Maklėjos – aguoninių (Papaveraceae) šeimos augalai, iš pirmo žvilgsnio nieko bendro neturintys su aguonomis. Gentyje dvi rūšys, dažniausiai auginama viena […]
Vienmetis (mūsų klimato sąlygomis), dvimetis, daugiametis žolinis augalas. Tinka pomidorų, bulvių, ankštinių daržovių sriuboms, padažams, mišrainėms su dešra ir žuvimi, […]
Dedešvos – dedešvinių (Malvaceae) šeimos vienmetės ir daugiametės žolės su stačiais, kai kada prie pamatų sumedėjusiais stiebais. Žiedai pavieniai arba […]
Marantos – daugiamečiai žoliniai augalai su stačiais arba kylančiais ūgliais ir gumbiškai sustorėjusiomis šaknimis. Lapai ištisiniai, ovalūs arba lancetiški, dažnai išmarginti […]
Mascarena (syn. Hyophorbe) Šios palmės – neaukšti (1,5-7 m aukščio) vienanamiai augalai. Kamienai verpstės arba butelio formos. Lapai plunksniški. Žiedynas susiformuoja […]
Aguonaičiai – aguoninių (Papaveraceae) šeimos augalai. Genčiai priskiriamos apie 45 rūšys vienmečių, dvimečių ir daugiamečių augalų. Paplitusios Azijoje: Kinijoje, Nepale, […]
Mažai žinomos melastominių (Melastomataceae) šeimos medinilių gentis gan gausi (400 rūšių), bet oranžerijose ir namuose auginama tik puikioji medinilė (Medinilla […]
Dauguma striepsnių – vidutinio aukščio augalai, užaugantys iki 0,6–1 m. Lietuvoje savaime auga tik nusvirusioji striepsnė (M. nutans). Geriausiai auga […]
Daugiametis žolinis augalas. Tinka pomidorų sriubai, likeriams, padažams ir užpilams, lapinėms ir agurkų salotoms, veršienos patiekalams, varškei ir sūriui su […]
Mėtos – daugiametės, rečiau vienmetės žolės iš notrelinių (Lamiaceae) šeimos. Stipriai kvepia. Lapai priešiniai. Žiedai smulkūs, susitelkę į menturius, gali […]
Daugiametis žolinis augalas. Tinka žalumynų ir bulvių sriuboms, padažams, vaisių, agurkų ir morkų salotoms, jūros žuviai, avienai, ėrienai, daržovių sultims, […]
Trilapis puplaiškis (Menyanthes trifoliata) labai dekoratyvus mūsų krašto augalas. Lapai ilgakočiai, trilapiai, o žiedynas – tanki kekė iš 10–30 baltų […]
Mertenzijos – tai dažniausiai nedideli augalai, auginami alpinariumuose. Dauguma rūšių melsvais lapais. Pačius ryškiausius mėlynus lapus turi Mertensia asiatica. Geriausiai […]
Šios dvi gentys dažnai painiojamos arba miltoniopsių gentis visai neišskiriama ir visos šios orchidėjos vadinamos miltonijomis. Miltoniopsių žiedai panašūs į […]
Puikūnai – bervidinių (Scrophulariaceae) šeimos žoliniai augalai. Žiedai pavieniai, lapų pažastyse, dažnai sudaro retus kekiškus žiedynus. Genčiai priklauso 120–150 rūšių. […]
Tai vieni gražiausių varpinių augalų, gerai augančių ir žiemojančių Lietuvoje. Žinomos kelios rūšys: M. floridulus, M. oligostachyus, M. sachariflorus, M. […]
Tai labai grakštus augalas, palankiomis sąlygomis užaugantis iki 2,5 m aukščio. Skirtingai nuo kitų varpinių augalų, melvinių stiebai neturi bamblių. […]
Monardos – notrelinių (Lamiaceae) šeimos augalai. Genčiai priklauso 12–20 rūšių, tarp jų yra ir vienmečių, ir daugiamečių. Visos monardos, palietus […]
Valgomus vaisius subrandina nuostabioji monstera (Monstera deliciosa Liebm.) – gerai žinomas aroninių (Araceae) šeimos kambarinis augalas. Jos tėvynė – drėgni […]
Šilkmedžiai dažniausiai auginami kaip maži dekoratyviniai medeliai arba krūmai. Bet balti, raudoni arba beveik juodi šilkmedžių vaisiai (1–3 cm ilgio, […]
Miulenbekija tik prieš kelis metus pasirodė parduotuvėse ir tapo labiau mėgstama floristų, nei kambarinių gėlių augintojų. Parduodama M. compexa, kilusi […]
Parduotuvėse galima įsigyti vazonėliuose pasodintų šluotelinių murėjų (Murraya paniculata (L.) Jack, syn M. exotica L.). Tai rūtinių (Rutaceae) šeimos augalai, […]
Neužmirštuolės – ežeininių (Boraginaceae) šeimos vienmečiai, dvimečiai ir daugiamečiai žoliniai augalai. Gentyje – apie 30 rūšių; Lietuvoje savaime auga 7 […]
Daugiametis žolinis augalas. Lapais galima paskaninti konservuojamą maistą, žuvies patiekalus, aromatizuoti gėrimus, likerius, brendį. Lapų ir nesunokusių sėklų dedama į […]
Mėnulis Žuvyse 18:33, pilnėjantis, II ketvirtis. Priešpilnis rugsėjo 24 d.
Saliamonas, Tautvydas, Vaclovas (Vacys), Vientautė
Vilniaus įkūrėjo, Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino diena. Pasaulinė pasiutligės diena. Tuskulėnų aukų atminimo diena.
Lapų diena. Palanku augalus laistyti, purkšti, sėti sideratus, sėti, sodinti, pikuoti lapines daržoves, veją. Šią dieną nupjauta žolė greitai ataugs ir bus tanki. Grėbkite lapus, kraukite kompostą. Ypač gerai ieškoti vandens, kasti, valyti šulinį. Negalima ravėti, genėti vaismedžių, krūmų, konservuoti, sandėliuoti daržovių.
Jeigu rudenį lauke karvės pėda pilna vandens, kitais metais lauk gero derliaus.
