• rugpjūčio 26 d., Pirmadienis
Paieška pagal lietuvišką pavadinimą: A Ą B C Č D E F G H I J K L M N O P R S Š T U V X Z Ž
Paieška pagal lotynišką pavadinimą: A B C D E F G H I Y J K L M N O P Q R S T U W X Z Ž

Paieška augalų enciklopedijoje

BUKAS (Fagus L.)

Genčiai priklauso apie 10 rūšių medžių, savaime augančių Šiaurės pusrutulyje, bei keliasdešimt veislių. Bukams būdinga lygi pilka kamieno ir šakų […]

ERAIČINAS (Festuca)

Eraičinai – vieni mėgstamiausių smulkių varpinių augalų. Dauguma rūšių užauga ne aukštesnės kaip 20 cm (be žiedynų). Labiausiai paplitusi rūšis […]

ERAIČINAS (Festuca)

Eraičinai – vieni mėgstamiausių smulkių varpinių augalų. Dauguma rūšių užauga ne aukštesnės kaip 20 cm (be žiedynų). Labiausiai paplitusi rūšis – melsvasis […]

ŠVITRIEŠIS (Ficaria)

Švitriešiai – vėdryninių (Ranunculaceae) šeimos daugiamečiai žoliniai augalai su pridėtinėmis šakniagumbio pavidalo bei kuokštinėmis šaknimis. Žiedai panašūs į vėdrynų, geltoni. […]

ŠVITRIEŠIAI (Ficaria)

Lietuvoje švitriešiai aptinkami drėgnose pamiškėse, pelkėtose pievose. Soduose dažniausiai auginamos veislės pilnaviduriais baltais, oranžiniais žiedais arba margais lapais. Augalai sodinami […]

FIKUSAS (Ficus)

Smulkusis fikusas (F. pumila) – smulkiais lapeliais ir tankiomis šakelėmis išsiskirianti rūšis. Stiebai pradžioje driekiasi į šalis, gali svirti iš […]

FIGMEDIS (Ficus carica)

Figmedis, arba skiautėtalapis fikusas (Ficus carica L.), – vienintelis iš gausios šilkmedinių (Moraceae) šeimai priklausančios fikusų genties (jų žinoma apie […]

VINGIORYKŠTĖ (Filipendula)

Vingiorykštės – erškėtinių (Rosaceae) šeimos daugiamečiai augalai. Gentyje – apie 10 rūšių, Lietuvoje auga 2: Pelkinė vingiorykštė (F. ulmaria) ir […]

VINGIORYKŠTĖS (Filipendula)

Tai dažniausiai stambūs pelkių, šlapių pamiškių, paupių augalai. Nors gėlynuose auginamos kelios vingiorykščių rūšys, pavėsiams labiausiai tinka iš Tolimųjų Rytų […]

PANKOLIS PAPRASTASIS (Foeniculum vulgare)

Vienmetis, dvimetis ar daugiametis žolinis augalas. Dabar tai labai populiarus, beveik tarptautinis prieskonis. Juo paskaninkite morkų, duonos sriubas, kiaulieną, žuvies […]

FORSITIJA (Forsythia)

Visos forsitijos gana panašios – vidutinio aukščio ir pločio (1,5–3m) nelabai tankūs krūmai stačiomis pagrindinėmis ir svyrančiomis antros eilės šakomis, […]

FORSITIJA (Forsythia)

Labai įspūdingos anksti pavasarį žydinčių forzitijų (Forsythia) gyvatvorės. Lenktašakė (F. suspensa), žalioji (F. viridissima) ir tarpinė (F. x intermedia) forzitijos […]

ŽEMUOGĖ (Fragaria vesca)

Žemuogės (Fragaria L.) – erškėtinių šeimos daugiamečiai žoliniai augalai, išauginantys lapų skroteles ir ilgus šliaužiančius ūglius (ūsus). Pastarieji ties bambliais […]

BRAŠKĖ (Fragaria x ananassa)

Daržinė braškė arba ananasinė žemuogė (Fragaria x ananassa) yra kilusi iš Amerikoje paplitusių žemuogių rūšių. XVII–XVIII a. tokių žemuogių buvo […]

MANINIS UOSIS (fraximus ornus L.)

Dauguma uosių – aukšti plačios lajos medžiai smulkiais neryškiais žiedais. Iš 65 šios genties rūšių tik kelių rūšių medžiai nelabai […]

UOSIS (Fraxinus L.)

Vidutinio aukščio ir aukšti medžiai ovalia ažūrine laja, sudėtiniais plunksniškais lapais. Iš kelių dešimčių uosio rūšių viena (paprastasis uosis) savaime […]

FREZIJA (Freesia)

Laužtinės frezijos (Freesia refracta (Jacq) Klatt.), anksčiau vadintos lenktažiede,  tėvynė – Pietų Afrika. Šis žolinis gumbasvogūninis augalas priklauso vilkdalginių (Iridacea) šeimai. […]

FUKSIJA (Fuchsia)

Tai įvairaus dydžio puskrūmiai ir žoliniai augalai. Nakvišinių (Onagarceae) šeimos fuksijų gentyje yra apie 110 rūšių, bet rūšiniai augalai, nors […]

Šiandien

  • Rugpjūčio 26, pirmadienis.
  • Saulė teka 06:15, leidžiasi 20:25.
  • Mėnulis teka 00:48, leidžiasi 18:07.
  • Mėnulis Vėžyje 00:04, dylantis, IV ketvirtis. Delčia rugpjūčio 23 d.
  • Aleksandras, Algintė, Gailius, Gailutė
  • Lapų diena. Galima genėti gyvatvores ir kitus augalus (gražiai plėsis į šalis), sodinti gūžines salotas, Pekino kopūstus, tręšti, ravėti, laistyti. Naikinkite dirvos paviršiuje gyvenančius kenkėjus. Palanki diena spausti sultis. Rekomenduojama valyti organizmą, kraują (dilgėlių arbata). Nepalanku sodinti augalus, turinčius stiebtis į viršų, nuimti derlių, skirtą saugoti ir laikyti.
  • Kai ant ąžuolo daug gilių, bus šalta žiema ir šilta vasara.

Įvykių kalendorius

Populiariausi straipsniai

Apklausa

Ar patyrėte nuostolių dėl sausros?

Rezultatai

Kraunasi ... Kraunasi ...

Naujienlaiškio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti Sodo spalvų naujienlaiškį, įrašykite savo el.pašto adresą.

Palaukite...

Dėkojame, kad užsiprenumeravote!

Sekite mus