• rugpjūčio 14 d., Penktadienis
Paieška pagal lietuvišką pavadinimą: A Ą B C Č D E F G H I J K L M N O P R S Š T U V X Z Ž
Paieška pagal lotynišką pavadinimą: A B C D E F G H I Y J K L M N O P Q R S T U W X Z Ž

Paieška augalų enciklopedijoje

Vytmenys, abelija (Abelia )

Genčiai priklauso apie 15 nedidelių bei vidutinio dydžio krūmų rūšių. Dauguma gana lepūs visžaliai ir pusiau visžaliai augalai, paplitę Kinijoje […]

KĖNIS (Abies Mill.)

Dažniausiai aukšti medžiai taisyklinga laja, lygia žieve, plokščiais spygliais, vertikaliai aukštyn augančiais puošniais kankorėžiais. Daugelio kėnių spyglių apatinė pusė – […]

GALENIS (Abutilon)

Galenis, arba kambarinis klevas, priklauso dedešvinių (Malvaceae) šeimai. Jis artimesnis kinrožėms ir su mūsų krašto klevais neturi nieko bendro. Galenių […]

KAMBARINIS KLEVAS (Abutilon)

Kambarinis klevas, arba galenis, priklauso dedešvinių (Malvaceae) šeimai. Jis artimesnis kinrožėms ir su mūsų krašto klevais neturi nieko bendro. Gentyje […]

Acenos (Acaena)

Visos acenos (Acaena) natūraliai paplitusios pietų pusrutulyje: Anduose, Naujojoje Zelandijoje, Australijoje. Pas mus geriausiai auga kilusios iš Naujosios Zelandijos kalnų. […]

Variuotis šeriuotasis (Acalypha hispida)

Variuočių (Acalypha) gentyje yra apie 450 rūšių – visžalių medžių, krūmų ir žolių, paplitusių atogrąžų ir paatogrąžių srityse. Šeriuotasis variuotis […]

Aka amerikinė (Acca sellowiana)

Retai auginamas mirtinių (Myrtaceae) šeimos augalas – amerikinė aka (Acca sellowiana (O. Berg.) Burret), dar vadinama feijoa (rusiškai фейхоя). Amerikinė […]

GINALINIS KLEVAS (Acer ginnala)

Ginalinis klevas (Acer ginnala) – 6–8 m aukščio medis arba krūmas. Lapai triskiaučiai. Ūgliai ploni. Žydi ir dera gausiai, kasmet. […]

KLEVAI (Acer L.)

Apie 150 rūšių vasaržalių ir visžalių medžių ir krūmų, paplitusių Šiaurės ir Centrinėje Amerikoje, Europoje, Šiaurės Afrikoje bei Azijoje. Lapai […]

KRAUJAŽOLĖ (Achillea)

Kraujažolės (Achillea) laikomos pievų gėlėmis, bet kiek įvairiausių veislių, spalvų ir atspalvių dabar auginama gėlynuose! Paprastosios kraujažolės (A. millefolium) be […]

Achimenės (Achimenes)

Achimenės – daugiamečiai augalai, turintys žvynuotus šakniastiebius. Apie 50 rūšių auga Centrinėje ir Pietų Amerikoje. Kelios rūšys auginamos namuose vazonėliuose: […]

KURPELĖS (Aconitum)

Gentyje yra apie 60 rūšių, savaime augančių Europos, Azijos ir Šiaurės Amerikos kalnuose. Lietuvoje nuo seno kaimo sodybose auginama mėlynoji […]

AJERAS BALINIS (Acorus calamus)

Balinis ajeras (Acorus calamus) vertinamas dėl būdingo aromato ir vaistinių savybių. Užauga 0,6–1 m aukščio, pamažu plinta šakniastiebiais. Veislės ‘Variegatus’ […]

JUODŽOLĖ (Actaea)

Yra apie 10 juodžolių rūšių, paplitusių lapuočių miškuose šiauriniame pusrutulyje. Lietuvos miškuose nereta varpuotoji juodžolė (Actaea spicata). Visos juodžolių rūšys […]

Aktinidija smailialapė (Actinidia arguta)

Smailialapė arba dailioji aktinidija (Actinidia arguta) gali užaugti iki 25 m aukščio, bet dažniausiai būna perpus žemesnė. Natūraliai paplitusi Tolimuosiuose […]

Aktinidija kininė (Actinidia deliciosa)

Kiviai – tai kininės aktinidijos (Actinidia deliciosa syn. A. chinensis), dar vadinamos puikiąja, vaisiai. Kinijos paatogrąžių rajonų miškuose ir kalnų […]

Aktinidija margalapė (Actinidia kolomikta)

Margalapė aktinidija (Actinidia kolomikta) – tai dvinamė liana, nors gali pasitaikyti ir vienanamių veislių. Šios aktinidijos auga Tolimuosiuose Rytuose, Sachaline […]

Adonis pavasarinis (Adonis vernalis)

Pavasarinis adonis (Adonis vernalis) kilęs iš Vidurio ir Pietryčių Europos. Žydi balandžio – gegužės mėnesiais. Žiedai dideli – 3-7 cm […]

ECHMĖJA (Aechmea)

Echmėjų gentyje yra apie 150 rūšių, bet parduodamos dažniausiai tik dryžuotoji (Aechmea fasciata), uodeguotoji (A. caudata) ir A. miniata. Dauguma […]

GARŠVA (Aegopodium)

Visose drėgnesnėse Lietuvos pamiškėse plačiai paplitusi paprastoji garšva (Aegopodium podagraria). Nuo seno gėlininkų auginama margalapė jos forma ‘Variegatum’. Ji užauga […]

Aiškenis (Aeschynanthus)

Visos aiškenių rūšys (gentyje jų apie 170) – svyrantys, kartais laipiojantys augalai, kilę iš Pietryčių Azijos ir Indonezijos. Mėsinguose lapuose […]

KAŠTONAI (Aesculus L.)

Apie 15 rūšių, paplitusių Šiaurės Amerikoje, Pietryčių Europoje, Rytų Azijoje. Tai vidutinio aukščio medžiai plačia ovalia laja, sudėtiniais pirštuotais lapais, […]

ETJONEMA (Aethionema)

Dauguma etjonemų – iki 20–30 cm aukščio puskrūmiai. Gentyje yra ir keletas vienmečių rūšių. Šios tinka dideliems alpinariumams, nes kasmet […]

Agapantas (Agapanthus)

Tai iš pietų Afrikos kilęs puošnus augalas. Iš gentyje žinomų 5 rūšių namuose dažniau auginamos dvi: skėtinis arba afrikinis agapantas […]

LOFANTAS ANYŽINIS (Agastache foeniculum)

Tinka likeriams, kompotams aromatizuoti. Suteikia malonų anyžių ir mėtų kvapą. Gerina virškinimą. Eterinis aliejus vertinamas parfumerijoje. Labai dekoratyvūs žiedai žydi […]

Žydrūnis meksikinis (Ageratum houstonianum)

Meksikinis žydrūnis (Ageratum houstonianum) – puskrūmis, bet auginamas kaip vienmetė gėlė. Skirtingų veislių augalai būna 15–70 cm aukščio. Daugybė mažučių […]

VAISGINA (Ajuga)

Gėlininkų vertinama dėl greitai suželiančio spalvingo kilimo. Stiebai šliaužiantys, ties bambliais įsišaknijantys, todėl jeigu netrūksta drėgmės, greitai užima nemažą plotą. […]

VAISGINOS (Ajuga)

Lietuvoje auga 3 laukinės vaisginų rūšys ir jas visas galima auginti gėlynuose, tačiau dažniausiai auginamos iš jų išvestos veislės spalvingais […]

AKEBIJA (Akebia)

Stambiavaisė akebija (A. quinata) – puošnius sudėtinius pirštiškus lapus turinti pusiau visžalė liana. Paplitusi centrinėje Kinijoje, Korėjoje ir Japonijoje. Tėvynėje […]

RASKILA (Alchemilla)

Dideliems alpinariumams labiau tinka tokios stambesnės rūšys, kaip Alchemilla mollis, A. xantochlora, mažiems – A. alpina. Pastaroji išauga tik iki […]

RASAKILA (Alchemilla)

Nors gėlynuose galima auginti ir Lietuvos pievose gausiai augančias paprastąsias rasakilas (Alchemilla vulgaris), plačiau auginamos tik kelios introdukuotos rūšys. Dažniausiai […]

SVOGŪNAI (Allium)

Valgomuosius svogūnus (Allium cepa) galima auginti iš sėklų, sėjinukų (mažų ropelių) ir atželdinant atrinktas didesnes ropeles. Paprasčiausia – ankstyvajam derliui […]

DARŽINIS PORAS (Allium porrum L.)

Daržinis poras (Allium porrum L.) – dvimetis augalas. Pirmaisiais metais užauga netikri stiebai ir lapai, antraisiais – žiedynstiebiai. Tad, esant […]

ČESNAKAS LAIŠKINIS (Allium schoenoprasum)

Tinka visur, kur reikalingas švelnus česnako aromatas. Tinka mišrainėms, salotoms, šviesioms sriuboms, sultiniams, virtai jautienai, kiaušinių ir daržovių (morkų, kopūstų, […]

Burnočiai (Amaranthus)

Soduose auginami kelių rūšių ir nemažai veislių burnočiai (Amaranthus). Uodegotieji burnočiai (A. caudatus) puošiasi žemyn nusvirusiais raudonais arba žaliais žiedynais. […]

MEDLIEVOS (Amelanchier Medik.)

Šiai genčiai priklauso 25 aukštų (3–8 m aukščio) krūmų ar medelių rūšys. Lietuvoje savaime neauga; kelios rūšys auginamos – pirmiausia […]

Sagutė sparnuotoji (Ammobium alatum)

Sparnuotoji sagutė (Ammobium alatum) panaši ir į mažą sausutį, ir į ramunėlę. Graižai nedideli, maždaug 2 cm skersmens; turi ryškius […]

Amorfa krūminė (Amorpha fruticosa )

Šioje Šiaurės Amerikos gentyje – apie 15 rūšių krūmų neporomis plunksniškais lapais, stačiais kompaktiškais žiedynais, smulkiais žiedais ir vaisiais. Amorfos […]

VYTENIS (Ampelopsis)

Trumpakotis vytenis (A. brevipedunculata) primena smulkutį vynmedį. Visgi jis nėra visai smulkus: penkiaskiaučiai lapai – apie 10 cm ilgio, o […]

MIGDOLAS (Amygdalus)

Paprastasis migdolas (Amygdalus communis, syn A. dulcis) – vienas iš daugybės erškėtinių (Rosaceae) šeimos vaisinių augalų. Paplitęs Pietvakarių Azijoje, daug […]

Ananasai (Ananas )

Ananasai kilę iš Centrinės ir Pietų Amerikos pusiau sausringų sričių. Tai bromelinių (Bromeliaceae) šeimos gentis, kuriai priskiriamos 2 rūšys. Ananasai […]

BALŽUVA (Andromeda)

Siauralapė balžuva Lietuvoje yra savaiminė, itin dažna aukštapelkėse. Krūmokšnis išauga 15–30 cm aukščio. Šakos ir stiebai ploni, rausvi su rudu […]

VYRSKYDĖ (Androsace)

Vyrskydės labai populiarios ir mielai sodinamos alpinių augalų mėgėjų. Tai stambi grupė. Įvairios rūšys paplitusios Europos ir Azijos kalnuose, Šiaurės […]

VYRSKYDĖS (Androsace)

Visos vyrskydės – smulkūs kalnų augalai. Dauguma sukultūrintų rūšių labai sunkiai auginamos. Gerai auga tik Androsace sarmentosa ir A. sempervivoides. Vyrskydės […]

PLUKĖ (Anemone)

Ši augalų grupė taip pat didelė. Kai kurie sistematikai ją skaido į keletą savarankiškų genčių. Lietuvoje auga trys laukinės rūšys: […]

PLUKĖS (Anemone)

Visos trys Lietuvoje savaime augančios plukių rūšys – dekoratyvūs augalai. Iš jų tik lieknoji plukė (Anemone sylvestris) yra labiau atvirų vietų […]

KRAPAS PAPRASTASIS (Anethum graveolens)

Tinka žalumynų ir daržovių sriuboms, padažams, kiaušinių, veršienos ir ėrienos patiekalams, žuviai, keptai vištai, sviestui ir varškei su žalumynais, raugiamiems […]

Anona peruvinė (Anona cherimola)

Gausios anoninių (Annonaceae) šeimos kelios rūšys auginamos kaip vertingi vaisiniai augalai: peruvinė (Annona cherimola Mill.), dygliuotoji (A. muricata L.) ir […]

ŠIAUDENIAI (Anthericum)

Šiaudeniai – lelijinių šeimos augalai nedideliais baltais žiedeliais. Lietuvoje miškuose aptinkamas šakotasis šiaudenis (Anthericum ramosum). Alpinariumuose dažniausiai sodinamas stambesniais žiedais […]

BUILIS DARŽINIS (Anthriscus cerefolium)

Anglijoje, Prancūzijoje daržinis builis laikomas vertingu prieskoniu, todėl čia ypač populiarus ir mielai auginamas.Turi daug vitaminų C ir A. Valo […]

ANTURIS (Anthurium)

Anthurium polyschistum – gražių, 10–15 cm skersmens plastiškų lapų vijoklis. Žiedynas nėra įspūdingas. Laipioja prisitvirtindamas orinėmis šaknimis. Priežiūra. Anturiai auginami […]

Anturis kolumbinis (Anthurium andreanum )

Anturių gentyje, priklausančioje aroninių (Araceae) šeimai, gan daug – apie 500 rūšių. Gėlių augintojai anturius skirsto į rūšis, turinčias puošnius […]

Žioveinis didysis (Antirrhinum majus)

Didysis žioveinis (Antirrhinum majus) auginamas labai lengvai. Aukštaūgiai augalai pasiekia 1 m, žemiausieji – vos 20 cm aukštį. Dėl savotiškos […]

AFELANDRA (Aphelandra)

Afelandros – žemi krūmeliai ir puskrūmiai, paplitę Pietų Amerikos atogrąžose ir paatogrąžėse. Žvynuotoji afelandra (Aphelandra squarrosa) natūraliai auga Brazilijoje. Augalas neaukštas, […]

SALIERAI (Apium)

Lapiniai, lapkotiniai ir gumbiniai salierai (Apium) – ilgos vegetacijos augalai, lauke sodinami daigais. Jų lapuose gausu vitamino C ir karotino. […]

PLŪDRĖ DVIVARPĖ (Aponogeton distachyos)

Dvivarpės plūdrės (Aponogeton distachyos) nereikėtų maišyti su plūdėmis, nors augalų lapai ir panašūs. Plūdrės savaime Lietuvoje neauga, bet ši rūšis […]

SINAVADAS (Aquilegia)

Paprastasis sinavadas (Aquilegia vulgaris) nuo seno mėgstamas Lietuvos kaimų gėlynuose. Šios rūšies yra keletas geltonlapių ir margalapių veislių, paprastai jungiamų […]

SINAVADAI (Aquilegia)

Iš daugiau kaip 50 sinavadų rūšių Lietuvoje savaime auga tik paprastasis sinavadas (Aquilegia vulgaris). Nors ši rūšis gamtoje pasitaiko gana […]

VAISTUTIS (Arabis)

Be visiems gerai žinomo margalapio kaukazinio vaistučio (Arabis caucasica ‘Variegata’), pastaruoju metu sparčiai plinta dvi margalapės Arabis ferdinandi-coburgii veislės. Tai […]

VAISTUČIAI (Arabis)

Nuo seno Lietuvoje auginamas kaukazinis vaistutis (Arabis caucasica) ir jo veislės rožiniais, pilnaviduriais žiedais ir margais lapais. Kur kas gražesnis […]

VAISTUČIAI (Arabis)

Kiliminiai augalai dažnai auginami įvairiuose gėlynuose ir alpinariumuose. Daliniame pavėsyje geriausiai auga kaukazinis vaistutis (Arabis caucasica) ir įvairios jo veislės. […]

ARALIJA MANDŽIŪRINĖ (Aralia elata (Miq.))

Aukštas ir platus krūmas negausiais, mažai šakotais stiebais, kartais nedidelis medis. Žiedai žalsvai balti, smulkūs, susitelkę dideliuose sudėtiniuose žiedynuose šakų […]

ARALIJA (Aralia L.)

Ženšenių giminaitės aralijos – daugiametės aukštos žolės arba krūmai, daugumos jų lapai labai dideli, stiebai (kartais ir lapai) dygliuoti. Mėgsta […]

ARCHONTOPHOENIX (Archontophoenix)

Lietuvoje ši palmė kiek retesnė. Daugelyje pasaulio šalių auginama kaip puošnus dekoratyvinis augalas. Suaugę Archontophoenix pasiekia 20 m aukštį. Stiebas […]

MEŠKAUOGĖ (Arctostaphylos)

Mūsų šalyje miltinė meškauogė yra savaiminė. Itin dažna Pietryčių Lietuvos pušynuose ir kirtavietėse. Krūmokšnis yra horizontalus, besidriekiantis, 20–60 cm aukščio. […]

AREKA (Areca)

Areka (Areca) Plonastiebės, turinčios kelis stiebus, rečiau – vienastiebės palmės. Ant kamieno matomi žiediški randai. Lapai plunksniški, ryškiai žali, lapeliai tankiai […]

SMILTELĖS (Arenaria)

Smiltės – didelė vienmečių ir daugiamečių augalų gentis. Tik labai nedidelė dalis yra dekoratyvios ir tinkamos auginti alpinariumuose. Kitos – […]

ARENGA (Arenga)

Arenga (Arenga) Šios palmės vienastiebės arba daugiastiebės. Stiebai gausiai padengti plaušais – lapkočių makščių likučiais. Lapai plunksniški. Pirmasis žiedynas viršūninis. […]

ABRIKOSAS (Armeniaca)

Lietuvių, kaip ir dar kelių kitų šalių, autoriai abrikosus, ievas, vyšnias, slyvas, lauravyšnes ir migdolus laiko atskiromis erškėtinių šeimos gentimis, […]

GVAIZDĖ (Armeria)

Dažniausiai nedideliais kupsteliais augantys augalai, neretai sodinami alpinariumuose. Nuo seno Lietuvoje žinoma pajūrinė gvaizdė (Armeria maritima). Šie augalai sudaro kupstelius, […]

KRIENAS (Armoracia)

Visiems gerai žinomo valgomojo krieno (Armoracia rusticana) margalapė veislė ‘Variegata’ – vienas iš pačių įspūdingiausių margalapių augalų. Šaknys tinkamos maistui […]

ARONIJA (Aronia)

Juodavaisė aronija (Aronia melanocarpa) soduose auginama kelis dešimtmečius. Pradėjus šias aronijas sodinti ir dauginti, žinomesnės jos buvo juodojo šermukšnio vardu. […]

KIETIS (Artemisia)

Didelei kiečių genčiai priklauso vienmečiai ir daugiamečiai augalai, puskrūmiai ir net krūmai. Lietuvoje augančios rūšys nedekoratyvios. Gėlininkystėje naudojamos kelios aukštaūgės […]

DIEMEDIS (Artemisia abrotanum)

Užmirštas augalas diemedis (Artemisia abrotanum) – maloniai kvepiantis žemas krūmas. Aukštis – maždaug 1 m. Tankūs krūmai susiformuoja karpant nuo […]

KIETIS VAISTINIS (Artemisia dracunculus)

Daugiametis žolinis augalas, dar vadinamas peletrūnu. Tinka svogūnų sriuboms, vištai, jūros gėrybėms, veršienai, riebioms žuvims, kalakutienai, daržovių (brokoliams, kalafiorams, žirniams, […]

ARONAI (Arum)

Daugiausia Vidurio ir Pietų Europos drėgnų miškų augalai. Kai kurios rūšys gerai auga ir žiemoja ir Lietuvoje. Tai dažniausiai nedideli, […]

Arunkai (Aruncus)

Tipiški paunksnių augalai, gamtoje augantys miškuose ir pamiškėse. Dažniausiai auginamas paprastasis arunkas (Aruncus dioicus). Tinkamomis sąlygomis jis užauga iki 2 […]

Skiauteručiai (Asarina)

Skiauteručiai dar nėra itin populiarūs; kartais vadinami senu vardu – azarinomis. Karoklinis skiauterutis (Asarina scandens) gali užaugti iki 3 m […]

PIPIRLAPĖ (Asarum)

Pavėsių augalai auginami dėl gražių lapų. Lietuvoje miškuose auga europinė pipirlapė (Asarum europaeum). Ją taip pat galima auginti alpinariumuose, tačiau […]

SMIDRAS (Asparagus)

Daug metų mūsų seneliai smidrus augino darželiuose kaip gėles. Ir niekas nesistengė užsiauginti pavasarį jų ūglių. Užsienio šalyse auginami skirtingų […]

ASTRAS (Aster)

Tik iš vienos rūšies Aster lateriflorus yra atrinktos dvi veislės spalvotais lapais: ‘Lady in Black’ ir ‘Prince’. Dirvai nereiklūs. Auginami […]

KULKŠNĖ (Astragalus)

Kulkšnės – pati stambiausia augalų gentis, kuriai priklauso daugiau kaip 1000 rūšių. Didelė dalis nedekoratyvios, tačiau yra keletas labai puošnių […]

Astrancijos (Astrantia)

Iš 10 astrancijų rūšių tik viena – didžioji astrancija (Astrantia major) – auginama gėlynuose. Ši rūšis auga ir Lietuvos miškuose, tačiau yra […]

Aubretės (Aubrieta)

Aubretės nuo seno Lietuvoje populiarūs kiliminiai augalai. Jos greitai sudaro visžalį kilimą, gerai žiemoja, pavasarį gausiai žydi. Nereiklios dirvai. Gerai […]

Averoja karambolinė (Averrhoa carambola)

Karambolinė averoja (Averrhoa carambola L.) kilusi iš Indonezijos, Filipinų ir Indijos. Šis kiškiakopūstinių (Oxalidaceae) šeimos medis auginamas retai. Jo vaisius, […]

Sekite mus

Šiandien

  • Rugpjūčio 14, penktadienis.
  • Saulė teka 05:53, leidžiasi 20:53.
  • Mėnulis teka 00:33, leidžiasi 17:52.
  • Mėnulis Dvyniuose, dylantis, IV ketvirtis. Delčia rugpjūčio 11 d.
  • Grintautas, Guostė, Euzebijus, Maksimiljonas
  • Žiedų diena. Genėkite, tręškite peržydėjusius krūmus, chrizantemas, žydinčias gėles. Naikinkite kenkėjus. Ruoškite gydomąsias pagalves. Grėbkite šieną. Imkite ir džiovinkite derlių, vaistinius augalus. Naikinkite pelėsius, vėdinkite ir tvarkykite patalpas, spintas.
  • Ryškiai raudona rytinė žara – prieš vėjus.

Populiariausi straipsniai

Naujienlaiškio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti Sodo spalvų naujienlaiškį, įrašykite savo el.pašto adresą.

Palaukite...

Dėkojame, kad užsiprenumeravote!

Apklausa

Kokioje sodyboje norėtumėte gyventi?

Įvykių kalendorius