Radijolės – šilokams giminingi augalai. Geriausiai žinoma Rhodiola rosea, dažnai vadinama aukso šaknimi. Rh. crassipes, Rh. integrifolia, Rh. kirilowii ir […]
Nemažai ragilių veislių kilusios iš Pietų Afrikoje augančių daugiamečių rūšių. Tik paprastoji ragilė (D. barberae) yra trumpaamžė vienmetė gėlė. Ragilės […]
Genčiai priskiriama apie 60 rūšių. Natūralių augaviečių yra Indokinijoje, Indonezijoje, Filipinuose. Pavadinimas kilęs nuo graikų kalbos žodžių paphos – „sala […]
Raktažolės dažniausiai parduodamos kaip sezoninės, „vienkartinės“ gėlės. Nors raktažolinių (Primulaceae) šeimoje raktažolių yra virš 500 rūšių, tik 3 auginamos vazonėliuose. […]
Paprastasis rambutanas (Nephelium lappaceum L.) – sapindinių (Sapindaceae) šeimai priklausantis medis, paplitęs Azijos atogrąžose ir auginamas kitose tokio pat klimato […]
Ramondos – gesnerinių (Gesneriaceae) šeimos kiliminiai augalai. Stiebų pamatinėse dalyse išauga tankios, tvirtos visžalių lapų skrotelės. Žiedai pavieniai arba susitelkę […]
Rapipalmės – krūmiškos palmės su plonais lyg bambuko stiebais, padengtais tinkliškais plaušais. Lapai vėduokliški, nedideli, suskaidyti į 5-10 dalių. Auga Kinijoje […]
Nors gėlynuose galima auginti ir Lietuvos pievose gausiai augančias paprastąsias rasakilas (Alchemilla vulgaris), plačiau auginamos tik kelios introdukuotos rūšys. Dažniausiai […]
Dideliems alpinariumams labiau tinka tokios stambesnės rūšys, kaip Alchemilla mollis, A. xantochlora, mažiems – A. alpina. Pastaroji išauga tik iki […]
Kartais alpinariumuose sodinama Lietuvoje augančio paprastojo raudonėlio (Origanum vulgare) žemaūgė forma ‘Compactum’. Tačiau pačios gražiausios raudonėlių rūšys auga Viduržemio jūros […]
Raudonžiedės pupelės (Phaseolus cocineus) kažkodėl dažniau laikomos gėlėmis nei daržovėmis. Plačiai įsigalėjo nuomonė, kad jos yra nuodingos. Iš dalies tai […]
Tai gausi gentis: apie 450 raugerškių rūšių paplitusios visuose žemynuose, išskyrus Australiją. Raugerškiai – vasaržaliai arba visžaliai krūmai paprastais lapais, […]
Daugiau kaip 400 rūšių raugerškiai natūraliai paplitę Šiaurės pusrutulio vidutinio klimato šalyse, Šiaurės Afrikoje ir Pietų Amerikoje. Tai vasaržaliai arba […]
Raugerškinių augalų šeima (Berberidaceae Juss.) nėra labai gausi. Jai priklauso 15 genčių su 570 rūšių. „Liūto dalis“ atitenka raugerškiams (Berberis […]
Rausvasis sausutis (Rhodanthe chlorocephala ssp. rosea, sin. Helipterum roseum, Acroclinium roseum) kilęs iš Pietvakarių Australijos. Yra nemažai veislių, kurių augalų […]
Reinutrės – rūgtinių (Polygonaceae) šeimos augalai, anksčiau vadinti rūgtimis, bet neseniai išskirti į atskirą gentį. Užauga aukšti, primena krūmus. Gerai […]
Valgomuosius ridikėlius (Raphanus sativus) pasėti galima labai anksti – vos tik sušyla šiltnamio žemė. Nesibaiminkite permainingų pavasario orų: ridikėliai nebijo […]
Rodžersijos (Rodgersia) – uolaskėlinių (Saxifragaceae) šeimos augalai iš Rytų Azijos. Gentyje – 6 rūšys. Palyginti nauji augalai gėlynuose, bet dėl […]
Rudbekijos – astrinių (Asteraceae) šeimos gentis. Yra dvimečių, vienmečių ir daugiamečių augalų. Jų tėvynė – Šiaurės Amerika. Rudbekijos gerai auga […]
Rudgrūdėlės – bastutinių (Brassicaceae) šeimos augalai. Gentyje – apie 30 rūšių. Tai vienmečiai ir daugiamečiai žoliniai augalai, kartais puskrūmiai. Gerai […]
Paprastoji rugiagėlė (C. cyanus), pasisėjusi javų laukuose, ne visada laikoma piktžole. O įvairių spalvų pilnaviduriais žiedeliais pasipuošusias rugiagėles gėlynuose auginti […]
Apie 1–1,2 m aukščio augalas melsvais lapais, natūraliai augantis Lietuvos pajūryje. Auginamas saulėtoje vietoje, nes pavėsyje pažaliuoja lapai. Vasaros pradžioje […]
Rausvosios rūgštynės (Rumex sanguineus ssp.sanguineus) lapkočiai ir lapų gyslos tamsiai raudoni. Gražiausiai atrodo lapų skrotelė iki žydėjimo. Žalsvi žiedynai neišvaizdūs, […]
Rykštenės – daugiametės astrinių (Asteraceae) šeimos žolės, kartais puskrūmiai. Graižai susitelkę į kekiškus arba šluotelių pavidalo sudėtinius žiedynus. Genčiai priskiriama […]
Iš Šiaurės Amerikos kilusi daugiamečių sorų rūšis. Užauga iki 1,5-1,7 m aukščio. Lapai svyrantys, rudenį gražiai pagelsta. Pražysta vasaros pabaigoje. […]
Lapų diena. Tinkamas metas laistyti augalus, purkšti, tręšti, grėbti lapus, krauti kompostą. Nurinkite nukritusius lapus nuo besidriekiančių spygliuočių šakelių, nes po ilgesnio laiko pagels spygliai. Juos galima palikti po lapuočiais krūmais, ant gebenių, žiemių, pachisandrų. Iki pavasario lapai suirs ir virs trąšomis. Nepalanku genėti vaismedžius, krūmus, konservuoti, sandėliuoti daržoves.
Kraunasi ...
