• spalio 24 d., Ketvirtadienis
Paieška pagal lietuvišką pavadinimą: A Ą B C Č D E F G H I J K L M N O P R S Š T U V X Z Ž
Paieška pagal lotynišką pavadinimą: A B C D E F G H I Y J K L M N O P Q R S T U W X Z Ž

Paieška augalų enciklopedijoje

KĖNIS (Abies Mill.)

Dažniausiai aukšti medžiai taisyklinga laja, lygia žieve, plokščiais spygliais, vertikaliai aukštyn augančiais puošniais kankorėžiais. Daugelio kėnių spyglių apatinė pusė – […]

GALENIS (Abutilon)

Galenis, arba kambarinis klevas, priklauso dedešvinių (Malvaceae) šeimai. Jis artimesnis kinrožėms ir su mūsų krašto klevais neturi nieko bendro. Galenių […]

KAMBARINIS KLEVAS (Abutilon)

Kambarinis klevas, arba galenis, priklauso dedešvinių (Malvaceae) šeimai. Jis artimesnis kinrožėms ir su mūsų krašto klevais neturi nieko bendro. Gentyje […]

ACENA (Acaena)

Dauguma acenų sudaro purius, greitai besiplečiančius kilimus. Labiausiai išplitusi ir geriausiai auganti – A. microphylla. Ji Lietuvoje gerai žiemoja ir […]

AKALIFA (Acalypha)

Akalifos auga įvairių žemynų atogražų ir paatogrąžių srityse. Acalypha gentyje yra apie 400-450 rūšių – visžalių medžių, krūmų ir žolių. […]

AKA AMERIKINĖ (Acca sellowiana)

Retai auginamas mirtinių (Myrtaceae) šeimos augalas – amerikinė aka (Acca sellowiana (O. Berg.) Burret), dar vadinama feijoa (rusiškai фейхоя). Gentyje […]

GINALINIS KLEVAS (Acer ginnala)

Ginalinis klevas (Acer ginnala) – 6–8 m aukščio medis arba krūmas. Lapai triskiaučiai. Ūgliai ploni. Žydi ir dera gausiai, kasmet. […]

KLEVAS (Acer L.)

Apie 120 rūšių, paplitusių Šiaurės pusrutulyje, ypač gausiai – Rytų Azijoje. Tai vasaržaliai įvairaus aukščio medžiai, rečiau krūmai priešiniais paprastais […]

KLEVAI (Acer L.)

Apie 150 rūšių vasaržalių ir visžalių medžių ir krūmų, paplitusių Šiaurės ir Centrinėje Amerikoje, Europoje, Šiaurės Afrikoje bei Azijoje. Lapai […]

KRAUJAŽOLĖ (Achillea)

Kraujažolės (Achillea) laikomos pievų gėlėmis, bet kiek įvairiausių veislių, spalvų ir atspalvių dabar auginama gėlynuose! Paprastosios kraujažolės (A. millefolium) be […]

ACHIMENĖ (Achimenes)

Tai daugiamečiai augalai, turintys žvynuotus šakniastiebius. Apie 50 rūšių auga Centrinėje ir Pietų Amerikoje. Kelios rūšys auginamos namuose vazonėliuose: didžiažiedė […]

KURPELĖS (Aconitum)

Gentyje yra apie 60 rūšių, savaime augančių Europos, Azijos ir Šiaurės Amerikos kalnuose. Lietuvoje nuo seno kaimo sodybose auginama mėlynoji […]

AJERAS (Acorus)

Visi ajerai – seklių vandens pakrančių ir pelkių augalai. Žinomiausia rūšis – balinis ajeras (Acorus calamus). Gėlininkystėje dažniausiai naudojama margalapė […]

AJERAS BALINIS (Acorus calamus)

Balinis ajeras (Acorus calamus) vertinamas dėl būdingo aromato ir vaistinių savybių. Užauga 0,6–1 m aukščio, pamažu plinta šakniastiebiais. Veislės ‘Variegatus’ […]

JUODŽOLĖ (Actaea)

Yra apie 10 juodžolių rūšių, paplitusių lapuočių miškuose šiauriniame pusrutulyje. Lietuvos miškuose nereta varpuotoji juodžolė (Actaea spicata). Visos juodžolių rūšys […]

AKTINIDIJA (Actinidia)

Lietuvoje dažnos dvi rūšys: margalapė (A. kolomikta) ir smailialapė (A. arguta) aktinidijos. Tai dvinamiai augalai, nors gali pasitaikyti ir vienanamių. […]

AKTINIDIJA (Actinidia Lindl.)

Tai vešlios lianos besivyniojančiais 3–10 (20) m ilgio stiebais. Jų pumpurai beveik arba visiškai pasislėpę žievėje, lapai paprasti, žiedai vienalyčiai […]

ADONIS (Adonis)

Adoniai – paprastai nedideli (iki 30 cm aukščio) pavasarį žydintys augalai smulkiai karpytais lapais. Labiausiai žinomas pavasarinis adonis (Adonis vernalis), […]

ADONIAI (Adonis)

Nors dauguma adonių natūraliai auga stepėse ir yra saulėmėgiai, tačiau iš Tolimųjų Rytų kilęs amūrinis adonis (Adonis amurensis) yra tipiškas […]

ECHMĖJA (Aechmea)

Echmėjų gentyje yra apie 150 rūšių, bet parduodamos dažniausiai tik dryžuotoji (Aechmea fasciata), uodeguotoji (A. caudata) ir A. miniata. Dauguma […]

GARŠVA (Aegopodium)

Visose drėgnesnėse Lietuvos pamiškėse plačiai paplitusi paprastoji garšva (Aegopodium podagraria). Nuo seno gėlininkų auginama margalapė jos forma ‘Variegatum’. Ji užauga […]

AIŠKENIS (Aeschynanthus)

Visos aiškenių rūšys (gentyje jų apie 170) – svyrantys, kartais laipiojantys augalai, kilę iš Pietryčių Azijos ir Indonezijos. Mėsinguose lapuose […]

KAŠTONAI (Aesculus L.)

Apie 15 rūšių, paplitusių Šiaurės Amerikoje, Pietryčių Europoje, Rytų Azijoje. Tai vidutinio aukščio medžiai plačia ovalia laja, sudėtiniais pirštuotais lapais, […]

ETJONEMA (Aethionema)

Dauguma etjonemų – iki 20–30 cm aukščio puskrūmiai. Gentyje yra ir keletas vienmečių rūšių. Šios tinka dideliems alpinariumams, nes kasmet […]

AGAPANTAS (Agapanthus)

Tai iš pietų Afrikos kilęs česnakinių (Alliaceae) šeimos augalas. Iš gentyje žinomų 5 rūšių namuose dažniau auginamos dvi: skėtinis arba […]

LOFANTAS ANYŽINIS (Agastache foeniculum)

Tinka likeriams, kompotams aromatizuoti. Suteikia malonų anyžių ir mėtų kvapą. Gerina virškinimą. Eterinis aliejus vertinamas parfumerijoje. Labai dekoratyvūs žiedai žydi […]

ŽYDRŪNIS (Ageratum)

Meksikinis žydrūnis (A. houstonianum) – puskrūmis, bet auginamas kaip vienmetė gėlė. Skirtingų veislių augalai būna 15–70 cm aukščio. Daugybė mažučių […]

VAISGINA (Ajuga)

Gėlininkų vertinama dėl greitai suželiančio spalvingo kilimo. Stiebai šliaužiantys, ties bambliais įsišaknijantys, todėl jeigu netrūksta drėgmės, greitai užima nemažą plotą. […]

VAISGINOS (Ajuga)

Lietuvoje auga 3 laukinės vaisginų rūšys ir jas visas galima auginti gėlynuose, tačiau dažniausiai auginamos iš jų išvestos veislės spalvingais […]

AKEBIJA (Akebia)

Stambiavaisė akebija (A. quinata) – puošnius sudėtinius pirštiškus lapus turinti pusiau visžalė liana. Paplitusi centrinėje Kinijoje, Korėjoje ir Japonijoje. Tėvynėje […]

RASKILA (Alchemilla)

Dideliems alpinariumams labiau tinka tokios stambesnės rūšys, kaip Alchemilla mollis, A. xantochlora, mažiems – A. alpina. Pastaroji išauga tik iki […]

RASAKILA (Alchemilla)

Nors gėlynuose galima auginti ir Lietuvos pievose gausiai augančias paprastąsias rasakilas (Alchemilla vulgaris), plačiau auginamos tik kelios introdukuotos rūšys. Dažniausiai […]

SVOGŪNAI (Allium)

Valgomuosius svogūnus (Allium cepa) galima auginti iš sėklų, sėjinukų (mažų ropelių) ir atželdinant atrinktas didesnes ropeles. Paprasčiausia – ankstyvajam derliui […]

DARŽINIS PORAS (Allium porrum L.)

Daržinis poras (Allium porrum L.) – dvimetis augalas. Pirmaisiais metais užauga netikri stiebai ir lapai, antraisiais – žiedynstiebiai. Tad, esant […]

ČESNAKAS LAIŠKINIS (Allium schoenoprasum)

Tinka visur, kur reikalingas švelnus česnako aromatas. Tinka mišrainėms, salotoms, šviesioms sriuboms, sultiniams, virtai jautienai, kiaušinių ir daržovių (morkų, kopūstų, […]

BURNOTIS (Amaranthus)

Soduose auginami kelių rūšių ir nemažai veislių burnočiai. Uodegotieji burnočiai (A. caudatus) puošiasi žemyn nusvirusiais raudonais arba žaliais žiedynais. Stačius […]

SPARNUOTOJI SAGUTĖ (Ammobium alatum)

Sparnuotoji sagutė (Ammobium alatum) panaši į mažą ramunėlę. Graižai nedideli, maždaug 2 cm skersmens; turi ryškius geltonus vidurėlius ir kelias […]

VYTENIS (Ampelopsis)

Trumpakotis vytenis (A. brevipedunculata) primena smulkutį vynmedį. Visgi jis nėra visai smulkus: penkiaskiaučiai lapai – apie 10 cm ilgio, o […]

MIGDOLAS (Amygdalus)

Paprastasis migdolas (Amygdalus communis, syn A. dulcis) – vienas iš daugybės erškėtinių (Rosaceae) šeimos vaisinių augalų. Paplitęs Pietvakarių Azijoje, daug […]

ANANASAS (Ananas Mill)

Ananasas – tai daugiametis žolinis kambarinis augalas, sudarantis kietų ilgų linijiškų lapų skrotelę. Užauga didesni arba mažesni, atsižvelgiant į auginimo […]

BALŽUVA (Andromeda)

Siauralapė balžuva Lietuvoje yra savaiminė, itin dažna aukštapelkėse. Krūmokšnis išauga 15–30 cm aukščio. Šakos ir stiebai ploni, rausvi su rudu […]

VYRSKYDĖ (Androsace)

Vyrskydės labai populiarios ir mielai sodinamos alpinių augalų mėgėjų. Tai stambi grupė. Įvairios rūšys paplitusios Europos ir Azijos kalnuose, Šiaurės […]

VYRSKYDĖS (Androsace)

Visos vyrskydės – smulkūs kalnų augalai. Dauguma sukultūrintų rūšių labai sunkiai auginamos. Gerai auga tik Androsace sarmentosa ir A. sempervivoides. Vyrskydės […]

PLUKĖ (Anemone)

Ši augalų grupė taip pat didelė. Kai kurie sistematikai ją skaido į keletą savarankiškų genčių. Lietuvoje auga trys laukinės rūšys: […]

PLUKĖS (Anemone)

Visos trys Lietuvoje savaime augančios plukių rūšys – dekoratyvūs augalai. Iš jų tik lieknoji plukė (Anemone sylvestris) yra labiau atvirų vietų […]

KRAPAS PAPRASTASIS (Anethum graveolens)

Tinka žalumynų ir daržovių sriuboms, padažams, kiaušinių, veršienos ir ėrienos patiekalams, žuviai, keptai vištai, sviestui ir varškei su žalumynais, raugiamiems […]

ANONA PERUVINĖ (Anona cherimola)

Gausios anoninių (Annonaceae) šeimos kelios rūšys auginamos kaip vertingi vaisiniai augalai: peruvinė (Mill.), dygliuotoji (A. muricata L.) ir žvynuotoji (A. […]

ŠIAUDENIAI (Anthericum)

Šiaudeniai – lelijinių šeimos augalai nedideliais baltais žiedeliais. Lietuvoje miškuose aptinkamas šakotasis šiaudenis (Anthericum ramosum). Alpinariumuose dažniausiai sodinamas stambesniais žiedais […]

BUILIS DARŽINIS (Anthriscus cerefolium)

Anglijoje, Prancūzijoje daržinis builis laikomas vertingu prieskoniu, todėl čia ypač populiarus ir mielai auginamas.Turi daug vitaminų C ir A. Valo […]

ANTURIS (Anthurium)

Nors anturius vertiname dėl žiedų grožio ir dažniausiai auginame kaip kereliais augančias vazonines gėles, jų gentyje yra ir kelios laipiojančios […]

ANTURIS (Anthurium)

Anturių gentyje, priklausančioje aroninių (Araceae) šeimai, gan daug – apie 500 rūšių. Gėlių augintojai anturius skirsto į rūšis, turinčias puošnius […]

ANTURIS (Anthurium)

Anthurium polyschistum – gražių, 10–15 cm skersmens plastiškų lapų vijoklis. Žiedynas nėra įspūdingas. Laipioja prisitvirtindamas orinėmis šaknimis. Priežiūra. Anturiai auginami […]

ŽIOVEINIS (Antirrhinum)

Didysis žioveinis (A. majus) auginamas labai lengvai. Aukštaūgiai augalai pasiekia 1 m, žemiausieji – vos 20 cm aukštį. Dėl savotiškos […]

AFELANDRA (Aphelandra)

Afelandros – žemi krūmeliai ir puskrūmiai, paplitę Pietų Amerikos atogrąžose ir paatogrąžėse. Žvynuotoji afelandra (Aphelandra squarrosa) natūraliai auga Brazilijoje. Augalas neaukštas, […]

SALIERAI (Apium)

Lapiniai, lapkotiniai ir gumbiniai salierai (Apium) – ilgos vegetacijos augalai, lauke sodinami daigais. Jų lapuose gausu vitamino C ir karotino. […]

PLŪDRĖ DVIVARPĖ (Aponogeton distachyos)

Dvivarpės plūdrės (Aponogeton distachyos) nereikėtų maišyti su plūdėmis, nors augalų lapai ir panašūs. Plūdrės savaime Lietuvoje neauga, bet ši rūšis […]

SINAVADAS (Aquilegia)

Paprastasis sinavadas (Aquilegia vulgaris) nuo seno mėgstamas Lietuvos kaimų gėlynuose. Šios rūšies yra keletas geltonlapių ir margalapių veislių, paprastai jungiamų […]

SINAVADAI (Aquilegia)

Iš daugiau kaip 50 sinavadų rūšių Lietuvoje savaime auga tik paprastasis sinavadas (Aquilegia vulgaris). Nors ši rūšis gamtoje pasitaiko gana […]

VAISTUTIS (Arabis)

Be visiems gerai žinomo margalapio kaukazinio vaistučio (Arabis caucasica ‘Variegata’), pastaruoju metu sparčiai plinta dvi margalapės Arabis ferdinandi-coburgii veislės. Tai […]

VAISTUČIAI (Arabis)

Nuo seno Lietuvoje auginamas kaukazinis vaistutis (Arabis caucasica) ir jo veislės rožiniais, pilnaviduriais žiedais ir margais lapais. Kur kas gražesnis […]

VAISTUČIAI (Arabis)

Kiliminiai augalai dažnai auginami įvairiuose gėlynuose ir alpinariumuose. Daliniame pavėsyje geriausiai auga kaukazinis vaistutis (Arabis caucasica) ir įvairios jo veislės. […]

ARALIJA MANDŽIŪRINĖ (Aralia elata (Miq.))

Aukštas ir platus krūmas negausiais, mažai šakotais stiebais, kartais nedidelis medis. Žiedai žalsvai balti, smulkūs, susitelkę dideliuose sudėtiniuose žiedynuose šakų […]

ARALIJA (Aralia L.)

Ženšenių giminaitės aralijos – daugiametės aukštos žolės arba krūmai, daugumos jų lapai labai dideli, stiebai (kartais ir lapai) dygliuoti. Mėgsta […]

ARCHONTOPHOENIX (Archontophoenix)

Lietuvoje ši palmė kiek retesnė. Daugelyje pasaulio šalių auginama kaip puošnus dekoratyvinis augalas. Suaugę Archontophoenix pasiekia 20 m aukštį. Stiebas […]

MEŠKAUOGĖ (Arctostaphylos)

Mūsų šalyje miltinė meškauogė yra savaiminė. Itin dažna Pietryčių Lietuvos pušynuose ir kirtavietėse. Krūmokšnis yra horizontalus, besidriekiantis, 20–60 cm aukščio. […]

AREKA (Areca)

Areka (Areca) Plonastiebės, turinčios kelis stiebus, rečiau – vienastiebės palmės. Ant kamieno matomi žiediški randai. Lapai plunksniški, ryškiai žali, lapeliai tankiai […]

SMILTELĖS (Arenaria)

Smiltės – didelė vienmečių ir daugiamečių augalų gentis. Tik labai nedidelė dalis yra dekoratyvios ir tinkamos auginti alpinariumuose. Kitos – […]

ARENGA (Arenga)

Arenga (Arenga) Šios palmės vienastiebės arba daugiastiebės. Stiebai gausiai padengti plaušais – lapkočių makščių likučiais. Lapai plunksniški. Pirmasis žiedynas viršūninis. […]

ABRIKOSAS (Armeniaca)

Abrikosai gali būti ir nemaži medžiai, ir krūmai. Veislių siūloma gana daug. Kai kurių veislių augalai net atsparesni šalčiams nei […]

ABRIKOSAI (Armeniaca Scop.)

Lietuvių, kaip ir dar kelių kitų šalių, autoriai abrikosus, ievas, vyšnias, slyvas, lauravyšnes ir migdolus laiko atskiromis erškėtinių šeimos gentimis, […]

GVAIZDĖ (Armeria)

Dažniausiai nedideliais kupsteliais augantys augalai, neretai sodinami alpinariumuose. Nuo seno Lietuvoje žinoma pajūrinė gvaizdė (Armeria maritima). Šie augalai sudaro kupstelius, […]

GVAIZDĖ (Armeria)

Alpinariumuose galima auginti visų rūšių gvaizdes. Nuo seno Lietuvoje žinoma pajūrinė gvaizdė (Armeria maritima). Šie augalai sudaro kupstelius, turi siaurus […]

KRIENAS (Armoracia)

Visiems gerai žinomo valgomojo krieno (Armoracia rusticana) margalapė veislė ‘Variegata’ – vienas iš pačių įspūdingiausių margalapių augalų. Šaknys tinkamos maistui […]

ARONIJA (Aronia)

Juodavaisė aronija (Aronia melanocarpa) soduose auginama kelis dešimtmečius. Pradėjus šias aronijas sodinti ir dauginti, žinomesnės jos buvo juodojo šermukšnio vardu. […]

KIETIS (Artemisia)

Didelei kiečių genčiai priklauso vienmečiai ir daugiamečiai augalai, puskrūmiai ir net krūmai. Lietuvoje augančios rūšys nedekoratyvios. Gėlininkystėje naudojamos kelios aukštaūgės […]

DIEMEDIS (Artemisia abrotanum)

Užmirštas augalas diemedis (Artemisia abrotanum) – maloniai kvepiantis žemas krūmas. Aukštis – maždaug 1 m. Tankūs krūmai susiformuoja karpant nuo […]

KIETIS VAISTINIS (Artemisia dracunculus)

Daugiametis žolinis augalas, dar vadinamas peletrūnu. Tinka svogūnų sriuboms, vištai, jūros gėrybėms, veršienai, riebioms žuvims, kalakutienai, daržovių (brokoliams, kalafiorams, žirniams, […]

ARONAS (Arum)

Kelių iš Vidurio Europos ir Kaukazo kilusių rūšių augalai lengvai auginami. Tai Arum albispathum, A. alpinum, A. elongatum, A. italicum […]

ARONAI (Arum)

Daugiausia Vidurio ir Pietų Europos drėgnų miškų augalai. Kai kurios rūšys gerai auga ir žiemoja ir Lietuvoje. Tai dažniausiai nedideli, […]

ARUNKAI (Aruncus)

Tipiški paunksnių augalai, gamtoje augantys miškuose ir pamiškėse. Dažniausiai auginamas paprastasis arunkas (Aruncus dioicus). Tinkamomis sąlygomis jis užauga iki 2 […]

SKIAUTERUTIS (Asarina)

Skiauteručiai dar nėra itin populiarūs; kartais vadinami senu vardu – azarinomis. Tai iš Meksikos kilęs vijoklis, kuris nepakenčia šalčio. Karoklinis […]

PIPIRLAPĖ (Asarum)

Pavėsių augalai auginami dėl gražių lapų. Lietuvoje miškuose auga europinė pipirlapė (Asarum europaeum). Ją taip pat galima auginti alpinariumuose, tačiau […]

SMIDRAS (Asparagus)

Daug metų mūsų seneliai smidrus augino darželiuose kaip gėles. Ir niekas nesistengė užsiauginti pavasarį jų ūglių. Užsienio šalyse auginami skirtingų […]

ASTRAS (Aster)

Tik iš vienos rūšies Aster lateriflorus yra atrinktos dvi veislės spalvotais lapais: ‘Lady in Black’ ir ‘Prince’. Dirvai nereiklūs. Auginami […]

KULKŠNĖ (Astragalus)

Kulkšnės – pati stambiausia augalų gentis, kuriai priklauso daugiau kaip 1000 rūšių. Didelė dalis nedekoratyvios, tačiau yra keletas labai puošnių […]

ASTRANCIJA (Astrantia)

Gėlininkai dažniausiai augina veisles raudonais, rožiniais arba žalsvais žiedais. Geriausiai auga pusiau pavėsyje, drėgnoje, bet neužmirkstančioje derlingoje dirvoje. Jeigu pakanka […]

ASTRANCIJOS (Astrantia)

Iš 10 astrancijų rūšių tik viena – didžioji astrancija (Astrantia major) – auginama gėlynuose. Ši rūšis auga ir Lietuvos miškuose, tačiau yra […]

BLUŽNIAPAPARTIS (Athyrium)

Dauguma paparčių žalialapiai, ir tik vienoje iš Japonijos kilusioje rūšyje Athyrium nipponicum yra formų spalvotais lapais. Labiausiai žinoma veislė ‘Pictum’. […]

AUBRETĖ (Aubrieta)

Aubretės nuo seno Lietuvoje populiarūs kiliminiai augalai. Jos greitai sudaro visžalį kilimą, gerai žiemoja, pavasarį gausiai žydi. Nereiklios dirvai. Gerai […]

AVEROJA KARAMBOLINĖ (Averrhoa carambola)

Karambolinė averoja (Averrhoa carambola L.) kilusi iš Indonezijos, Filipinų ir Indijos. Šis kiškiakopūstinių (Oxalidaceae) šeimos medis auginamas retai. Jo vaisius, […]

Šiandien

  • Spalio 24, ketvirtadienis.
  • Saulė teka 08:06, leidžiasi 18:00.
  • Mėnulis teka 02:10, leidžiasi 17:11.
  • Mėnulis Mergelėje, dylantis, IV ketvirtis. Delčia spalio 21 d.
  • Daugailas, Gilbertas, Rapolas, Švitrigailė
  • Tarptautinė Jungtinių Tautų Organizacijos diena. Tarptautinė klimato kaitos diena. Pasaulinė informacinių technologijų plėtros diena.
  • Šaknų diena. Grėbkite lapus. Kraukite komposto krūvas. Kalkinkite dirvą. Vežkite ir kratykite mėšlą. Sodinkite tulpes, narcizus, hiacintus ir kitas svogūnines gėles, medžius, krūmus, gyvatvores, persodinkite senus medžius. Imkite derlių, kurį reikės džiovinti. Persodinkite kambarinius augalus. Kaskite vaistinių augalų šaknis – iš jų paruošti preparatai šią dieną yra ypač veiksmingi. Nepatartina ruošti malkų, konservuoti, virti uogienių, sandėliuoti, krauti derliaus.
  • Daug lapų ant medžių spalio pabaigoj – kitais metais vaisių bus mažai.

Įvykių kalendorius

Populiariausi straipsniai

Apklausa

Ar žinote, kad šioje svetainėje galima užsisakyti elektronines žurnalų „Sodo spalvos“ ir „Mano sodyba“ versijas?

Rezultatai

Kraunasi ... Kraunasi ...

Naujienlaiškio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti Sodo spalvų naujienlaiškį, įrašykite savo el.pašto adresą.

Palaukite...

Dėkojame, kad užsiprenumeravote!

Sekite mus