Augalų enciklopedija - Sodo spalvos

Vytmenys, abelija (Abelia )

Genčiai priklauso apie 15 nedidelių bei vidutinio dydžio krūmų rūšių. Dauguma gana lepūs visžaliai ir pusiau visžaliai augalai, paplitę Kinijoje […]

Kėniai (Abies Mill.)

Dažniausiai aukšti medžiai taisyklinga laja, lygia žieve, plokščiais spygliais, vertikaliai aukštyn augančiais puošniais kankorėžiais. Daugelio kėnių spyglių apatinė pusė – […]

Galeniai (Abutilon)

Kambarinis klevas, arba galenis, priklauso dedešvinių (Malvaceae) šeimai. Jis artimesnis kinrožėms ir su mūsų krašto klevais neturi nieko bendro. Gentyje […]

Acenos (Acaena)

Visos acenos (Acaena) natūraliai paplitusios pietų pusrutulyje: Anduose, Naujojoje Zelandijoje, Australijoje. Pas mus geriausiai auga kilusios iš Naujosios Zelandijos kalnų. […]

Variuotis šeriuotasis (Acalypha hispida)

Variuočių (Acalypha) gentyje yra apie 450 rūšių – visžalių medžių, krūmų ir žolių, paplitusių atogrąžų ir paatogrąžių srityse. Šeriuotasis variuotis […]

Aka amerikinė (Acca sellowiana)

Retai auginamas mirtinių (Myrtaceae) šeimos augalas – amerikinė aka (Acca sellowiana (O. Berg.) Burret), dar vadinama feijoa (rusiškai фейхоя). Amerikinė […]

Klevai (Acer L.)

Apie 150 rūšių vasaržalių ir visžalių medžių ir krūmų, paplitusių Šiaurės ir Centrinėje Amerikoje, Europoje, Šiaurės Afrikoje bei Azijoje. Lapai […]

Klevas plaštakiškasis (Acer palmatum)

Plaštakiškojo klevo (Acer palmatum Thunb.) veislės – tai labai dekoratyvūs 2–4 m aukščio medeliai, kartais krūmai plačia žema laja, giliai […]

Kraujažolės (Achillea)

Kraujažolės (Achillea) laikomos pievų gėlėmis, bet kiek įvairiausių veislių, spalvų ir atspalvių dabar auginama gėlynuose! Paprastosios kraujažolės (A. millefolium) be […]

Achimenės (Achimenes)

Achimenės – daugiamečiai augalai, turintys žvynuotus šakniastiebius. Apie 50 rūšių auga Centrinėje ir Pietų Amerikoje. Kelios rūšys auginamos namuose vazonėliuose: […]

Kurpelės (Aconitum)

Kurpelių (Aconitum) gentyje yra apie 60 rūšių, savaime augančių Europos, Azijos ir Šiaurės Amerikos kalnuose. Lietuvoje nuo seno kaimo sodybose […]

Ajeras balinis (Acorus calamus)

Balinis ajeras (Acorus calamus) vertinamas dėl būdingo aromato ir vaistinių savybių. Užauga 0,6–1 m aukščio, pamažu plinta šakniastiebiais. Veislės ‘Variegatus’ […]

Juodžolės (Actaea)

Yra apie 10 juodžolių rūšių, paplitusių lapuočių miškuose šiauriniame pusrutulyje. Lietuvos miškuose nereta varpuotoji juodžolė (Actaea spicata). Visos juodžolių rūšys […]

Aktinidija smailialapė (Actinidia arguta)

Smailialapė arba dailioji aktinidija (Actinidia arguta) gali užaugti iki 25 m aukščio, bet dažniausiai būna perpus žemesnė. Natūraliai paplitusi Tolimuosiuose […]

Aktinidija kininė (Actinidia deliciosa)

Kiviai – tai kininės aktinidijos (Actinidia deliciosa syn. A. chinensis), dar vadinamos puikiąja, vaisiai. Kinijos paatogrąžių rajonų miškuose ir kalnų […]

Aktinidija margalapė (Actinidia kolomikta)

Margalapė aktinidija (Actinidia kolomikta) – tai dvinamė liana, nors gali pasitaikyti ir vienanamių veislių. Šios aktinidijos auga Tolimuosiuose Rytuose, Sachaline […]

Adonis pavasarinis (Adonis vernalis)

Pavasarinis adonis (Adonis vernalis) kilęs iš Vidurio ir Pietryčių Europos. Žydi balandžio – gegužės mėnesiais. Žiedai dideli – 3-7 cm […]

Echmėjos (Aechmea)

Echmėjų gentyje yra apie 150 rūšių, bet parduodamos dažniausiai tik dryžuotoji (Aechmea fasciata), uodeguotoji (A. caudata) ir A. miniata. Dauguma […]

Garšva paprastoji (Aegopodium)

Visose drėgnesnėse Lietuvos pamiškėse plačiai paplitusi paprastoji garšva (Aegopodium podagraria). Nuo seno gėlininkų auginama margalapė jos forma ‘Variegatum’. Ji užauga […]

Ramdis aukštasis (Aeonium arboreum)

Dekoratyviomis laikomos didesnė dauguma ramdžių rūšių. Sauso ir karšto klimato šalyse jie yra gėlynų augalai, sodinami akmenų soduose, visus metus […]

Aiškenis (Aeschynanthus)

Visos aiškenių rūšys (gentyje jų apie 170) – svyrantys, kartais laipiojantys augalai, kilę iš Pietryčių Azijos ir Indonezijos. Mėsinguose lapuose […]

Kaštonai (Aesculus L.)

Apie 15 rūšių, paplitusių Šiaurės Amerikoje, Pietryčių Europoje, Rytų Azijoje. Tai vidutinio aukščio medžiai plačia ovalia laja, sudėtiniais pirštuotais lapais, […]

Etionemos (Aethionema)

Dauguma etionemų – iki 20–30 cm aukščio puskrūmiai. Gentyje yra ir keletas vienmečių rūšių. Šios tinka dideliems alpinariumams, nes kasmet […]

Agapantas (Agapanthus)

Tai iš pietų Afrikos kilęs puošnus augalas. Iš gentyje žinomų 5 rūšių namuose dažniau auginamos dvi: skėtinis arba afrikinis agapantas […]

Pankolinė kinmėtė (Agastache foeniculum)

Tinka likeriams, kompotams aromatizuoti. Suteikia malonų anyžių ir mėtų kvapą. Gerina virškinimą. Eterinis aliejus vertinamas parfumerijoje. Labai dekoratyvūs žiedai žydi […]

Žydrūnis meksikinis (Ageratum houstonianum)

Meksikinis žydrūnis (Ageratum houstonianum) – puskrūmis, bet auginamas kaip vienmetė gėlė. Skirtingų veislių augalai būna 15–70 cm aukščio. Daugybė mažučių […]

Vaisginos (Ajuga)

Lietuvoje auga 3 laukinės vaisginų rūšys ir jas visas galima auginti gėlynuose, tačiau dažniausiai auginamos iš jų išvestos veislės spalvingais […]

Akebija (Akebia)

Penkialapė akebija (Akebia quinata) – puošnius sudėtinius pirštiškus lapus turinti pusiau visžalė liana. Paplitusi centrinėje Kinijoje, Korėjoje ir Japonijoje. Tėvynėje […]

Rasakilos (Alchemilla)

Nors gėlynuose galima auginti ir Lietuvos pievose gausiai augančias paprastąsias rasakilas (Alchemilla vulgaris), plačiau auginamos tik kelios introdukuotos rūšys. Dažniausiai […]

Dumblialaiškis gyslotinis (Alisma plantago-aquatica)

Gyslotinis dumblialaiškis (Alisma plantago-aquatica) sudaro 10–20 cm aukščio lapų kupstą. Vandenyje esantys apatiniai lapai bekočiai, o iškilę virš vandens – […]

Svogūnai valgomieji (Allium)

Valgomuosius svogūnus (Allium cepa) galima auginti iš sėklų, sėjinukų (mažų ropelių) ir atželdinant atrinktas didesnes ropeles. Paprasčiausia – ankstyvajam derliui […]

Poras daržinis (Allium porrum )

Daržinis poras (Allium porrum L.) – dvimetis augalas. Pirmaisiais metais užauga netikri stiebai ir lapai, antraisiais – žiedynstiebiai. Tad, esant […]

Česnakas laiškinis (Allium schoenoprasum)

Tinka visur, kur reikalingas švelnus česnako aromatas. Tinka mišrainėms, salotoms, šviesioms sriuboms, sultiniams, virtai jautienai, kiaušinių ir daržovių (morkų, kopūstų, […]

Burnočiai (Amaranthus)

Soduose auginami kelių rūšių ir nemažai veislių burnočiai (Amaranthus). Uodegotieji burnočiai (A. caudatus) puošiasi žemyn nusvirusiais raudonais arba žaliais žiedynais. […]

Medlievos (Amelanchier Medik.)

Šiai genčiai priklauso 25 aukštų (3–8 m aukščio) krūmų ar medelių rūšys. Lietuvoje savaime neauga; kelios rūšys auginamos – pirmiausia […]

Medlieva varpotoji (Amelanchier spicata)

Naudinga, aukšta ir graži yra varpotoji medlieva (Amelanchier spicata). Natūraliai ji auga Šiaurės Amerikoje. Tai nuo 0,5 iki 6 m […] (1)

Sagutė sparnuotoji (Ammobium alatum)

Sparnuotoji sagutė (Ammobium alatum) panaši ir į mažą sausutį, ir į ramunėlę. Graižai nedideli, maždaug 2 cm skersmens; turi ryškius […]

Amorfa krūminė (Amorpha fruticosa )

Šioje Šiaurės Amerikos gentyje – apie 15 rūšių krūmų neporomis plunksniškais lapais, stačiais kompaktiškais žiedynais, smulkiais žiedais ir vaisiais. Amorfos […]

Vytenis trumpakotis (Ampelopsis brevipedunculata)

Trumpakotis vytenis (Ampelopsis brevipedunculata) primena smulkutį vynmedį. Visgi jis nėra visai smulkus: penkiaskiaučiai lapai – apie 10 cm ilgio, o stiebai […]

Dirktai (Amsonia)

Dirktai (Amsonia) yra apie 18 rūšių jungianti stepukinių (Apocynaceae) šeimos gentis. Pirmą kartą augalai aprašyti 1788 metais. Dauguma rūšių auga […]

Migdolas keružinis (Amygdalus)

Keružinis migdolas (Amygdalus nana) soduose auginamas gana dažnai. Tai apie 1 m aukščio platus krūmas. Jo rausvi žiedai skleidžiasi kartu […]

Ananasai (Ananas )

Ananasai kilę iš Centrinės ir Pietų Amerikos pusiau sausringų sričių. Tai bromelinių (Bromeliaceae) šeimos gentis, kuriai priskiriamos 2 rūšys. Ananasai […]

Balžuva siauralapė (Andromeda polifolia)

Siauralapės balžuvos paplitimo arealas driekiasi nuo Šiaurės Amerikos per Kurilų salas, Sachaliną, Sibirą iki Vakarų Europos kalnų. Lietuvoje jis yra […]

Vyrskydės (Androsace)

Visos vyrskydės (Androsace) – smulkūs kalnų augalai. tai didelė augalų grupė, įvairios rūšys paplitusios Europos ir Azijos kalnuose. Dauguma augalų […]

Plukės (Anemone)

Lietuvoje auga trys laukinės plukių rūšys: baltažiedė (Anemone nemorosa), geltonžiedė (A. ranunculoides) ir lieknoji (A. sylvestris). Visas galima auginti soduose, […]

Krapas paprastasis (Anethum graveolens)

Tinka žalumynų ir daržovių sriuboms, padažams, kiaušinių, veršienos ir ėrienos patiekalams, žuviai, keptai vištai, sviestui ir varškei su žalumynais, raugiamiems […]

Anona peruvinė (Anona cherimola)

Gausios anoninių (Annonaceae) šeimos kelios rūšys auginamos kaip vertingi vaisiniai augalai: peruvinė (Annona cherimola Mill.), dygliuotoji (A. muricata L.) ir […]

Šiaudeniai – lelijinių šeimos augalai nedideliais baltais žiedeliais. Lietuvoje miškuose aptinkamas šakotasis šiaudenis (Anthericum ramosum). Alpinariumuose dažniausiai sodinamas stambesniais žiedais […]

Builis daržinis (Anthriscus cerefolium)

Anglijoje, Prancūzijoje daržinis builis laikomas vertingu prieskoniu, todėl čia ypač populiarus ir mielai auginamas.Turi daug vitaminų C ir A. Valo […]

Anturis kolumbinis (Anthurium andreanum )

Anturių gentyje, priklausančioje aroninių (Araceae) šeimai, gan daug – apie 500 rūšių. Gėlių augintojai anturius skirsto į rūšis, turinčias puošnius […]

Anturis vėduoklinis (Anthurium polyschistum)

Vėduoklinis anturis (Anthurium polyschistum) – gražių, 10–15 cm skersmens plastiškų lapų vijoklis. Žiedynas nėra įspūdingas. Laipioja prisitvirtindamas orinėmis šaknimis. Anturiai […]

Žioveinis didysis (Antirrhinum majus)

Didysis žioveinis (Antirrhinum majus) auginamas labai lengvai. Aukštaūgiai augalai pasiekia 1 m, žemiausieji – vos 20 cm aukštį. Dėl savotiškos […]

Afelandra (Aphelandra)

Afelandros – žemi krūmeliai ir puskrūmiai, paplitę Pietų Amerikos atogrąžose ir paatogrąžėse. Žvynuotoji afelandra (Aphelandra squarrosa) natūraliai auga Brazilijoje. Augalas neaukštas, […]

Salierai (Apium)

Lapiniai, lapkotiniai ir gumbiniai salierai (Apium) – ilgos vegetacijos augalai, lauke sodinami daigais. Jų lapuose gausu vitamino C ir karotino. […]

Plūdrė dvivarpė (Aponogeton distachyos)

Dvivarpės plūdrės (Aponogeton distachyos) nereikėtų maišyti su plūdėmis, nors augalų lapai ir panašūs. Plūdrės savaime Lietuvoje neauga, bet ši rūšis […]

Sinavadai (Aquilegia)

Iš daugiau kaip 50 sinavadų rūšių Lietuvoje savaime auga tik paprastasis sinavadas (Aquilegia vulgaris). Nors ši rūšis gamtoje pasitaiko gana […]

Vaistučiai (Arabis)

Kiliminiai augalai dažnai auginami įvairiuose gėlynuose ir alpinariumuose. Kaukazinis vaistutis (Arabis caucasica) ir įvairios jo veislės geriausiai auga daliniame pavėsyje. […]

Aralija mandžiūrinė (Aralia elata (Miq.))

Aukštas ir platus krūmas negausiais, mažai šakotais stiebais, kartais nedidelis medis. Žiedai žalsvai balti, smulkūs, susitelkę dideliuose sudėtiniuose žiedynuose šakų […]

Araukarija aukštoji (Araucaria heterophylla)

Iš maždaug 18 žinomų rūšių tik aukštoji araukarija (Araucaria heterophylla) tinkama auginti patalpose. Savo tėvynėje – Norfolko salose – ši […]

Dygfinikis (Archontophoenix)

Lietuvoje šios palmės kiek retesnės. Daugelyje pasaulio šalių auginamos kaip puošnūs dekoratyviniai augalai. Suaugę Archontophoenix pasiekia 20 m aukštį. Stiebas […]

Meškauogė miltinė (Arctostaphylos uva-ursi)

Mūsų šalyje miltinė meškauogė yra savaiminė. Itin dažna Pietryčių Lietuvos pušynuose ir kirtavietėse. Krūmokšnis yra horizontalus, besidriekiantis, 20–60 cm aukščio. […]

Arekos (Areca)

Plonastiebės, turinčios kelis stiebus, rečiau – vienastiebės palmės. Ant kamieno matomi žiediški randai. Lapai plunksniški, ryškiai žali, lapeliai tankiai išsidėstę. Šios […]

Arengos (Arenga)

Šios palmės vienastiebės arba daugiastiebės. Stiebai gausiai padengti plaušais – lapkočių makščių likučiais. Lapai plunksniški. Pirmasis žiedynas viršūninis. Žemiau […]

Kartuolė didžialapė (Aristolochia macrophylla Lam.)

Dauguma kartuolinių augalų – lianos, paplitusios tropikų ir subtropikų šalyse. Šiai šeimai priklauso ir europinė pipirlapė, auganti mūsų pavėsinguose miškuose. […]

Abrikosai (Armeniaca)

Lietuvių, kaip ir dar kelių kitų šalių, autoriai abrikosus, ievas, vyšnias, slyvas, lauravyšnes ir migdolus laiko atskiromis erškėtinių šeimos gentimis, […]

Gvaizdės (Armeria)

Dažniausiai nedideliais kupsteliais augantys augalai, neretai sodinami alpinariumuose. Nuo seno Lietuvoje žinoma pajūrinė gvaizdė (Armeria maritima). Šie augalai sudaro kupstelius, turi […]

Aronijos (Aronia)

Juodavaisė aronija (Aronia melanocarpa) soduose auginama kelis dešimtmečius. Pradėjus šias aronijas sodinti ir dauginti, žinomesnės jos buvo juodojo šermukšnio vardu. […]

Avižuolė ’Variegatum’ (Arrhenatherum bulbosum ’Variegatum’)

Avižuolės (Arrhenatherum bulbosum) – nuo seno Lietuvoje auginamas varpinis augalas. Užauga iki 30 cm aukščio. Stiebų apačia pakitusi, primena svogūnėlius. […]

Kiečiai (Artemisia)

Didelei kiečių genčiai priklauso vienmečiai ir daugiamečiai augalai, puskrūmiai ir net krūmai. Lietuvoje augančios rūšys nedekoratyvios. Gėlininkystėje naudojamos kelios aukštaūgės […]

Diemedis (Artemisia abrotanum)

Užmirštas augalas diemedis (Artemisia abrotanum) – maloniai kvepiantis žemas krūmas. Aukštis – maždaug 1 m. Tankūs krūmai susiformuoja karpant nuo […]

Kietis vaistinis (peletrūnas) (Artemisia dracunculus)

Daugiametis žolinis augalas, dar vadinamas peletrūnu. Tinka svogūnų sriuboms, vištai, jūros gėrybėms, veršienai, riebioms žuvims, kalakutienai, daržovių (brokoliams, kalafiorams, žirniams, […]

Aronai (Arum)

Aronai – daugiausia Vidurio ir Pietų Europos drėgnų miškų augalai. Kai kurios rūšys gerai auga ir žiemoja ir Lietuvoje. Tai […]

Arunkai (Aruncus)

Tipiški paunksnių augalai, gamtoje augantys miškuose ir pamiškėse. Dažniausiai auginamas paprastasis arunkas (Aruncus dioicus). Tinkamomis sąlygomis jis užauga iki 2 […]

Skiauteručiai (Asarina)

Skiauteručiai dar nėra itin populiarūs; kartais vadinami senu vardu – azarinomis. Karoklinis skiauterutis (Asarina scandens) gali užaugti iki 3 m […]

Ppipirlapės (Asarum)

Jei riekia gražiai apželdinti tamsias pakrūmes, šiaurinų sienų pakraščius ar tamsioje vietoje esančius alpinariumus – rinkitės mūsų miškų augalą europinę […]

Smidrai (Asparagus)

Smidrų, kaip kambarinių augalų klestėjimo laikotarpis – apie šimtas metų, nuo XIX pabaigos iki XX amžiaus pabaigos. Lapai ar spygliai? […]

Astrai (Aster)

Astrai arba astrūnai – tipiškais graižais žydintys daugiamečiai augalai. Nuo seno auginami soduose, sodybose, parkuose. gali ilgai augti vienoje vietoje, […]

Kulkšnės (Astragalus)

Kulkšnės – pati stambiausia augalų gentis, kuriai priklauso daugiau kaip 1000 rūšių. Didelė dalis nedekoratyvios, tačiau yra keletas labai puošnių […]

Astrancijos (Astrantia)

Iš 10 astrancijų rūšių tik viena – didžioji astrancija (Astrantia major) – auginama gėlynuose. Ši rūšis auga ir Lietuvos miškuose, tačiau yra […]

Blužniapapartis japoninis (Athyrium nipponicum)

Japoninio blužniapaparčio (Athyrium nipponicum) veislės palyginti neseniai pradėtos auginti soduose. Dauguma paparčių žalialapiai, ir tik ši viena iš Japonijos kilusi […]

Aubretės (Aubrieta)

Aubretės nuo seno Lietuvoje populiarūs kiliminiai augalai. Jos greitai sudaro visžalį kilimą, gerai žiemoja, pavasarį gausiai žydi. Nereiklios dirvai. Gerai […]

Aurinija uolinė (Aurinia saxatile)

Uolinė aurinija (Aurinia saxatile) – daugiametis apie 15 cm aukščio kiliminis augalas, tinka žemaūgiams gėlynams, alpinariumams. Sodinama saulėtoje vietoje, nederlingoje, […]

Averoja karambolinė (Averrhoa carambola)

Karambolinė averoja (Averrhoa carambola L.) kilusi iš Indonezijos, Filipinų ir Indijos. Šis kiškiakopūstinių (Oxalidaceae) šeimos medis auginamas retai. Jo vaisius, […]

Paieška augalų enciklopedijoje

Šiandien

Sekite mus

Apklausa

Įvykių kalendorius