• balandžio 10 d., Penktadienis
Paieška pagal lietuvišką pavadinimą: A Ą B C Č D E F G H I J K L M N O P R S Š T U V X Z Ž
Paieška pagal lotynišką pavadinimą: A B C D E F G H I Y J K L M N O P Q R S T U W X Z Ž

Paieška augalų enciklopedijoje

Vytmenys, abelija (Abelia )

Genčiai priklauso apie 15 nedidelių bei vidutinio dydžio krūmų rūšių. Dauguma gana lepūs visžaliai ir pusiau visžaliai augalai, paplitę Kinijoje […]

KĖNIS (Abies Mill.)

Dažniausiai aukšti medžiai taisyklinga laja, lygia žieve, plokščiais spygliais, vertikaliai aukštyn augančiais puošniais kankorėžiais. Daugelio kėnių spyglių apatinė pusė – […]

GALENIS (Abutilon)

Galenis, arba kambarinis klevas, priklauso dedešvinių (Malvaceae) šeimai. Jis artimesnis kinrožėms ir su mūsų krašto klevais neturi nieko bendro. Galenių […]

KAMBARINIS KLEVAS (Abutilon)

Kambarinis klevas, arba galenis, priklauso dedešvinių (Malvaceae) šeimai. Jis artimesnis kinrožėms ir su mūsų krašto klevais neturi nieko bendro. Gentyje […]

Acenos (Acaena)

Visos acenos (Acaena) natūraliai paplitusios pietų pusrutulyje: Anduose, Naujojoje Zelandijoje, Australijoje. Pas mus geriausiai auga kilusios iš Naujosios Zelandijos kalnų. […]

Variuotis šeriuotasis (Acalypha hispida)

Variuočių (Acalypha) gentyje yra apie 450 rūšių – visžalių medžių, krūmų ir žolių, paplitusių atogrąžų ir paatogrąžių srityse. Šeriuotasis variuotis […]

Aka amerikinė (Acca sellowiana)

Retai auginamas mirtinių (Myrtaceae) šeimos augalas – amerikinė aka (Acca sellowiana (O. Berg.) Burret), dar vadinama feijoa (rusiškai фейхоя). Amerikinė […]

GINALINIS KLEVAS (Acer ginnala)

Ginalinis klevas (Acer ginnala) – 6–8 m aukščio medis arba krūmas. Lapai triskiaučiai. Ūgliai ploni. Žydi ir dera gausiai, kasmet. […]

KLEVAI (Acer L.)

Apie 150 rūšių vasaržalių ir visžalių medžių ir krūmų, paplitusių Šiaurės ir Centrinėje Amerikoje, Europoje, Šiaurės Afrikoje bei Azijoje. Lapai […]

KRAUJAŽOLĖ (Achillea)

Kraujažolės (Achillea) laikomos pievų gėlėmis, bet kiek įvairiausių veislių, spalvų ir atspalvių dabar auginama gėlynuose! Paprastosios kraujažolės (A. millefolium) be […]

Achimenės (Achimenes)

Achimenės – daugiamečiai augalai, turintys žvynuotus šakniastiebius. Apie 50 rūšių auga Centrinėje ir Pietų Amerikoje. Kelios rūšys auginamos namuose vazonėliuose: […]

KURPELĖS (Aconitum)

Gentyje yra apie 60 rūšių, savaime augančių Europos, Azijos ir Šiaurės Amerikos kalnuose. Lietuvoje nuo seno kaimo sodybose auginama mėlynoji […]

AJERAS BALINIS (Acorus calamus)

Balinis ajeras (Acorus calamus) vertinamas dėl būdingo aromato ir vaistinių savybių. Užauga 0,6–1 m aukščio, pamažu plinta šakniastiebiais. Veislės ‘Variegatus’ […]

JUODŽOLĖ (Actaea)

Yra apie 10 juodžolių rūšių, paplitusių lapuočių miškuose šiauriniame pusrutulyje. Lietuvos miškuose nereta varpuotoji juodžolė (Actaea spicata). Visos juodžolių rūšys […]

Aktinidija smailialapė (Actinidia arguta)

Smailialapė arba dailioji aktinidija (Actinidia arguta) gali užaugti iki 25 m aukščio, bet dažniausiai būna perpus žemesnė. Natūraliai paplitusi Tolimuosiuose […]

Aktinidija kininė (Actinidia deliciosa)

Kiviai – tai kininės aktinidijos (Actinidia deliciosa syn. A. chinensis), dar vadinamos puikiąja, vaisiai. Kinijos paatogrąžių rajonų miškuose ir kalnų […]

Aktinidija margalapė (Actinidia kolomikta)

Margalapė aktinidija (Actinidia kolomikta) – tai dvinamė liana, nors gali pasitaikyti ir vienanamių veislių. Šios aktinidijos auga Tolimuosiuose Rytuose, Sachaline […]

Adonis pavasarinis (Adonis vernalis)

Pavasarinis adonis (Adonis vernalis) kilęs iš Vidurio ir Pietryčių Europos. Žydi balandžio – gegužės mėnesiais. Žiedai dideli – 3-7 cm […]

ECHMĖJA (Aechmea)

Echmėjų gentyje yra apie 150 rūšių, bet parduodamos dažniausiai tik dryžuotoji (Aechmea fasciata), uodeguotoji (A. caudata) ir A. miniata. Dauguma […]

GARŠVA (Aegopodium)

Visose drėgnesnėse Lietuvos pamiškėse plačiai paplitusi paprastoji garšva (Aegopodium podagraria). Nuo seno gėlininkų auginama margalapė jos forma ‘Variegatum’. Ji užauga […]

Aiškenis (Aeschynanthus)

Visos aiškenių rūšys (gentyje jų apie 170) – svyrantys, kartais laipiojantys augalai, kilę iš Pietryčių Azijos ir Indonezijos. Mėsinguose lapuose […]

KAŠTONAI (Aesculus L.)

Apie 15 rūšių, paplitusių Šiaurės Amerikoje, Pietryčių Europoje, Rytų Azijoje. Tai vidutinio aukščio medžiai plačia ovalia laja, sudėtiniais pirštuotais lapais, […]

ETJONEMA (Aethionema)

Dauguma etjonemų – iki 20–30 cm aukščio puskrūmiai. Gentyje yra ir keletas vienmečių rūšių. Šios tinka dideliems alpinariumams, nes kasmet […]

Agapantas (Agapanthus)

Tai iš pietų Afrikos kilęs puošnus augalas. Iš gentyje žinomų 5 rūšių namuose dažniau auginamos dvi: skėtinis arba afrikinis agapantas […]

LOFANTAS ANYŽINIS (Agastache foeniculum)

Tinka likeriams, kompotams aromatizuoti. Suteikia malonų anyžių ir mėtų kvapą. Gerina virškinimą. Eterinis aliejus vertinamas parfumerijoje. Labai dekoratyvūs žiedai žydi […]

Žydrūnis meksikinis (Ageratum houstonianum)

Meksikinis žydrūnis (Ageratum houstonianum) – puskrūmis, bet auginamas kaip vienmetė gėlė. Skirtingų veislių augalai būna 15–70 cm aukščio. Daugybė mažučių […]

VAISGINA (Ajuga)

Gėlininkų vertinama dėl greitai suželiančio spalvingo kilimo. Stiebai šliaužiantys, ties bambliais įsišaknijantys, todėl jeigu netrūksta drėgmės, greitai užima nemažą plotą. […]

VAISGINOS (Ajuga)

Lietuvoje auga 3 laukinės vaisginų rūšys ir jas visas galima auginti gėlynuose, tačiau dažniausiai auginamos iš jų išvestos veislės spalvingais […]

AKEBIJA (Akebia)

Stambiavaisė akebija (A. quinata) – puošnius sudėtinius pirštiškus lapus turinti pusiau visžalė liana. Paplitusi centrinėje Kinijoje, Korėjoje ir Japonijoje. Tėvynėje […]

RASKILA (Alchemilla)

Dideliems alpinariumams labiau tinka tokios stambesnės rūšys, kaip Alchemilla mollis, A. xantochlora, mažiems – A. alpina. Pastaroji išauga tik iki […]

RASAKILA (Alchemilla)

Nors gėlynuose galima auginti ir Lietuvos pievose gausiai augančias paprastąsias rasakilas (Alchemilla vulgaris), plačiau auginamos tik kelios introdukuotos rūšys. Dažniausiai […]

SVOGŪNAI (Allium)

Valgomuosius svogūnus (Allium cepa) galima auginti iš sėklų, sėjinukų (mažų ropelių) ir atželdinant atrinktas didesnes ropeles. Paprasčiausia – ankstyvajam derliui […]

DARŽINIS PORAS (Allium porrum L.)

Daržinis poras (Allium porrum L.) – dvimetis augalas. Pirmaisiais metais užauga netikri stiebai ir lapai, antraisiais – žiedynstiebiai. Tad, esant […]

ČESNAKAS LAIŠKINIS (Allium schoenoprasum)

Tinka visur, kur reikalingas švelnus česnako aromatas. Tinka mišrainėms, salotoms, šviesioms sriuboms, sultiniams, virtai jautienai, kiaušinių ir daržovių (morkų, kopūstų, […]

Burnočiai (Amaranthus)

Soduose auginami kelių rūšių ir nemažai veislių burnočiai (Amaranthus). Uodegotieji burnočiai (A. caudatus) puošiasi žemyn nusvirusiais raudonais arba žaliais žiedynais. […]

MEDLIEVOS (Amelanchier Medik.)

Šiai genčiai priklauso 25 aukštų (3–8 m aukščio) krūmų ar medelių rūšys. Lietuvoje savaime neauga; kelios rūšys auginamos – pirmiausia […]

Sagutė sparnuotoji (Ammobium alatum)

Sparnuotoji sagutė (Ammobium alatum) panaši ir į mažą sausutį, ir į ramunėlę. Graižai nedideli, maždaug 2 cm skersmens; turi ryškius […]

Amorfa krūminė (Amorpha fruticosa )

Šioje Šiaurės Amerikos gentyje – apie 15 rūšių krūmų neporomis plunksniškais lapais, stačiais kompaktiškais žiedynais, smulkiais žiedais ir vaisiais. Amorfos […]

VYTENIS (Ampelopsis)

Trumpakotis vytenis (A. brevipedunculata) primena smulkutį vynmedį. Visgi jis nėra visai smulkus: penkiaskiaučiai lapai – apie 10 cm ilgio, o […]

MIGDOLAS (Amygdalus)

Paprastasis migdolas (Amygdalus communis, syn A. dulcis) – vienas iš daugybės erškėtinių (Rosaceae) šeimos vaisinių augalų. Paplitęs Pietvakarių Azijoje, daug […]

Ananasai (Ananas )

Ananasai kilę iš Centrinės ir Pietų Amerikos pusiau sausringų sričių. Tai bromelinių (Bromeliaceae) šeimos gentis, kuriai priskiriamos 2 rūšys. Ananasai […]

BALŽUVA (Andromeda)

Siauralapė balžuva Lietuvoje yra savaiminė, itin dažna aukštapelkėse. Krūmokšnis išauga 15–30 cm aukščio. Šakos ir stiebai ploni, rausvi su rudu […]

VYRSKYDĖ (Androsace)

Vyrskydės labai populiarios ir mielai sodinamos alpinių augalų mėgėjų. Tai stambi grupė. Įvairios rūšys paplitusios Europos ir Azijos kalnuose, Šiaurės […]

VYRSKYDĖS (Androsace)

Visos vyrskydės – smulkūs kalnų augalai. Dauguma sukultūrintų rūšių labai sunkiai auginamos. Gerai auga tik Androsace sarmentosa ir A. sempervivoides. Vyrskydės […]

PLUKĖ (Anemone)

Ši augalų grupė taip pat didelė. Kai kurie sistematikai ją skaido į keletą savarankiškų genčių. Lietuvoje auga trys laukinės rūšys: […]

PLUKĖS (Anemone)

Visos trys Lietuvoje savaime augančios plukių rūšys – dekoratyvūs augalai. Iš jų tik lieknoji plukė (Anemone sylvestris) yra labiau atvirų vietų […]

KRAPAS PAPRASTASIS (Anethum graveolens)

Tinka žalumynų ir daržovių sriuboms, padažams, kiaušinių, veršienos ir ėrienos patiekalams, žuviai, keptai vištai, sviestui ir varškei su žalumynais, raugiamiems […]

Anona peruvinė (Anona cherimola)

Gausios anoninių (Annonaceae) šeimos kelios rūšys auginamos kaip vertingi vaisiniai augalai: peruvinė (Annona cherimola Mill.), dygliuotoji (A. muricata L.) ir […]

ŠIAUDENIAI (Anthericum)

Šiaudeniai – lelijinių šeimos augalai nedideliais baltais žiedeliais. Lietuvoje miškuose aptinkamas šakotasis šiaudenis (Anthericum ramosum). Alpinariumuose dažniausiai sodinamas stambesniais žiedais […]

BUILIS DARŽINIS (Anthriscus cerefolium)

Anglijoje, Prancūzijoje daržinis builis laikomas vertingu prieskoniu, todėl čia ypač populiarus ir mielai auginamas.Turi daug vitaminų C ir A. Valo […]

ANTURIS (Anthurium)

Anthurium polyschistum – gražių, 10–15 cm skersmens plastiškų lapų vijoklis. Žiedynas nėra įspūdingas. Laipioja prisitvirtindamas orinėmis šaknimis. Priežiūra. Anturiai auginami […]

Anturis kolumbinis (Anthurium andreanum )

Anturių gentyje, priklausančioje aroninių (Araceae) šeimai, gan daug – apie 500 rūšių. Gėlių augintojai anturius skirsto į rūšis, turinčias puošnius […]

Žioveinis didysis (Antirrhinum majus)

Didysis žioveinis (Antirrhinum majus) auginamas labai lengvai. Aukštaūgiai augalai pasiekia 1 m, žemiausieji – vos 20 cm aukštį. Dėl savotiškos […]

AFELANDRA (Aphelandra)

Afelandros – žemi krūmeliai ir puskrūmiai, paplitę Pietų Amerikos atogrąžose ir paatogrąžėse. Žvynuotoji afelandra (Aphelandra squarrosa) natūraliai auga Brazilijoje. Augalas neaukštas, […]

SALIERAI (Apium)

Lapiniai, lapkotiniai ir gumbiniai salierai (Apium) – ilgos vegetacijos augalai, lauke sodinami daigais. Jų lapuose gausu vitamino C ir karotino. […]

PLŪDRĖ DVIVARPĖ (Aponogeton distachyos)

Dvivarpės plūdrės (Aponogeton distachyos) nereikėtų maišyti su plūdėmis, nors augalų lapai ir panašūs. Plūdrės savaime Lietuvoje neauga, bet ši rūšis […]

SINAVADAS (Aquilegia)

Paprastasis sinavadas (Aquilegia vulgaris) nuo seno mėgstamas Lietuvos kaimų gėlynuose. Šios rūšies yra keletas geltonlapių ir margalapių veislių, paprastai jungiamų […]

SINAVADAI (Aquilegia)

Iš daugiau kaip 50 sinavadų rūšių Lietuvoje savaime auga tik paprastasis sinavadas (Aquilegia vulgaris). Nors ši rūšis gamtoje pasitaiko gana […]

VAISTUTIS (Arabis)

Be visiems gerai žinomo margalapio kaukazinio vaistučio (Arabis caucasica ‘Variegata’), pastaruoju metu sparčiai plinta dvi margalapės Arabis ferdinandi-coburgii veislės. Tai […]

VAISTUČIAI (Arabis)

Nuo seno Lietuvoje auginamas kaukazinis vaistutis (Arabis caucasica) ir jo veislės rožiniais, pilnaviduriais žiedais ir margais lapais. Kur kas gražesnis […]

VAISTUČIAI (Arabis)

Kiliminiai augalai dažnai auginami įvairiuose gėlynuose ir alpinariumuose. Daliniame pavėsyje geriausiai auga kaukazinis vaistutis (Arabis caucasica) ir įvairios jo veislės. […]

ARALIJA MANDŽIŪRINĖ (Aralia elata (Miq.))

Aukštas ir platus krūmas negausiais, mažai šakotais stiebais, kartais nedidelis medis. Žiedai žalsvai balti, smulkūs, susitelkę dideliuose sudėtiniuose žiedynuose šakų […]

ARALIJA (Aralia L.)

Ženšenių giminaitės aralijos – daugiametės aukštos žolės arba krūmai, daugumos jų lapai labai dideli, stiebai (kartais ir lapai) dygliuoti. Mėgsta […]

ARCHONTOPHOENIX (Archontophoenix)

Lietuvoje ši palmė kiek retesnė. Daugelyje pasaulio šalių auginama kaip puošnus dekoratyvinis augalas. Suaugę Archontophoenix pasiekia 20 m aukštį. Stiebas […]

MEŠKAUOGĖ (Arctostaphylos)

Mūsų šalyje miltinė meškauogė yra savaiminė. Itin dažna Pietryčių Lietuvos pušynuose ir kirtavietėse. Krūmokšnis yra horizontalus, besidriekiantis, 20–60 cm aukščio. […]

AREKA (Areca)

Areka (Areca) Plonastiebės, turinčios kelis stiebus, rečiau – vienastiebės palmės. Ant kamieno matomi žiediški randai. Lapai plunksniški, ryškiai žali, lapeliai tankiai […]

SMILTELĖS (Arenaria)

Smiltės – didelė vienmečių ir daugiamečių augalų gentis. Tik labai nedidelė dalis yra dekoratyvios ir tinkamos auginti alpinariumuose. Kitos – […]

ARENGA (Arenga)

Arenga (Arenga) Šios palmės vienastiebės arba daugiastiebės. Stiebai gausiai padengti plaušais – lapkočių makščių likučiais. Lapai plunksniški. Pirmasis žiedynas viršūninis. […]

ABRIKOSAS (Armeniaca)

Lietuvių, kaip ir dar kelių kitų šalių, autoriai abrikosus, ievas, vyšnias, slyvas, lauravyšnes ir migdolus laiko atskiromis erškėtinių šeimos gentimis, […]

GVAIZDĖ (Armeria)

Dažniausiai nedideliais kupsteliais augantys augalai, neretai sodinami alpinariumuose. Nuo seno Lietuvoje žinoma pajūrinė gvaizdė (Armeria maritima). Šie augalai sudaro kupstelius, […]

KRIENAS (Armoracia)

Visiems gerai žinomo valgomojo krieno (Armoracia rusticana) margalapė veislė ‘Variegata’ – vienas iš pačių įspūdingiausių margalapių augalų. Šaknys tinkamos maistui […]

ARONIJA (Aronia)

Juodavaisė aronija (Aronia melanocarpa) soduose auginama kelis dešimtmečius. Pradėjus šias aronijas sodinti ir dauginti, žinomesnės jos buvo juodojo šermukšnio vardu. […]

KIETIS (Artemisia)

Didelei kiečių genčiai priklauso vienmečiai ir daugiamečiai augalai, puskrūmiai ir net krūmai. Lietuvoje augančios rūšys nedekoratyvios. Gėlininkystėje naudojamos kelios aukštaūgės […]

DIEMEDIS (Artemisia abrotanum)

Užmirštas augalas diemedis (Artemisia abrotanum) – maloniai kvepiantis žemas krūmas. Aukštis – maždaug 1 m. Tankūs krūmai susiformuoja karpant nuo […]

KIETIS VAISTINIS (Artemisia dracunculus)

Daugiametis žolinis augalas, dar vadinamas peletrūnu. Tinka svogūnų sriuboms, vištai, jūros gėrybėms, veršienai, riebioms žuvims, kalakutienai, daržovių (brokoliams, kalafiorams, žirniams, […]

ARONAI (Arum)

Daugiausia Vidurio ir Pietų Europos drėgnų miškų augalai. Kai kurios rūšys gerai auga ir žiemoja ir Lietuvoje. Tai dažniausiai nedideli, […]

ARUNKAI (Aruncus)

Tipiški paunksnių augalai, gamtoje augantys miškuose ir pamiškėse. Dažniausiai auginamas paprastasis arunkas (Aruncus dioicus). Tinkamomis sąlygomis jis užauga iki 2 […]

Skiauteručiai (Asarina)

Skiauteručiai dar nėra itin populiarūs; kartais vadinami senu vardu – azarinomis. Karoklinis skiauterutis (Asarina scandens) gali užaugti iki 3 m […]

PIPIRLAPĖ (Asarum)

Pavėsių augalai auginami dėl gražių lapų. Lietuvoje miškuose auga europinė pipirlapė (Asarum europaeum). Ją taip pat galima auginti alpinariumuose, tačiau […]

SMIDRAS (Asparagus)

Daug metų mūsų seneliai smidrus augino darželiuose kaip gėles. Ir niekas nesistengė užsiauginti pavasarį jų ūglių. Užsienio šalyse auginami skirtingų […]

ASTRAS (Aster)

Tik iš vienos rūšies Aster lateriflorus yra atrinktos dvi veislės spalvotais lapais: ‘Lady in Black’ ir ‘Prince’. Dirvai nereiklūs. Auginami […]

KULKŠNĖ (Astragalus)

Kulkšnės – pati stambiausia augalų gentis, kuriai priklauso daugiau kaip 1000 rūšių. Didelė dalis nedekoratyvios, tačiau yra keletas labai puošnių […]

ASTRANCIJOS (Astrantia)

Iš 10 astrancijų rūšių tik viena – didžioji astrancija (Astrantia major) – auginama gėlynuose. Ši rūšis auga ir Lietuvos miškuose, tačiau yra […]

BLUŽNIAPAPARTIS (Athyrium)

Dauguma paparčių žalialapiai, ir tik vienoje iš Japonijos kilusioje rūšyje Athyrium nipponicum yra formų spalvotais lapais. Labiausiai žinoma veislė ‘Pictum’. […]

AUBRETĖ (Aubrieta)

Aubretės nuo seno Lietuvoje populiarūs kiliminiai augalai. Jos greitai sudaro visžalį kilimą, gerai žiemoja, pavasarį gausiai žydi. Nereiklios dirvai. Gerai […]

AVEROJA KARAMBOLINĖ (Averrhoa carambola)

Karambolinė averoja (Averrhoa carambola L.) kilusi iš Indonezijos, Filipinų ir Indijos. Šis kiškiakopūstinių (Oxalidaceae) šeimos medis auginamas retai. Jo vaisius, […]

Sekite mus

Šiandien

  • Balandžio 10, penktadienis.
  • Saulė teka 06:28, leidžiasi 20:13.
  • Mėnulis teka 23:42, leidžiasi 07:51.
  • Mėnulis Šaulyje 23:36, dylantis, III ketvirtis. Pilnatis balandžio 8 d.
  • Agna, Hilda, Polė, Polina, Apolonijus, Apolonija, Margarita, Mintautas.
  • Didysis penktadienis
  • Vaisių diena prasidės tik vėlai vakare. Sėkite, sodinkite šakniavaisines daržoves, tręškite. Vežkite kompostą, mėšlą. Genėkite vaiskrūmius ir vaismedžius. Naikinkite kenkėjus, gyvenančius žemės paviršiuje. Rinkite vaistinius augalus. Tvarkykite, valykite rūsius. Palankus laikas valyti toksinus iš organizmo, kraują dilgėlių gėrimu. Nerekomenduojama sodinti gūžinių salotų, ravėti.
  • Kai po žiemos avily mažai negyvų bičių – užderės grikiai.
gardenis
seklosdarzui
baseinai fontanai
Bijūnai

Populiariausi straipsniai

Naujienlaiškio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti Sodo spalvų naujienlaiškį, įrašykite savo el.pašto adresą.

Palaukite...

Dėkojame, kad užsiprenumeravote!

Apklausa

Kokias priemones naudojate kiaušiniams marginti?

Įvykių kalendorius