Paprastosios mietveinės tėvynė – Sachalinas, Japonija. Šis puskrūmis išauga iki 20 cm aukščio, su pažeme besidriekiančiais storokais stiebeliais. Ūgliai ir […]
Šiaurės pusrutulio vidutinio klimato zonoje paplitę medžiai arba aukšti krūmai. Lapai pražanginiai, paprasti, elipsės formos, kiaušiniški, atvirkščiai kiaušiniški ar lancetiški. […]
Sorų (Panicum) gentyje keli šimtai vienmečių ir daugiamečių rūšių, paplitusių įvarių žemynų, dažniausiai karšto klimato zonose. Dekoratyviniais tikslais auginamos dvi, […]
Rytinė auguona (Papaver orientale) kilusi iš Kaukazo, Irano, Turkijos, kur auga kalnų šlaituose, 2000–2800 m aukštyje. Stambus, labai ryškus augalas. […]
Genčiai priskiriama apie 60 rūšių. Natūralių augaviečių yra Indokinijoje, Indonezijoje, Filipinuose. Pavadinimas kilęs nuo graikų kalbos žodžių paphos – „sala […]
Tai vieni gražiausiai žydinčių kambarinių vijoklinių augalų. Pasiflorų jų vardu pavadintoje pasiflorinių (Passifloraceae) šeimoje yra net 500 rūšių. Be to, […] (1)
Ši snaputinių (Geraniaceae) gentis dažnai painiojama su tikraisiais snapučiais. Pietų Afrikoje randama apie 350 pelargonijų rūšių, bet parduotuvėse prekiaujama tik […]
Soruolės (Pennisetum) gentyje daug rūšių, tarp jų ir keletas labai dekoratyvių, tačiau Lietuvoje gerai žiemoja tik pašiaušėlinė soruolė (P.alopecuroides) ir […]
Penstemonai – bervidinių (Scrophulariaceae) šeimos augalai. Gentis gana gausi, žinoma apie 300 rūšių. Žiedai varpelių formos, stiebų viršūnėse, sudaro kekes […]
Paprastasis mėlesas natūraliai auga Centrinėje ir Vakarų Azijoje: Turkestane, Afganistane, Irane, Pakistane, ir Tibete. Tai išsišakojęs puskrūmis, siekiantis 0,8-1,2 m […]
Šaukščiai – astrinių (Asteceae) šeimos daugiametės žolės stambiais pamatiniais lapais, storais, šakotais šakniastiebiais. Genčiai priskiriama apie 20 rūšių; Lietuvoje auga […]
Šios genties augalai – favoritai tarp kambarinių orchidėjų. Jų auginama nepaprastai daug ir įvairių. Gamtoje falenopsių yra 40-70 rūšių, jie paplitę […]
Dryžučių (Phalaris) gentyje yra tik viena rūšis – nendrinis dryžutis (Ph.arundinacea), plačiai išplitęs mūsų šalyje, ypač gausus Nemuno žemupio užliejamose […]
Raudonžiedės pupelės (Phaseolus cocineus) kažkodėl dažniau laikomos gėlėmis nei daržovėmis. Plačiai įsigalėjo nuomonė, kad jos yra nuodingos. Iš dalies tai […]
Pasaulyje žinoma apie 20 pupelių rūšių. Mes dažniausiai auginame daržines pupeles (Phaseolus vulgaris). Jos skirstomos į šparagines ir gliaudomąsias, vijoklines […]
Daugiausia vasaržaliai krūmai besilupančia stiebų žieve, sveikais priešiniais lapais, baltais kvapiais žiedais iš keturių vainiklapių. Žydi vasaros pradžioje apie 3 […]
Gumbenės – notrelinių (Lamiaceae) šeimos daugiametės gan stambios arba vidutinio aukščio žolės, rečiau puskrūmiai arba krūmai. Žiedai susitelkę į tankius […]
Flioksai – palemoninių (Polemoniaceae) šeimos daugiamečiai arba vienmečiai augalai, kartais puskrūmiai. Stiebai statūs, kylantys, šliaužiantys. Žiedai taisyklingi, stambūs, su giliomis […]
Vienametis flioksas (Phlox drummondii) ir jo hibridai žydi ilgai ir gausiai. Augalai užauga iki 15–50 cm aukščio. Žiedai apie 1 cm skersmens, sutelkti […]
Dekoratyvios, nesunkiai dauginamos ir auginamos fotinijos Lietuvos želdynuose gana retos. Apie 40 fotinijų rūšių paplitusios Himalajuose, Rytų ir Pietryčių […]
Paprastoji nendrė (Phragmites australis) vienas dažniausių ežerų, tvenkinių, lėtai tekančių upių pakrančių augalų. Sudaro didelius sąžalynus. Stiebas auga iki 2–4 […]
Kryžmeniai – raudinių (Rubiaceae) šeimos atstovai. Gentyje 1 rūšis. Žydi vasarą. Šie daugiamečiai žoliniai augalai sudaro kilimus, labai tinka alpinariumams. […]
Dumplūnės – bulvinių (Solanaceae) šeimos daugiametės, rečiau vienmetės žolės. Žiedai trumpakočiai, lapų pažastyse po vieną. Taurelės išauga, smarkiai išsipučia ir […]
Pūstatauriai – notrelinių (Lamiaceae) šeimos daugiamečiai žoliniai augalai. Auginami saulėtoje, atviroje vietoje arba šviesiame pusšešėlyje. Tinka trąši, derlinga, net sunki […]
Alpinariumams tinka visų rūšių glaudeniai. Dauguma jų – vidutinio dydžio augalai (40–70 cm aukščio) mėlynais arba violetiniais, kartais baltais žiedais. […]
Šiai fitolakinių šeimos genčiai priklauso 35 rūšys, bet soduose auginama tik viena – amerikinė fitolaka (Phytolacca americana). Tai stambus daugiametis žolinis […]
Iš kelių dešimčių eglių rūšių, paplitusių beveik visame Šiaurės pusrutulyje, spalvingų veislių gausumu išsiskiria paprastoji, baltoji ir dygioji. Dažniausiai tai […]
Lietuvoje daug kur auginamos vidutinio aukščio ir aukštos paprastosios eglės (Picea abies) gyvatvorės. Tikriausiai taip yra todėl, kad nesunku įsigyti […]
Žirnių (Pisum sativum) yra įvairių: ankstyvesnių ir vėlyvesnių, aukštaūgių ir žemesnių, gausia lapija ir belapių (lapai virtę kibiais ūseliais). Pagal […]
Plačvarpiai – katilėlinių (Campanulaceae) šeimos augalai. Panašūs į katilėlius, todėl su jais kartais yra painiojami. Plačvarpis sodinamas saulėtoje, bet nelabai […]
Iš Šiaurės Amerikoje ir Azijoje paplitusių pėdlapių (Podophyllum) rūšių dažniausiai auginamos dvi. Tai himalajinis pėdlapis (P. hexandrum) ir skydinis pėdlapis (P. peltatum). […]
Palemonai – palemoninių (Polemoniaceae) šeimos daugiamečiai, rečiau vienmečiai žoliniai augalai. Lapai neporiškai plunksniški, žiedai varpiški. Įvairių autorių duomenimis, gentyje yra […]
Baltašaknės – lelijinių (Liliaceae) šeimos daugiamečiai žoliniai augalai. Šakniastiebiai stori, balti, randuoti. Gentyje – apie 30 rūšių; Lietuvoje natūraliai auga […]
Plūduriuojančioji plūdė (Potamogeton natans) – su dailiais kiaušiniškais 8–12 cm ilgio ir 4–5 cm pločio plūduriuojančiais lapais. Jie subtiliai kontrastuoja […] (1)
Sidabražolės – erškėtinių (Rosaceae) šeimos daugiamečiai žoliniai augalai ir krūmai. Gentyje yra apie 300 rūšių. Žiedai taisyklingi, pavieniai arba sudaro […]
Daili krūmų forma ir ilgas žydėjimas būdingi sidabrakrūmiams, arba krūminėms sidabražolėms (Potentilla fruticosa). Išvesta veislių įvairiausių spalvų ir atspalvių žiedais. […]
Raktažolės dažniausiai parduodamos kaip sezoninės, „vienkartinės“ gėlės. Nors raktažolinių (Primulaceae) šeimoje raktažolių yra virš 500 rūšių, tik 3 auginamos vazonėliuose. […]
Nedideli kartais dygliuoti medeliai arba aukšti krūmai. Lapai paprasti, kiaušiniški, žiedai smulkūs, balti arba rausvi. Geriausiai auga vidutinio derlingumo ir […]
Žemi medeliai arba krūmai, dažnai dygliuoti. Lapai paprasti, elipsės formos, kiaušiniški, atvirkščiai kiaušiniški ar lancetiški. Žiedai balti, pavieniai arba po […]
Mūsų krašte persiką galima auginti erdviame nešildomame šiltnamyje. Galima pasodinti prie pietinės, pietvakarinės arba vakarinės namo sienos, formuoti plokščią lają […]
Peruvinė gvajava (Psidium guajava L.) kilusi iš Centrinės Amerikos. Priklauso mirtinių (Myrtaceae) šeimai. Šis medis, dažnai šakotas kaip krūmas, užauga […]
Trilapė ptelija priklauso gausiai rūtinių šeimai (Rutaceae Juss.). Botanikai priskaičiuoja 11 ptelijų rūšių, bet visos ptelijos gana panašios. Tai vasaržaliai […]
Ptelija trilapė Trilapė ptelija priklauso gausiai rūtinių šeimai (Rutaceae Juss.). Botanikai priskaičiuoja 11 ptelijų rūšių, bet visos ptelijos gana panašios […]
Plautės – agurklinių šeimos daugiamečiai žoliniai augalai. Gentyje yra 14 rūšių; Lietuvoje aptinkamos 3 rūšys. Visi augalai apaugę šiurkščiais plaukeliais, […]
Šilagėlės – labai gražūs vėdryninių (Ranunculaceae) šeimos augalai. Žiedai pavieniai, varpelių formos. Stiebai nešakoti. Pamatinių lapų daug. Žinoma apie 12 […]
Granatmedinių (Punicaceae) šeimos gentyje – tik 2 rūšys. Paprastasis granatmedis (Punica granatum L.) paplitęs Balkanų pusiasalyje, Mažojoje Azijoje, Irane, Kaukaze, […]
Raudonvaisės dyglainės tėvynė – Italija, Mažoji Azija. Lietuvoje retoka, auginama botanikos soduose ir sodininkų mėgėjų sodybose. Krūmas – 1,5–2,5(4) m […]
Europoje, Azijoje ir Šiaurės Afrikoje augantys vasaržaliai medžiai. Iš maždaug 30 kriaušių rūšių Lietuvoje savaime auga viena. Ūgliai neretai dygliuoti. […]
Šiandien
Balandžio 28, sekmadienis.
Saulė teka 05:46, leidžiasi 20:48.
Mėnulis teka 01:44, leidžiasi 07:19.
Mėnulis Ožiaragyje 12:37, dylantis, III ketvirtis. Pilnatis balandžio 24 d.
Pasaulinė darbuotojų saugos ir sveikatos diena. Geologų diena. Pasaulinė gyvybės diena. Pasaulinė susigiminiavusių miestų diena. Pinhole (camera obscura) fotografijos diena
Šaknų diena. Palanki diena sėti, sodinti, tręšti šakniavaisius ir bulves. Ypač palankus metas ravėti, rinkti ir džiovinti dilgėlių jaunus lapelius.
