• gegužės 23 d., Pirmadienis
Paieška pagal lietuvišką pavadinimą: A Ą B C Č D E F G H I J K L M N O P R S Š T U V X Z Ž
Paieška pagal lotynišką pavadinimą: A B C D E F G H I Y J K L M N O P Q R S T U W X Z Ž

Paieška augalų enciklopedijoje

SABALPALMĖ (Sabal)

Palmės – aukštakamieniai medžiai arba bekamieniai krūmai. Lapai vėduokliški. Paplitę pietinėje Šiaurės Amerikos dalyje, Bahamų salose, Didžiosiose ir Mažosiose Antilų salose, […]

ŽEMENĖ (Sagina)

Žemenės – žemi vienmečiai, dvimečiai ir daugiamečiai gvazdikinių (Caryophyllaceae) šeimos augalai, sudarantys kupstelius. Iš viso žinoma apie 20 rūšių, dvi […]

SANPAULIJA (Saintpaulia)

Ilgus dešimtmečius populiarumo neprarandantys augalai – našlaitinės sanpaulijos (Saintpaulia ionantha) veislės. Rytų Afrikoje natūraliai auga 11 sanpaulijų rūšių. Parduotuvėse galima įsigyti […]

GLUOSNIS, KARKLAS (Salix)

Gausi ir įvairi gentis iš daugiau kaip 300 rūšių medžių ir krūmų, paplitusių visuose vidutinio ir šalto klimato kraštuose. Kai […]

ŠALAVIJAS (Salvia)

Šalavijai – gausiausia notrelinių (Lamiaceae) šeimos gentis. Žinoma apie 700 rūšių, kurios yra vienmečiai, dvimečiai, daugiamečiai žoliniai augalai, puskrūmiai. Lietuvoje […]

Šalavijas raudonžiedis (Salvia splendens)

Raudonžiedis šalavijas (Salvia splendens) raudonų žiedų viršūnėmis – viena ryškiausių vasarinių gėlių. Užauga iki 20–50 cm aukščio. Dabar yra veislių […]

ŠEIVAMEDIS JUODUOGIS (Sambucus nigra L.)

Šis aukštas krūmas, kartais nedidelis medelis storomis žalsvai pilkomis šakelėmis ir 20–30 cm ilgio neporomis plunksniškais lapais užauga iki 4–6 […]

Sangvinarija kanadinė (Sanguinaria)

Sngvinarijos yra reti, labai puošnūs, pavasarį žydintys iš Šiaurės Amerikos kilę pavėsių augalai. Žinoma tik viena rūšis – kanadinė sangvinarija […]

SANTOLINA (Santolina)

Santolinos – astrinių (Asteraceae) šeimos gentis. Žinomos 8 rūšys. Tai visžaliai puskrūmiai kvapiomis šaknimis. Auga sausokoje ir sausoje, laidžioje dirvoje, […]

PUTOKLIS (Saponaria)

Putokliai – gvazdikinių (Caryophyllaceae) šeimos daugiamečiai, rečiau vienmečiai ir dvimečiai žoliniai augalai ir krūmokšniai. Žiedai gan dideli, susitelkę į žiedynus. […]

SAKŪROS (Sato Zakura)

Sakūros (arba ‘Sato Zakura’) – tai ne botaninė rūšis, o įvairios kilmės vyšnių grupė, apimanti šimtus sodinių hibridų ir veislių. […]

DAŠIS KALNINIS (Satureja montana)

Daugiametis puskrūmis. Tinka ankštinių daržovių sriuboms, padažams, pupelių, bulvių, agurkų mišrainėms, kiaušinienei, jūros žuvims, kiaulienai, ėrienai, žvėrienai, daržovių (kopūstų, šparagų, […]

UOLASKĖLĖ (Saxifraga)

Uolasakėlinių (Saxifragaceae) šeimos gentis yra gausi – žinoma apie 350 rūšių ir daug kultūrinių formų. Tai daugiametės, rečiau vienmetės ir […]

ŽVAIGŽDŪNĖ (Scabiosa)

Žvaigždūnės – karšulinių (Dipsacaceae) šeimos vienmetės, dvimetės ir daugiametės žolės. Žiedynai ilgakočiai, žiedynsosčiai išgaubti, pusrutuliški. Genčiai priklauso per 80 rūšių; […]

CITRINVYTIS (Schisandra)

Kininis citrinvytis (S. chinensis) – dvinamė, kartais vienanamė liana. Stiebai pradeda vyniotis tik pasiekę apie 1 m aukštį, o užaugti […]

Barzdūnai (Schizachyrium)

Dar visai nesenai barzdūnai (Schizachyrium) gėlininkams buvo labai mažai žinomi augalai. Iš kelių dešimčių barzdūnų rūšių, paplitusių Šiaurės Amerikoje, gėlynuose […]

PLOKŠTENIS (Schlumbergera)

Tai epifitai, Rytų Brazilijoje augantys ant medžių kamienų ir šaknų. Gamtoje žydi vasarą, o šiaurės pusrutulyje tuo metu – žiema. Anksčiau […]

MELDAS (Schoenoplectus)

Ežerinis meldas (Schoenoplectus lacustris, sin. Scirpus lacustris) pakrantėse randamas iki 1–1,5 m gylio vandenyje. Tai 1–2,5 m aukščio apvaliu žaliu […]

Scylė (Scilla)

Dažna gėlė – sibirinė scylė (Scilla siberica Haw.). Kai kur gali augti sulaukėjusi. Žinoma daug porūšių, varietetų ir veislių. Žydi […]

SKINDAPAS (Scindapsus)

Margasis skindapas (S. pictus) kilęs iš Indonezijos. Lapai – trumpakočiai, viršutinėje pusėje tamsiai žali su pilku atspalviu ir išmarginti sidabrinėmis […]

SCLERANTHUS (Scleranthus)

Smulkūs alpinariumų augalai. Labiausiai tinka auginti nedideliuose alpinariumuose. Sodinamas saulėtoje vietoje, laidžioje, lengvoje dirvoje. Žiemoja nepridengtas.   Plačiau skaitykite žurnale […]

GELTEKLĖ VALGOMOJI (Scorzonera hispanica)

Valgomoji gelteklė (Scorzonera hispanica) – iki 80–100 cm aukščio daugiametis graižažiedžių šeimos augalas pailgais vilnotais lapais, paplitęs Pietų ir Centrinėje […]

ŠILOKAS (Sedum)

Šilokai – nereiklūs daugiamečiai žoliniai storalapinių (Crassulaceae) šeimos augalai. Sedum genčiai priskiriama apie 500 rūšių. Ne visi šilokai vienodai atsparūs […]

ŠILROPĖ (Sempervivum)

Šilropės – storalapinių (Crassulaceae) šeimos gentis. Sudaro storų pamatinių lapų rozetes, kurios auga į viršų, virsdamos mėsingais žiedynkočiais. Peržydėjus augalams, […]

ŽILĖ (Senecio)

Iečialapė žilė (S. macroglossus) paplitusi Pietų Afrikoje. Ten dar vadinama Natalio arba Kapo gebene (Natal Ivy, Cape Ivy), dėl blizgių […]

ŽILĖ, CINERARIJA (Senecio)

Visi šios genties augalai vadinami žilėmis, tik vienai rūšiai liko senasis vardas – mišrioji cinerarija (Senecio cruentus). Pastaroji, kilusi iš […]

Žilė pilkšvalapė (Senecio cineraria)

Pilkšvalapė žilė (Senecio cineraria) žavi pilkais, lyg baltu veltiniu padengtais lapais. Tai – daugiametis, bet šalčiui jautrokas augalas, todėl auginamas […]

MĖLITAI (Sesleria)

Mėlitai – 15–20 cm aukščio nedideli augalai. Labiausiai paplitęs melsvasis mėlitas (S. coerulea). Viršutinė lapų pusė žalsva, o apatinė melsva. […]

Mėlitai (Sesleria )

Mėlitai (Sesleria) dar viena varpinių augalų gentis, kurios atstovų randama ir laukinėje Lietuvos floroje. Melsvasis mėlitas (S.caerulea) paplitęs šiaurės vakarų […]

NAKTIŽIEDĖ (Silene)

Naktižiedės – gvazdikinių (Caryophyllaceae) šeimos gentis. Jai priklauso apie 400 rūšių. Tai vienmečiai, dvimečiai ir daugiamečiai aukštoki žoliniai augalai. Lietuvoje […]

SININGIJA (Sinningia)

Tai iš Pietų Amerikos, daugiausia Brazilijos, kilę puošnūs augalai. Žinoma apie 20–50 rūšių, bet namuose auginamos tik mišrios stambiažiedės dailiosios […]

VIKŠRUOLĖ (Sisyrinchium)

Vikšruolės – vilkdalginių (Iridaceae) šeimos gentis. Šie augalai panašūs į vilkdalgius ir kardelius. Literatūroje aprašoma apie 70 rūšių. Jos nereiklios, […]

SMILACINA (Smilacina)

Smilacinos – lelijinių (Liliaceae) šeimos augalai. Auginamos tik kelios rūšys, išsiskiriančios dekoratyvumu. Nereiklios. Auginamos šviesiame šešėlyje arba šešėlingose vietose, kur […]

KIAULIAUOGĖ (Solanum)

Uosialapė kiauliauogė (S. wendlandii) kartais vadinama rojaus gėle arba Kosta Rikos bulve. Laikoma gražiausia laipiojančia rūšimi. Tai iki 5 m, […]

POMIDORAI (Solanum lycopersicum)

Į Europą pomidorai atvežti XVI amžiaus viduryje. Pradžioje tai buvo egzotiški augalai, derantys tik Ispanijoje, Portugalijoje ir Italijoje. Pirmasis juos […]

BAKLAŽANAS (Solanum melongena)

Baklažanas (Solanum melongena) vienmetis bulvinių (Solanaceae) šeimos kiauliauogių (Solanum) genties augalas.Sėklos sėjamos vasarį–kovą. Baklažanai mėgsta šilumą, auga lėtai: jiems geriausia […]

KIAULIAUOGĖ EŽINĖ (Solanum muricatum)

Ežinė kiauliauogė (Solanum muricatum) labiau žinoma kaip pepinas arba melioninė kriaušė. Tai šviesiai geltonas, kartais su violetiniais dryželiais, į pomidorą […]

VALGOMOJI BULVĖ (Solanum tuberosum)

Augindami kelias bulves vazone, atsargų žiemai tikrai nesukaupsime. Bet paruošti skanius pietus šeimai pavyks. Bulvių auginimas induose ir specialiuose maišuose […]

RYKŠTENĖ (Solidago)

Rykštenės – daugiametės astrinių (Asteraceae) šeimos žolės, kartais puskrūmiai. Graižai susitelkę į kekiškus arba šluotelių pavidalo sudėtinius žiedynus. Genčiai priskiriama […]

JAPONINĖ SOFORA (Sophora japonica L.)

Keliasdešimt rūšių vasaržalių ir visžalių medžių, krūmų ir puskrūmių auga viso pasaulio vidutinio ir šilto klimato zonose. Dauguma soforų – […]

LANKSVŪNĖ (Sorbaria (DC.) A. Braun)

Šermukšnialapė lanksvūnė Lietuvoje labai dažna, gauruotąją pamatysime tik botanikos sodų kolekcijose, o kitos dvi rūšys kol kas pas mus neauginamos. […]

ŠERMUKŠNIS (Sorbus L.)

Šiaurės pusrutulyje paplitusi krūmų ir įvairaus aukščio medžių gentis, kurioje – apie  šimtą rūšių. Žiedai balti, vaisiai (maži obuolėliai) oranžiniai, […]

ŠERMUKŠNIAI (Sorbus L.)

Šiaurės pusrutulio vidutinio klimato zonose auga apie 100 šermukšnių rūšių, tarp kurių yra ir krūmų, ir aukštų medžių. Jaunų medžių […]

Sorgeniai (Sorghastrum )

Sorgeniai (Sorghastrum) kol kas dar Lietuvoje mažai žinomi dekoratyviniai augalai. Dažniausiai auginamas iš Šiaurės Amerikos kilęs paprastasis sorgenis (S.nutans). Ši […]

ŠIURPIS ŠAKOTASIS (Sparganium erectum)

Šakotasis šiurpis (Sparganium erectum) – įspūdingiausias šios genties augalas. Užauga 0,3–1,5 m aukščio, pasipuošia siaurais linijiškais lapais. Apskritai visas grožis […]

Spartina šukinė (Spartina pectinata )

Laukinė rūšis – šukinė spartina (Spartina pectinata) – auga Šiaurės Amerikoje, tačiau mūsų želdynuose auginama tik jos geltonai margalapė forma […]

VĖZDŪNĖ (Spathiphyllum)

Vėzdūnės – puošnūs aroninių (Araceae) šeimos augalai, savaime paplitę drėgnuose Amerikos atogrąžų miškuose. Iš 40 rūšių oranžerijose ir kambariuose pradėtos auginti […]

ŠPINATAI (Spinacia)

Daržiniuose špinatuose (Spinacia oleracea) – jau pamėgtuose balandinių šeimos augaluose – gausu lengvai pasisavinamų angliavandenių, baltymų, mineralinių druskų, kalio, geležies, […]

LANKSVOS (Spiraea L.)

Tai apie 80 vasaržalių krūmų rūšių. Žiedai smulkūs, balti arba įvairaus intensyvumo rožiniai, susitelkę į tankius žiedynus. Pavasarį žydi baltažiedės […]

Šarmotė sibirinė (Spodiopogon sibiricus)

Iš šarmotės (Spodiopogon) rūšių auginama tik viena dekokoratyvi sibirinė šarmotė (S.sibiricus), plačiai paplitusi Tolimųjų Rytų šalyse. Ji užauga iki 1,7 […]

Drėbūnai (Sporobolus)

Drėbūnai (Sporobolus) dar Lietuvoje retai auginami. Dažniausiai auginamos dvi iš Šiaurės Amerikos kilusios rūšys – Sporobolus airoides ir Sporobolus heterolepis. […]

NOTRA (Stachys)

Notros – gausi notrelinių (Lamiaceae) šeimos gentis. Žinoma apie 200 rūšių. Tai vienmetės ir daugiametės žolės, rečiau puskrūmiai. Lietuvoje savaime […]

LEKĖČIAI (Staphylea L.)

Aukštoki lapuočiai vasaržaliai krūmai, paplitę vidutinio klimato Šiaurės pusrutulio šalyse. Gerai auga neužmirkusiose, derlingose dirvose, saulėje ar daliniame pavėsyje. Žiemai, […]

STEFANDRA (Stephanandra Sieb. et Zucc.)

Vidutinio aukščio krūmai grakščiomis svyrančiomis šakomis, giliai karpytais arba skiautėtais lapais, smulkiais šviesiais žiedais. Iš keturių stefanadrų rūšių Lietuvos dekoratyviniuose […]

STEFANOTIS (Stephanotis)

Gausiažiedis stefanotis (Stephanotis floribunda) – į vaškuolę panašus vijoklinis augalas. Savo tėvynėje Madagaskare šis augalas užauga iki 5 m aukščio, […]

STEFANOTIS (Stephanotis)

Stefanotis – į vaškuolę panašus vijoklinis augalas, taip pat priklausantis klemalinių (Asclepiadaceae) šeimai. Iš žinomų 16 rūšių kambariuose auginama tik viena […]

Ašuotės (Stipa)

Ašuotės (Stipa) būdingi stepių augalai paplitę Europoje, Azijoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje. Europos stepės, kurių natūralių išliko labai mažai, birželio […]

Aštrys alavijinis (Stratiotes aloides)

Alavijinis aštrys (Stratiotes aloides) panašus į vandenyje plaukiojančią ananaso viršūnėlę. Kompaktiška siaurų, dantytais kraštais lapų skrotelė kontrastuoja su kitais plūduriuojančiais […]

STRELICIJA (Strelitzia)

Dideli ir puošnūs stelicijinių (Strelitziaceae) šeimos augalai gali atstoti svetainių palmes. 5 strelicijų rūšys natūraliai auga Pietų Afrikoje, dėl ypatingos […]

MEŠKYTĖ (Symphoricorpos Duh.)

Žemi ir vidutinio aukščio vasaržaliai krūmai, auginami dėl gausių puošnių baltų, rausvų ar violetinių uogų. Meškytės gali augti įvairiose dirvose, […]

TAUKĖ (Symphytum)

Taukės – stambūs, šiurkščiai plaukuoti agurklinių (Boraginaceae) šeimos žoliniai augalai. Genčiai priskiriama 17 rūšių. Lietuvoje auga 1 savaiminė rūšis. Taukės […]

Lipšniai (Symplocarpus)

Vieni egzotiškiausių Lietuvoje gerai žiemojančių augalų. Gentį sudaro tik viena rūšis – dvokusis lipšnis (Symplocarpus foetidus), paplitęs Tolimuosiuose Rytuose. Žydi […]

SINGONIS (Syngonium)

Jei prieš 15–20 metų buvo populiarios kelios singonių rūšys, dabar gėlių augintojai ieško margalapių veislių. Anksčiau dažniausiai augintas paprastasis singonis […]

Alyvos (Syringa )

Apie 20 alyvų rūšių savaime paplitusios Rytų Azijoje ir Pietryčių Europoje. Daugelis jų nuo XVI amžiaus auginamos kone viso pasaulio […]

Alyvos japoninės (Syringa reticulata )

Genčiai priklauso apie 20 rūšių ir tūkstančiai veislių gražiai žydinčių, dažnai kvapių sumedėjusių augalų, bet medžių tarp jų visai nedaug. […]
Biopon

Šiandien

  • Gegužės 23, pirmadienis.
  • Saulė teka 05:00, leidžiasi 21:32.
  • Mėnulis teka 03:17, leidžiasi 12:56.
  • Mėnulis Žuvyse, dylantis, IV ketvirtis. Delčia gegužės 22 d.
  • Ivona, Tautvydė, Gertautas, Žydrūnė, Žydrūnas
  • Tarptautinė akušerijos fistulės diena
  • Lapų diena. Galima augalus laistyti, purkšti, genėti gyvatvores, sėti žoles, ravėti, tręšti. Purenkite žemę aplink braškes, vaiskrūmius, daugiametes. Pavakariais purkškite augalus skystomis trąšomis. Naikinkite pelėsius.
  • Lietus ant pasėlių gegužės mėnesį – auksas ūkininkams.

Populiariausi straipsniai

Sekite mus

Biopon

Naujienlaiškio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti Sodo spalvų naujienlaiškį, įrašykite savo el.pašto adresą.

Palaukite...

Dėkojame, kad užsiprenumeravote!

Apklausa

Ar daigus jau perkėlėte į nešildomą šiltnamį?

Įvykių kalendorius

baneris