• rugsėjo 17 d., Antradienis
Paieška pagal lietuvišką pavadinimą: A Ą B C Č D E F G H I J K L M N O P R S Š T U V X Z Ž
Paieška pagal lotynišką pavadinimą: A B C D E F G H I Y J K L M N O P Q R S T U W X Z Ž

Paieška augalų enciklopedijoje

BANDRENIS (Echinops)

Bandreniai (Echinops) – aukštoki, iki 1,5 m siekiantys augalai, tarp kitų gėlių išsiskiria savotiškais rutuliškais žiedynais. Dažniausiai auginami žydrasis (E. […]

ECHINOPSIS (Echinopsis)

Gentis, aprašyta 1837 m., vardą gavo iš graikiško žodžio echinos – ežys. Manoma, kad gamtoje auga 128 rūšys ir natūralūs hibridai, […]

ŽILAKRŪMIS (Elaeagnus L.)

Genčiai priklauso kelios dešimtys krūmų bei mažų medelių, savaime augančių Pietų Europoje, Azijoje, Šiaurės Amerikoje. Daugumos žilakrūmių lapai sidabro atspalvio, […]

ŽILAKRŪMIAI (Elaeagnus L.)

Augalai dažnai dygliuoti, jauni stiebai ir lapai daugiau ar mažiau padengti sidabriniais arba rudais žvyneliais. Žiedai dažnai kvapūs, medingi, nedideli, […]

Varnauogė juodoji (Empetrum nigrum)

Varnauogės paplitusios Vidurio ir Rytų Europoje, Sibire, Rytų Azijoje ir Šiaurės Amerikoje. Lietuvoje auga aukštapelkėse, drėgnuose pušynuose. Krūmokšnis panašus į […]

EFEDRA (Ephedra)

Šie spygliuočiams giminingi krūmai neturi nei lapų, nei spyglių. Dauguma rūšių užauga iki 1 m ir aukštesni, todėl tinka tik […]

EPIDENDRAS (Epidendrum)

Pavadinimas kilęs nuo graikų kalbos žodžių epi – „ant“ ir dendron – „medis“. Auga Amerikos atogrąžų ir paatogrąžių klimato juostose […]

Epimedžiai (Epimedium)

Epimedžiai (Epimedium) – nedideli pavėsių augalai, kilę iš Pietų Europos, Azijos kalnų bei Tolimųjų Rytų, kur randama pati didžiausia epimedžių […]

LAPENIS (Epiphyllum)

Gentis aprašyta 1812 m. Vardas išduoda, kad puošnūs žiedai pražysta ant lapų. Iš tikrųjų tai pakitę stiebai, forma panašūs į […]

SUKILIS (Epipremnum)

Tai labai artima skindapams gentis, pagrindinis jų skiriamasis bruožas yra tik sėklų skaičius. Tačiau, kadangi šie augalai namuose nežydi ir […]

Erantis (Eranthis Salisb)

Auginamas pavasarinis erantis (E. hyemalis (L.) Salisb.) – nelabai paplitusi ankstyvo pavasario gėlė. Pražysta tirpstant sniegui – kovo pabaigoje – […]

Erika pavasarinė (Erica carnea)

Savaime paplitusi Centrinėje Europoje, centrinėje ir rytinėje Alpių dalyje. Lietuvoje auginama gan dažnai. Krūmokšnis yra gulsčias pagalviškas, iki 20 cm […]

ŠIUŠELĖS (Erigeron)

Šiušelės labiau žinomos kaip aukštaūgiai, gausiai žydintys augalai. Tačiau yra daug smulkių kalnų rūšių, labai tinkamų alpinariumams. Vienos iš gražesnių […]

LOKVA JAPONINĖ (Eriobotrya japonica)

Šį erškėtinių (Rosaceae) šeimos augalą galima pamatyti ir botanikos sodų, ir mėgėjų kolekcijose. Japoninė lokva (Eriobotrya japonica (Thunb.) Lindl.) dar […]

Švyliai (Eriophorum)

Švyliai (Eriophorum) iš tolo žavi baltais pūkuotais vaisynais. Lietuvoje auga 4 švylių rūšys, 2 iš jų – labai dažnai įvairiose […]

DALGUTIS (Erodium)

Lietuvoje paplitęs Erodium cicutarium – vienmetė piktžolė. Alpinariumuose aptinkamos rūšys dažniausiai kilusios iš Pietų Europos kalnų. Pas mus gali žiemoti […]

SĖJAMOJI GRAŽGARSTĖ (Eruca sativa)

Sėjamoji gražgarstė (Eruca sativa) – Lietuvoje vis populiarėjanti lapinių salotų rūšis. Europoje ji vertinama dėl pikantiško skonio, primenančio žemės riešutus […]

ZUNDOS (Eryngium)

Alpinariumuose galima sodinti ir kai kurias zundų rūšis. Tam geriausiai tinka žemesnės rūšys, kaip Eryngium alpinum, E. bourgatii ir E. […]

GRAKŠTUOLIS (Eucharis)

Grakštuoliai – svogūniniai amarilinių (Amaryllidaceae) šeimos augalai, kartais dar vadinami Amazonės lelijomis. 10 grakštuolių rūšių natūraliai auga Pietų Amerikoje. Baltažiedis […]

Ožekšnis vijoklinis (Euonymus fortunei)

Vijoklinio ožekšnio tėvynė – Kinija. Lietuvos sodybose jis yra dažnas. Krūmas – 0,3–0,5 m aukščio, pažeme besidriekiančiomis šakomis. Gali augti […]

Ožekšnis žemasis (Euonymus nanus )

Žemojo ožekšnio tėvynė – Rytų Europa, Kaukazas, Rytų Turkestanas iki Vakarų Kinijos. Lietuvoje retokas, auginamas botanikos soduose, pavienėse sodybose. Krūmas […]

KEMERAS (Eupatorium)

Tarp daugelio kemerų (Eupatorium) rūšių veislių yra keletas margais bei spalvotais lapais. Veislės Eupatorium rugosum ‘Chocolate’ lapai šokolado spalvos. Geriausiai […]

KARPAŽOLĖ (Euphorbia)

Karpažolių yra labai daug ir be galo įvairių – šioje karpažolinių (Euphorbiaceae) šeimos gentyje net 2000 rūšių. Namuose be sukulentinių […]

EUSTOMA (Eustoma)

Šie įspūdingi gencijoninių (Gentianaceae) šeimos augalai kilę iš Šiaurės Amerikos – Kolorado, Teksaso, Nebraskos valstijų. Gal todėl pirmasis lietuviškas vardas […]

EUTERPE (Euterpe)

Euterpe – retai auginama palmių gentis. Augalai siekia iki 25 m aukščio. Kamieno storis – iki 20 cm. Pietų Amerikoje šios palmės […]

EGZOCHORDOS (Exochorda Lindl.)

Genčiai priklauso 4 natūralios rūšys, kilusios iš Kinijos ir kitų Centrinės Azijos regionų, ir viena hibridinė. Visos egzochordos gana panašios […]

Šiandien

  • Rugsėjo 16, pirmadienis.
  • Saulė teka 06:53, leidžiasi 19:33.
  • Mėnulis teka 19:17, leidžiasi 03:47.
  • Mėnulis Žuvyse 12:39, pilnėjantis, II ketvirtis. Priešpilnis rugsėjo 11 d.
  • Liudmila, Kornelijus, Edita, Rimgaudas, Gediminas, Jogintė, Kamilė
  • Tarptautinė ozono sluoksnio apsaugos diena.
  • Lapų diena. Palanki diena augalus laistyti, purkšti, persodinti prieskonines daržoves į vazonėlius, sėti ir pjauti veją. Grėbkite lapus. Kraukite kompostą. Ypač gerai yra ieškoti vandens, kasti, valyti šulinius. Nerekomenduojama konservuoti, sandėliuoti daržovių, džiovinti žolelių ir daržovių, naikinti drėgmės ir pelėsių patalpose.
  • Ratilas apie mėnulį – bus vėjas.

Populiariausi straipsniai

Sekite mus

Naujienlaiškio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti Sodo spalvų naujienlaiškį, įrašykite savo el.pašto adresą.

Palaukite...

Dėkojame, kad užsiprenumeravote!

Apklausa

Kaip gaunate „Sodo spalvas“?

Įvykių kalendorius