Viržonė ilgalapė - Bruckenthalia spiculifolia

Savaime paplitusi Pietryčių Europoje (daugiausia Rumunijoje), Balkanuose 1,5–2,2 km aukštyje, Mažojoje Azijoje. Lietuvoje reta.

Nykštukinis krūmokšnis, nuo žemės pakylantis iki 20 cm. Labai panašus į erikas. Ūgliai labai ploni, gležni, trumpi, statūs. Lapija tanki, primenanti samanas. Lapai 3–5 mm ilgio ir apie 0,5 mm pločio, adatiški, mažai plaukuoti, ant šakelių pasišiaušę, pavieniai arba menturiuose po 4–5. Išorinė pusė žalia, su grioveliu, apatinė balsva. Kraštai užlinkę, su smulkiais plaukeliais. Žiedai mažyčiai, 3 mm ilgio, šviesūs rožiniai su tamsiomis violetinėmis dulkinėmis, susitelkę į tankias 2–3 cm ilgio viršūnines varpas. Žydi liepos–rugpjūčio mėnesiais. Vaisiai – smulkios dėžutės.

Ilgalapė viržonė mėgsta rūgštų, drėgną, vandeniui laidų vidutinio derlingumo dirvožemį. Ekologija panaši į erikų. Pavasarį reikalinga lengva užuovėja. Gerai auga lengvai pritemdyta. Ištverminga, tik ekstremaliomis žiemomis apšąla sniegu nepridengtos metūglių viršūnės. Po lengva eglišakių danga žiemoja gerai. Miestų sąlygas ištveria. Dauginama sėklomis, žaliais ir sumedėjusiais auginiais.

Tinka auginti kiliminiuose gėlynuose, drauge su viržiais ir erikomis.