• gruodžio 6 d., Penktadienis
Didelis baneris puslapio viršuje
Paieška pagal lietuvišką pavadinimą: A Ą B C Č D E F G H I J K L M N O P R S Š T U V X Z Ž
Paieška pagal lotynišką pavadinimą: A B C D E F G H I Y J K L M N O P Q R S T U W X Z Ž

Paieška augalų enciklopedijoje

SABALPALMĖ (Sabal)

Palmės – aukštakamieniai medžiai arba bekamieniai krūmai. Lapai vėduokliški. Paplitę pietinėje Šiaurės Amerikos dalyje, Bahamų salose, Didžiosiose ir Mažosiose Antilų salose, […]

ŽEMENĖ (Sagina)

Žemenės – žemi vienmečiai, dvimečiai ir daugiamečiai gvazdikinių (Caryophyllaceae) šeimos augalai, sudarantys kupstelius. Iš viso žinoma apie 20 rūšių, dvi […]

SANPAULIJA (Saintpaulia)

Ilgus dešimtmečius populiarumo neprarandantys augalai – našlaitinės sanpaulijos (Saintpaulia ionantha) veislės. Rytų Afrikoje natūraliai auga 11 sanpaulijų rūšių. Parduotuvėse galima įsigyti […]

GLUOSNIS, KARKLAS (Salix)

Gausi ir įvairi gentis iš daugiau kaip 300 rūšių medžių ir krūmų, paplitusių visuose vidutinio ir šalto klimato kraštuose. Kai […]

ŠALAVIJAS (Salvia)

Šalavijai – gausiausia notrelinių (Lamiaceae) šeimos gentis. Žinoma apie 700 rūšių, kurios yra vienmečiai, dvimečiai, daugiamečiai žoliniai augalai, puskrūmiai. Lietuvoje […]

ŠALAVIJAS (Salvia)

Raudonžiedis šalavijas (S. splendens) raudonų žiedų viršūnėmis – viena ryškiausių vasarinių gėlių. Užauga iki 20–50 cm aukščio. Dabar yra veislių […]

JUODAUOGIS ŠEIVAMEDIS (Sambucus L.)

Maždaug 25 šeivamedžių rūšys – įvairiuose vidutinio ir šilto klimato regionuose augantys krūmai, kartais maži medeliai bei žoliniai augalai. Lietuvoje […]

ŠEIVAMEDIS JUODUOGIS (Sambucus nigra L.)

Šis aukštas krūmas, kartais nedidelis medelis storomis žalsvai pilkomis šakelėmis ir 20–30 cm ilgio neporomis plunksniškais lapais užauga iki 4–6 […]

SANGVINARIJOS (Sanguinaria)

Labai puošnūs, pavasarį žydintys, iš Šiaurės Amerikos kilę pavėsių augalai. Žinoma tik viena rūšis – kanadinė sangvinarija (S. canadensis). Žydi […]

SANGVINARIJA (Sanguinaria)

Sangvinarijos – tai aguoninių (Papaveraceae) šeimos gentis. Sangvinarijos auginamos gerai drenuotoje, bet neperdžiūstančioje derlingoje žemėje, pusiau pavėsyje, po medžiais. Jei […]

SANTOLINA (Santolina)

Santolinos – astrinių (Asteraceae) šeimos gentis. Žinomos 8 rūšys. Tai visžaliai puskrūmiai kvapiomis šaknimis. Auga sausokoje ir sausoje, laidžioje dirvoje, […]

PUTOKLIS (Saponaria)

Putokliai – gvazdikinių (Caryophyllaceae) šeimos daugiamečiai, rečiau vienmečiai ir dvimečiai žoliniai augalai ir krūmokšniai. Žiedai gan dideli, susitelkę į žiedynus. […]

SAKŪROS (Sato Zakura)

Sakūros (arba ‘Sato Zakura’) – tai ne botaninė rūšis, o įvairios kilmės vyšnių grupė, apimanti šimtus sodinių hibridų ir veislių. […]

DAŠIS KALNINIS (Satureja montana)

Daugiametis puskrūmis. Tinka ankštinių daržovių sriuboms, padažams, pupelių, bulvių, agurkų mišrainėms, kiaušinienei, jūros žuvims, kiaulienai, ėrienai, žvėrienai, daržovių (kopūstų, šparagų, […]

UOLASKĖLĖ (Saxifraga)

Uolasakėlinių (Saxifragaceae) šeimos gentis yra gausi – žinoma apie 350 rūšių ir daug kultūrinių formų. Tai daugiametės, rečiau vienmetės ir […]

ŽVAIGŽDŪNĖ (Scabiosa)

Žvaigždūnės – karšulinių (Dipsacaceae) šeimos vienmetės, dvimetės ir daugiametės žolės. Žiedynai ilgakočiai, žiedynsosčiai išgaubti, pusrutuliški. Genčiai priklauso per 80 rūšių; […]

CITRINVYTIS (Schisandra)

Kininis citrinvytis (S. chinensis) – dvinamė, kartais vienanamė liana. Stiebai pradeda vyniotis tik pasiekę apie 1 m aukštį, o užaugti […]

PLOKŠTENIS (Schlumbergera)

Tai epifitai, Rytų Brazilijoje augantys ant medžių kamienų ir šaknų. Gamtoje žydi vasarą, o šiaurės pusrutulyje tuo metu – žiema. Anksčiau […]

MELDAS (Schoenoplectus)

Ežerinis meldas (Schoenoplectus lacustris, sin. Scirpus lacustris) pakrantėse randamas iki 1–1,5 m gylio vandenyje. Tai 1–2,5 m aukščio apvaliu žaliu […]

Scylė (Scilla)

Dažna gėlė – sibirinė scylė (Scilla siberica Haw.). Kai kur gali augti sulaukėjusi. Žinoma daug porūšių, varietetų ir veislių. Žydi […]

SKINDAPAS (Scindapsus)

Margasis skindapas (S. pictus) kilęs iš Indonezijos. Lapai – trumpakočiai, viršutinėje pusėje tamsiai žali su pilku atspalviu ir išmarginti sidabrinėmis […]

SCLERANTHUS (Scleranthus)

Smulkūs alpinariumų augalai. Labiausiai tinka auginti nedideliuose alpinariumuose. Sodinamas saulėtoje vietoje, laidžioje, lengvoje dirvoje. Žiemoja nepridengtas.   Plačiau skaitykite žurnale […]

GELTEKLĖ VALGOMOJI (Scorzonera hispanica)

Valgomoji gelteklė (Scorzonera hispanica) – iki 80–100 cm aukščio daugiametis graižažiedžių šeimos augalas pailgais vilnotais lapais, paplitęs Pietų ir Centrinėje […]

BERŽAS (Sebula L.)

Šiaurės pusrutulyje paplitę įvairaus aukščio medžiai bei krūmai nedideliais lapais, reta ažūrine laja. Vyresnių medžių kamienai dažnai balti ar rusvi, […]

ŠILOKAS (Sedum)

Šilokai – nereiklūs daugiamečiai žoliniai storalapinių (Crassulaceae) šeimos augalai. Sedum genčiai priskiriama apie 500 rūšių. Ne visi šilokai vienodai atsparūs […]

ŠILROPĖ (Sempervivum)

Šilropės – storalapinių (Crassulaceae) šeimos gentis. Sudaro storų pamatinių lapų rozetes, kurios auga į viršų, virsdamos mėsingais žiedynkočiais. Peržydėjus augalams, […]

ŽILĖ (Senecio)

Iečialapė žilė (S. macroglossus) paplitusi Pietų Afrikoje. Ten dar vadinama Natalio arba Kapo gebene (Natal Ivy, Cape Ivy), dėl blizgių […]

ŽILĖ, CINERARIJA (Senecio)

Visi šios genties augalai vadinami žilėmis, tik vienai rūšiai liko senasis vardas – mišrioji cinerarija (Senecio cruentus). Pastaroji, kilusi iš […]

PILKŠVALAPĖ ŽILĖ (Senecio cineraria)

Pilkšvalapė žilė (Senecio cineraria) žavi pilkais, lyg baltu veltiniu padengtais lapais. Tai – daugiametis, bet šalčiui jautrokas augalas, todėl auginamas […]

MĖLITAI (Sesleria)

Mėlitai – 15–20 cm aukščio nedideli augalai. Labiausiai paplitęs melsvasis mėlitas (S. coerulea). Viršutinė lapų pusė žalsva, o apatinė melsva. […]

SESLERIA NITIDA (Sesleria nitida)

Pati stambiausia ir viena gražiausių mėlitų rūšių. Užauga iki 90 cm aukščio. Lapai siauri, melsvi, standūs. Vasaros antroje pusėje pasirodo […]

ŠERYTĖ (Setaria)

Italinė šerytė (Setaria italica) – labai senas grūdinis augalas, dar vadinamas Panicim italicum, Pennisetum italicum. Turi daugybę atmainų. Dėl tankių […]

NAKTIŽIEDĖ (Silene)

Naktižiedės – gvazdikinių (Caryophyllaceae) šeimos gentis. Jai priklauso apie 400 rūšių. Tai vienmečiai, dvimečiai ir daugiamečiai aukštoki žoliniai augalai. Lietuvoje […]

SININGIJA (Sinningia)

Tai iš Pietų Amerikos, daugiausia Brazilijos, kilę puošnūs augalai. Žinoma apie 20–50 rūšių, bet namuose auginamos tik mišrios stambiažiedės dailiosios […]

VIKŠRUOLĖ (Sisyrinchium)

Vikšruolės – vilkdalginių (Iridaceae) šeimos gentis. Šie augalai panašūs į vilkdalgius ir kardelius. Literatūroje aprašoma apie 70 rūšių. Jos nereiklios, […]

SMILACINA (Smilacina)

Smilacinos – lelijinių (Liliaceae) šeimos augalai. Auginamos tik kelios rūšys, išsiskiriančios dekoratyvumu. Nereiklios. Auginamos šviesiame šešėlyje arba šešėlingose vietose, kur […]

KIAULIAUOGĖ (Solanum)

Uosialapė kiauliauogė (S. wendlandii) kartais vadinama rojaus gėle arba Kosta Rikos bulve. Laikoma gražiausia laipiojančia rūšimi. Tai iki 5 m, […]

POMIDORAI (Solanum lycopersicum)

Į Europą pomidorai atvežti XVI amžiaus viduryje. Pradžioje tai buvo egzotiški augalai, derantys tik Ispanijoje, Portugalijoje ir Italijoje. Pirmasis juos […]

BAKLAŽANAS (Solanum melongena)

Baklažanas (Solanum melongena) vienmetis bulvinių (Solanaceae) šeimos kiauliauogių (Solanum) genties augalas.Sėklos sėjamos vasarį–kovą. Baklažanai mėgsta šilumą, auga lėtai: jiems geriausia […]

KIAULIAUOGĖ EŽINĖ (Solanum muricatum)

Ežinė kiauliauogė (Solanum muricatum) labiau žinoma kaip pepinas arba melioninė kriaušė. Tai šviesiai geltonas, kartais su violetiniais dryželiais, į pomidorą […]

VALGOMOJI BULVĖ (Solanum tuberosum)

Augindami kelias bulves vazone, atsargų žiemai tikrai nesukaupsime. Bet paruošti skanius pietus šeimai pavyks. Bulvių auginimas induose ir specialiuose maišuose […]

RYKŠTENĖ (Solidago)

Rykštenės – daugiametės astrinių (Asteraceae) šeimos žolės, kartais puskrūmiai. Graižai susitelkę į kekiškus arba šluotelių pavidalo sudėtinius žiedynus. Genčiai priskiriama […]

JAPONINĖ SOFORA (Sophora japonica L.)

Keliasdešimt rūšių vasaržalių ir visžalių medžių, krūmų ir puskrūmių auga viso pasaulio vidutinio ir šilto klimato zonose. Dauguma soforų – […]

LANKSVŪNĖ (Sorbaria (DC.) A. Braun)

Šermukšnialapė lanksvūnė Lietuvoje labai dažna, gauruotąją pamatysime tik botanikos sodų kolekcijose, o kitos dvi rūšys kol kas pas mus neauginamos. […]

ŠERMUKŠNIS (Sorbus L.)

Šiaurės pusrutulyje paplitusi krūmų ir įvairaus aukščio medžių gentis, kurioje – apie  šimtą rūšių. Žiedai balti, vaisiai (maži obuolėliai) oranžiniai, […]

ŠERMUKŠNIAI (Sorbus L.)

Šiaurės pusrutulio vidutinio klimato zonose auga apie 100 šermukšnių rūšių, tarp kurių yra ir krūmų, ir aukštų medžių. Jaunų medžių […]

SORGHASTRUM NUTANS (Sorghastrum nutans)

Iš Tolimųjų Rytų kilęs ir mažai žinomas varpinis augalas. Aukštis siekia 1,6 m. Augalo puošmena – vasaros pabaigoje pasirodančios tamsios rudos, […]

ŠIURPIS ŠAKOTASIS (Sparganium erectum)

Šakotasis šiurpis (Sparganium erectum) – įspūdingiausias šios genties augalas. Užauga 0,3–1,5 m aukščio, pasipuošia siaurais linijiškais lapais. Apskritai visas grožis […]

VĖZDŪNĖ (Spathiphyllum)

Vėzdūnės – puošnūs aroninių (Araceae) šeimos augalai, savaime paplitę drėgnuose Amerikos atogrąžų miškuose. Iš 40 rūšių oranžerijose ir kambariuose pradėtos auginti […]

ŠPINATAI (Spinacia)

Daržiniuose špinatuose (Spinacia oleracea) – jau pamėgtuose balandinių šeimos augaluose – gausu lengvai pasisavinamų angliavandenių, baltymų, mineralinių druskų, kalio, geležies, […]

LANKSVA (Spiraea L.)

Tai apie 80 vasaržalių krūmų rūšių. Žiedai smulkūs, balti arba įvairaus intensyvumo rožiniai, susitelkę į tankius žiedynus. Pavasarį žydi baltažiedės […]

NOTRA (Stachys)

Notros – gausi notrelinių (Lamiaceae) šeimos gentis. Žinoma apie 200 rūšių. Tai vienmetės ir daugiametės žolės, rečiau puskrūmiai. Lietuvoje savaime […]

LEKĖTIS (Staphylea L.)

Aukštoki lapuočiai vasaržaliai krūmai, paplitę vidutinio klimato Šiaurės pusrutulio šalyse. Gerai auga neužmirkusiose, derlingose dirvose, saulėje ar daliniame pavėsyje. Žiemai, […]

STEFANDRA (Stephanandra Sieb. et Zucc.)

Vidutinio aukščio krūmai grakščiomis svyrančiomis šakomis, giliai karpytais arba skiautėtais lapais, smulkiais šviesiais žiedais. Iš keturių stefanadrų rūšių Lietuvos dekoratyviniuose […]

STEFANOTIS (Stephanotis)

Gausiažiedis stefanotis (Stephanotis floribunda) – į vaškuolę panašus vijoklinis augalas. Savo tėvynėje Madagaskare šis augalas užauga iki 5 m aukščio, […]

STEFANOTIS (Stephanotis)

Stefanotis – į vaškuolę panašus vijoklinis augalas, taip pat priklausantis klemalinių (Asclepiadaceae) šeimai. Iš žinomų 16 rūšių kambariuose auginama tik viena […]

AŠUOTĖ (Stipa)

Ašuotės – mūsų patys mėgstamiausi varpiniai augalai. Dažniausiai vidutinio aukščio (0,5-1,2 m), natūraliai auga vidutinio klimato stepių zonoje. Skirstomos į trumpaakuotes […]

AŠUOTĖ DIDŽIOJI (Stipa gigantea)

Pati stambiausia ašuočių rūšis. Vasaros viduryje išleidžia daugybę purių, permatomų šluotelių su 10 cm ilgio akuotais. Pradėjus nokti sėkloms, stiebus […]

AŠTRYS ALAVIJINIS (Stratiotes aloides)

Alavijinis aštrys (Stratiotes aloides) panašus į vandenyje plaukiojančią ananaso viršūnėlę. Kompaktiška siaurų, dantytais kraštais lapų skrotelė kontrastuoja su kitais plūduriuojančiais […]

STRELICIJA (Strelitzia)

Dideli ir puošnūs stelicijinių (Strelitziaceae) šeimos augalai gali atstoti svetainių palmes. 5 strelicijų rūšys natūraliai auga Pietų Afrikoje, dėl ypatingos […]

SUTERA (Sutera)

Sutera cordata įpratome vadinti „bakopa“. Net kataloguose užsienio kalbomis galima rasti pavadinimą Bacopa. Bet, botanikų nuomone, Bacopa – visai kita […]

MEŠKYTĖ (Symphoricorpos Duh.)

Žemi ir vidutinio aukščio vasaržaliai krūmai, auginami dėl gausių puošnių baltų, rausvų ar violetinių uogų. Meškytės gali augti įvairiose dirvose, […]

TAUKĖ (Symphytum)

Taukės – stambūs, šiurkščiai plaukuoti agurklinių (Boraginaceae) šeimos žoliniai augalai. Genčiai priskiriama 17 rūšių. Lietuvoje auga 1 savaiminė rūšis. Taukės […]

LIPŠNIAI (Symplocarpus)

Vieni egzotiškiausių Lietuvoje gerai žiemojančių augalų. Gentį sudaro tik viena rūšis – dvokusis lipšnis (S. foetidus), paplitęs Tolimuosiuose Rytuose. Žydi […]

SINGONIS (Syngonium)

Jei prieš 15–20 metų buvo populiarios kelios singonių rūšys, dabar gėlių augintojai ieško margalapių veislių. Anksčiau dažniausiai augintas paprastasis singonis […]

ALYVA (Syringa L.)

Apie 20 alyvų rūšių savaime paplitusios Rytų Azijoje ir Pietryčių Europoje. Daugelis jų nuo XVI amžiaus auginamos kone viso pasaulio […]

Šiandien

  • Gruodžio 6, penktadienis.
  • Saulė teka 08:25, leidžiasi 15:54.
  • Mėnulis teka 06:56, leidžiasi 15:51.
  • Mėnulis Šaulyje 04.49, dylantis, IV ketvirtis. Delčia lapkričio 30 d.
  • Mikalojus, Bilmantas, Norvydė.
  • Šv. Mikalojus. Arklių diena. Chanukos pradžia
  • Vaisių diena. Tręškite kambarinius vaisinius augalus (citrinmedžius, granatmedžius, ananasus). Sunkus, šlapias, gausus sniegas gali išlaužyti, iškraipyti dekoratyvius spygliuočius. Reikia jį nupurtyti ilga kartimi, apvyniota maišine medžiaga, arba tiesiog pakratyti augalų kamienus. Bent kartą per dvi savaites patikrinkite rūsyje žiemojančius augalus, šakniagumbius, gumbasvogūnius.
  • Žiemą ryto žara aiški prieš šaltį.

Įvykių kalendorius

Populiariausi straipsniai

Apklausa

Ar jau papuošėte kalėdinę eglutę ?

Rezultatai

Kraunasi ... Kraunasi ...

Naujienlaiškio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti Sodo spalvų naujienlaiškį, įrašykite savo el.pašto adresą.

Palaukite...

Dėkojame, kad užsiprenumeravote!

Sekite mus