• lapkričio 19 d., Antradienis
Paieška pagal lietuvišką pavadinimą: A Ą B C Č D E F G H I J K L M N O P R S Š T U V X Z Ž
Paieška pagal lotynišką pavadinimą: A B C D E F G H I Y J K L M N O P Q R S T U W X Z Ž

Paieška augalų enciklopedijoje

PACHISANDRA (Pachysandra)

Šis puskrūmis išauga iki 20 cm aukščio, su pažeme besidriekiančiais storokais stiebeliais. Ūgliai ir šakelės pliki. Mėgsta derlingą, normalaus drėgnumo […]

PACHYSTACHYS (Pachystachys)

Pachystachys lutea – daugiau kaip 1 m aukščio užaugantis puskrūmis. Žiedynai ūglių viršūnėse išauga vasarą. Jie statūs, apie 10 cm […]

IEVOS (Padus Mill.)

Šiaurės pusrutulio vidutinio klimato zonoje paplitę medžiai arba aukšti krūmai. Lapai pražanginiai, paprasti, elipsės formos, kiaušiniški, atvirkščiai kiaušiniški ar lancetiški. […]

BIJŪNAS (Paeonia)

Pagal botanikos sistemą bijūnai priklauso bijūninių (Paeoniaceae) šeimai ir bijūnų (Paeonia) genčiai. Šiuo metu genčiai priklauso 50 rūšių bei jų […]

SORA RYKŠTĖTOJI (Panicum virgatum)

Išvesta 15 veislių. Jos skiriasi aukščiu, lapų spalva. ‘Blue Tower’ – melsvais, ‘Rotstrahlbuch’ – rudenį paraustančiais lapais. Nereiklus ir gerai […]

RYKŠTĖTOJI SORA (Panicum virgatum)

Iš Šiaurės Amerikos kilusi daugiamečių sorų rūšis. Užauga iki 1,5-1,7 m aukščio. Lapai svyrantys, rudenį gražiai pagelsta. Pražysta vasaros pabaigoje. […]

AGUONA (Papaver)

Aguonos – aguoninių (Papaveraceae) šeimos vienmečiai, dvimečiai ir daugiamečiai augalai. Genčiai priklauso 90–100 rūšių; Lietuvoje savaime auga 5. Soduose auginamos […]

RAIBUOLĖ (Paphiopedilum)

Genčiai priskiriama apie 60 rūšių. Natūralių augaviečių yra Indokinijoje, Indonezijoje, Filipinuose. Pavadinimas kilęs nuo graikų kalbos žodžių paphos – „sala […]

VYNVYTIS (Parthenocissus)

Lietuvoje dažnas – tik penkialapis vynvytis (P. quinquefolia), nors pasaulyje žinoma apie 10 rūšių. Tai labai ištverminga ir aukšta liana, […]

PASIFLORA (Passiflora)

Tai vieni gražiausiai žydinčių kambarinių vijoklinių augalų. Pasiflorų jų vardu pavadintoje pasiflorinių (Passifloraceae) šeimoje yra net 500 rūšių. Be to, […]

PELARGONIJA (Pelargonium)

Ši snaputinių (Geraniaceae) gentis dažnai painiojama su tikraisiais snapučiais. Pietų Afrikoje randama apie 350 pelargonijų rūšių, bet parduotuvėse prekiaujama tik […]

PELTIFILIUS (Peltiphyllum)

Peltifiliai – uolaskėlinių (Saxifragaceae) šeimos daugiamečiai stambūs žoliniai augalai. Gentyje – tik 1 rūšis – skydinis peltifilius (P. peltatum, syn. […]

SORUOLĖ (Penisetum)

Didelė gentis, paplitusi beveik visuose žemynuose, paprastai paatogrąžio arba atogrąžų klimato zonose. Kai kurios rūšys pas mus auginamos kaip vienmetės. […]

SORUOLĖS (Penisetum)

Didelė gentis, paplitusi beveik visuose žemynuose, paprastai paatogrąžio arba atogrąžų klimato zonose. Kai kurios rūšys pas mus auginamos kaip vienmetės. […]

PENSTEMONAS (Penstemon)

Penstemonai – bervidinių (Scrophulariaceae) šeimos augalai. Gentis gana gausi, žinoma apie 300 rūšių. Žiedai varpelių formos, stiebų viršūnėse, sudaro kekes […]

PERSĖJA AMERIKINĖ (Persea americana)

Persėjos (Persea Mill.) – visžaliai lauramedinių (Lauraceae) šeimos medžiai ir krūmai. Paplitę Šiaurės ir Pietų Amerikoje, viena rūšis auga Kanarų […]

ŠAUKŠTIS (Petasites)

Šaukščiai – astrinių (Asteceae) šeimos daugiametės žolės stambiais pamatiniais lapais, storais, šakotais šakniastiebiais. Genčiai priskiriama apie 20 rūšių; Lietuvoje auga […]

PETRAŽOLĖ SĖJAMOJI (Petroselinum crispum)

Dvimetis žolinis augalas. Tinka visoms sūrioms sriuboms, sultiniams, mišrainėms, kiaušinių patiekalams, žuviai, kiaulienai, jautienai, veršienai, keptai ir virtai paukštienai, visiems […]

PETUNIJA (Petunia)

Petunijos – labai didelė gėlių grupė. Pietų Amerikoje auga 35 rūšių laukinės petunijos, o šių gėlių, auginamų mūsų balkonuose ir […]

FALENOPSIS (Phalaenopsis)

Šios genties augalai – favoritai tarp kambarinių orchidėjų. Jų auginama nepaprastai daug ir įvairių. Gamtoje falenopsių yra 40-70 rūšių, jie paplitę […]

RAUDONŽIEDĖ PUPELĖ (Phaseolus cocineus)

Raudonžiedės pupelės (Phaseolus cocineus) kažkodėl dažniau laikomos gėlėmis nei daržovėmis. Plačiai įsigalėjo nuomonė, kad jos yra nuodingos. Iš dalies tai […]

DARŽINĖ PUPELĖ (Phaseolus vulgaris)

Pasaulyje žinoma apie 20 pupelių rūšių. Mes dažniausiai auginame daržines pupeles (Phaseolus vulgaris). Jos skirstomos į šparagines ir gliaudomąsias, vijoklines […]

JAZMINAS (Philadelphus L.)

Daugiausia vasaržaliai krūmai besilupančia stiebų žieve, sveikais priešiniais lapais, baltais kvapiais žiedais iš keturių vainiklapių. Žydi vasaros pradžioje apie 3 […]

FILODENDRAS (Philodendron)

Filodendrai – didelė (skirtingais duomenimis – nuo 300 iki 700 rūšių) aroninių augalų gentis. Dauguma jų – vijokliniai ir laipiojantys […]

GUMBENĖ (Phlomis)

Gumbenės – notrelinių (Lamiaceae) šeimos daugiametės gan stambios arba vidutinio aukščio žolės, rečiau puskrūmiai arba krūmai. Žiedai susitelkę į tankius […]

FLIOKSAS (Phlox)

Flioksai – palemoninių (Polemoniaceae) šeimos daugiamečiai arba vienmečiai augalai, kartais puskrūmiai. Stiebai statūs, kylantys, šliaužiantys. Žiedai taisyklingi, stambūs, su giliomis […]

FINIKINĖ PALMĖ (Phoenix)

Finikinės palmės išauga aukštos arba žemos, su plunksniškų lapų laja viršūnėje. Kamienas vienas arba keli. Žiedynai pažastiniai. Visos rūšys – […]

FOTINIJA RYTINĖ (Photinia villosa)

Dekoratyvios, nesunkiai dauginamos ir auginamos fotinijos Lietuvos želdynuose gana retos.   Apie 40 fotinijų rūšių paplitusios Himalajuose, Rytų ir Pietryčių […]

NENDRĖ PAPRASTOJI (Phragmites australis)

Paprastoji nendrė (Phragmites australis) vienas dažniausių ežerų, tvenkinių, lėtai tekančių upių pakrančių augalų. Sudaro didelius sąžalynus. Stiebas auga iki 2–4 […]

KRYŽMENIS (Phuopsis)

Kryžmeniai – raudinių (Rubiaceae) šeimos atstovai. Gentyje 1 rūšis. Žydi vasarą. Šie daugiamečiai žoliniai augalai sudaro kilimus, labai tinka alpinariumams. […]

DUMPLŪNĖ (Physalis)

Dumplūnės – bulvinių (Solanaceae) šeimos daugiametės, rečiau vienmetės žolės. Žiedai trumpakočiai, lapų pažastyse po vieną. Taurelės išauga, smarkiai išsipučia ir […]

FIZOSTEGIJA (Physostegia)

Gentyje tik viena rūšis – Physostegia virginiana . Jos margalapė veislė – ‘Variegata’ turi lapus su baltu apvadu. Visos fizostegijos […]

PŪSTATAURIS (Physostegia)

Pūstatauriai – notrelinių (Lamiaceae) šeimos daugiamečiai žoliniai augalai. Auginami saulėtoje, atviroje vietoje arba šviesiame pusšešėlyje. Tinka trąši, derlinga, net sunki […]

GLAUDENĖ (Phyteuma)

Alpinariumams tinka visų rūšių glaudeniai. Dauguma jų – vidutinio dydžio augalai (40–70 cm aukščio) mėlynais arba violetiniais, kartais baltais žiedais. […]

FITOLAKA (Phytolacca)

Šiai fitolakinių šeimos genčiai priklauso 35 rūšys, bet soduose auginama tik viena – amerikinė fitolaka (P. americana). Tai stambus daugiametis žolinis […]

EGLĖ (Picea A. Dietr.)

Iš kelių dešimčių eglių rūšių, paplitusių beveik visame Šiaurės pusrutulyje, spalvingų veislių gausumu išsiskiria paprastoji, baltoji ir dygioji. Dažniausiai tai […]

PAPRASTOJI EGLĖ (Picea abies)

Lietuvoje daug kur auginamos vidutinio aukščio ir aukštos paprastosios eglės (Picea abies) gyvatvorės. Tikriausiai taip yra todėl, kad nesunku įsigyti […]

EGLĖ PAPRASTOJI (Picea abies)

Paprastoji eglė (Picea abies (L.) Karst.) – iki 30–50 m aukščio medis. Laja plačiai kūgiška. Pagrindinės šakos yra daugiau ar […]

BEREINUTIS (Pieris)

Tankūs visžaliai žemi arba vidutinio aukščio krūmai. Smulkūs balti žiedai susitelkę šluotelėse, žydi balandžio, gegužės mėnesį. Lapai pailgai kiaušiniški arba […]

PUŠIS (Pinus L.)

Tarp daugiau kaip šimto pušų rūšių ir poros šimtų veislių spalvingų augalų nedaug. Dauguma pušų – dideli medžiai, bet želdynuose […]

ŽIRNIAI (Pisum sativum)

Žirnių (Pisum sativum) yra įvairių: ankstyvesnių ir vėlyvesnių, aukštaūgių ir žemesnių, gausia lapija ir belapių (lapai virtę kibiais ūseliais). Pagal […]

GYSLOTIS (Plantago)

Gysločių gentyje mažai dekoratyvių rūšių. Pati gražiausia – Plantago nivalis, kilusi iš Ispanijos kalnų. Tinka tik mažiems alpinariumams. Iš prie […]

PLAČVARPIS (Platycodon)

Plačvarpiai – katilėlinių (Campanulaceae) šeimos augalai. Panašūs į katilėlius, todėl su jais kartais yra painiojami. Plačvarpis sodinamas saulėtoje, bet nelabai […]

PĖDLAPIS (Podophyllum)

Pėdlapiai yra raugerškinių (Berberidaceae) šeimos daugiamečiai žoliniai augalai. Gentyje – 5 rūšys. Šie augalai dekoratyvūs išlieka nuo ankstyvo pavasario iki […]

PALEMONAS (Polemonium)

Palemonai – palemoninių (Polemoniaceae) šeimos daugiamečiai, rečiau vienmečiai žoliniai augalai. Lapai neporiškai plunksniški, žiedai varpiški. Įvairių autorių duomenimis, gentyje yra […]

BALTAŠAKNĖ (Polygonatum)

Baltašaknės – lelijinių (Liliaceae) šeimos daugiamečiai žoliniai augalai. Šakniastiebiai stori, balti, randuoti. Gentyje – apie 30 rūšių; Lietuvoje natūraliai auga […]

RŪGTIS (Polygonum)

Rūgtinių (Polygonaceae) šeimos rūgčių gentis gausi – jai priskiriama apie 200 rūšių. Tai vienmetės ir daugiametės žolės, rečiau puskrūmiai ir […]

SIDABRAŽOLĖ (Potentilla)

Sidabražolės – erškėtinių (Rosaceae) šeimos daugiamečiai žoliniai augalai ir krūmai. Gentyje yra apie 300 rūšių. Žiedai taisyklingi, pavieniai arba sudaro […]

KRŪMINĖ SIDABRAŽOLĖ (Potentilla fructicosa)

Daili krūmų forma ir ilgas žydėjimas būdingi sidabrakrūmiams, arba krūminėms sidabražolėms (Potentilla fruticosa). Išvesta veislių įvairiausių spalvų ir atspalvių žiedais. […]

RAKTAŽOLĖ (Primula)

Raktažolinių Primulaceae šeimos gentis yra labai gausi – žinoma apie 500–600 įvairių rūšių. Dekoratyviomis laikoma apie 200 iš jų. Toli […]

RAKTAŽOLĖ (Primula)

Raktažolės dažniausiai parduodamos kaip sezoninės, „vienkartinės“ gėlės. Nors raktažolinių (Primulaceae) šeimoje raktažolių yra virš 500 rūšių, tik 3 auginamos vazonėliuose. […]

JUODGALVĖ (Prunella)

Juodgalvės – notrelinių (Lamiaceae) šeimos augalai. Gentyje – tik 5 rūšys. Lietuvoje pievose dažna paprastoji juodgalvė (P. vulgaris), žydinti violetiniais […]

KAUKAZINĖ SLYVA (Prunus cerasifera)

Pačios aukščiausios (1–2 m ir daugiau) – kaukazinės slyvos (Prunus cerasifera) gyvatvorės. Jomis dažnai apsodinami sodai ir pakelės, nes yra […]

SLYVA (Prunus L.)

Nedideli kartais dygliuoti medeliai arba aukšti krūmai. Lapai paprasti, kiaušiniški, žiedai smulkūs, balti arba rausvi. Geriausiai auga vidutinio derlingumo ir […]

SLYVOS (Prunus L.)

Žemi medeliai arba krūmai, dažnai dygliuoti. Lapai paprasti, elipsės formos, kiaušiniški, atvirkščiai kiaušiniški ar lancetiški. Žiedai balti, pavieniai arba po […]

PERSIKAS (Prunus persica)

Mūsų krašte persiką galima auginti erdviame nešildomame šiltnamyje. Galima pasodinti prie pietinės, pietvakarinės arba vakarinės namo sienos, formuoti plokščią lają […]

GVAJAVA PERUVINĖ (Psidium guajava)

Peruvinė gvajava (Psidium guajava L.) kilusi iš Centrinės Amerikos. Priklauso mirtinių (Myrtaceae) šeimai. Šis medis, dažnai šakotas kaip krūmas, užauga […]

TRILAPĖ PTELIJA (Ptelea trifoliata)

Trilapė ptelija priklauso gausiai rūtinių šeimai (Rutaceae Juss.). Botanikai priskaičiuoja 11 ptelijų rūšių, bet visos ptelijos gana panašios. Tai vasaržaliai […]

PTELIJA TRILAPĖ (Ptelea trifoliata)

Ptelija trilapė Trilapė ptelija priklauso gausiai rūtinių šeimai (Rutaceae Juss.). Botanikai priskaičiuoja 11 ptelijų rūšių, bet visos ptelijos gana panašios […]

PLAUTĖ (Pulmonaria)

Plautės – agurklinių šeimos daugiamečiai žoliniai augalai. Gentyje yra 14 rūšių; Lietuvoje aptinkamos 3 rūšys. Visi augalai apaugę šiurkščiais plaukeliais, […]

ŠILAGĖLĖ (Pulsatilla)

Šilagėlės – labai gražūs vėdryninių (Ranunculaceae) šeimos augalai. Žiedai pavieniai, varpelių formos. Stiebai nešakoti. Pamatinių lapų daug. Žinoma apie 12 […]

GRANATMEDIS PAPRASTASIS (Punica granatum)

Granatmedinių (Punicaceae) šeimos gentyje – tik 2 rūšys. Paprastasis granatmedis (Punica granatum L.) paplitęs Balkanų pusiasalyje, Mažojoje Azijoje, Irane, Kaukaze, […]

Puškinija (Puschkinia Adams)

Dažniausiai auginama scyliažiedė puškinija (P. scilloides Adams). Užauga iki 20 cm aukščio, žiedai po 3-12 kekėse. Kiekvienas žiedas iki 2 […]

DYGLAINĖ (Pyracantha)

Geriausiai tarpsta vidutinio derlingumo ir derlingoje, normalaus drėgnumo kalkingoje (pH 7–9) priemolio dirvoje. Atspari užterštam miestų orui, jautroka ligoms ir […]

KRIAUŠĖS (Pyrus L.)

Europoje, Azijoje ir Šiaurės Afrikoje augantys vasaržaliai medžiai. Iš maždaug 30 kriaušių rūšių Lietuvoje savaime auga viena. Ūgliai neretai dygliuoti. […]

Šiandien

  • Lapkričio 19, antradienis.
  • Saulė teka 07:57, leidžiasi 16:11.
  • Mėnulis teka 15:15, leidžiasi 02:36.
  • Mėnulis Avine, pilnėjantis, II ketvirtis.
  • Dainotas, Matilda, Rimgaudė.
  • Tarptautinė vyrų diena. Tarptautinė tualetų diena
  • Vaisių diena. Galima sėti, sodinti, rinkti derlių, šaldyti vaisius, daržoves, rinkti vaistinius augalus. Rinkite šaltalankių, šermukšnių vaisius. Sukausčius dirvą gruodui, pamulčiuokite svogūnines, kitas daugiametes gėles. Jei nepasodinote žieminių česnakų, kuo greičiau tai padarykite. Iš karto juos užpilkite 5–7 cm storio durpių, pjuvenų ar medžių lapų sluoksniu. Nepalanku tręšti, pradėti džiovinti vaisius, prieskonines žoleles.
  • Jei rudenį gausūs rūkai ir medžiai šerkšnija – kiti metai bus geri.

Įvykių kalendorius

Populiariausi straipsniai

Apklausa

Ar jūsų tvenkinyje ar šulinyje vis dar nusekęs vanduo po vasaros sausros ?

Rezultatai

Kraunasi ... Kraunasi ...

Naujienlaiškio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti Sodo spalvų naujienlaiškį, įrašykite savo el.pašto adresą.

Palaukite...

Dėkojame, kad užsiprenumeravote!

Sekite mus