Palmės – aukštakamieniai medžiai arba bekamieniai krūmai. Lapai vėduokliški. Paplitę pietinėje Šiaurės Amerikos dalyje, Bahamų salose, Didžiosiose ir Mažosiose Antilų salose, […]
Žemenės – žemi vienmečiai, dvimečiai ir daugiamečiai gvazdikinių (Caryophyllaceae) šeimos augalai, sudarantys kupstelius. Iš viso žinoma apie 20 rūšių, dvi […]
Strėlialapė papliauška (Sagittaria sagitifolia) visai kitaip atrodo po vandeniu ir krante. Jei auga upėje ar giliau po vandeniu, pasipuošia siaurais […]
Ilgus dešimtmečius populiarumo neprarandantys augalai – našlaitinės sanpaulijos (Saintpaulia ionantha) veislės. Rytų Afrikoje natūraliai auga 11 sanpaulijų rūšių. Parduotuvėse galima įsigyti […]
Šalavijai – gausiausia notrelinių (Lamiaceae) šeimos gentis. Žinoma apie 700 rūšių, kurios yra vienmečiai, dvimečiai, daugiamečiai žoliniai augalai, puskrūmiai. Lietuvoje […]
Raudonžiedis šalavijas (Salvia splendens) raudonų žiedų viršūnėmis – viena ryškiausių vasarinių gėlių. Užauga iki 20–50 cm aukščio. Dabar yra veislių […]
Sangvinarijos – tai aguoninių (Papaveraceae) šeimos gentis. Sangvinarijos auginamos gerai drenuotoje, bet neperdžiūstančioje derlingoje žemėje, pusiau pavėsyje, po medžiais. Jei […]
Santolinos – astrinių (Asteraceae) šeimos gentis. Žinomos 8 rūšys. Tai visžaliai puskrūmiai kvapiomis šaknimis. Auga sausokoje ir sausoje, laidžioje dirvoje, […]
Putokliai – gvazdikinių (Caryophyllaceae) šeimos daugiamečiai, rečiau vienmečiai ir dvimečiai žoliniai augalai ir krūmokšniai. Žiedai gan dideli, susitelkę į žiedynus. […]
Vasaros pradžioje lapų kupstas nelabai išvaizdus. Vėliau pasirodo rusvi stiebai. Gražiausias šis augalas būna nokstant sėkloms. Tuomet visas kupstas rudas, […]
Labai originalus, iš Šiaurės Amerikos kilęs varpinis augalas. Vasaros pradžioje lapų kupstas nelabai išvaizdus. Vėliau pasirodo rusvi stiebai. Gražiausias šis […]
Ežerinis meldas (Schoenoplectus lacustris, sin. Scirpus lacustris) pakrantėse randamas iki 1–1,5 m gylio vandenyje. Tai 1–2,5 m aukščio apvaliu žaliu […]
Margasis skindapas (S. pictus) kilęs iš Indonezijos. Lapai – trumpakočiai, viršutinėje pusėje tamsiai žali su pilku atspalviu ir išmarginti sidabrinėmis […]
Smulkūs alpinariumų augalai. Labiausiai tinka auginti nedideliuose alpinariumuose. Sodinamas saulėtoje vietoje, laidžioje, lengvoje dirvoje. Žiemoja nepridengtas. Plačiau skaitykite žurnale […]
Valgomoji gelteklė (Scorzonera hispanica) – iki 80–100 cm aukščio daugiametis graižažiedžių šeimos augalas pailgais vilnotais lapais, paplitęs Pietų ir Centrinėje […]
Šiaurės pusrutulyje paplitę įvairaus aukščio medžiai bei krūmai nedideliais lapais, reta ažūrine laja. Vyresnių medžių kamienai dažnai balti ar rusvi, […]
Šilokai – nereiklūs daugiamečiai žoliniai storalapinių (Crassulaceae) šeimos augalai. Sedum genčiai priskiriama apie 500 rūšių. Ne visi šilokai vienodai atsparūs […]
Šilropės – storalapinių (Crassulaceae) šeimos gentis. Sudaro storų pamatinių lapų rozetes, kurios auga į viršų, virsdamos mėsingais žiedynkočiais. Peržydėjus augalams, […]
Pilkšvalapė žilė (Senecio cineraria) žavi pilkais, lyg baltu veltiniu padengtais lapais. Tai – daugiametis, bet šalčiui jautrokas augalas, todėl auginamas […]
Italinė šerytė (Setaria italica) – labai senas grūdinis augalas, dar vadinamas Panicim italicum, Pennisetum italicum. Turi daugybę atmainų. Dėl tankių […]
Naktižiedės – gvazdikinių (Caryophyllaceae) šeimos gentis. Jai priklauso apie 400 rūšių. Tai vienmečiai, dvimečiai ir daugiamečiai aukštoki žoliniai augalai. Lietuvoje […]
Tai iš Pietų Amerikos, daugiausia Brazilijos, kilę puošnūs augalai. Žinoma apie 20–50 rūšių, bet namuose auginamos tik mišrios stambiažiedės dailiosios […]
Vikšruolės – vilkdalginių (Iridaceae) šeimos gentis. Šie augalai panašūs į vilkdalgius ir kardelius. Literatūroje aprašoma apie 70 rūšių. Jos nereiklios, […]
Smilacinos – lelijinių (Liliaceae) šeimos augalai. Auginamos tik kelios rūšys, išsiskiriančios dekoratyvumu. Nereiklios. Auginamos šviesiame šešėlyje arba šešėlingose vietose, kur […]
Į Europą pomidorai atvežti XVI amžiaus viduryje. Pradžioje tai buvo egzotiški augalai, derantys tik Ispanijoje, Portugalijoje ir Italijoje. Pirmasis juos […]
Baklažanas (Solanum melongena) vienmetis bulvinių (Solanaceae) šeimos kiauliauogių (Solanum) genties augalas.Sėklos sėjamos vasarį–kovą. Baklažanai mėgsta šilumą, auga lėtai: jiems geriausia […]
Ežinė kiauliauogė (Solanum muricatum) labiau žinoma kaip pepinas arba melioninė kriaušė. Tai šviesiai geltonas, kartais su violetiniais dryželiais, į pomidorą […]
Augindami kelias bulves vazone, atsargų žiemai tikrai nesukaupsime. Bet paruošti skanius pietus šeimai pavyks. Bulvių auginimas induose ir specialiuose maišuose […]
Rykštenės – daugiametės astrinių (Asteraceae) šeimos žolės, kartais puskrūmiai. Graižai susitelkę į kekiškus arba šluotelių pavidalo sudėtinius žiedynus. Genčiai priskiriama […]
Šermukšnialapė lanksvūnė Lietuvoje labai dažna, gauruotąją pamatysime tik botanikos sodų kolekcijose, o kitos dvi rūšys kol kas pas mus neauginamos. […]
Šiaurės pusrutulyje paplitusi krūmų ir įvairaus aukščio medžių gentis, kurioje – apie šimtą rūšių. Žiedai balti, vaisiai (maži obuolėliai) oranžiniai, […]
Šakotasis šiurpis (Sparganium erectum) – įspūdingiausias šios genties augalas. Užauga 0,3–1,5 m aukščio, pasipuošia siaurais linijiškais lapais. Apskritai visas grožis […]
Senokai auginama Lietuvoje. Lapai svyrantys, su geltonais apvadais. Varpos pasirodo rugsėjo mėnesį. Tinka sausoms puokštėms. Labiau tinka didesniems plotams arba […]
Laukinė rūšis auga Šiaurės Amerikoje, tačiau auginama tik jos geltonai margalapė forma ’Aureomarginata’. Užauga iki 1,8-2 m aukščio. Senokai auginama […]
Vėzdūnės – puošnūs aroninių (Araceae) šeimos augalai, savaime paplitę drėgnuose Amerikos atogrąžų miškuose. Iš 40 rūšių oranžerijose ir kambariuose pradėtos auginti […]
Tai apie 80 vasaržalių krūmų rūšių. Žiedai smulkūs, balti arba įvairaus intensyvumo rožiniai, susitelkę į tankius žiedynus. Pavasarį žydi baltažiedės […]
Notros – gausi notrelinių (Lamiaceae) šeimos gentis. Žinoma apie 200 rūšių. Tai vienmetės ir daugiametės žolės, rečiau puskrūmiai. Lietuvoje savaime […]
Aukštoki lapuočiai vasaržaliai krūmai, paplitę vidutinio klimato Šiaurės pusrutulio šalyse. Gerai auga neužmirkusiose, derlingose dirvose, saulėje ar daliniame pavėsyje. Žiemai, […]
Vidutinio aukščio krūmai grakščiomis svyrančiomis šakomis, giliai karpytais arba skiautėtais lapais, smulkiais šviesiais žiedais. Iš keturių stefanadrų rūšių Lietuvos dekoratyviniuose […]
Gausiažiedis stefanotis (Stephanotis floribunda) – į vaškuolę panašus vijoklinis augalas. Savo tėvynėje Madagaskare šis augalas užauga iki 5 m aukščio, […]
Stefanotis – į vaškuolę panašus vijoklinis augalas, taip pat priklausantis klemalinių (Asclepiadaceae) šeimai. Iš žinomų 16 rūšių kambariuose auginama tik viena […]
Ašuotės – mūsų patys mėgstamiausi varpiniai augalai. Dažniausiai vidutinio aukščio (0,5-1,2 m), natūraliai auga vidutinio klimato stepių zonoje. Skirstomos į trumpaakuotes […]
Pati stambiausia ašuočių rūšis. Vasaros viduryje išleidžia daugybę purių, permatomų šluotelių su 10 cm ilgio akuotais. Pradėjus nokti sėkloms, stiebus […]
Alavijinis aštrys (Stratiotes aloides) panašus į vandenyje plaukiojančią ananaso viršūnėlę. Kompaktiška siaurų, dantytais kraštais lapų skrotelė kontrastuoja su kitais plūduriuojančiais […]
Dideli ir puošnūs stelicijinių (Strelitziaceae) šeimos augalai gali atstoti svetainių palmes. 5 strelicijų rūšys natūraliai auga Pietų Afrikoje, dėl ypatingos […]
Taukės – stambūs, šiurkščiai plaukuoti agurklinių (Boraginaceae) šeimos žoliniai augalai. Genčiai priskiriama 17 rūšių. Lietuvoje auga 1 savaiminė rūšis. Taukės […]
Vieni egzotiškiausių Lietuvoje gerai žiemojančių augalų. Gentį sudaro tik viena rūšis – dvokusis lipšnis (S. foetidus), paplitęs Tolimuosiuose Rytuose. Žydi […]
Jei prieš 15–20 metų buvo populiarios kelios singonių rūšys, dabar gėlių augintojai ieško margalapių veislių. Anksčiau dažniausiai augintas paprastasis singonis […]
