• sausio 20 d., Pirmadienis
Didelis baneris puslapio viršuje
Paieška pagal lietuvišką pavadinimą: A Ą B C Č D E F G H I J K L M N O P R S Š T U V X Z Ž
Paieška pagal lotynišką pavadinimą: A B C D E F G H I Y J K L M N O P Q R S T U W X Z Ž

Paieška augalų enciklopedijoje

PACHISANDRA (Pachysandra)

Šis puskrūmis išauga iki 20 cm aukščio, su pažeme besidriekiančiais storokais stiebeliais. Ūgliai ir šakelės pliki. Mėgsta derlingą, normalaus drėgnumo […]

PACHYSTACHYS (Pachystachys)

Pachystachys lutea – daugiau kaip 1 m aukščio užaugantis puskrūmis. Žiedynai ūglių viršūnėse išauga vasarą. Jie statūs, apie 10 cm […]

IEVOS (Padus Mill.)

Šiaurės pusrutulio vidutinio klimato zonoje paplitę medžiai arba aukšti krūmai. Lapai pražanginiai, paprasti, elipsės formos, kiaušiniški, atvirkščiai kiaušiniški ar lancetiški. […]

BIJŪNAS (Paeonia)

Pagal botanikos sistemą bijūnai priklauso bijūninių (Paeoniaceae) šeimai ir bijūnų (Paeonia) genčiai. Šiuo metu genčiai priklauso 50 rūšių bei jų […]

SORA RYKŠTĖTOJI (Panicum virgatum)

Išvesta 15 veislių. Jos skiriasi aukščiu, lapų spalva. ‘Blue Tower’ – melsvais, ‘Rotstrahlbuch’ – rudenį paraustančiais lapais. Nereiklus ir gerai […]

RYKŠTĖTOJI SORA (Panicum virgatum)

Iš Šiaurės Amerikos kilusi daugiamečių sorų rūšis. Užauga iki 1,5-1,7 m aukščio. Lapai svyrantys, rudenį gražiai pagelsta. Pražysta vasaros pabaigoje. […]

AGUONA (Papaver)

Aguonos – aguoninių (Papaveraceae) šeimos vienmečiai, dvimečiai ir daugiamečiai augalai. Genčiai priklauso 90–100 rūšių; Lietuvoje savaime auga 5. Soduose auginamos […]

RAIBUOLĖ (Paphiopedilum)

Genčiai priskiriama apie 60 rūšių. Natūralių augaviečių yra Indokinijoje, Indonezijoje, Filipinuose. Pavadinimas kilęs nuo graikų kalbos žodžių paphos – „sala […]

VYNVYTIS (Parthenocissus)

Lietuvoje dažnas – tik penkialapis vynvytis (P. quinquefolia), nors pasaulyje žinoma apie 10 rūšių. Tai labai ištverminga ir aukšta liana, […]

PASIFLORA (Passiflora)

Tai vieni gražiausiai žydinčių kambarinių vijoklinių augalų. Pasiflorų jų vardu pavadintoje pasiflorinių (Passifloraceae) šeimoje yra net 500 rūšių. Be to, […]

PELARGONIJA (Pelargonium)

Ši snaputinių (Geraniaceae) gentis dažnai painiojama su tikraisiais snapučiais. Pietų Afrikoje randama apie 350 pelargonijų rūšių, bet parduotuvėse prekiaujama tik […]

PELTIFILIUS (Peltiphyllum)

Peltifiliai – uolaskėlinių (Saxifragaceae) šeimos daugiamečiai stambūs žoliniai augalai. Gentyje – tik 1 rūšis – skydinis peltifilius (P. peltatum, syn. […]

SORUOLĖ (Penisetum)

Didelė gentis, paplitusi beveik visuose žemynuose, paprastai paatogrąžio arba atogrąžų klimato zonose. Kai kurios rūšys pas mus auginamos kaip vienmetės. […]

SORUOLĖS (Penisetum)

Didelė gentis, paplitusi beveik visuose žemynuose, paprastai paatogrąžio arba atogrąžų klimato zonose. Kai kurios rūšys pas mus auginamos kaip vienmetės. […]

PENSTEMONAS (Penstemon)

Penstemonai – bervidinių (Scrophulariaceae) šeimos augalai. Gentis gana gausi, žinoma apie 300 rūšių. Žiedai varpelių formos, stiebų viršūnėse, sudaro kekes […]

PERSĖJA AMERIKINĖ (Persea americana)

Persėjos (Persea Mill.) – visžaliai lauramedinių (Lauraceae) šeimos medžiai ir krūmai. Paplitę Šiaurės ir Pietų Amerikoje, viena rūšis auga Kanarų […]

ŠAUKŠTIS (Petasites)

Šaukščiai – astrinių (Asteceae) šeimos daugiametės žolės stambiais pamatiniais lapais, storais, šakotais šakniastiebiais. Genčiai priskiriama apie 20 rūšių; Lietuvoje auga […]

PETRAŽOLĖ SĖJAMOJI (Petroselinum crispum)

Dvimetis žolinis augalas. Tinka visoms sūrioms sriuboms, sultiniams, mišrainėms, kiaušinių patiekalams, žuviai, kiaulienai, jautienai, veršienai, keptai ir virtai paukštienai, visiems […]

Petunijos (Petunia)

Petunijos – labai didelė gėlių grupė. Pietų Amerikoje auga 35 rūšių laukinės petunijos, o šių gėlių, auginamų mūsų balkonuose ir […]

FALENOPSIS (Phalaenopsis)

Šios genties augalai – favoritai tarp kambarinių orchidėjų. Jų auginama nepaprastai daug ir įvairių. Gamtoje falenopsių yra 40-70 rūšių, jie paplitę […]

RAUDONŽIEDĖ PUPELĖ (Phaseolus cocineus)

Raudonžiedės pupelės (Phaseolus cocineus) kažkodėl dažniau laikomos gėlėmis nei daržovėmis. Plačiai įsigalėjo nuomonė, kad jos yra nuodingos. Iš dalies tai […]

DARŽINĖ PUPELĖ (Phaseolus vulgaris)

Pasaulyje žinoma apie 20 pupelių rūšių. Mes dažniausiai auginame daržines pupeles (Phaseolus vulgaris). Jos skirstomos į šparagines ir gliaudomąsias, vijoklines […]

JAZMINAS (Philadelphus L.)

Daugiausia vasaržaliai krūmai besilupančia stiebų žieve, sveikais priešiniais lapais, baltais kvapiais žiedais iš keturių vainiklapių. Žydi vasaros pradžioje apie 3 […]

FILODENDRAS (Philodendron)

Filodendrai – didelė (skirtingais duomenimis – nuo 300 iki 700 rūšių) aroninių augalų gentis. Dauguma jų – vijokliniai ir laipiojantys […]

GUMBENĖ (Phlomis)

Gumbenės – notrelinių (Lamiaceae) šeimos daugiametės gan stambios arba vidutinio aukščio žolės, rečiau puskrūmiai arba krūmai. Žiedai susitelkę į tankius […]

FLIOKSAS (Phlox)

Flioksai – palemoninių (Polemoniaceae) šeimos daugiamečiai arba vienmečiai augalai, kartais puskrūmiai. Stiebai statūs, kylantys, šliaužiantys. Žiedai taisyklingi, stambūs, su giliomis […]

Flioksas vienametis (Phlox drummondii)

Vienametis flioksas (Phlox drummondii) ir jo hibridai žydi ilgai ir gausiai. Augalai užauga iki 15–50 cm aukščio. Žiedai apie 1 cm skersmens, sutelkti […]

FINIKINĖ PALMĖ (Phoenix)

Finikinės palmės išauga aukštos arba žemos, su plunksniškų lapų laja viršūnėje. Kamienas vienas arba keli. Žiedynai pažastiniai. Visos rūšys – […]

FOTINIJA RYTINĖ (Photinia villosa)

Dekoratyvios, nesunkiai dauginamos ir auginamos fotinijos Lietuvos želdynuose gana retos.   Apie 40 fotinijų rūšių paplitusios Himalajuose, Rytų ir Pietryčių […]

NENDRĖ PAPRASTOJI (Phragmites australis)

Paprastoji nendrė (Phragmites australis) vienas dažniausių ežerų, tvenkinių, lėtai tekančių upių pakrančių augalų. Sudaro didelius sąžalynus. Stiebas auga iki 2–4 […]

KRYŽMENIS (Phuopsis)

Kryžmeniai – raudinių (Rubiaceae) šeimos atstovai. Gentyje 1 rūšis. Žydi vasarą. Šie daugiamečiai žoliniai augalai sudaro kilimus, labai tinka alpinariumams. […]

DUMPLŪNĖ (Physalis)

Dumplūnės – bulvinių (Solanaceae) šeimos daugiametės, rečiau vienmetės žolės. Žiedai trumpakočiai, lapų pažastyse po vieną. Taurelės išauga, smarkiai išsipučia ir […]

FIZOSTEGIJA (Physostegia)

Gentyje tik viena rūšis – Physostegia virginiana . Jos margalapė veislė – ‘Variegata’ turi lapus su baltu apvadu. Visos fizostegijos […]

PŪSTATAURIS (Physostegia)

Pūstatauriai – notrelinių (Lamiaceae) šeimos daugiamečiai žoliniai augalai. Auginami saulėtoje, atviroje vietoje arba šviesiame pusšešėlyje. Tinka trąši, derlinga, net sunki […]

GLAUDENĖ (Phyteuma)

Alpinariumams tinka visų rūšių glaudeniai. Dauguma jų – vidutinio dydžio augalai (40–70 cm aukščio) mėlynais arba violetiniais, kartais baltais žiedais. […]

FITOLAKA (Phytolacca)

Šiai fitolakinių šeimos genčiai priklauso 35 rūšys, bet soduose auginama tik viena – amerikinė fitolaka (P. americana). Tai stambus daugiametis žolinis […]

EGLĖ (Picea A. Dietr.)

Iš kelių dešimčių eglių rūšių, paplitusių beveik visame Šiaurės pusrutulyje, spalvingų veislių gausumu išsiskiria paprastoji, baltoji ir dygioji. Dažniausiai tai […]

PAPRASTOJI EGLĖ (Picea abies)

Lietuvoje daug kur auginamos vidutinio aukščio ir aukštos paprastosios eglės (Picea abies) gyvatvorės. Tikriausiai taip yra todėl, kad nesunku įsigyti […]

EGLĖ PAPRASTOJI (Picea abies)

Paprastoji eglė (Picea abies (L.) Karst.) – iki 30–50 m aukščio medis. Laja plačiai kūgiška. Pagrindinės šakos yra daugiau ar […]

BEREINUTIS (Pieris)

Tankūs visžaliai žemi arba vidutinio aukščio krūmai. Smulkūs balti žiedai susitelkę šluotelėse, žydi balandžio, gegužės mėnesį. Lapai pailgai kiaušiniški arba […]

PUŠIS (Pinus L.)

Tarp daugiau kaip šimto pušų rūšių ir poros šimtų veislių spalvingų augalų nedaug. Dauguma pušų – dideli medžiai, bet želdynuose […]

ŽIRNIAI (Pisum sativum)

Žirnių (Pisum sativum) yra įvairių: ankstyvesnių ir vėlyvesnių, aukštaūgių ir žemesnių, gausia lapija ir belapių (lapai virtę kibiais ūseliais). Pagal […]

GYSLOTIS (Plantago)

Gysločių gentyje mažai dekoratyvių rūšių. Pati gražiausia – Plantago nivalis, kilusi iš Ispanijos kalnų. Tinka tik mažiems alpinariumams. Iš prie […]

PLAČVARPIS (Platycodon)

Plačvarpiai – katilėlinių (Campanulaceae) šeimos augalai. Panašūs į katilėlius, todėl su jais kartais yra painiojami. Plačvarpis sodinamas saulėtoje, bet nelabai […]

PĖDLAPIS (Podophyllum)

Pėdlapiai yra raugerškinių (Berberidaceae) šeimos daugiamečiai žoliniai augalai. Gentyje – 5 rūšys. Šie augalai dekoratyvūs išlieka nuo ankstyvo pavasario iki […]

PALEMONAS (Polemonium)

Palemonai – palemoninių (Polemoniaceae) šeimos daugiamečiai, rečiau vienmečiai žoliniai augalai. Lapai neporiškai plunksniški, žiedai varpiški. Įvairių autorių duomenimis, gentyje yra […]

BALTAŠAKNĖ (Polygonatum)

Baltašaknės – lelijinių (Liliaceae) šeimos daugiamečiai žoliniai augalai. Šakniastiebiai stori, balti, randuoti. Gentyje – apie 30 rūšių; Lietuvoje natūraliai auga […]

RŪGTIS (Polygonum)

Rūgtinių (Polygonaceae) šeimos rūgčių gentis gausi – jai priskiriama apie 200 rūšių. Tai vienmetės ir daugiametės žolės, rečiau puskrūmiai ir […]

SIDABRAŽOLĖ (Potentilla)

Sidabražolės – erškėtinių (Rosaceae) šeimos daugiamečiai žoliniai augalai ir krūmai. Gentyje yra apie 300 rūšių. Žiedai taisyklingi, pavieniai arba sudaro […]

KRŪMINĖ SIDABRAŽOLĖ (Potentilla fructicosa)

Daili krūmų forma ir ilgas žydėjimas būdingi sidabrakrūmiams, arba krūminėms sidabražolėms (Potentilla fruticosa). Išvesta veislių įvairiausių spalvų ir atspalvių žiedais. […]

RAKTAŽOLĖ (Primula)

Raktažolinių Primulaceae šeimos gentis yra labai gausi – žinoma apie 500–600 įvairių rūšių. Dekoratyviomis laikoma apie 200 iš jų. Toli […]

RAKTAŽOLĖ (Primula)

Raktažolės dažniausiai parduodamos kaip sezoninės, „vienkartinės“ gėlės. Nors raktažolinių (Primulaceae) šeimoje raktažolių yra virš 500 rūšių, tik 3 auginamos vazonėliuose. […]

JUODGALVĖ (Prunella)

Juodgalvės – notrelinių (Lamiaceae) šeimos augalai. Gentyje – tik 5 rūšys. Lietuvoje pievose dažna paprastoji juodgalvė (P. vulgaris), žydinti violetiniais […]

KAUKAZINĖ SLYVA (Prunus cerasifera)

Pačios aukščiausios (1–2 m ir daugiau) – kaukazinės slyvos (Prunus cerasifera) gyvatvorės. Jomis dažnai apsodinami sodai ir pakelės, nes yra […]

SLYVA (Prunus L.)

Nedideli kartais dygliuoti medeliai arba aukšti krūmai. Lapai paprasti, kiaušiniški, žiedai smulkūs, balti arba rausvi. Geriausiai auga vidutinio derlingumo ir […]

SLYVOS (Prunus L.)

Žemi medeliai arba krūmai, dažnai dygliuoti. Lapai paprasti, elipsės formos, kiaušiniški, atvirkščiai kiaušiniški ar lancetiški. Žiedai balti, pavieniai arba po […]

PERSIKAS (Prunus persica)

Mūsų krašte persiką galima auginti erdviame nešildomame šiltnamyje. Galima pasodinti prie pietinės, pietvakarinės arba vakarinės namo sienos, formuoti plokščią lają […]

GVAJAVA PERUVINĖ (Psidium guajava)

Peruvinė gvajava (Psidium guajava L.) kilusi iš Centrinės Amerikos. Priklauso mirtinių (Myrtaceae) šeimai. Šis medis, dažnai šakotas kaip krūmas, užauga […]

TRILAPĖ PTELIJA (Ptelea trifoliata)

Trilapė ptelija priklauso gausiai rūtinių šeimai (Rutaceae Juss.). Botanikai priskaičiuoja 11 ptelijų rūšių, bet visos ptelijos gana panašios. Tai vasaržaliai […]

PTELIJA TRILAPĖ (Ptelea trifoliata)

Ptelija trilapė Trilapė ptelija priklauso gausiai rūtinių šeimai (Rutaceae Juss.). Botanikai priskaičiuoja 11 ptelijų rūšių, bet visos ptelijos gana panašios […]

PLAUTĖ (Pulmonaria)

Plautės – agurklinių šeimos daugiamečiai žoliniai augalai. Gentyje yra 14 rūšių; Lietuvoje aptinkamos 3 rūšys. Visi augalai apaugę šiurkščiais plaukeliais, […]

ŠILAGĖLĖ (Pulsatilla)

Šilagėlės – labai gražūs vėdryninių (Ranunculaceae) šeimos augalai. Žiedai pavieniai, varpelių formos. Stiebai nešakoti. Pamatinių lapų daug. Žinoma apie 12 […]

GRANATMEDIS PAPRASTASIS (Punica granatum)

Granatmedinių (Punicaceae) šeimos gentyje – tik 2 rūšys. Paprastasis granatmedis (Punica granatum L.) paplitęs Balkanų pusiasalyje, Mažojoje Azijoje, Irane, Kaukaze, […]

Puškinija (Puschkinia Adams)

Dažniausiai auginama scyliažiedė puškinija (P. scilloides Adams). Užauga iki 20 cm aukščio, žiedai po 3-12 kekėse. Kiekvienas žiedas iki 2 […]

DYGLAINĖ (Pyracantha)

Geriausiai tarpsta vidutinio derlingumo ir derlingoje, normalaus drėgnumo kalkingoje (pH 7–9) priemolio dirvoje. Atspari užterštam miestų orui, jautroka ligoms ir […]

KRIAUŠĖS (Pyrus L.)

Europoje, Azijoje ir Šiaurės Afrikoje augantys vasaržaliai medžiai. Iš maždaug 30 kriaušių rūšių Lietuvoje savaime auga viena. Ūgliai neretai dygliuoti. […]

Sekite mus

Šiandien

  • Sausio 20, pirmadienis.
  • Saulė teka 08:28, leidžiasi 16:32.
  • Mėnulis teka 04:12, leidžiasi 12:48.
  • Mėnulis Šaulyje 00:41, dylantis, IV ketvirtis. Delčia sausio 17 d.
  • Fabijonas, Giedrius, Henrikas, Nomeda, Sebastijonas, Skaistė.
  • Vaisių diena. Tręškite daržovių (paprikų, baklažanų, pomidorų) daigus, kambarinius vaisinius augalus (citrinmedžius, granatmedžius, ananasus). Sėkite, sodinkite porus, salierus, svogūnus šildomuose inspektuose ar ant palangės.
  • Kai visas sausis šaltas, amarų nebus.
E-sėklos

Populiariausi straipsniai

Naujienlaiškio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti Sodo spalvų naujienlaiškį, įrašykite savo el.pašto adresą.

Palaukite...

Dėkojame, kad užsiprenumeravote!

Apklausa

Kokius darbus atliekate sausio mėnesį?

Įvykių kalendorius

SS 2