Azijoje, Pietų Europoje ir Šiaurės Amerikoje natūraliai augantys vasaržaliai bei visžaliai, dažnai dygliuoti medžiai ir krūmai. Žiedai smulkūs, dažniausiai kvapūs, […]
Dygliavaisis virkštenis (Echinocystis lobata) jau savaime plinta paupiuose ir pamiškėse, todėl nebėra laikomas vertingu augalu. Tačiau jis – nereiklus ir […]
Bandreniai (Echinops) – aukštoki, iki 1,5 m siekiantys augalai, tarp kitų gėlių išsiskiria savotiškais rutuliškais žiedynais. Dažniausiai auginami žydrasis (E. […]
Genčiai priklauso kelios dešimtys krūmų bei mažų medelių, savaime augančių Pietų Europoje, Azijoje, Šiaurės Amerikoje. Daugumos žilakrūmių lapai sidabro atspalvio, […]
Augalai dažnai dygliuoti, jauni stiebai ir lapai daugiau ar mažiau padengti sidabriniais arba rudais žvyneliais. Žiedai dažnai kvapūs, medingi, nedideli, […]
Eleuterokoko genčiai priklauso apie 30 rūšių vasaržalių, dažnai dygliuotų krūmų, paplitusių Rytų ir Pietryčių Azijoje. Dauguma jų anksčiau buvo laikomi […]
Varnauogės paplitusios Vidurio ir Rytų Europoje, Sibire, Rytų Azijoje ir Šiaurės Amerikoje. Lietuvoje auga aukštapelkėse, drėgnuose pušynuose. Krūmokšnis panašus į […]
Auginamas pavasarinis erantis (E. hyemalis (L.) Salisb.) – nelabai paplitusi ankstyvo pavasario gėlė. Pražysta tirpstant sniegui – kovo pabaigoje – […]
Savaime paplitusi Centrinėje Europoje, centrinėje ir rytinėje Alpių dalyje. Lietuvoje auginama gan dažnai. Krūmokšnis yra gulsčias pagalviškas, iki 20 cm […]
Šiušelės labiau žinomos kaip aukštaūgiai, gausiai žydintys augalai. Tačiau yra daug smulkių kalnų rūšių, labai tinkamų alpinariumams. Vienos iš gražesnių […]
Šį erškėtinių (Rosaceae) šeimos augalą galima pamatyti ir botanikos sodų, ir mėgėjų kolekcijose. Japoninė lokva (Eriobotrya japonica (Thunb.) Lindl.) dar […]
Lietuvoje paplitęs Erodium cicutarium – vienmetė piktžolė. Alpinariumuose aptinkamos rūšys dažniausiai kilusios iš Pietų Europos kalnų. Pas mus gali žiemoti […]
Sėjamoji gražgarstė (Eruca sativa) – Lietuvoje vis populiarėjanti lapinių salotų rūšis. Europoje ji vertinama dėl pikantiško skonio, primenančio žemės riešutus […]
Geltonžiedės ešolcijos (Eschscholzia californica) dažnai vadinamos kaliforninėmis auguonomis. Jas auginti labai lengva. Žiedus sudaro keturi vainiklapiai. Rūšinių augalų jie būna […]
Grakštuoliai – svogūniniai amarilinių (Amaryllidaceae) šeimos augalai, kartais dar vadinami Amazonės lelijomis. 10 grakštuolių rūšių natūraliai auga Pietų Amerikoje. Baltažiedis […]
Žemojo ožekšnio tėvynė – Rytų Europa, Kaukazas, Rytų Turkestanas iki Vakarų Kinijos. Lietuvoje retokas, auginamas botanikos soduose, pavienėse sodybose. Krūmas […]
Tarp daugelio kemerų (Eupatorium) rūšių veislių yra keletas margais bei spalvotais lapais. Veislės Eupatorium rugosum ‘Chocolate’ lapai šokolado spalvos. Geriausiai […]
Šie įspūdingi gencijoninių (Gentianaceae) šeimos augalai kilę iš Šiaurės Amerikos – Kolorado, Teksaso, Nebraskos valstijų. Gal todėl pirmasis lietuviškas vardas […]
Genčiai priklauso 4 natūralios rūšys, kilusios iš Kinijos ir kitų Centrinės Azijos regionų, ir viena hibridinė. Visos egzochordos gana panašios […]
Šiandien
Rugsėjo 19, sekmadienis.
Saulė teka 06:59, leidžiasi 19:25.
Mėnulis teka 19:32, leidžiasi 04:21.
Mėnulis Žuvyse, pilnėjantis, II ketvirtis. Priešpilnis rugsėjo 13 d.
Arnulfas, Girvinas, Vilhelmina (Vilė), Vytė
Lapų diena. Palanki diena augalus laistyti, purkšti, sėti, sodinti, pikuoti lapines daržoves, pasodinti įsišaknijusius ūglius, veją. Grėbkite lapus, kraukite kompostą. Ypač gera diena ieškoti vandens, kasti, valyti šulinį. Negalima ravėti, genėti vaismedžių, krūmų, konservuoti, sandėliuoti daržovių.
