Palmės – aukštakamieniai medžiai arba bekamieniai krūmai. Lapai vėduokliški. Paplitę pietinėje Šiaurės Amerikos dalyje, Bahamų salose, Didžiosiose ir Mažosiose Antilų salose, […]
Žemenės – žemi vienmečiai, dvimečiai ir daugiamečiai gvazdikinių (Caryophyllaceae) šeimos augalai, sudarantys kupstelius. Iš viso žinoma apie 20 rūšių, dvi […]
Strėlialapė papliauška (Sagittaria sagitifolia) visai kitaip atrodo po vandeniu ir krante. Jei auga upėje ar giliau po vandeniu, pasipuošia siaurais […]
Ilgus dešimtmečius populiarumo neprarandantys augalai – našlaitinės sanpaulijos (Saintpaulia ionantha) veislės. Rytų Afrikoje natūraliai auga 11 sanpaulijų rūšių. Parduotuvėse galima įsigyti […]
Šalavijai – gausiausia notrelinių (Lamiaceae) šeimos gentis. Žinoma apie 700 rūšių, kurios yra vienmečiai, dvimečiai, daugiamečiai žoliniai augalai, puskrūmiai. Lietuvoje […]
Maždaug 25 šeivamedžių rūšys – įvairiuose vidutinio ir šilto klimato regionuose augantys krūmai, kartais maži medeliai bei žoliniai augalai. Lietuvoje […]
Sangvinarijos – tai aguoninių (Papaveraceae) šeimos gentis. Sangvinarijos auginamos gerai drenuotoje, bet neperdžiūstančioje derlingoje žemėje, pusiau pavėsyje, po medžiais. Jei […]
Santolinos – astrinių (Asteraceae) šeimos gentis. Žinomos 8 rūšys. Tai visžaliai puskrūmiai kvapiomis šaknimis. Auga sausokoje ir sausoje, laidžioje dirvoje, […]
Putokliai – gvazdikinių (Caryophyllaceae) šeimos daugiamečiai, rečiau vienmečiai ir dvimečiai žoliniai augalai ir krūmokšniai. Žiedai gan dideli, susitelkę į žiedynus. […]
Vasaros pradžioje lapų kupstas nelabai išvaizdus. Vėliau pasirodo rusvi stiebai. Gražiausias šis augalas būna nokstant sėkloms. Tuomet visas kupstas rudas, […]
Labai originalus, iš Šiaurės Amerikos kilęs varpinis augalas. Vasaros pradžioje lapų kupstas nelabai išvaizdus. Vėliau pasirodo rusvi stiebai. Gražiausias šis […]
Ežerinis meldas (Schoenoplectus lacustris, sin. Scirpus lacustris) pakrantėse randamas iki 1–1,5 m gylio vandenyje. Tai 1–2,5 m aukščio apvaliu žaliu […]
Margasis skindapas (S. pictus) kilęs iš Indonezijos. Lapai – trumpakočiai, viršutinėje pusėje tamsiai žali su pilku atspalviu ir išmarginti sidabrinėmis […]
Smulkūs alpinariumų augalai. Labiausiai tinka auginti nedideliuose alpinariumuose. Sodinamas saulėtoje vietoje, laidžioje, lengvoje dirvoje. Žiemoja nepridengtas. Plačiau skaitykite žurnale […]
Valgomoji gelteklė (Scorzonera hispanica) – iki 80–100 cm aukščio daugiametis graižažiedžių šeimos augalas pailgais vilnotais lapais, paplitęs Pietų ir Centrinėje […]
Šiaurės pusrutulyje paplitę įvairaus aukščio medžiai bei krūmai nedideliais lapais, reta ažūrine laja. Vyresnių medžių kamienai dažnai balti ar rusvi, […]
Šilokai – nereiklūs daugiamečiai žoliniai storalapinių (Crassulaceae) šeimos augalai. Sedum genčiai priskiriama apie 500 rūšių. Ne visi šilokai vienodai atsparūs […]
Šilropės – storalapinių (Crassulaceae) šeimos gentis. Sudaro storų pamatinių lapų rozetes, kurios auga į viršų, virsdamos mėsingais žiedynkočiais. Peržydėjus augalams, […]
Pilkšvalapė žilė (Senecio cineraria) žavi pilkais, lyg baltu veltiniu padengtais lapais. Tai – daugiametis, bet šalčiui jautrokas augalas, todėl auginamas […]
Mėlitai – 15-20 cm aukščio nedideli augalai. Labiausiai paplitęs melsvasis mėlitas (S. coerulea). Viršutinė lapų pusė žalsva, o apatinė melsva. Kereliai […]
Italinė šerytė (Setaria italica) – labai senas grūdinis augalas, dar vadinamas Panicim italicum, Pennisetum italicum. Turi daugybę atmainų. Dėl tankių […]
Naktižiedės – gvazdikinių (Caryophyllaceae) šeimos gentis. Jai priklauso apie 400 rūšių. Tai vienmečiai, dvimečiai ir daugiamečiai aukštoki žoliniai augalai. Lietuvoje […]
Tai iš Pietų Amerikos, daugiausia Brazilijos, kilę puošnūs augalai. Žinoma apie 20–50 rūšių, bet namuose auginamos tik mišrios stambiažiedės dailiosios […]
Vikšruolės – vilkdalginių (Iridaceae) šeimos gentis. Šie augalai panašūs į vilkdalgius ir kardelius. Literatūroje aprašoma apie 70 rūšių. Jos nereiklios, […]
Smilacinos – lelijinių (Liliaceae) šeimos augalai. Auginamos tik kelios rūšys, išsiskiriančios dekoratyvumu. Nereiklios. Auginamos šviesiame šešėlyje arba šešėlingose vietose, kur […]
Į Europą pomidorai atvežti XVI amžiaus viduryje. Pradžioje tai buvo egzotiški augalai, derantys tik Ispanijoje, Portugalijoje ir Italijoje. Pirmasis juos […]
Baklažanas (Solanum melongena) vienmetis bulvinių (Solanaceae) šeimos kiauliauogių (Solanum) genties augalas.Sėklos sėjamos vasarį–kovą. Baklažanai mėgsta šilumą, auga lėtai: jiems geriausia […]
Ežinė kiauliauogė (Solanum muricatum) labiau žinoma kaip pepinas arba melioninė kriaušė. Tai šviesiai geltonas, kartais su violetiniais dryželiais, į pomidorą […]
Augindami kelias bulves vazone, atsargų žiemai tikrai nesukaupsime. Bet paruošti skanius pietus šeimai pavyks. Bulvių auginimas induose ir specialiuose maišuose […]
Rykštenės – daugiametės astrinių (Asteraceae) šeimos žolės, kartais puskrūmiai. Graižai susitelkę į kekiškus arba šluotelių pavidalo sudėtinius žiedynus. Genčiai priskiriama […]
Šermukšnialapė lanksvūnė Lietuvoje labai dažna, gauruotąją pamatysime tik botanikos sodų kolekcijose, o kitos dvi rūšys kol kas pas mus neauginamos. […]
Šiaurės pusrutulyje paplitusi krūmų ir įvairaus aukščio medžių gentis, kurioje – apie šimtą rūšių. Žiedai balti, vaisiai (maži obuolėliai) oranžiniai, […]
Šakotasis šiurpis (Sparganium erectum) – įspūdingiausias šios genties augalas. Užauga 0,3–1,5 m aukščio, pasipuošia siaurais linijiškais lapais. Apskritai visas grožis […]
Senokai auginama Lietuvoje. Lapai svyrantys, su geltonais apvadais. Varpos pasirodo rugsėjo mėnesį. Tinka sausoms puokštėms. Labiau tinka didesniems plotams arba […]
Laukinė rūšis auga Šiaurės Amerikoje, tačiau auginama tik jos geltonai margalapė forma ’Aureomarginata’. Užauga iki 1,8-2 m aukščio. Senokai auginama […]
Vėzdūnės – puošnūs aroninių (Araceae) šeimos augalai, savaime paplitę drėgnuose Amerikos atogrąžų miškuose. Iš 40 rūšių oranžerijose ir kambariuose pradėtos auginti […]
Pakančiausios genėjimui ir kartu išsaugančios žiedus yra lanksvos. Jų rūšių, veislų ir hibridų tiek daug, kad nesunku susipainioti. Auginamos seniai […]
Tai apie 80 vasaržalių krūmų rūšių. Žiedai smulkūs, balti arba įvairaus intensyvumo rožiniai, susitelkę į tankius žiedynus. Pavasarį žydi baltažiedės […]
Notros – gausi notrelinių (Lamiaceae) šeimos gentis. Žinoma apie 200 rūšių. Tai vienmetės ir daugiametės žolės, rečiau puskrūmiai. Lietuvoje savaime […]
Aukštoki lapuočiai vasaržaliai krūmai, paplitę vidutinio klimato Šiaurės pusrutulio šalyse. Gerai auga neužmirkusiose, derlingose dirvose, saulėje ar daliniame pavėsyje. Žiemai, […]
Vidutinio aukščio krūmai grakščiomis svyrančiomis šakomis, giliai karpytais arba skiautėtais lapais, smulkiais šviesiais žiedais. Iš keturių stefanadrų rūšių Lietuvos dekoratyviniuose […]
Gausiažiedis stefanotis (Stephanotis floribunda) – į vaškuolę panašus vijoklinis augalas. Savo tėvynėje Madagaskare šis augalas užauga iki 5 m aukščio, […]
Stefanotis – į vaškuolę panašus vijoklinis augalas, taip pat priklausantis klemalinių (Asclepiadaceae) šeimai. Iš žinomų 16 rūšių kambariuose auginama tik viena […]
Ašuotės – mūsų patys mėgstamiausi varpiniai augalai. Dažniausiai vidutinio aukščio (0,5-1,2 m), natūraliai auga vidutinio klimato stepių zonoje. Skirstomos į trumpaakuotes […]
Pati stambiausia ašuočių rūšis. Vasaros viduryje išleidžia daugybę purių, permatomų šluotelių su 10 cm ilgio akuotais. Pradėjus nokti sėkloms, stiebus […]
Alavijinis aštrys (Stratiotes aloides) panašus į vandenyje plaukiojančią ananaso viršūnėlę. Kompaktiška siaurų, dantytais kraštais lapų skrotelė kontrastuoja su kitais plūduriuojančiais […]
Dideli ir puošnūs stelicijinių (Strelitziaceae) šeimos augalai gali atstoti svetainių palmes. 5 strelicijų rūšys natūraliai auga Pietų Afrikoje, dėl ypatingos […]
Sutera cordata įpratome vadinti „bakopa“. Net kataloguose užsienio kalbomis galima rasti pavadinimą Bacopa. Bet, botanikų nuomone, Bacopa – visai kita […]
Taukės – stambūs, šiurkščiai plaukuoti agurklinių (Boraginaceae) šeimos žoliniai augalai. Genčiai priskiriama 17 rūšių. Lietuvoje auga 1 savaiminė rūšis. Taukės […]
Vieni egzotiškiausių Lietuvoje gerai žiemojančių augalų. Gentį sudaro tik viena rūšis – dvokusis lipšnis (S. foetidus), paplitęs Tolimuosiuose Rytuose. Žydi […]
Jei prieš 15–20 metų buvo populiarios kelios singonių rūšys, dabar gėlių augintojai ieško margalapių veislių. Anksčiau dažniausiai augintas paprastasis singonis […]
Genčiai priklauso apie 20 rūšių ir tūkstančiai veislių gražiai žydinčių, dažnai kvapių sumedėjusių augalų, bet medžių tarp jų visai nedaug. […]
Šiandien
Spalio 24, ketvirtadienis.
Saulė teka 08:06, leidžiasi 18:00.
Mėnulis teka 02:10, leidžiasi 17:11.
Mėnulis Mergelėje, dylantis, IV ketvirtis. Delčia spalio 21 d.
Daugailas, Gilbertas, Rapolas, Švitrigailė
Tarptautinė Jungtinių Tautų Organizacijos diena. Tarptautinė klimato kaitos diena. Pasaulinė informacinių technologijų plėtros diena.
Šaknų diena. Grėbkite lapus. Kraukite komposto krūvas. Kalkinkite dirvą. Vežkite ir kratykite mėšlą. Sodinkite tulpes, narcizus, hiacintus ir kitas svogūnines gėles, medžius, krūmus, gyvatvores, persodinkite senus medžius. Imkite derlių, kurį reikės džiovinti. Persodinkite kambarinius augalus. Kaskite vaistinių augalų šaknis – iš jų paruošti preparatai šią dieną yra ypač veiksmingi. Nepatartina ruošti malkų, konservuoti, virti uogienių, sandėliuoti, krauti derliaus.
Daug lapų ant medžių spalio pabaigoj – kitais metais vaisių bus mažai.
Kraunasi ...
