Augalų enciklopedija - Sodo spalvos

Raivė vandeninė (Pachira aquatica)

Vandeninė raivė (Pachira aquatica), daugelyje šalių auginama kaip dekoratyvinis augalas, sodinama vazonuose, o šilto klimato šalyse – sodo žemėje. Sustorėjęs […]

Mietveinė paprastoji (Pachysandra terminalis)

Paprastosios mietveinės tėvynė – Sachalinas, Japonija. Šis puskrūmis išauga iki 20 cm aukščio, su pažeme besidriekiančiais storokais stiebeliais. Ūgliai ir […]

Žvakūnė geltonoji (Pachystachys)

Geltonoji žvakūnė (Pachystachys lutea) – daugiau kaip 1 m aukščio užaugantis puskrūmis. Žiedynai ūglių viršūnėse išauga vasarą. Jie statūs, apie […]

Ievos (Padus Mill.)

Šiaurės pusrutulio vidutinio klimato zonoje paplitę medžiai arba aukšti krūmai. Lapai pražanginiai, paprasti, elipsės formos, kiaušiniški, atvirkščiai kiaušiniški ar lancetiški. […]

Bijūnai (Paeonia)

Pagal botanikos sistemą bijūnai priklauso bijūninių (Paeoniaceae) šeimai ir bijūnų (Paeonia) genčiai. Šiuo metu genčiai priklauso 50 rūšių bei jų […]

Bijūnas krūminis (Paeonia suffruticosa )

Tarp trisdešimties bijūnų rūšių yra ir sumedėjusių krūmų, nors dauguma jų mūsų želdynuose kol kas reti. Kiek dažnesnis iš kalnuotų […]

Soros (Panicum )

Sorų (Panicum) gentyje keli šimtai vienmečių ir daugiamečių rūšių, paplitusių įvarių žemynų, dažniausiai karšto klimato zonose. Dekoratyviniais tikslais auginamos dvi, […]

Aguona rytinė (Papaver orientale)

Rytinė auguona (Papaver orientale) kilusi iš Kaukazo, Irano, Turkijos, kur auga kalnų šlaituose, 2000–2800 m aukštyje. Stambus, labai ryškus augalas. […]

Raibuolės (Paphiopedilum)

Genčiai priskiriama apie 60 rūšių. Natūralių augaviečių yra Indokinijoje, Indonezijoje, Filipinuose. Pavadinimas kilęs nuo graikų kalbos žodžių paphos – „sala […]

Vynvytis penkialapis (Parthenocissus)

Lietuvoje dažnas – tik penkialapis vynvytis (P. quinquefolia), nors pasaulyje žinoma apie 10 rūšių. Tai labai ištverminga ir aukšta liana, […]

Pasifloros (Passiflora)

Tai vieni gražiausiai žydinčių kambarinių vijoklinių augalų. Pasiflorų jų vardu pavadintoje pasiflorinių (Passifloraceae) šeimoje yra net 500 rūšių. Be to, […] (1)

Pelargonijos (Pelargonium)

Ši snaputinių (Geraniaceae) gentis dažnai painiojama su tikraisiais snapučiais. Pietų Afrikoje randama apie 350 pelargonijų rūšių, bet parduotuvėse prekiaujama tik […]

Soruolės (Penisetum)

Soruolės (Pennisetum) gentyje daug rūšių, tarp jų ir keletas labai dekoratyvių, tačiau Lietuvoje gerai žiemoja tik pašiaušėlinė soruolė (P.alopecuroides) ir […]

Penstemonai (Penstemon)

Penstemonai – bervidinių (Scrophulariaceae) šeimos augalai. Gentis gana gausi, žinoma apie 300 rūšių. Žiedai varpelių formos, stiebų viršūnėse, sudaro kekes […]

Perilė krūminė (Perilla frutescens)

Krūminės perilės – vienmečiai 50 -100 cm aukščio augalai. Lapai primena margenius arba dilgėles, tik yra vienspalviai, purpurinės arba žaliai […]

Mėlesas paprastasis (Perovskia atriplicifolia )

Paprastasis mėlesas natūraliai auga Centrinėje ir Vakarų Azijoje: Turkestane, Afganistane, Irane, Pakistane, ir Tibete. Tai išsišakojęs puskrūmis, siekiantis 0,8-1,2 m […]

Persėja amerikinė (Persea americana)

Persėjos (Persea Mill.) – visžaliai lauramedinių (Lauraceae) šeimos medžiai ir krūmai. Paplitę Šiaurės ir Pietų Amerikoje, viena rūšis auga Kanarų […]

Šaukščiai (Petasites)

Šaukščiai – astrinių (Asteceae) šeimos daugiametės žolės stambiais pamatiniais lapais, storais, šakotais šakniastiebiais. Genčiai priskiriama apie 20 rūšių; Lietuvoje auga […]

Petražolė sėjamoji (Petroselinum crispum)

Dvimetis žolinis augalas. Tinka visoms sūrioms sriuboms, sultiniams, mišrainėms, kiaušinių patiekalams, žuviai, kiaulienai, jautienai, veršienai, keptai ir virtai paukštienai, visiems […]

Petunijos (Petunia)

Petunijos – labai didelė gėlių grupė. Pietų Amerikoje auga 35 rūšių laukinės petunijos, o šių gėlių, auginamų mūsų balkonuose ir […]

Facelija bitinė (Phacelia tanacetifolia)

Bitinė facelija (Phacelia tanacetifolia) – vienmetis, labai medingas augalas, Auga 30-70 cm aukščio. Stiebai statūs, šakoti. Gausūs lapai plunksniškai suskaldyti, prie stiebo […]

Falenopsiai (Phalaenopsis)

Šios genties augalai – favoritai tarp kambarinių orchidėjų. Jų auginama nepaprastai daug ir įvairių. Gamtoje falenopsių yra 40-70 rūšių, jie paplitę […]

Dryžutis nendrinis (Phalaris arundinacea)

Dryžučių (Phalaris) gentyje yra tik viena rūšis – nendrinis dryžutis (Ph.arundinacea), plačiai išplitęs mūsų šalyje, ypač gausus Nemuno žemupio užliejamose […]

Pupelė raudonžiedė (Phaseolus cocineus)

Raudonžiedės pupelės (Phaseolus cocineus) kažkodėl dažniau laikomos gėlėmis nei daržovėmis. Plačiai įsigalėjo nuomonė, kad jos yra nuodingos. Iš dalies tai […]

Pupelė daržinė (Phaseolus vulgaris)

Pasaulyje žinoma apie 20 pupelių rūšių. Mes dažniausiai auginame daržines pupeles (Phaseolus vulgaris). Jos skirstomos į šparagines ir gliaudomąsias, vijoklines […]

Jazminai (Philadelphus L.)

Daugiausia vasaržaliai krūmai besilupančia stiebų žieve, sveikais priešiniais lapais, baltais kvapiais žiedais iš keturių vainiklapių. Žydi vasaros pradžioje apie 3 […]

Filodendrai (Philodendron)

Filodendrai – didelė (skirtingais duomenimis – nuo 300 iki 700 rūšių) aroninių augalų gentis. Dauguma jų – vijokliniai ir laipiojantys […]

Kiškiapapartis geltonasis (Phlebodium aureum)

Kiškiapaparčiai (Phlebodium) – vos kelias rūšis jungianti gentis, artima šertvėms (Polypodium). Vienu metu kiškiapaparčiai ir buvo įtraukti į šertvių gentį. […]

Gumbenės (Phlomis)

Gumbenės – notrelinių (Lamiaceae) šeimos daugiametės gan stambios arba vidutinio aukščio žolės, rečiau puskrūmiai arba krūmai. Žiedai susitelkę į tankius […]

Flioksai (Phlox)

Flioksai – palemoninių (Polemoniaceae) šeimos daugiamečiai arba vienmečiai augalai, kartais puskrūmiai. Stiebai statūs, kylantys, šliaužiantys. Žiedai taisyklingi, stambūs, su giliomis […]

Flioksas vienametis (Phlox drummondii)

Vienametis flioksas (Phlox drummondii) ir jo hibridai žydi ilgai ir gausiai. Augalai užauga iki 15–50 cm aukščio. Žiedai apie 1 cm skersmens, sutelkti […]

Finikai (Phoenix)

Finikinės palmės išauga aukštos arba žemos, su plunksniškų lapų laja viršūnėje. Kamienas vienas arba keli. Žiedynai pažastiniai. Visos rūšys – […]

Fotinija rytinė (Photinia villosa)

Dekoratyvios, nesunkiai dauginamos ir auginamos fotinijos Lietuvos želdynuose gana retos. Apie 40 fotinijų rūšių paplitusios Himalajuose, Rytų ir Pietryčių Azijoje. Dauguma […]

Nendrė paprastoji (Phragmites australis)

Paprastoji nendrė (Phragmites australis) vienas dažniausių ežerų, tvenkinių, lėtai tekančių upių pakrančių augalų. Sudaro didelius sąžalynus. Stiebas auga iki 2–4 […]

Kryžmenis raudonžiedis (Phuopsis stylosa)

Kryžmeniai – raudinių (Rubiaceae) šeimos atstovai. Gentyje 1 rūšis – raudonžiedis kryžmenis (Phuopsis stylosa). Žydi vasarą. Šie daugiamečiai žoliniai augalai […]

Dumplūnės (Physalis)

Dumplūnės – bulvinių (Solanaceae) šeimos daugiametės, rečiau vienmetės žolės. Žiedai trumpakočiai, lapų pažastyse po vieną. Taurelės išauga, smarkiai išsipučia ir […]

Pūslenis putinalapis (Physocarpus opulifolius )

Tankus pusrutulio formos krūmas šiek tiek lenktomis šakomis, išauga iki 3 m aukščio ir pločio. Žiedai balti, kartais gelsvai ar […]

Pūstatauris virgininis (Physostegia virginiana)

Pūstatauriai – notrelinių (Lamiaceae) šeimos daugiamečiai žoliniai augalai. Soduose auginamas virgininis pūstatauris (Physostegia virginiana) paplitęs Šiaurės Amerikoje. Margalapė veislė – ‘Variegata’ […]

Fitolaka amerikinė (Phytolacca americana)

Šiai fitolakinių šeimos genčiai priklauso 35 rūšys, bet soduose auginama tik viena – amerikinė fitolaka (Phytolacca americana). Tai stambus daugiametis žolinis […]

Eglės (Picea A. Dietr.)

Iš kelių dešimčių eglių rūšių, paplitusių beveik visame Šiaurės pusrutulyje, spalvingų veislių gausumu išsiskiria paprastoji, baltoji ir dygioji. Dažniausiai tai […]

Eglė paprastoji (Picea abies)

Paprastoji eglė (Picea abies (L.) Karst.) – iki 30–50 m aukščio medis. Laja plačiai kūgiška. Pagrindinės šakos yra daugiau ar […]

Bereinutis japoninis (Pieris japonica )

Japoninis bereinutis savaime paplitęs Japonijoje, Shikoku, Kyushu ir Honshu salose. Auga ir šios šalies pagrindinės žemės pietinėje dalyje bei […]

Pušys (Pinus)

Pušų (Pinus L.) gentyje – per 100 rūšių. Dauguma paplitusios Šiaurinio pusrutulio šalto ir vidutinio klimato juostose. Šiltesniame klimate jos […]

Pušis kalninė (Pinus mugo)

Tarp daugiau kaip šimto pušų rūšių ir poros šimtų veislių spalvingų augalų nedaug. Dauguma pušų – dideli medžiai, bet želdynuose […]

Pistija salotinė (Pistia stratiotes)

Švelniais pūkeliais padengti salotinės pistijos (Pistia stratiotes) lapai. Tai gan kaprizingas augalėlis, kilęs iš Amerikos atogrąžų. Gerai auga tik šiltą […]

Žirniai (Pisum sativum)

Žirnių (Pisum sativum) yra įvairių: ankstyvesnių ir vėlyvesnių, aukštaūgių ir žemesnių, gausia lapija ir belapių (lapai virtę kibiais ūseliais). Pagal […]

Plačragis elninis (Platycerium bifurcatum)

Namuose dažniausiai auginamas elninis plačragis (Platycerium bifurcatum), kilęs iš Rytų Australijos, Javos, Naujosios Gvinėjos ir aplinkinių salų. Skiautiniai lapai horizontalūs […]

Plačvarpis stambiažiedis (Platycodon grandiflorum)

Plačvarpiai – katilėlinių (Campanulaceae) šeimos augalai. Panašūs į katilėlius, todėl su jais kartais yra painiojami. Plačvarpis sodinamas saulėtoje, bet nelabai […]

Pliumbagis afrikinis (Plumbago auriculata)

Afrikinis pliumbagis (Plumbago auriculata, sin P. capensis). Žydi ilgai ir gausiai, nuo pavasario iki rugsėjo. Tikriausiai dėl gausių žydrų (rtai […]

Jostrai (Plumeria)

Šilto klimato šalyse jostrai (Plumeria) neretai auginami kaip dekoratyviniai augalai. Kadangi nesunkiai kryžminasi tarpusavyje, sėjimukai gali skirtis nuo motininių augalų. […]

Pėdlapiai (Podophyllum)

Iš Šiaurės Amerikoje ir Azijoje paplitusių pėdlapių (Podophyllum) rūšių dažniausiai auginamos dvi. Tai himalajinis pėdlapis (P. hexandrum) ir skydinis pėdlapis (P. peltatum). […]

Palemonai (Polemonium)

Palemonai – palemoninių (Polemoniaceae) šeimos daugiamečiai, rečiau vienmečiai žoliniai augalai. Lapai neporiškai plunksniški, žiedynai viršūniniai. Įvairių autorių duomenimis, gentyje yra nuo […]

Baltašaknės (Polygonatum)

Baltašaknės – lelijinių (Liliaceae) šeimos daugiamečiai žoliniai augalai. Šakniastiebiai stori, balti, randuoti. Gentyje – apie 30 rūšių; Lietuvoje natūraliai auga […]

Plūdė plūduriuojančioji (Potamogeton natans)

Plūduriuojančioji plūdė (Potamogeton natans) – su dailiais kiaušiniškais 8–12 cm ilgio ir 4–5 cm pločio plūduriuojančiais lapais. Jie subtiliai kontrastuoja […] (1)

Sidabražolės (Potentilla)

Sidabražolės – erškėtinių (Rosaceae) šeimos daugiamečiai žoliniai augalai ir krūmai. Gentyje yra apie 300 rūšių. Žiedai taisyklingi, pavieniai arba sudaro […]

Sidabražolė krūminė (sidabrakrūmis) (Potentilla fructicosa)

Daili krūmų forma ir ilgas žydėjimas būdingi sidabrakrūmiams, arba krūminėms sidabražolėms (Potentilla fruticosa). Išvesta veislių įvairiausių spalvų ir atspalvių žiedais. […]

Raktažolės (Primula)

Raktažolinių Primulaceae šeimos gentis yra labai gausi – žinoma apie 500–600 įvairių rūšių. Dekoratyviomis laikoma apie 200 iš jų. Toli […]

Raktažolė paprastoji (Primula vulgaris)

Raktažolės dažniausiai parduodamos kaip sezoninės, „vienkartinės“ gėlės. Nors raktažolinių (Primulaceae) šeimoje raktažolių yra virš 500 rūšių, tik 3 auginamos vazonėliuose. […]

Juodgalvės (Prunella)

Juodgalvės – notrelinių (Lamiaceae) šeimos augalai. Gentyje – tik 5 rūšys. Lietuvoje pievose dažna paprastoji juodgalvė (Prunella vulgaris), žydinti violetiniais […]

Slyva skėstašakė (Prunus cerasifera)

Skėstašakės (kaukazinės) slyvos (Prunus cerasifera) gyvatvorės – vienos aukščiausių. Jomis dažnai apsodinami sodai ir pakelės, nes yra pigios ir visiems […]

Vyšnios ir trešnės (Prunus Cerasus, C. avium)

Vyšnių ir trešnių kilmė bei klasifikacijos Dėl vyšnių ir trešnių klasifikavimo yra įvairių nuomonių. Štai XX a. pirmoje pusėje Lenkijos […]

Slyvos (Prunus L.)

Žemi medeliai arba krūmai, dažnai dygliuoti. Lapai paprasti, elipsės formos, kiaušiniški, atvirkščiai kiaušiniški ar lancetiški. Žiedai balti, pavieniai arba po […]

Persikai (Prunus persica)

Mūsų krašte persiką galima auginti erdviame nešildomame šiltnamyje. Galima pasodinti prie pietinės, pietvakarinės arba vakarinės namo sienos, formuoti plokščią lają […]

Ptelija trilapė (Ptelea trifoliata)

Trilapė ptelija priklauso gausiai rūtinių šeimai (Rutaceae Juss.). Botanikai iš viso priskaičiuoja 11 ptelijų rūšių, bet visos ptelijos gana panašios. […]

Uodegažiedis pūkuotasis (Ptilotus exaltatus)

Pūkuotasis uodegažiedis (Ptilotus exaltatus) yra vienmetis arba trumpaamžis daugiametis augalas. Užauga 25-40 cm aukščio krūmeliais. Žiedai smulkūs, bet žiedynai – […]

Plautės (Pulmonaria)

Plautės – agurklinių šeimos daugiamečiai žoliniai augalai. Gentyje yra 14 rūšių; Lietuvoje aptinkamos 3 rūšys. Visi augalai apaugę šiurkščiais plaukeliais, […]

Šilagėlės (Pulsatilla)

Šilagėlės – labai gražūs vėdryninių (Ranunculaceae) šeimos augalai. Žiedai pavieniai, varpelių formos. Stiebai nešakoti. Pamatinių lapų daug. Žinoma apie 12 […]

Granatmedis paprastasis (Punica granatum)

Granatmedinių (Punicaceae) šeimos gentyje – tik 2 rūšys. Paprastasis granatmedis (Punica granatum L.) paplitęs Balkanų pusiasalyje, Mažojoje Azijoje, Irane, Kaukaze, […]

Puškinija (Puschkinia Adams)

Dažniausiai auginama scyliažiedė puškinija (P. scilloides Adams). Užauga iki 20 cm aukščio, žiedai po 3-12 kekėse. Kiekvienas žiedas iki 2 […]

Dyglainė raudonvaisė (Pyracantha coccinea)

Raudonvaisės dyglainės tėvynė – Italija, Mažoji Azija. Lietuvoje retoka, auginama botanikos soduose ir sodininkų mėgėjų sodybose. Krūmas – 1,5–2,5(4) m […]

Kriaušės (Pyrus L.)

Europoje, Azijoje ir Šiaurės Afrikoje augantys vasaržaliai medžiai. Iš maždaug 30 kriaušių rūšių Lietuvoje savaime auga viena. Ūgliai neretai dygliuoti. […]

Pr	An	Tr	Kt	Pn	Št	Sk
					1	2
3	4	5	6	7	8	9
10	11	12	13	14	15	16
17	18	19	20	21	22	23
24	25	26	27	28	29	30

Paieška augalų enciklopedijoje

Šiandien

Sekite mus

Įvykių kalendorius