Diervilės - Diervilla Mill.

Diervilės (Diervilla Mill.) – į abelijas ir veigeles panašūs krūmai žiedų spalvingumu joms neprilygsta, bet džiugina atsparumu žiemai, gana vėlyvu žydėjimu ir dažnai ryškiomis rudeninėmis lapų spalvomis. Trijų nedaug besiskiriančių rūšių atstovai savaime auga Šiaurės Amerikoje. Krūmai išauga iki 1–1,5 m aukščio, šakos tankios, svyrančios. Plinta atžalomis, per kelerius metus krūmas gali išsiplėsti iki kelių kvadratinių metrų. Lapai priešiniai, nuo kiaušiniškų iki pailgai lancetiškų. Nedideli vamzdiški dvilūpiai geltoni žiedai su išsikišusiais kuokeliais bei piestele susitelkę tankiuose pažastiniuose žiedynuose. Pradeda žydėti birželio pabaigoje ir žydi iki rugsėjo. Vaisiai – smulkios rudos dėžutės.

Žiemai visiškai atsparios, beveik nepuolamos nei ligų, nei kenkėjų. Dirvai nereiklios, nors labai sausose arba užmirkstančiose vietose auga prasčiau. Lengvai dauginamos vasaros auginiais ir sėklomis. Sodintinos pavieniui ar grupėmis, derinasi su kitais šeivamedinių šeimos augalais.

Briaunotoji diervilė (Diervilla sessilifolia Buckley) kilusi iš pietryčių Šiaurės Amerikos. Ūgliai keturbriauniai, nežymiai plaukuoti. Lapai beveik bekočiai, iki 15 cm ilgio, pliki, išskyrus apatinėje pusėje plaukuotą vidurinę gyslą. Žiedai sieros geltonumo.

Kanadinė diervilė (Diervilla lonicera Mill.) paplitusi rytinėje Šiaurės Amerikos dalyje. Ūgliai pliki, lapai trumpakočiai, 5–12 cm ilgio, plaukuoti. Žiedai žalsvai geltoni.

Paupinė diervilė (Diervilla rivularis Gatt.) savaime auga kiek piečiau už kanadinę. Ūgliai briaunoti, plaukuoti. Lapai iki 7 cm ilgio, plaukuoti, rudenį nusidažo tamsiai raudonai. Žiedai citrinos geltonumo, žydėjimo pabaigoje įgauna raudoną atspalvį.