Palmės – aukštakamieniai medžiai arba bekamieniai krūmai. Lapai vėduokliški. Paplitę pietinėje Šiaurės Amerikos dalyje, Bahamų salose, Didžiosiose ir Mažosiose Antilų salose, […]
Žemenės – žemi vienmečiai, dvimečiai ir daugiamečiai gvazdikinių (Caryophyllaceae) šeimos augalai, sudarantys kupstelius. Iš viso žinoma apie 20 rūšių, dvi […]
Strėlialapė papliauška (Sagittaria sagitifolia) visai kitaip atrodo po vandeniu ir krante. Jei auga upėje ar giliau po vandeniu, pasipuošia siaurais […]
Ilgus dešimtmečius populiarumo neprarandantys augalai – našlaitinės sanpaulijos (Saintpaulia ionantha) veislės. Rytų Afrikoje natūraliai auga 11 sanpaulijų rūšių. Parduotuvėse galima įsigyti […]
Šalavijai – gausiausia notrelinių (Lamiaceae) šeimos gentis. Žinoma apie 700 rūšių, kurios yra vienmečiai, dvimečiai, daugiamečiai žoliniai augalai, puskrūmiai. Lietuvoje […]
Raudonžiedis šalavijas (Salvia splendens) raudonų žiedų viršūnėmis – viena ryškiausių vasarinių gėlių. Užauga iki 20–50 cm aukščio. Dabar yra veislių […]
Santolinos – astrinių (Asteraceae) šeimos gentis. Žinomos 8 rūšys. Tai visžaliai puskrūmiai kvapiomis šaknimis. Auga sausokoje ir sausoje, laidžioje dirvoje, […]
Putokliai – gvazdikinių (Caryophyllaceae) šeimos daugiamečiai, rečiau vienmečiai ir dvimečiai žoliniai augalai ir krūmokšniai. Žiedai gan dideli, susitelkę į žiedynus. […]
Dar visai nesenai barzdūnai (Schizachyrium) gėlininkams buvo labai mažai žinomi augalai. Iš kelių dešimčių barzdūnų rūšių, paplitusių Šiaurės Amerikoje, gėlynuose […]
Ežerinis meldas (Schoenoplectus lacustris, sin. Scirpus lacustris) pakrantėse randamas iki 1–1,5 m gylio vandenyje. Tai 1–2,5 m aukščio apvaliu žaliu […]
Margasis skindapas (S. pictus) kilęs iš Indonezijos. Lapai – trumpakočiai, viršutinėje pusėje tamsiai žali su pilku atspalviu ir išmarginti sidabrinėmis […]
Smulkūs alpinariumų augalai. Labiausiai tinka auginti nedideliuose alpinariumuose. Sodinamas saulėtoje vietoje, laidžioje, lengvoje dirvoje. Žiemoja nepridengtas. Plačiau skaitykite žurnale […]
Valgomoji gelteklė (Scorzonera hispanica) – iki 80–100 cm aukščio daugiametis graižažiedžių šeimos augalas pailgais vilnotais lapais, paplitęs Pietų ir Centrinėje […]
Šilokai – nereiklūs daugiamečiai žoliniai storalapinių (Crassulaceae) šeimos augalai. Sedum genčiai priskiriama apie 500 rūšių. Ne visi šilokai vienodai atsparūs […]
Šilropės – storalapinių (Crassulaceae) šeimos gentis. Sudaro storų pamatinių lapų rozetes, kurios auga į viršų, virsdamos mėsingais žiedynkočiais. Peržydėjus augalams, […]
Pilkšvalapė žilė (Senecio cineraria) žavi pilkais, lyg baltu veltiniu padengtais lapais. Tai – daugiametis, bet šalčiui jautrokas augalas, todėl auginamas […]
Mėlitai (Sesleria) dar viena varpinių augalų gentis, kurios atstovų randama ir laukinėje Lietuvos floroje. Melsvasis mėlitas (S.caerulea) paplitęs šiaurės vakarų […]
Naktižiedės – gvazdikinių (Caryophyllaceae) šeimos gentis. Jai priklauso apie 400 rūšių. Tai vienmečiai, dvimečiai ir daugiamečiai aukštoki žoliniai augalai. Lietuvoje […]
Tai iš Pietų Amerikos, daugiausia Brazilijos, kilę puošnūs augalai. Žinoma apie 20–50 rūšių, bet namuose auginamos tik mišrios stambiažiedės dailiosios […]
Vikšruolės – vilkdalginių (Iridaceae) šeimos gentis. Šie augalai panašūs į vilkdalgius ir kardelius. Literatūroje aprašoma apie 70 rūšių. Jos nereiklios, […]
Smilacinos – lelijinių (Liliaceae) šeimos augalai. Auginamos tik kelios rūšys, išsiskiriančios dekoratyvumu. Nereiklios. Auginamos šviesiame šešėlyje arba šešėlingose vietose, kur […]
Į Europą pomidorai atvežti XVI amžiaus viduryje. Pradžioje tai buvo egzotiški augalai, derantys tik Ispanijoje, Portugalijoje ir Italijoje. Pirmasis juos […]
Baklažanas (Solanum melongena) vienmetis bulvinių (Solanaceae) šeimos kiauliauogių (Solanum) genties augalas.Sėklos sėjamos vasarį–kovą. Baklažanai mėgsta šilumą, auga lėtai: jiems geriausia […]
Ežinė kiauliauogė (Solanum muricatum) labiau žinoma kaip pepinas arba melioninė kriaušė. Tai šviesiai geltonas, kartais su violetiniais dryželiais, į pomidorą […]
Augindami kelias bulves vazone, atsargų žiemai tikrai nesukaupsime. Bet paruošti skanius pietus šeimai pavyks. Bulvių auginimas induose ir specialiuose maišuose […]
Rykštenės – daugiametės astrinių (Asteraceae) šeimos žolės, kartais puskrūmiai. Graižai susitelkę į kekiškus arba šluotelių pavidalo sudėtinius žiedynus. Genčiai priskiriama […]
Šermukšnialapė lanksvūnė Lietuvoje labai dažna, gauruotąją pamatysime tik botanikos sodų kolekcijose, o kitos dvi rūšys kol kas pas mus neauginamos. […]
Šiaurės pusrutulyje paplitusi krūmų ir įvairaus aukščio medžių gentis, kurioje – apie šimtą rūšių. Žiedai balti, vaisiai (maži obuolėliai) oranžiniai, […]
Sorgeniai (Sorghastrum) kol kas dar Lietuvoje mažai žinomi dekoratyviniai augalai. Dažniausiai auginamas iš Šiaurės Amerikos kilęs paprastasis sorgenis (S.nutans). Ši […]
Šakotasis šiurpis (Sparganium erectum) – įspūdingiausias šios genties augalas. Užauga 0,3–1,5 m aukščio, pasipuošia siaurais linijiškais lapais. Apskritai visas grožis […]
Vėzdūnės – puošnūs aroninių (Araceae) šeimos augalai, savaime paplitę drėgnuose Amerikos atogrąžų miškuose. Iš 40 rūšių oranžerijose ir kambariuose pradėtos auginti […]
Tai apie 80 vasaržalių krūmų rūšių. Žiedai smulkūs, balti arba įvairaus intensyvumo rožiniai, susitelkę į tankius žiedynus. Pavasarį žydi baltažiedės […]
Iš šarmotės (Spodiopogon) rūšių auginama tik viena dekokoratyvi sibirinė šarmotė (S.sibiricus), plačiai paplitusi Tolimųjų Rytų šalyse. Ji užauga iki 1,7 […]
Drėbūnai (Sporobolus) dar Lietuvoje retai auginami. Dažniausiai auginamos dvi iš Šiaurės Amerikos kilusios rūšys – Sporobolus airoides ir Sporobolus heterolepis. […]
Notros – gausi notrelinių (Lamiaceae) šeimos gentis. Žinoma apie 200 rūšių. Tai vienmetės ir daugiametės žolės, rečiau puskrūmiai. Lietuvoje savaime […]
Aukštoki lapuočiai vasaržaliai krūmai, paplitę vidutinio klimato Šiaurės pusrutulio šalyse. Gerai auga neužmirkusiose, derlingose dirvose, saulėje ar daliniame pavėsyje. Žiemai, […]
Vidutinio aukščio krūmai grakščiomis svyrančiomis šakomis, giliai karpytais arba skiautėtais lapais, smulkiais šviesiais žiedais. Iš keturių stefanadrų rūšių Lietuvos dekoratyviniuose […]
Gausiažiedis stefanotis (Stephanotis floribunda) – į vaškuolę panašus vijoklinis augalas. Savo tėvynėje Madagaskare šis augalas užauga iki 5 m aukščio, […]
Stefanotis – į vaškuolę panašus vijoklinis augalas, taip pat priklausantis klemalinių (Asclepiadaceae) šeimai. Iš žinomų 16 rūšių kambariuose auginama tik viena […]
Ašuotės (Stipa) būdingi stepių augalai paplitę Europoje, Azijoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje. Europos stepės, kurių natūralių išliko labai mažai, birželio […]
Alavijinis aštrys (Stratiotes aloides) panašus į vandenyje plaukiojančią ananaso viršūnėlę. Kompaktiška siaurų, dantytais kraštais lapų skrotelė kontrastuoja su kitais plūduriuojančiais […]
Dideli ir puošnūs stelicijinių (Strelitziaceae) šeimos augalai gali atstoti svetainių palmes. 5 strelicijų rūšys natūraliai auga Pietų Afrikoje, dėl ypatingos […]
Taukės – stambūs, šiurkščiai plaukuoti agurklinių (Boraginaceae) šeimos žoliniai augalai. Genčiai priskiriama 17 rūšių. Lietuvoje auga 1 savaiminė rūšis. Taukės […]
Vieni egzotiškiausių Lietuvoje gerai žiemojančių augalų. Gentį sudaro tik viena rūšis – dvokusis lipšnis (Symplocarpus foetidus), paplitęs Tolimuosiuose Rytuose. Žydi […]
Jei prieš 15–20 metų buvo populiarios kelios singonių rūšys, dabar gėlių augintojai ieško margalapių veislių. Anksčiau dažniausiai augintas paprastasis singonis […]
Fotonikos diena. Pasaulinė orumo diena. Pasaulinė obuolio diena
Šaknų diena. Sodinkite česnakus. Imkite derlių. Galima genėti vaismedžius, vaiskrūmius. Ruoškite kompostą, žemės mišinius. Kovokite su žemėje besiveisiančiais kenkėjais. Grėbkite lapus. Kaskite vaistinių augalų šaknis (vėlyvą vakarą ar anksti ryte). Galima raugti kopūstus.
