Bergenijos - Bergenia
2015 m. 25 gegužės d.
Bergenijos (Bergenia) paplitusios Rytų ir Vidurinėje Azijoje, Sibire. Augalai išsiskiria dideliais mėsingais lapais. Dauguma berganijų visžalės, tik kai kurios retai auginamos rūšys žiemai numeta lapus. Turi vaistinių savybių. Šakniastiebiuose ir lapuose yra rauginių medžiagų.
Soduose ir parkuose bergenijos dažniausiai naudojamos didesnių plotų apželdinimui. Populiariausios dvi rūšys – širdžialapė bergenija (B. cordifolia) ir storalapė bergenija (B. crassifolia). Bergenijos auginamos dėl puošnių visžalių odiškų lapų. Jie yra tamsiai žali, kai kurių veislių žiemą ir pavasarį tampa tamsiai raudoni (’Purpurea’) arba margi (’Tubby Andrews’).
Visos bergenijų rūšys žydi anksti pavasarį įvairių atspalvių rožiniais, rečiau baltais (’Silberlight’) žiedais.
Vis dažniau auginamos hibridinės kilmės bergenijų veislės, besiskiriančios aukščiu, lapų išvaizda ir žiedų spalva.
Bergenijos nereiklios, auginamos pusiau pavėsyje, derlingoje, drėgnesnėje dirvoje. Jeigu pakankamai drėgna, gali augti ir saulėje, tik lapai būna smulkesni. Bergenijos žiemoja nedengtos, tik šaltomis, besniegėmis žiemomis gali apšalti jau iš rudens sukrauti žiedai. Persodinamos anksti pavasarį arba vasaros pabaigoje. Vienoje vietoje gali augti daug metų. Dauginamos sėklomis (rūšių augalai), šakniastiebių dalimis ir dalijant kerus. Bergenijos atsparios ligoms ir kenkėjams.
