Galenis, arba kambarinis klevas, priklauso dedešvinių (Malvaceae) šeimai. Jis artimesnis kinrožėms ir su mūsų krašto klevais neturi nieko bendro. Galenių […]
Kambarinis klevas, arba galenis, priklauso dedešvinių (Malvaceae) šeimai. Jis artimesnis kinrožėms ir su mūsų krašto klevais neturi nieko bendro. Gentyje […]
Dauguma acenų sudaro purius, greitai besiplečiančius kilimus. Labiausiai išplitusi ir geriausiai auganti – A. microphylla. Ji Lietuvoje gerai žiemoja ir […]
Retai auginamas mirtinių (Myrtaceae) šeimos augalas – amerikinė aka (Acca sellowiana (O. Berg.) Burret), dar vadinama feijoa (rusiškai фейхоя). Gentyje […]
Apie 120 rūšių, paplitusių Šiaurės pusrutulyje, ypač gausiai – Rytų Azijoje. Tai vasaržaliai įvairaus aukščio medžiai, rečiau krūmai priešiniais paprastais […]
Kraujažolės (Achillea) laikomos pievų gėlėmis, bet kiek įvairiausių veislių, spalvų ir atspalvių dabar auginama gėlynuose! Paprastosios kraujažolės (A. millefolium) be […]
Tai daugiamečiai augalai, turintys žvynuotus šakniastiebius. Apie 50 rūšių auga Centrinėje ir Pietų Amerikoje. Kelios rūšys auginamos namuose vazonėliuose: didžiažiedė […]
Visi ajerai – seklių vandens pakrančių ir pelkių augalai. Žinomiausia rūšis – balinis ajeras (Acorus calamus). Gėlininkystėje dažniausiai naudojama margalapė […]
Balinis ajeras (Acorus calamus) vertinamas dėl būdingo aromato ir vaistinių savybių. Užauga 0,6–1 m aukščio, pamažu plinta šakniastiebiais. Veislės ‘Variegatus’ […]
Yra apie 10 juodžolių rūšių, paplitusių lapuočių miškuose šiauriniame pusrutulyje. Lietuvos miškuose nereta varpuotoji juodžolė (Actaea spicata). Visos juodžolių rūšys […]
Lietuvoje dažnos dvi rūšys: margalapė (A. kolomikta) ir smailialapė (A. arguta) aktinidijos. Tai dvinamiai augalai, nors gali pasitaikyti ir vienanamių. […]
Tai vešlios lianos besivyniojančiais 3–10 (20) m ilgio stiebais. Jų pumpurai beveik arba visiškai pasislėpę žievėje, lapai paprasti, žiedai vienalyčiai […]
Adoniai – paprastai nedideli (iki 30 cm aukščio) pavasarį žydintys augalai smulkiai karpytais lapais. Labiausiai žinomas pavasarinis adonis (Adonis vernalis), […]
Visose drėgnesnėse Lietuvos pamiškėse plačiai paplitusi paprastoji garšva (Aegopodium podagraria). Nuo seno gėlininkų auginama margalapė jos forma ‘Variegatum’. Ji užauga […]
Apie 15 rūšių, paplitusių Šiaurės Amerikoje, Pietryčių Europoje, Rytų Azijoje. Tai vidutinio aukščio medžiai plačia ovalia laja, sudėtiniais pirštuotais lapais, […]
Tinka likeriams, kompotams aromatizuoti. Suteikia malonų anyžių ir mėtų kvapą. Gerina virškinimą. Eterinis aliejus vertinamas parfumerijoje. Labai dekoratyvūs žiedai žydi […]
Meksikinis žydrūnis (A. houstonianum) – puskrūmis, bet auginamas kaip vienmetė gėlė. Skirtingų veislių augalai būna 15–70 cm aukščio. Daugybė mažučių […]
Gėlininkų vertinama dėl greitai suželiančio spalvingo kilimo. Stiebai šliaužiantys, ties bambliais įsišaknijantys, todėl jeigu netrūksta drėgmės, greitai užima nemažą plotą. […]
Stambiavaisė akebija (A. quinata) – puošnius sudėtinius pirštiškus lapus turinti pusiau visžalė liana. Paplitusi centrinėje Kinijoje, Korėjoje ir Japonijoje. Tėvynėje […]
Dideliems alpinariumams labiau tinka tokios stambesnės rūšys, kaip Alchemilla mollis, A. xantochlora, mažiems – A. alpina. Pastaroji išauga tik iki […]
Nors gėlynuose galima auginti ir Lietuvos pievose gausiai augančias paprastąsias rasakilas (Alchemilla vulgaris), plačiau auginamos tik kelios introdukuotos rūšys. Dažniausiai […]
Gyslotinis dumblialaiškis (Alisma plantago-aquatica) sudaro 10–20 cm aukščio lapų kupstą. Vandenyje esantys apatiniai lapai bekočiai, o iškilę virš vandens – […]
Tinka visur, kur reikalingas švelnus česnako aromatas. Tinka mišrainėms, salotoms, šviesioms sriuboms, sultiniams, virtai jautienai, kiaušinių ir daržovių (morkų, kopūstų, […]
Soduose auginami kelių rūšių ir nemažai veislių burnočiai. Uodegotieji burnočiai (A. caudatus) puošiasi žemyn nusvirusiais raudonais arba žaliais žiedynais. Stačius […]
Paprastasis migdolas (Amygdalus communis, syn A. dulcis) – vienas iš daugybės erškėtinių (Rosaceae) šeimos vaisinių augalų. Paplitęs Pietvakarių Azijoje, daug […]
Ananasas – tai daugiametis žolinis kambarinis augalas, sudarantis kietų ilgų linijiškų lapų skrotelę. Užauga didesni arba mažesni, atsižvelgiant į auginimo […]
Vyrskydės labai populiarios ir mielai sodinamos alpinių augalų mėgėjų. Tai stambi grupė. Įvairios rūšys paplitusios Europos ir Azijos kalnuose, Šiaurės […]
Visos vyrskydės – smulkūs kalnų augalai. Dauguma sukultūrintų rūšių labai sunkiai auginamos. Gerai auga tik Androsace sarmentosa ir A. sempervivoides. Vyrskydės […]
Tinka žalumynų ir daržovių sriuboms, padažams, kiaušinių, veršienos ir ėrienos patiekalams, žuviai, keptai vištai, sviestui ir varškei su žalumynais, raugiamiems […]
Gausios anoninių (Annonaceae) šeimos kelios rūšys auginamos kaip vertingi vaisiniai augalai: peruvinė (Mill.), dygliuotoji (A. muricata L.) ir žvynuotoji (A. […]
Šiaudeniai – lelijinių šeimos augalai nedideliais baltais žiedeliais. Lietuvoje miškuose aptinkamas šakotasis šiaudenis (Anthericum ramosum). Alpinariumuose dažniausiai sodinamas stambesniais žiedais […]
Anglijoje, Prancūzijoje daržinis builis laikomas vertingu prieskoniu, todėl čia ypač populiarus ir mielai auginamas.Turi daug vitaminų C ir A. Valo […]
Anturių gentyje, priklausančioje aroninių (Araceae) šeimai, gan daug – apie 500 rūšių. Gėlių augintojai anturius skirsto į rūšis, turinčias puošnius […]
Anthurium polyschistum – gražių, 10–15 cm skersmens plastiškų lapų vijoklis. Žiedynas nėra įspūdingas. Laipioja prisitvirtindamas orinėmis šaknimis. Priežiūra. Anturiai auginami […]
Afelandros – žemi krūmeliai ir puskrūmiai, paplitę Pietų Amerikos atogrąžose ir paatogrąžėse. Žvynuotoji afelandra (Aphelandra squarrosa) natūraliai auga Brazilijoje. Augalas neaukštas, […]
Dvivarpės plūdrės (Aponogeton distachyos) nereikėtų maišyti su plūdėmis, nors augalų lapai ir panašūs. Plūdrės savaime Lietuvoje neauga, bet ši rūšis […]
Paprastasis sinavadas (Aquilegia vulgaris) nuo seno mėgstamas Lietuvos kaimų gėlynuose. Šios rūšies yra keletas geltonlapių ir margalapių veislių, paprastai jungiamų […]
Be visiems gerai žinomo margalapio kaukazinio vaistučio (Arabis caucasica ‘Variegata’), pastaruoju metu sparčiai plinta dvi margalapės Arabis ferdinandi-coburgii veislės. Tai […]
Nuo seno Lietuvoje auginamas kaukazinis vaistutis (Arabis caucasica) ir jo veislės rožiniais, pilnaviduriais žiedais ir margais lapais. Kur kas gražesnis […]
Kiliminiai augalai dažnai auginami įvairiuose gėlynuose ir alpinariumuose. Daliniame pavėsyje geriausiai auga kaukazinis vaistutis (Arabis caucasica) ir įvairios jo veislės. […]
Aukštas ir platus krūmas negausiais, mažai šakotais stiebais, kartais nedidelis medis. Žiedai žalsvai balti, smulkūs, susitelkę dideliuose sudėtiniuose žiedynuose šakų […]
Lietuvoje ši palmė kiek retesnė. Daugelyje pasaulio šalių auginama kaip puošnus dekoratyvinis augalas. Suaugę Archontophoenix pasiekia 20 m aukštį. Stiebas […]
Mūsų šalyje miltinė meškauogė yra savaiminė. Itin dažna Pietryčių Lietuvos pušynuose ir kirtavietėse. Krūmokšnis yra horizontalus, besidriekiantis, 20–60 cm aukščio. […]
Areka (Areca) Plonastiebės, turinčios kelis stiebus, rečiau – vienastiebės palmės. Ant kamieno matomi žiediški randai. Lapai plunksniški, ryškiai žali, lapeliai tankiai […]
Arenga (Arenga) Šios palmės vienastiebės arba daugiastiebės. Stiebai gausiai padengti plaušais – lapkočių makščių likučiais. Lapai plunksniški. Pirmasis žiedynas viršūninis. […]
Dauguma kartuolinių augalų – lianos, paplitusios tropikų ir subtropikų šalyse. Šiai šeimai priklauso ir europinė pipirlapė, auganti mūsų pavėsinguose miškuose. […]
Lietuvių, kaip ir dar kelių kitų šalių, autoriai abrikosus, ievas, vyšnias, slyvas, lauravyšnes ir migdolus laiko atskiromis erškėtinių šeimos gentimis, […]
Dažniausiai nedideliais kupsteliais augantys augalai, neretai sodinami alpinariumuose. Nuo seno Lietuvoje žinoma pajūrinė gvaizdė (Armeria maritima). Šie augalai sudaro kupstelius, […]
Alpinariumuose galima auginti visų rūšių gvaizdes. Nuo seno Lietuvoje žinoma pajūrinė gvaizdė (Armeria maritima). Šie augalai sudaro kupstelius, turi siaurus […]
Visiems gerai žinomo valgomojo krieno (Armoracia rusticana) margalapė veislė ‘Variegata’ – vienas iš pačių įspūdingiausių margalapių augalų. Šaknys tinkamos maistui […]
Juodavaisė aronija (Aronia melanocarpa) soduose auginama kelis dešimtmečius. Pradėjus šias aronijas sodinti ir dauginti, žinomesnės jos buvo juodojo šermukšnio vardu. […]
Didelei kiečių genčiai priklauso vienmečiai ir daugiamečiai augalai, puskrūmiai ir net krūmai. Lietuvoje augančios rūšys nedekoratyvios. Gėlininkystėje naudojamos kelios aukštaūgės […]
Tipiški paunksnių augalai, gamtoje augantys miškuose ir pamiškėse. Dažniausiai auginamas paprastasis arunkas (Aruncus dioicus). Tinkamomis sąlygomis jis užauga iki 2 […]
Skiauteručiai dar nėra itin populiarūs; kartais vadinami senu vardu – azarinomis. Tai iš Meksikos kilęs vijoklis, kuris nepakenčia šalčio. Karoklinis […]
Pavėsių augalai auginami dėl gražių lapų. Lietuvoje miškuose auga europinė pipirlapė (Asarum europaeum). Ją taip pat galima auginti alpinariumuose, tačiau […]
Daug metų mūsų seneliai smidrus augino darželiuose kaip gėles. Ir niekas nesistengė užsiauginti pavasarį jų ūglių. Užsienio šalyse auginami skirtingų […]
Gėlininkai dažniausiai augina veisles raudonais, rožiniais arba žalsvais žiedais. Geriausiai auga pusiau pavėsyje, drėgnoje, bet neužmirkstančioje derlingoje dirvoje. Jeigu pakanka […]
Dauguma paparčių žalialapiai, ir tik vienoje iš Japonijos kilusioje rūšyje Athyrium nipponicum yra formų spalvotais lapais. Labiausiai žinoma veislė ‘Pictum’. […]
Aubretės nuo seno Lietuvoje populiarūs kiliminiai augalai. Jos greitai sudaro visžalį kilimą, gerai žiemoja, pavasarį gausiai žydi. Nereiklios dirvai. Gerai […]
Karambolinė averoja (Averrhoa carambola L.) kilusi iš Indonezijos, Filipinų ir Indijos. Šis kiškiakopūstinių (Oxalidaceae) šeimos medis auginamas retai. Jo vaisius, […]
Šiandien
Spalio 24, ketvirtadienis.
Saulė teka 08:06, leidžiasi 18:00.
Mėnulis teka 02:10, leidžiasi 17:11.
Mėnulis Mergelėje, dylantis, IV ketvirtis. Delčia spalio 21 d.
Daugailas, Gilbertas, Rapolas, Švitrigailė
Tarptautinė Jungtinių Tautų Organizacijos diena. Tarptautinė klimato kaitos diena. Pasaulinė informacinių technologijų plėtros diena.
Šaknų diena. Grėbkite lapus. Kraukite komposto krūvas. Kalkinkite dirvą. Vežkite ir kratykite mėšlą. Sodinkite tulpes, narcizus, hiacintus ir kitas svogūnines gėles, medžius, krūmus, gyvatvores, persodinkite senus medžius. Imkite derlių, kurį reikės džiovinti. Persodinkite kambarinius augalus. Kaskite vaistinių augalų šaknis – iš jų paruošti preparatai šią dieną yra ypač veiksmingi. Nepatartina ruošti malkų, konservuoti, virti uogienių, sandėliuoti, krauti derliaus.
Daug lapų ant medžių spalio pabaigoj – kitais metais vaisių bus mažai.
Kraunasi ...
