Virženė kantabrinė - Daboecia cantabrica
Savaime paplitusi Vakarų Europoje, nuo Airijos iki Portugalijos ir Šiaurės Ispanijos. Lietuvoje reta.
Šis krūmokšnis yra gulsčias, gausiai šakotas, 25–30 cm aukščio. Šakos plonos, rudos su raudonu atspalviu, žvynuotos ir plaukuotos; iš jų išauga mažytės vaisinės šakelės. Lapai maži, pailgai ovalūs, 1,2 cm ilgio ir 0,5 cm pločio, ant vaisinių šakelių – 5 mm ilgio ir 2 mm pločio. Viršutinė lapų pusė tamsi žalia, žvilganti, su grioveliais, apatinė – balsva nuo tankių liaukingų, lipnių plaukelių. Kraštai lygūs, kartais persisukę. Žiedų vainikėliai suaugtiniai, išgaubtai cilindriški, violetiniai su rožiniu atspalviu, 1–1,2 cm ilgio, sudaro ilgas viršūnines kekes. Žydi ilgai, birželio–rugsėjo mėnesiais. Vaisiai – mažos pailgos daugiasėklės dėžutės. Sėklos rutuliškos, labai smulkios, tankiai karpotos.
Ypač gražios veislės ‘Alba Globosa’ (baltažiedė, rutuliška), ‘Atropurpurea’ (žiedai tamsūs violetiniai), ‘Bicolor’ (žiedai trispalviai balti ir rožiniai su lelijiniu atspalviu), ‘Nana’ (nykštukinė, smulkesniais lapais), ‘Praegerae’ (žiedai gausūs, tamsūs rožiniai).
Virženė mėgsta vidutinio derlingumo, drėgną, bet neužmirkusį, rūgštų dirvožemį, bet nepakenčia kalkingo. Iš dalies unksminė. Po sniego danga žiemoja gerai. Atvirose vietose ir besniegėmis žiemomis kartais apšąla, todėl vertėtų lengvai pridengti eglišakėmis. Tipinė rūšis dauginama sėklomis, veislės – žaliais ir sumedėjusiais auginiais.
