Jostrai - Plumeria
Šilto klimato šalyse jostrai (Plumeria) neretai auginami kaip dekoratyviniai augalai. Kadangi nesunkiai kryžminasi tarpusavyje, sėjimukai gali skirtis nuo motininių augalų. Taigi, įvairovė labai didelė. Augdami lauke jie gali pasiekti 8-9 m aukštį. Lapai išsidėstę šakų viršūnėse. Beveik visi augalai sezoniškai numeta lapus, tik P. pudica ir žiemą žydintis jamaikinis (P. obtusa) jostrai yra visžaliai.
Raudoasis jostras (P. rubra) yra Nikaragvos nacionalinė gėlė. Auga krūmais arba 2-8 m aukščio medeliais. Lapai stambūs, 30-50 cm ilgio. Žiedai šviesiai raudoni, rožiniai arba beveik balti, su gelsvu centru. Išsiskleidę jie būna 5-7,5 cm skersmens. Maloniai kvepia rožėmis, citrinmedžiais ir cinamonu. Centrinėje Amerikoje auga uolėtosė ir sausringose srityse, gali išgyventi sausros periodus ir sužydėti numetę lapus. Gaudami pakankamai drėgmės šie jostrai lieka visžaliai. Auginami gan plačiai pasaulyje.
Baltasis jostras (P. alba) yra dažniausiai auginama rūšis. Ypač mėgstama Pietryčių Azijoje. Šio jostro žiedai 2-2,5 cm skersmens, balti, su nedideliu gelsvu vidurėliu. Lapai iki 30 cm ilgio, šiek tiek siauresni, nei kitų rūšių. Medeliai auga iki 10 m aukščio.
Jostrai auginami ne tik aplinkai puošti. Jų žiedai rekami vėriniams ir girliandoms, šventykloms ir skulptūroms padabinti.
Rinktis jostrus savo namams lyg ir būtų iš ko – veislių yra arti 400. Deja, tai nėra nuolat parduotuvių lentynose matomi augalai. Ir ne dėl to, kad yra nuodingi – tarp populiarių vazoninių augalų yra dar nuodingesnių.
Net ir jauni jostrai mėgsta erdvę. Netinka juos statyti tankiuose deriniuose su kitomis kambarinėmis gėlėmis. Kambarys turi būti gerai vėdinamas, bet be skersvėjų. Augalams reikia bent 6-8 val saulės šviesos.
Pavasarį ir vasarą jostrai laistomi gausiai, bet iš padėklo vanduo visada išpilamas. Kitą kartą paliejama, kai išdžiūva žemės paviršius. Kas 2-3 savaites tręšiami sukulentams skirtomis trąšomis.
