• birželio 9 d., Penktadienis
Paieška pagal lietuvišką pavadinimą: A Ą B C Č D E F G H I J K L M N O P R S Š T U V X Z Ž
Paieška pagal lotynišką pavadinimą: A B C D E F G H I Y J K L M N O P Q R S T U W X Z Ž

Paieška augalų enciklopedijoje

BANDRENIS (Echinops)

Bandreniai (Echinops) – aukštoki, iki 1,5 m siekiantys augalai, tarp kitų gėlių išsiskiria savotiškais rutuliškais žiedynais. Dažniausiai auginami žydrasis (E. […]

ECHINOPSIS (Echinopsis)

Gentis, aprašyta 1837 m., vardą gavo iš graikiško žodžio echinos – ežys. Manoma, kad gamtoje auga 128 rūšys ir natūralūs hibridai, […]

ŽILAKRŪMIS (Elaeagnus L.)

Genčiai priklauso kelios dešimtys krūmų bei mažų medelių, savaime augančių Pietų Europoje, Azijoje, Šiaurės Amerikoje. Daugumos žilakrūmių lapai sidabro atspalvio, […]

ŽILAKRŪMIAI (Elaeagnus L.)

Augalai dažnai dygliuoti, jauni stiebai ir lapai daugiau ar mažiau padengti sidabriniais arba rudais žvyneliais. Žiedai dažnai kvapūs, medingi, nedideli, […]

Varnauogė juodoji (Empetrum nigrum)

Varnauogės paplitusios Vidurio ir Rytų Europoje, Sibire, Rytų Azijoje ir Šiaurės Amerikoje. Lietuvoje auga aukštapelkėse, drėgnuose pušynuose. Krūmokšnis panašus į […]

EFEDRA (Ephedra)

Šie spygliuočiams giminingi krūmai neturi nei lapų, nei spyglių. Dauguma rūšių užauga iki 1 m ir aukštesni, todėl tinka tik […]

EPIDENDRAS (Epidendrum)

Pavadinimas kilęs nuo graikų kalbos žodžių epi – „ant“ ir dendron – „medis“. Auga Amerikos atogrąžų ir paatogrąžių klimato juostose […]

Epimedžiai (Epimedium)

Epimedžiai (Epimedium) – nedideli pavėsių augalai, kilę iš Pietų Europos, Azijos kalnų bei Tolimųjų Rytų, kur randama pati didžiausia epimedžių […]

LAPENIS (Epiphyllum)

Gentis aprašyta 1812 m. Vardas išduoda, kad puošnūs žiedai pražysta ant lapų. Iš tikrųjų tai pakitę stiebai, forma panašūs į […]

SUKILIS (Epipremnum)

Tai labai artima skindapams gentis, pagrindinis jų skiriamasis bruožas yra tik sėklų skaičius. Tačiau, kadangi šie augalai namuose nežydi ir […]

Erantis (Eranthis Salisb)

Auginamas pavasarinis erantis (E. hyemalis (L.) Salisb.) – nelabai paplitusi ankstyvo pavasario gėlė. Pražysta tirpstant sniegui – kovo pabaigoje – […]

Erika pavasarinė (Erica carnea)

Savaime paplitusi Centrinėje Europoje, centrinėje ir rytinėje Alpių dalyje. Lietuvoje auginama gan dažnai. Krūmokšnis yra gulsčias pagalviškas, iki 20 cm […]

ŠIUŠELĖS (Erigeron)

Šiušelės labiau žinomos kaip aukštaūgiai, gausiai žydintys augalai. Tačiau yra daug smulkių kalnų rūšių, labai tinkamų alpinariumams. Vienos iš gražesnių […]

LOKVA JAPONINĖ (Eriobotrya japonica)

Šį erškėtinių (Rosaceae) šeimos augalą galima pamatyti ir botanikos sodų, ir mėgėjų kolekcijose. Japoninė lokva (Eriobotrya japonica (Thunb.) Lindl.) dar […]

Švyliai (Eriophorum)

Švyliai (Eriophorum) iš tolo žavi baltais pūkuotais vaisynais. Lietuvoje auga 4 švylių rūšys, 2 iš jų – labai dažnai įvairiose […]

DALGUTIS (Erodium)

Lietuvoje paplitęs Erodium cicutarium – vienmetė piktžolė. Alpinariumuose aptinkamos rūšys dažniausiai kilusios iš Pietų Europos kalnų. Pas mus gali žiemoti […]

SĖJAMOJI GRAŽGARSTĖ (Eruca sativa)

Sėjamoji gražgarstė (Eruca sativa) – Lietuvoje vis populiarėjanti lapinių salotų rūšis. Europoje ji vertinama dėl pikantiško skonio, primenančio žemės riešutus […]

ZUNDOS (Eryngium)

Alpinariumuose galima sodinti ir kai kurias zundų rūšis. Tam geriausiai tinka žemesnės rūšys, kaip Eryngium alpinum, E. bourgatii ir E. […]

GRAKŠTUOLIS (Eucharis)

Grakštuoliai – svogūniniai amarilinių (Amaryllidaceae) šeimos augalai, kartais dar vadinami Amazonės lelijomis. 10 grakštuolių rūšių natūraliai auga Pietų Amerikoje. Baltažiedis […]

Ožekšnis vijoklinis (Euonymus fortunei)

Vijoklinio ožekšnio tėvynė – Kinija. Lietuvos sodybose jis yra dažnas. Krūmas – 0,3–0,5 m aukščio, pažeme besidriekiančiomis šakomis. Gali augti […]

Ožekšnis žemasis (Euonymus nanus )

Žemojo ožekšnio tėvynė – Rytų Europa, Kaukazas, Rytų Turkestanas iki Vakarų Kinijos. Lietuvoje retokas, auginamas botanikos soduose, pavienėse sodybose. Krūmas […]

KEMERAS (Eupatorium)

Tarp daugelio kemerų (Eupatorium) rūšių veislių yra keletas margais bei spalvotais lapais. Veislės Eupatorium rugosum ‘Chocolate’ lapai šokolado spalvos. Geriausiai […]

KARPAŽOLĖ (Euphorbia)

Karpažolių yra labai daug ir be galo įvairių – šioje karpažolinių (Euphorbiaceae) šeimos gentyje net 2000 rūšių. Namuose be sukulentinių […]

EUSTOMA (Eustoma)

Šie įspūdingi gencijoninių (Gentianaceae) šeimos augalai kilę iš Šiaurės Amerikos – Kolorado, Teksaso, Nebraskos valstijų. Gal todėl pirmasis lietuviškas vardas […]

EUTERPE (Euterpe)

Euterpe – retai auginama palmių gentis. Augalai siekia iki 25 m aukščio. Kamieno storis – iki 20 cm. Pietų Amerikoje šios palmės […]

EGZOCHORDOS (Exochorda Lindl.)

Genčiai priklauso 4 natūralios rūšys, kilusios iš Kinijos ir kitų Centrinės Azijos regionų, ir viena hibridinė. Visos egzochordos gana panašios […]

Šiandien

  • Birželio 9 d., penktadienis
  • Saulė teka 04:44, leidžiasi 21:53
  • Mėnulis teka 01:52, leidžiasi 10:39
  • Mėnulis Žuvyse 13:14, dylantis, III ketvirtis. Pilnatis birželio 4 d.
  • Gintas, Gintė, Vitalija, Felicijus, Felicijonas
  • Lapų diena.Galima laistyti, purkšti augalus, genėti gyvatvores, sėti žoles, ravėti, tręšti. Naikinkite pelėsius. Nerekomenduojama sėti, sodinti daržovių, gėlių, krauti šieno, nuimti derliaus, jo sandėliuoti ir konservuoti.

Populiariausi straipsniai

Sekite mus

Naujienlaiškio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti Sodo spalvų naujienlaiškį, įrašykite savo el.pašto adresą.

Palaukite...

Dėkojame, kad užsiprenumeravote!

Apklausa

Ar daigus jau perkėlėte į nešildomą šiltnamį?

Įvykių kalendorius