Europoje sėjamosios salotos (Lactuca sativa) auginamos nuo XVI amžiaus. Anksčiau augintos tik lapinės salotos, o štai dabar itin populiarios, ištisus […]
Ilgmoliūgiai (Lagenaria siceraria) gali augti ilgi kaip gyvatės arba būti kriaušės, butelio, raukšlėto moliūgo formos. Sėklos sėjamos balandį, o pasibaigus […]
Dar vadinamas kiškio uodegėle. Tai vienas populiariausių vienmečių varpinių augalų. Užauga 15–60 cm aukščio. Šluotelės labai tankios, 1,5–4 cm ilgio. […]
Šie verbeninių (Verbenaceae) šeimos krūmai kurį laiką buvo primiršti, bet vėl pardėtos auginti naujos veislės, ypač pamėgtos svyrančios. Amerikos atogrąžose […]
Pelėžirnių gentyje nemažai dekoratyvių vienmečių ir daugiamečių augalų. Žinoma apie 180 rūšių, Lietuvoje natūraliai auga 13. Pelėžirniai vertinami kaip dekoratyvūs ir […]
Kvapusis pelėžirnis (Lathyrus odoratus) darželiuose auginamas labai seniai. Jis nuostabiai kvepia, todėl niekada nepraranda savo populiarumo. Užauga iki 2 m aukščio (išskyrus […]
Kilnusis lauramedis (Laurus nobilis L.) auginamas labai plačiai. Senovės Graikijoje ir senovės Romoje laikytas šventu augalu, naudotas atliekant daugybę ritualų. […]
Šio augalo paplitimo arealas apima arktinę Europos, Azijos ir Amerikos zoną. Lietuvoje savaiminis, itin dažnas užpelkėjusiuose pušynuose. Šakotas krūmokšnis išauga […]
Levisijos – portulakinių (Portulacaceae) šeimos gentis. Žinoma apie 20 rūšių. Lietuvoje savo sode jų turi retas augintojas. Tai visžaliai augalėliai, […]
Smiltyninė rugiaveidė (Leymus arenarius) – apie 1-1,2 m aukščio augalas melsvais lapais, natūraliai augantis Lietuvos pajūryje. Auginamas saulėtoje vietoje, nes […]
Lijatrių gentis priskiriama astrinių (Asteraceae) šeimai. Žinomos 32 rūšys; Lietuvos soduose, gėlynuose dažniausiai auginamos 3–4 rūšys. Tai puošnūs, neseniai auginami […]
Nekarpomas paprastasis ligustras (Ligustrum vulgare) auga 2–5 m aukščio plačiai išsišakojusiu krūmu. Žydi liepos mėn. Smulkūs balkšvi žiedai susitelkę nedidelėmis […]
Karpytalapis kermėkas (Limonium sinuatum) atrodo labai spalvingas, bet tas grožis – spalvoti taurėlapiai, supantys mažus baltus žiedelius. Taurėlapiai gali būti mėlyni, […]
Linų gentis priklauso lininių (Linaceae) šeimai. Žinoma apie 200 rūšių. Tai vienmečiai ir daugiamečiai augalai, turintys plonus, tvirtus, kartais sumedėjusius […]
Sapindinių (Sapindaceae) šeimos augalai daugiausia paplitę atogrąžose ir paatogrąžiuose. Kininiai ličiai (Litchi chinensis (Gaertn.) Sonn.) savaime auga Pietų Kinijoje. Jie […]
Medžiai išauga iki 20-25 m aukščio. Kamienai randuoti arba padengti nukritusių lapų makštimis, viršūnėje – didelė laja. Lapai vėduokliški, apvalūs, suskaldyti […]
Lobelijos – lobelijinių (Lobeliaceae) šeimos sausumos ir vandens augalai. Daugiausia žoliniai, yra vienmečių ir daugiamečių. Gentyje – apie 400 rūšių. […]
Paprastoji lobelija (Lobelia erinus) daug metų nepraranda populiarumo. Kompaktiškų veislių lobelijos (grupė Compacta) užauga iki 10–15 cm aukščio gausiai šakotais kereliais, […]
Pajūrinė lobuliarija (Lobularia maritima) – nedidelis smulkiažiedis augalas. Žiedeliai skleidžia stiprų medaus kvapą. Stiebeliai užauga iki 10–30 cm aukščio, gausiai […]
Lietuvoje, soduose, galima pamatyti labai įvairios išvaizdos valgomųjų sausmedžių krūmų. Tai suprantama – jų kilmė labai skirtinga. Brandus krūmas užauga […]
Darželinė blizgė (Lunaria annua) liaudiškai vadinama pinigėliais. Tikrai į pinigus panašios vėlų rudenį išsiaižiusių jų ankštarėlių skaidrios pertvaros. Šakoti stiebai […]
Lubinai – pupinių (Fabaceae) šeimos vienmečiai ir daugiamečiai augalai puošniais žiedynais. Žinoma apie 200 rūšių. Gerai auga saulėtoje, nevėjuotoje vietoje, […]
Didesniuose alpinariumuose galima auginti Lychnis flos-jovis ‘Nana’ arba L. viscaria ‘Plena’. Mažiems alpinariumams geriausiai tinka Lychnis alpina ir įvairios jos […]
Smaliukės – neaukšti daugiamečiai gvazdikinių (Caryophyllaceae) šeimos augalai. Stiebai statūs, su lapų skrotelėmis pamatuose. Lapai linijiški arba lancetiški, smailūs. Iš […]
Gamtoje niekas nekreipia dėmesio į šlapiose pievose, pakrantėse prie žemės prigludusią šliaužiančiąją šilingę (Lysimachia nummularia). Kas kita – soduose auginama ryškiai […]
Žiedų diena. Tinkama diena persodinti vazoninius augalus, tręšti, kad gausiai žydėtų. Sėkite gūžines salotas daigams. Netinkama diena karpyti gyvatvores, laistyti.
Jei pavasarį bent penkiolika rytų šąla, bus graži vasara.
