (kopūstų, šparagų, […]

UOLASKĖLĖ (Saxifraga)

Uolasakėlinių (Saxifragaceae) šeimos gentis yra gausi – žinoma apie 350 rūšių ir daug kultūrinių formų. Tai daugiametės, rečiau vienmetės ir […]

ŽVAIGŽDŪNĖ (Scabiosa)

Žvaigždūnės – karšulinių (Dipsacaceae) šeimos vienmetės, dvimetės ir daugiametės žolės. Žiedynai ilgakočiai, žiedynsosčiai išgaubti, pusrutuliški. Genčiai priklauso per 80 rūšių; […]

CITRINVYTIS (Schisandra)

Kininis citrinvytis (S. chinensis) – dvinamė, kartais vienanamė liana. Stiebai pradeda vyniotis tik pasiekę apie 1 m aukštį, o užaugti […]

PLOKŠTENIS (Schlumbergera)

Tai epifitai, Rytų Brazilijoje augantys ant medžių kamienų ir šaknų. Gamtoje žydi vasarą, o šiaurės pusrutulyje tuo metu – žiema. Anksčiau […]

MELDAS (Schoenoplectus)

Ežerinis meldas (Schoenoplectus lacustris, sin. Scirpus lacustris) pakrantėse randamas iki 1–1,5 m gylio vandenyje. Tai 1–2,5 m aukščio apvaliu žaliu […]

Scylė (Scilla)

Dažna gėlė – sibirinė scylė (Scilla siberica Haw.). Kai kur gali augti sulaukėjusi. Žinoma daug porūšių, varietetų ir veislių. Žydi […]

SKINDAPAS (Scindapsus)

Margasis skindapas (S. pictus) kilęs iš Indonezijos. Lapai – trumpakočiai, viršutinėje pusėje tamsiai žali su pilku atspalviu ir išmarginti sidabrinėmis […]

SCLERANTHUS (Scleranthus)

Smulkūs alpinariumų augalai. Labiausiai tinka auginti nedideliuose alpinariumuose. Sodinamas saulėtoje vietoje, laidžioje, lengvoje dirvoje. Žiemoja nepridengtas.   Plačiau skaitykite žurnale […]

GELTEKLĖ VALGOMOJI (Scorzonera hispanica)

Valgomoji gelteklė (Scorzonera hispanica) – iki 80–100 cm aukščio daugiametis graižažiedžių šeimos augalas pailgais vilnotais lapais, paplitęs Pietų ir Centrinėje […]

BERŽAS (Sebula L.)

Šiaurės pusrutulyje paplitę įvairaus aukščio medžiai bei krūmai nedideliais lapais, reta ažūrine laja. Vyresnių medžių kamienai dažnai balti ar rusvi, […]

ŠILOKAS (Sedum)

Šilokai – nereiklūs daugiamečiai žoliniai storalapinių (Crassulaceae) šeimos augalai. Sedum genčiai priskiriama apie 500 rūšių. Ne visi šilokai vienodai atsparūs […]

ŠILROPĖ (Sempervivum)

Šilropės – storalapinių (Crassulaceae) šeimos gentis. Sudaro storų pamatinių lapų rozetes, kurios auga į viršų, virsdamos mėsingais žiedynkočiais. Peržydėjus augalams, […]

ŽILĖ (Senecio)

Iečialapė žilė (S. macroglossus) paplitusi Pietų Afrikoje. Ten dar vadinama Natalio arba Kapo gebene (Natal Ivy, Cape Ivy), dėl blizgių […]

ŽILĖ, CINERARIJA (Senecio)

Visi šios genties augalai vadinami žilėmis, tik vienai rūšiai liko senasis vardas – mišrioji cinerarija (Senecio cruentus). Pastaroji, kilusi iš […]

Žilė pilkšvalapė (Senecio cineraria)

Pilkšvalapė žilė (Senecio cineraria) žavi pilkais, lyg baltu veltiniu padengtais lapais. Tai – daugiametis, bet šalčiui jautrokas augalas, todėl auginamas […]

MĖLITAI (Sesleria)

Mėlitai – 15–20 cm aukščio nedideli augalai. Labiausiai paplitęs melsvasis mėlitas (S. coerulea). Viršutinė lapų pusė žalsva, o apatinė melsva. […]

SESLERIA NITIDA (Sesleria nitida)

Pati stambiausia ir viena gražiausių mėlitų rūšių. Užauga iki 90 cm aukščio. Lapai siauri, melsvi, standūs. Vasaros antroje pusėje pasirodo […]

ŠERYTĖ (Setaria)

Italinė šerytė (Setaria italica) – labai senas grūdinis augalas, dar vadinamas Panicim italicum, Pennisetum italicum. Turi daugybę atmainų. Dėl tankių […]

NAKTIŽIEDĖ (Silene)

Naktižiedės – gvazdikinių (Caryophyllaceae) šeimos gentis. Jai priklauso apie 400 rūšių. Tai vienmečiai, dvimečiai ir daugiamečiai aukštoki žoliniai augalai. Lietuvoje […]

SININGIJA (Sinningia)

Tai iš Pietų Amerikos, daugiausia Brazilijos, kilę puošnūs augalai. Žinoma apie 20–50 rūšių, bet namuose auginamos tik mišrios stambiažiedės dailiosios […]

VIKŠRUOLĖ (Sisyrinchium)

Vikšruolės – vilkdalginių (Iridaceae) šeimos gentis. Šie augalai panašūs į vilkdalgius ir kardelius. Literatūroje aprašoma apie 70 rūšių. Jos nereiklios, […]

SMILACINA (Smilacina)

Smilacinos – lelijinių (Liliaceae) šeimos augalai. Auginamos tik kelios rūšys, išsiskiriančios dekoratyvumu. Nereiklios. Auginamos šviesiame šešėlyje arba šešėlingose vietose, kur […]

KIAULIAUOGĖ (Solanum)

Uosialapė kiauliauogė (S. wendlandii) kartais vadinama rojaus gėle arba Kosta Rikos bulve. Laikoma gražiausia laipiojančia rūšimi. Tai iki 5 m, […]

POMIDORAI (Solanum lycopersicum)

Į Europą pomidorai atvežti XVI amžiaus viduryje. Pradžioje tai buvo egzotiški augalai, derantys tik Ispanijoje, Portugalijoje ir Italijoje. Pirmasis juos […]

BAKLAŽANAS (Solanum melongena)

Baklažanas (Solanum melongena) vienmetis bulvinių (Solanaceae) šeimos kiauliauogių (Solanum) genties augalas.Sėklos sėjamos vasarį–kovą. Baklažanai mėgsta šilumą, auga lėtai: jiems geriausia […]

KIAULIAUOGĖ EŽINĖ (Solanum muricatum)

Ežinė kiauliauogė (Solanum muricatum) labiau žinoma kaip pepinas arba melioninė kriaušė. Tai šviesiai geltonas, kartais su violetiniais dryželiais, į pomidorą […]

VALGOMOJI BULVĖ (Solanum tuberosum)

Augindami kelias bulves vazone, atsargų žiemai tikrai nesukaupsime. Bet paruošti skanius pietus šeimai pavyks. Bulvių auginimas induose ir specialiuose maišuose […]

RYKŠTENĖ (Solidago)

Rykštenės – daugiametės astrinių (Asteraceae) šeimos žolės, kartais puskrūmiai. Graižai susitelkę į kekiškus arba šluotelių pavidalo sudėtinius žiedynus. Genčiai priskiriama […]

JAPONINĖ SOFORA (Sophora japonica L.)

Keliasdešimt rūšių vasaržalių ir visžalių medžių, krūmų ir puskrūmių auga viso pasaulio vidutinio ir šilto klimato zonose. Dauguma soforų – […]

LANKSVŪNĖ (Sorbaria (DC.) A. Braun)

Šermukšnialapė lanksvūnė Lietuvoje labai dažna, gauruotąją pamatysime tik botanikos sodų kolekcijose, o kitos dvi rūšys kol kas pas mus neauginamos. […]

ŠERMUKŠNIS (Sorbus L.)

Šiaurės pusrutulyje paplitusi krūmų ir įvairaus aukščio medžių gentis, kurioje – apie  šimtą rūšių. Žiedai balti, vaisiai (maži obuolėliai) oranžiniai, […]

ŠERMUKŠNIAI (Sorbus L.)

Šiaurės pusrutulio vidutinio klimato zonose auga apie 100 šermukšnių rūšių, tarp kurių yra ir krūmų, ir aukštų medžių. Jaunų medžių […]

SORGHASTRUM NUTANS (Sorghastrum nutans)

Iš Tolimųjų Rytų kilęs ir mažai žinomas varpinis augalas. Aukštis siekia 1,6 m. Augalo puošmena – vasaros pabaigoje pasirodančios tamsios rudos, […]

ŠIURPIS ŠAKOTASIS (Sparganium erectum)

Šakotasis šiurpis (Sparganium erectum) – įspūdingiausias šios genties augalas. Užauga 0,3–1,5 m aukščio, pasipuošia siaurais linijiškais lapais. Apskritai visas grožis […]

VĖZDŪNĖ (Spathiphyllum)

Vėzdūnės – puošnūs aroninių (Araceae) šeimos augalai, savaime paplitę drėgnuose Amerikos atogrąžų miškuose. Iš 40 rūšių oranžerijose ir kambariuose pradėtos auginti […]

ŠPINATAI (Spinacia)

Daržiniuose špinatuose (Spinacia oleracea) – jau pamėgtuose balandinių šeimos augaluose – gausu lengvai pasisavinamų angliavandenių, baltymų, mineralinių druskų, kalio, geležies, […]

LANKSVOS (Spiraea L.)

Tai apie 80 vasaržalių krūmų rūšių. Žiedai smulkūs, balti arba įvairaus intensyvumo rožiniai, susitelkę į tankius žiedynus. Pavasarį žydi baltažiedės […]

NOTRA (Stachys)

Notros – gausi notrelinių (Lamiaceae) šeimos gentis. Žinoma apie 200 rūšių. Tai vienmetės ir daugiametės žolės, rečiau puskrūmiai. Lietuvoje savaime […]

LEKĖČIAI (Staphylea L.)

Aukštoki lapuočiai vasaržaliai krūmai, paplitę vidutinio klimato Šiaurės pusrutulio šalyse. Gerai auga neužmirkusiose, derlingose dirvose, saulėje ar daliniame pavėsyje. Žiemai, […]

STEFANDRA (Stephanandra Sieb. et Zucc.)

Vidutinio aukščio krūmai grakščiomis svyrančiomis šakomis, giliai karpytais arba skiautėtais lapais, smulkiais šviesiais žiedais. Iš keturių stefanadrų rūšių Lietuvos dekoratyviniuose […]

STEFANOTIS (Stephanotis)

Gausiažiedis stefanotis (Stephanotis floribunda) – į vaškuolę panašus vijoklinis augalas. Savo tėvynėje Madagaskare šis augalas užauga iki 5 m aukščio, […]

STEFANOTIS (Stephanotis)

Stefanotis – į vaškuolę panašus vijoklinis augalas, taip pat priklausantis klemalinių (Asclepiadaceae) šeimai. Iš žinomų 16 rūšių kambariuose auginama tik viena […]

AŠUOTĖ (Stipa)

Ašuotės – mūsų patys mėgstamiausi varpiniai augalai. Dažniausiai vidutinio aukščio (0,5-1,2 m), natūraliai auga vidutinio klimato stepių zonoje. Skirstomos į trumpaakuotes […]

AŠUOTĖ DIDŽIOJI (Stipa gigantea)

Pati stambiausia ašuočių rūšis. Vasaros viduryje išleidžia daugybę purių, permatomų šluotelių su 10 cm ilgio akuotais. Pradėjus nokti sėkloms, stiebus […]

AŠTRYS ALAVIJINIS (Stratiotes aloides)

Alavijinis aštrys (Stratiotes aloides) panašus į vandenyje plaukiojančią ananaso viršūnėlę. Kompaktiška siaurų, dantytais kraštais lapų skrotelė kontrastuoja su kitais plūduriuojančiais […]

STRELICIJA (Strelitzia)

Dideli ir puošnūs stelicijinių (Strelitziaceae) šeimos augalai gali atstoti svetainių palmes. 5 strelicijų rūšys natūraliai auga Pietų Afrikoje, dėl ypatingos […]

MEŠKYTĖ (Symphoricorpos Duh.)

Žemi ir vidutinio aukščio vasaržaliai krūmai, auginami dėl gausių puošnių baltų, rausvų ar violetinių uogų. Meškytės gali augti įvairiose dirvose, […]

TAUKĖ (Symphytum)

Taukės – stambūs, šiurkščiai plaukuoti agurklinių (Boraginaceae) šeimos žoliniai augalai. Genčiai priskiriama 17 rūšių. Lietuvoje auga 1 savaiminė rūšis. Taukės […]

LIPŠNIAI (Symplocarpus)

Vieni egzotiškiausių Lietuvoje gerai žiemojančių augalų. Gentį sudaro tik viena rūšis – dvokusis lipšnis (S. foetidus), paplitęs Tolimuosiuose Rytuose. Žydi […]

SINGONIS (Syngonium)

Jei prieš 15–20 metų buvo populiarios kelios singonių rūšys, dabar gėlių augintojai ieško margalapių veislių. Anksčiau dažniausiai augintas paprastasis singonis […]

ALYVOS (Syringa L.)

Apie 20 alyvų rūšių savaime paplitusios Rytų Azijoje ir Pietryčių Europoje. Daugelis jų nuo XVI amžiaus auginamos kone viso pasaulio […]

Sekite mus

Šiandien

  • Sausio 27, pirmadienis.
  • Saulė teka 08:18, leidžiasi 16:46.
  • Mėnulis teka 09:48, leidžiasi 19:29.
  • Mėnulis Žuvyse 02:44, pilnėjantis, I ketvirtis. Jaunatis sausio 24 d.
  • Angelė, Ilona, Jogundas, Natalis, Vytenis.
  • Tarptautinė holokausto aukų atminimo diena
  • Lapų diena. Laistykite, purkškite kambarinius augalus, daigus. Sėkite, pikuokite lapines daržoves ant palangės. Diena ypač palanki ieškoti vandens gyslos, valyti šulinį.
  • Jei sausio mėnesį oras giedras, tai šienapjūtė bus gera, o jei apsiniaukę, su atodrėkiais, tai ir šienapjūtė bus šlapia.
E-sėklos

Populiariausi straipsniai

Naujienlaiškio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti Sodo spalvų naujienlaiškį, įrašykite savo el.pašto adresą.

Palaukite...

Dėkojame, kad užsiprenumeravote!

Apklausa

Kokius darbus atliekate sausio mėnesį?

Įvykių kalendorius

SS 2