Azijoje, Pietų Europoje ir Šiaurės Amerikoje natūraliai augantys vasaržaliai bei visžaliai, dažnai dygliuoti medžiai ir krūmai. Žiedai smulkūs, dažniausiai kvapūs, […]
Bandreniai (Echinops) – aukštoki, iki 1,5 m siekiantys augalai, tarp kitų gėlių išsiskiria savotiškais rutuliškais žiedynais. Dažniausiai auginami žydrasis (E. […]
Genčiai priklauso kelios dešimtys krūmų bei mažų medelių, savaime augančių Pietų Europoje, Azijoje, Šiaurės Amerikoje. Daugumos žilakrūmių lapai sidabro atspalvio, […]
Augalai dažnai dygliuoti, jauni stiebai ir lapai daugiau ar mažiau padengti sidabriniais arba rudais žvyneliais. Žiedai dažnai kvapūs, medingi, nedideli, […]
Eleuterokoko genčiai priklauso apie 30 rūšių vasaržalių, dažnai dygliuotų krūmų, paplitusių Rytų ir Pietryčių Azijoje. Dauguma jų anksčiau buvo laikomi […]
Apie 1–1,2 m aukščio augalas melsvais lapais, natūraliai augantis Lietuvos pajūryje. Auginamas saulėtoje vietoje, nes pavėsyje pažaliuoja lapai. Vasaros pradžioje […]
Apie 1-1,2 m aukščio augalas melsvais lapais, natūraliai augantis Lietuvos pajūryje. Auginamas saulėtoje vietoje, nes pavėsyje pažaliuoja lapai. Vasaros pradžioje […]
Nedideli pavėsių augalai, kilę iš Pietų Europos, Azijos kalnų bei Tolimųjų Rytų, kur randama pati didžiausia epimedžių įvairovė. Dažniausiai gėlynuose […]
Užauga 50–70 cm aukščio. Šluotelės plačiai išsiskleidusios, sudarytos iš labai smulkių varpučių su ilgais koteliais, paprastos struktūros. Žiedynai dedami į […]
Auginamas pavasarinis erantis (E. hyemalis (L.) Salisb.) – nelabai paplitusi ankstyvo pavasario gėlė. Pražysta tirpstant sniegui – kovo pabaigoje – […]
Lietuvoje auginama gan dažnai. Tai vidutinio derlingumo ir drėgnumo, rūgščių (pH 5–7) durpingų ir smėlingų vietų augalai, pakenčiantys kalkingą dirvožemį. […]
Šiušelės labiau žinomos kaip aukštaūgiai, gausiai žydintys augalai. Tačiau yra daug smulkių kalnų rūšių, labai tinkamų alpinariumams. Vienos iš gražesnių […]
Šį erškėtinių (Rosaceae) šeimos augalą galima pamatyti ir botanikos sodų, ir mėgėjų kolekcijose. Japoninė lokva (Eriobotrya japonica (Thunb.) Lindl.) dar […]
Lietuvoje paplitęs Erodium cicutarium – vienmetė piktžolė. Alpinariumuose aptinkamos rūšys dažniausiai kilusios iš Pietų Europos kalnų. Pas mus gali žiemoti […]
Sėjamoji gražgarstė (Eruca sativa) – Lietuvoje vis populiarėjanti lapinių salotų rūšis. Europoje ji vertinama dėl pikantiško skonio, primenančio žemės riešutus […]
Geltonžiedės ešolcijos (Eschscholzia californica) dažnai vadinamos kaliforninėmis auguonomis. Jas auginti labai lengva. Žiedus sudaro keturi vainiklapiai. Rūšinių augalų jie būna […]
Grakštuoliai – svogūniniai amarilinių (Amaryllidaceae) šeimos augalai, kartais dar vadinami Amazonės lelijomis. 10 grakštuolių rūšių natūraliai auga Pietų Amerikoje. Baltažiedis […]
Genčiai priklauso daugiau kaip pusantro šimto rūšių, savaime augančių visuose žemynuose, išskyrus Pietų Ameriką. Tai nedideli medeliai, įvairaus aukščio vasaržaliai […]
Tarp daugelio kemerų (Eupatorium) rūšių veislių yra keletas margais bei spalvotais lapais. Veislės Eupatorium rugosum ‘Chocolate’ lapai šokolado spalvos. Geriausiai […]
Šie įspūdingi gencijoninių (Gentianaceae) šeimos augalai kilę iš Šiaurės Amerikos – Kolorado, Teksaso, Nebraskos valstijų. Gal todėl pirmasis lietuviškas vardas […]
Lapų diena. Tinkamas metas laistyti augalus, purkšti, tręšti, grėbti lapus, krauti kompostą. Nurinkite nukritusius lapus nuo besidriekiančių spygliuočių šakelių, nes po ilgesnio laiko pagels spygliai. Juos galima palikti po lapuočiais krūmais, ant gebenių, žiemių, pachisandrų. Iki pavasario lapai suirs ir virs trąšomis. Nepalanku genėti vaismedžius, krūmus, konservuoti, sandėliuoti daržoves.
Kraunasi ...
