Bajorės - Centaurea

Bajorės – astrinių (Asteraceae) šeimos augalai, paplitę Europoje, Azijoje, Šiaurės Afrikoje ir Šiaurės Amerikoje. Lietuvoje natūraliai auga 9 rūšys, soduose aptinkamos tik iš kitų kraštų introdukuoti augalai. Žiedynai – graižai. Jie sudaryti iš dvejopū žiedų: pakraštiniai – belyčiai, stambesni, ryškių spalvų, o vidiniai vamzdiški arba piltuviški – dvilyčiai.

Stambiagraižė arba didžiagalvė bajorė (Centaurea macrocephala) – aukštas, stambus augalas iš Kaukazo. Stiebai siekia apie 1 m aukščio, apaugę šiurkščiais dideliais pailgais lapais. Žiedynai dideli, geltoni. Peržydėjusius augalus rekomenduojama nupjauti iki žemės. Dauginama sėklomis. Persodinti galima tik jaunus augalus.

Kalninė bajorė (C. montana) – labai dažnai auginama ir nereikli gėlė. Savaime auga Europoje ir Mažojoje Azijoje. Stiebas nešakotas, 40-60 cm aukščio, su vienu (retai – su dviem) graižu viršūnėje. Žydi gegužės pabaigoje – birželio mėnesį. Žiedai mėlyni arba balti. Peržydėjusio augalo stiebai išgula, lapai paruduoja, todėl jį reikia nupjauti. Greit atželia nauji lapai. Rudenį kartais pražysta antrą kartą, žaliuoja iki šalnų.

Puošnioji bajorė (C. pulcherrima) – viena gražiausių rūšių. Graižai didoki, iki 6 cm skersmens, šviesiai violetiniai arba rožiniai. Stiebas mažai šakotas, 60-80 cm aukščio. Lapai plunksniškai karpyti, viršutinė pusė pilkai žalia, apatinė pilka. Žydi birželio – liepos mėnesiais.

Soduose auginamos ir kitos bajorių rūšys.

Teko susidurti tik su viena geltonlape bajore. Tai kalninė bajorė ‘Gold Bullion’. Labai gražus violetinių žiedų ir geltonų lapų derinys. Žydėdama pasiekia 40 cm aukštį. Auginama saulėtoje vietoje, sausesnėje laidžioje dirvoje. Žiemoja nepridengta.

Bajorės šviesiamėgės, šešėlyje gerai jaučiasi tik kalninė bajorė. Tinka humusinga, nešlapia priemolio ir priesmėlio dirva. Ypatingos priežiūros nereikia. Dauginama sėklomis ir kerelių dalimis pavasarį. Žiedai tinka puokštėms, ilgai išsilaiko vazoje.