Vandeninė raivė (Pachira aquatica), daugelyje šalių auginama kaip dekoratyvinis augalas, sodinama vazonuose, o šilto klimato šalyse – sodo žemėje. Sustorėjęs […]
Paprastosios mietveinės tėvynė – Sachalinas, Japonija. Šis puskrūmis išauga iki 20 cm aukščio, su pažeme besidriekiančiais storokais stiebeliais. Ūgliai ir […]
Šiaurės pusrutulio vidutinio klimato zonoje paplitę medžiai arba aukšti krūmai. Lapai pražanginiai, paprasti, elipsės formos, kiaušiniški, atvirkščiai kiaušiniški ar lancetiški. […]
Sorų (Panicum) gentyje keli šimtai vienmečių ir daugiamečių rūšių, paplitusių įvarių žemynų, dažniausiai karšto klimato zonose. Dekoratyviniais tikslais auginamos dvi, […]
Rytinė auguona (Papaver orientale) kilusi iš Kaukazo, Irano, Turkijos, kur auga kalnų šlaituose, 2000–2800 m aukštyje. Stambus, labai ryškus augalas. […]
Genčiai priskiriama apie 60 rūšių. Natūralių augaviečių yra Indokinijoje, Indonezijoje, Filipinuose. Pavadinimas kilęs nuo graikų kalbos žodžių paphos – „sala […]
Tai vieni gražiausiai žydinčių kambarinių vijoklinių augalų. Pasiflorų jų vardu pavadintoje pasiflorinių (Passifloraceae) šeimoje yra net 500 rūšių. Be to, […] (1)
Ši snaputinių (Geraniaceae) gentis dažnai painiojama su tikraisiais snapučiais. Pietų Afrikoje randama apie 350 pelargonijų rūšių, bet parduotuvėse prekiaujama tik […]
Soruolės (Pennisetum) gentyje daug rūšių, tarp jų ir keletas labai dekoratyvių, tačiau Lietuvoje gerai žiemoja tik pašiaušėlinė soruolė (P.alopecuroides) ir […]
Penstemonai – bervidinių (Scrophulariaceae) šeimos augalai. Gentis gana gausi, žinoma apie 300 rūšių. Žiedai varpelių formos, stiebų viršūnėse, sudaro kekes […]
Paprastasis mėlesas natūraliai auga Centrinėje ir Vakarų Azijoje: Turkestane, Afganistane, Irane, Pakistane, ir Tibete. Tai išsišakojęs puskrūmis, siekiantis 0,8-1,2 m […]
Šaukščiai – astrinių (Asteceae) šeimos daugiametės žolės stambiais pamatiniais lapais, storais, šakotais šakniastiebiais. Genčiai priskiriama apie 20 rūšių; Lietuvoje auga […]
Bitinė facelija (Phacelia tanacetifolia) – vienmetis, labai medingas augalas, Auga 30-70 cm aukščio. Stiebai statūs, šakoti. Gausūs lapai plunksniškai suskaldyti, prie stiebo […]
Šios genties augalai – favoritai tarp kambarinių orchidėjų. Jų auginama nepaprastai daug ir įvairių. Gamtoje falenopsių yra 40-70 rūšių, jie paplitę […]
Dryžučių (Phalaris) gentyje yra tik viena rūšis – nendrinis dryžutis (Ph.arundinacea), plačiai išplitęs mūsų šalyje, ypač gausus Nemuno žemupio užliejamose […]
Raudonžiedės pupelės (Phaseolus cocineus) kažkodėl dažniau laikomos gėlėmis nei daržovėmis. Plačiai įsigalėjo nuomonė, kad jos yra nuodingos. Iš dalies tai […]
Pasaulyje žinoma apie 20 pupelių rūšių. Mes dažniausiai auginame daržines pupeles (Phaseolus vulgaris). Jos skirstomos į šparagines ir gliaudomąsias, vijoklines […]
Daugiausia vasaržaliai krūmai besilupančia stiebų žieve, sveikais priešiniais lapais, baltais kvapiais žiedais iš keturių vainiklapių. Žydi vasaros pradžioje apie 3 […]
Kiškiapaparčiai (Phlebodium) – vos kelias rūšis jungianti gentis, artima šertvėms (Polypodium). Vienu metu kiškiapaparčiai ir buvo įtraukti į šertvių gentį. […]
Gumbenės – notrelinių (Lamiaceae) šeimos daugiametės gan stambios arba vidutinio aukščio žolės, rečiau puskrūmiai arba krūmai. Žiedai susitelkę į tankius […]
Flioksai – palemoninių (Polemoniaceae) šeimos daugiamečiai arba vienmečiai augalai, kartais puskrūmiai. Stiebai statūs, kylantys, šliaužiantys. Žiedai taisyklingi, stambūs, su giliomis […]
Vienametis flioksas (Phlox drummondii) ir jo hibridai žydi ilgai ir gausiai. Augalai užauga iki 15–50 cm aukščio. Žiedai apie 1 cm skersmens, sutelkti […]
Dekoratyvios, nesunkiai dauginamos ir auginamos fotinijos Lietuvos želdynuose gana retos. Apie 40 fotinijų rūšių paplitusios Himalajuose, Rytų ir Pietryčių Azijoje. Dauguma […]
Paprastoji nendrė (Phragmites australis) vienas dažniausių ežerų, tvenkinių, lėtai tekančių upių pakrančių augalų. Sudaro didelius sąžalynus. Stiebas auga iki 2–4 […]
Kryžmeniai – raudinių (Rubiaceae) šeimos atstovai. Gentyje 1 rūšis – raudonžiedis kryžmenis (Phuopsis stylosa). Žydi vasarą. Šie daugiamečiai žoliniai augalai […]
Dumplūnės – bulvinių (Solanaceae) šeimos daugiametės, rečiau vienmetės žolės. Žiedai trumpakočiai, lapų pažastyse po vieną. Taurelės išauga, smarkiai išsipučia ir […]
Šiai fitolakinių šeimos genčiai priklauso 35 rūšys, bet soduose auginama tik viena – amerikinė fitolaka (Phytolacca americana). Tai stambus daugiametis žolinis […]
Iš kelių dešimčių eglių rūšių, paplitusių beveik visame Šiaurės pusrutulyje, spalvingų veislių gausumu išsiskiria paprastoji, baltoji ir dygioji. Dažniausiai tai […]
Švelniais pūkeliais padengti salotinės pistijos (Pistia stratiotes) lapai. Tai gan kaprizingas augalėlis, kilęs iš Amerikos atogrąžų. Gerai auga tik šiltą […]
Žirnių (Pisum sativum) yra įvairių: ankstyvesnių ir vėlyvesnių, aukštaūgių ir žemesnių, gausia lapija ir belapių (lapai virtę kibiais ūseliais). Pagal […]
Namuose dažniausiai auginamas elninis plačragis (Platycerium bifurcatum), kilęs iš Rytų Australijos, Javos, Naujosios Gvinėjos ir aplinkinių salų. Skiautiniai lapai horizontalūs […]
Plačvarpiai – katilėlinių (Campanulaceae) šeimos augalai. Panašūs į katilėlius, todėl su jais kartais yra painiojami. Plačvarpis sodinamas saulėtoje, bet nelabai […]
Šilto klimato šalyse jostrai (Plumeria) neretai auginami kaip dekoratyviniai augalai. Kadangi nesunkiai kryžminasi tarpusavyje, sėjimukai gali skirtis nuo motininių augalų. […]
Iš Šiaurės Amerikoje ir Azijoje paplitusių pėdlapių (Podophyllum) rūšių dažniausiai auginamos dvi. Tai himalajinis pėdlapis (P. hexandrum) ir skydinis pėdlapis (P. peltatum). […]
Palemonai – palemoninių (Polemoniaceae) šeimos daugiamečiai, rečiau vienmečiai žoliniai augalai. Lapai neporiškai plunksniški, žiedynai viršūniniai. Įvairių autorių duomenimis, gentyje yra nuo […]
Baltašaknės – lelijinių (Liliaceae) šeimos daugiamečiai žoliniai augalai. Šakniastiebiai stori, balti, randuoti. Gentyje – apie 30 rūšių; Lietuvoje natūraliai auga […]
Plūduriuojančioji plūdė (Potamogeton natans) – su dailiais kiaušiniškais 8–12 cm ilgio ir 4–5 cm pločio plūduriuojančiais lapais. Jie subtiliai kontrastuoja […] (1)
Sidabražolės – erškėtinių (Rosaceae) šeimos daugiamečiai žoliniai augalai ir krūmai. Gentyje yra apie 300 rūšių. Žiedai taisyklingi, pavieniai arba sudaro […]
Daili krūmų forma ir ilgas žydėjimas būdingi sidabrakrūmiams, arba krūminėms sidabražolėms (Potentilla fruticosa). Išvesta veislių įvairiausių spalvų ir atspalvių žiedais. […]
Raktažolės dažniausiai parduodamos kaip sezoninės, „vienkartinės“ gėlės. Nors raktažolinių (Primulaceae) šeimoje raktažolių yra virš 500 rūšių, tik 3 auginamos vazonėliuose. […]
Skėstašakės (kaukazinės) slyvos (Prunus cerasifera) gyvatvorės – vienos aukščiausių. Jomis dažnai apsodinami sodai ir pakelės, nes yra pigios ir visiems […]
Žemi medeliai arba krūmai, dažnai dygliuoti. Lapai paprasti, elipsės formos, kiaušiniški, atvirkščiai kiaušiniški ar lancetiški. Žiedai balti, pavieniai arba po […]
Mūsų krašte persiką galima auginti erdviame nešildomame šiltnamyje. Galima pasodinti prie pietinės, pietvakarinės arba vakarinės namo sienos, formuoti plokščią lają […]
Trilapė ptelija priklauso gausiai rūtinių šeimai (Rutaceae Juss.). Botanikai iš viso priskaičiuoja 11 ptelijų rūšių, bet visos ptelijos gana panašios. […]
Pūkuotasis uodegažiedis (Ptilotus exaltatus) yra vienmetis arba trumpaamžis daugiametis augalas. Užauga 25-40 cm aukščio krūmeliais. Žiedai smulkūs, bet žiedynai – […]
Plautės – agurklinių šeimos daugiamečiai žoliniai augalai. Gentyje yra 14 rūšių; Lietuvoje aptinkamos 3 rūšys. Visi augalai apaugę šiurkščiais plaukeliais, […]
Šilagėlės – labai gražūs vėdryninių (Ranunculaceae) šeimos augalai. Žiedai pavieniai, varpelių formos. Stiebai nešakoti. Pamatinių lapų daug. Žinoma apie 12 […]
Granatmedinių (Punicaceae) šeimos gentyje – tik 2 rūšys. Paprastasis granatmedis (Punica granatum L.) paplitęs Balkanų pusiasalyje, Mažojoje Azijoje, Irane, Kaukaze, […]
Raudonvaisės dyglainės tėvynė – Italija, Mažoji Azija. Lietuvoje retoka, auginama botanikos soduose ir sodininkų mėgėjų sodybose. Krūmas – 1,5–2,5(4) m […]
Europoje, Azijoje ir Šiaurės Afrikoje augantys vasaržaliai medžiai. Iš maždaug 30 kriaušių rūšių Lietuvoje savaime auga viena. Ūgliai neretai dygliuoti. […]
Šiandien
Vasario 17 d., pirmadienis
Saulė teka 07:36, leidžiasi 17:31
Mėnulis teka 23:28, leidžiasi 08:44
Mėnulis Svarstyklėse, dylantis, III ketvirtis. Pilnatis vasario 12 d.