Galenis, arba kambarinis klevas, priklauso dedešvinių (Malvaceae) šeimai. Jis artimesnis kinrožėms ir su mūsų krašto klevais neturi nieko bendro. Galenių […]
Kambarinis klevas, arba galenis, priklauso dedešvinių (Malvaceae) šeimai. Jis artimesnis kinrožėms ir su mūsų krašto klevais neturi nieko bendro. Gentyje […]
Visos acenos (Acaena) natūraliai paplitusios pietų pusrutulyje: Anduose, Naujojoje Zelandijoje, Australijoje. Pas mus geriausiai auga kilusios iš Naujosios Zelandijos kalnų. […]
Variuočių (Acalypha) gentyje yra apie 450 rūšių – visžalių medžių, krūmų ir žolių, paplitusių atogrąžų ir paatogrąžių srityse. Šeriuotasis variuotis […]
Retai auginamas mirtinių (Myrtaceae) šeimos augalas – amerikinė aka (Acca sellowiana (O. Berg.) Burret), dar vadinama feijoa (rusiškai фейхоя). Amerikinė […]
Kraujažolės (Achillea) laikomos pievų gėlėmis, bet kiek įvairiausių veislių, spalvų ir atspalvių dabar auginama gėlynuose! Paprastosios kraujažolės (A. millefolium) be […]
Achimenės – daugiamečiai augalai, turintys žvynuotus šakniastiebius. Apie 50 rūšių auga Centrinėje ir Pietų Amerikoje. Kelios rūšys auginamos namuose vazonėliuose: […]
Balinis ajeras (Acorus calamus) vertinamas dėl būdingo aromato ir vaistinių savybių. Užauga 0,6–1 m aukščio, pamažu plinta šakniastiebiais. Veislės ‘Variegatus’ […]
Yra apie 10 juodžolių rūšių, paplitusių lapuočių miškuose šiauriniame pusrutulyje. Lietuvos miškuose nereta varpuotoji juodžolė (Actaea spicata). Visos juodžolių rūšys […]
Smailialapė arba dailioji aktinidija (Actinidia arguta) gali užaugti iki 25 m aukščio, bet dažniausiai būna perpus žemesnė. Natūraliai paplitusi Tolimuosiuose […]
Kiviai – tai kininės aktinidijos (Actinidia deliciosa syn. A. chinensis), dar vadinamos puikiąja, vaisiai. Kinijos paatogrąžių rajonų miškuose ir kalnų […]
Margalapė aktinidija (Actinidia kolomikta) – tai dvinamė liana, nors gali pasitaikyti ir vienanamių veislių. Šios aktinidijos auga Tolimuosiuose Rytuose, Sachaline […]
Visose drėgnesnėse Lietuvos pamiškėse plačiai paplitusi paprastoji garšva (Aegopodium podagraria). Nuo seno gėlininkų auginama margalapė jos forma ‘Variegatum’. Ji užauga […]
Apie 15 rūšių, paplitusių Šiaurės Amerikoje, Pietryčių Europoje, Rytų Azijoje. Tai vidutinio aukščio medžiai plačia ovalia laja, sudėtiniais pirštuotais lapais, […]
Tinka likeriams, kompotams aromatizuoti. Suteikia malonų anyžių ir mėtų kvapą. Gerina virškinimą. Eterinis aliejus vertinamas parfumerijoje. Labai dekoratyvūs žiedai žydi […]
Meksikinis žydrūnis (Ageratum houstonianum) – puskrūmis, bet auginamas kaip vienmetė gėlė. Skirtingų veislių augalai būna 15–70 cm aukščio. Daugybė mažučių […]
Penkialapė akebija (Akebia quinata) – puošnius sudėtinius pirštiškus lapus turinti pusiau visžalė liana. Paplitusi centrinėje Kinijoje, Korėjoje ir Japonijoje. Tėvynėje […]
Dideliems alpinariumams labiau tinka tokios stambesnės rūšys, kaip Alchemilla mollis, A. xantochlora, mažiems – A. alpina. Pastaroji išauga tik iki […]
Nors gėlynuose galima auginti ir Lietuvos pievose gausiai augančias paprastąsias rasakilas (Alchemilla vulgaris), plačiau auginamos tik kelios introdukuotos rūšys. Dažniausiai […]
Gyslotinis dumblialaiškis (Alisma plantago-aquatica) sudaro 10–20 cm aukščio lapų kupstą. Vandenyje esantys apatiniai lapai bekočiai, o iškilę virš vandens – […]
Tinka visur, kur reikalingas švelnus česnako aromatas. Tinka mišrainėms, salotoms, šviesioms sriuboms, sultiniams, virtai jautienai, kiaušinių ir daržovių (morkų, kopūstų, […]
Soduose auginami kelių rūšių ir nemažai veislių burnočiai (Amaranthus). Uodegotieji burnočiai (A. caudatus) puošiasi žemyn nusvirusiais raudonais arba žaliais žiedynais. […]
Šioje Šiaurės Amerikos gentyje – apie 15 rūšių krūmų neporomis plunksniškais lapais, stačiais kompaktiškais žiedynais, smulkiais žiedais ir vaisiais. Amorfos […]
Paprastasis migdolas (Amygdalus communis, syn A. dulcis) – vienas iš daugybės erškėtinių (Rosaceae) šeimos vaisinių augalų. Paplitęs Pietvakarių Azijoje, daug […]
Ananasai kilę iš Centrinės ir Pietų Amerikos pusiau sausringų sričių. Tai bromelinių (Bromeliaceae) šeimos gentis, kuriai priskiriamos 2 rūšys. Ananasai […]
Siauralapės balžuvos paplitimo arealas driekiasi nuo Šiaurės Amerikos per Kurilų salas, Sachaliną, Sibirą iki Vakarų Europos kalnų. Lietuvoje jis yra […]
Visos vyrskydės (Androsace) – smulkūs kalnų augalai. tai didelė augalų grupė, įvairios rūšys paplitusios Europos ir Azijos kalnuose. Dauguma augalų […]
Lietuvoje auga trys laukinės plukių rūšys: baltažiedė (Anemone nemorosa), geltonžiedė (A. ranunculoides) ir lieknoji (A. sylvestris). Visas galima auginti soduose, […]
Tinka žalumynų ir daržovių sriuboms, padažams, kiaušinių, veršienos ir ėrienos patiekalams, žuviai, keptai vištai, sviestui ir varškei su žalumynais, raugiamiems […]
Gausios anoninių (Annonaceae) šeimos kelios rūšys auginamos kaip vertingi vaisiniai augalai: peruvinė (Annona cherimola Mill.), dygliuotoji (A. muricata L.) ir […]
Šiaudeniai – lelijinių šeimos augalai nedideliais baltais žiedeliais. Lietuvoje miškuose aptinkamas šakotasis šiaudenis (Anthericum ramosum). Alpinariumuose dažniausiai sodinamas stambesniais žiedais […]
Anglijoje, Prancūzijoje daržinis builis laikomas vertingu prieskoniu, todėl čia ypač populiarus ir mielai auginamas.Turi daug vitaminų C ir A. Valo […]
Anturių gentyje, priklausančioje aroninių (Araceae) šeimai, gan daug – apie 500 rūšių. Gėlių augintojai anturius skirsto į rūšis, turinčias puošnius […]
Afelandros – žemi krūmeliai ir puskrūmiai, paplitę Pietų Amerikos atogrąžose ir paatogrąžėse. Žvynuotoji afelandra (Aphelandra squarrosa) natūraliai auga Brazilijoje. Augalas neaukštas, […]
Dvivarpės plūdrės (Aponogeton distachyos) nereikėtų maišyti su plūdėmis, nors augalų lapai ir panašūs. Plūdrės savaime Lietuvoje neauga, bet ši rūšis […]
Be visiems gerai žinomo margalapio kaukazinio vaistučio (Arabis caucasica ‘Variegata’), pastaruoju metu sparčiai plinta dvi margalapės Arabis ferdinandi-coburgii veislės. Tai […]
Kiliminiai augalai dažnai auginami įvairiuose gėlynuose ir alpinariumuose. Kaukazinis vaistutis (Arabis caucasica) ir įvairios jo veislės geriausiai auga daliniame pavėsyje. […]
Aukštas ir platus krūmas negausiais, mažai šakotais stiebais, kartais nedidelis medis. Žiedai žalsvai balti, smulkūs, susitelkę dideliuose sudėtiniuose žiedynuose šakų […]
Lietuvoje ši palmė kiek retesnė. Daugelyje pasaulio šalių auginama kaip puošnus dekoratyvinis augalas. Suaugę Archontophoenix pasiekia 20 m aukštį. Stiebas […]
Mūsų šalyje miltinė meškauogė yra savaiminė. Itin dažna Pietryčių Lietuvos pušynuose ir kirtavietėse. Krūmokšnis yra horizontalus, besidriekiantis, 20–60 cm aukščio. […]
Areka (Areca) Plonastiebės, turinčios kelis stiebus, rečiau – vienastiebės palmės. Ant kamieno matomi žiediški randai. Lapai plunksniški, ryškiai žali, lapeliai tankiai […]
Arenga (Arenga) Šios palmės vienastiebės arba daugiastiebės. Stiebai gausiai padengti plaušais – lapkočių makščių likučiais. Lapai plunksniški. Pirmasis žiedynas viršūninis. […]
Dauguma kartuolinių augalų – lianos, paplitusios tropikų ir subtropikų šalyse. Šiai šeimai priklauso ir europinė pipirlapė, auganti mūsų pavėsinguose miškuose. […]
Lietuvių, kaip ir dar kelių kitų šalių, autoriai abrikosus, ievas, vyšnias, slyvas, lauravyšnes ir migdolus laiko atskiromis erškėtinių šeimos gentimis, […]
Dažniausiai nedideliais kupsteliais augantys augalai, neretai sodinami alpinariumuose. Nuo seno Lietuvoje žinoma pajūrinė gvaizdė (Armeria maritima). Šie augalai sudaro kupstelius, […]
Visiems gerai žinomo valgomojo krieno (Armoracia rusticana) margalapė veislė ‘Variegata’ – vienas iš pačių įspūdingiausių margalapių augalų. Šaknys tinkamos maistui […] (1)
Juodavaisė aronija (Aronia melanocarpa) soduose auginama kelis dešimtmečius. Pradėjus šias aronijas sodinti ir dauginti, žinomesnės jos buvo juodojo šermukšnio vardu. […]
Avižuolės (Arrhenatherum bulbosum) – nuo seno Lietuvoje auginamas varpinis augalas. Užauga iki 30 cm aukščio. Stiebų apačia pakitusi, primena svogūnėlius. […]
Didelei kiečių genčiai priklauso vienmečiai ir daugiamečiai augalai, puskrūmiai ir net krūmai. Lietuvoje augančios rūšys nedekoratyvios. Gėlininkystėje naudojamos kelios aukštaūgės […]
Tipiški paunksnių augalai, gamtoje augantys miškuose ir pamiškėse. Dažniausiai auginamas paprastasis arunkas (Aruncus dioicus). Tinkamomis sąlygomis jis užauga iki 2 […]
Pavėsių augalai auginami dėl gražių lapų. Lietuvoje miškuose auga europinė pipirlapė (Asarum europaeum). Ją taip pat galima auginti alpinariumuose, tačiau […]
Daug metų mūsų seneliai smidrus augino darželiuose kaip gėles. Ir niekas nesistengė užsiauginti pavasarį jų ūglių. Užsienio šalyse auginami skirtingų […]
Astrai arba astrūnai – tipiškais graižais žydintys daugiamečiai augalai. Nuo seno auginami soduose, sodybose, parkuose. gali ilgai augti vienoje vietoje, […]
Japoninio blužniapaparčio (Athyrium nipponicum) veislės palyginti neseniai pradėtos auginti soduose. Dauguma paparčių žalialapiai, ir tik ši viena iš Japonijos kilusi […]
Aubretės nuo seno Lietuvoje populiarūs kiliminiai augalai. Jos greitai sudaro visžalį kilimą, gerai žiemoja, pavasarį gausiai žydi. Nereiklios dirvai. Gerai […]
Karambolinė averoja (Averrhoa carambola L.) kilusi iš Indonezijos, Filipinų ir Indijos. Šis kiškiakopūstinių (Oxalidaceae) šeimos medis auginamas retai. Jo vaisius, […]
Šiandien
Balandžio 28, sekmadienis.
Saulė teka 05:46, leidžiasi 20:48.
Mėnulis teka 01:44, leidžiasi 07:19.
Mėnulis Ožiaragyje 12:37, dylantis, III ketvirtis. Pilnatis balandžio 24 d.
Pasaulinė darbuotojų saugos ir sveikatos diena. Geologų diena. Pasaulinė gyvybės diena. Pasaulinė susigiminiavusių miestų diena. Pinhole (camera obscura) fotografijos diena
Šaknų diena. Palanki diena sėti, sodinti, tręšti šakniavaisius ir bulves. Ypač palankus metas ravėti, rinkti ir džiovinti dilgėlių jaunus lapelius.
