Agurkų mįslės I
Agurkai daržovių tarpe užima ypatingą vietą: juos valgome neprinokusius. Graikai agurką taip ir vadino – agoyros ‘nesunokęs’. Didžiausia jo vertybė yra kvapas. Tai tikras šviežumo įsikūnijimas, labai pavasariškas, gaivinantis ir džiuginantis. Sūdyti, marinuoti, rauginti agurkai savaip skanūs ir naudingi.
Už ką juos mėgstame
Vienas selekcininkas labai taikliai pastebėjo, kad agurkuose yra 98 proc. vandens, bet jis – ne vandentiekio. Agurkai turtingi fermentų, bioaktyviųjų medžiagų, atliekančių svarbų vaidmenį mūsų medžiagų apykaitoje. Šios daržovės ypač rekomenduojamos diabetikams, nes jose gausu lengvai pasisavinamų jodo junginių. Puikiai varo šlapimą, valo inkstus ir kraują. O kas nėra bandęs „kitos dienos gėrimo“ – stebuklingojo konservuotų agurkų sūrymo, dar netaisyklingai rasalu vadinamo?..
Taigi gal pakaks šlovinti daržovę, kurią ir be pagyrų visi mėgstame. Pakalbėkime apie auginimą, kad traškių žaliašonių vaisių netrūktų ant mūsų stalo.
Ar senos sėklos geresnės?
Dažnai rašoma, kad geriau sodinti 2–3 metų agurkų sėklas ir aiškinama, kad šiuo atveju bus daugiau moteriškų žiedų ir mažiau tuščių, vyriškų. Gal ir yra tiesos, bet, mano giliu įsitikinimu, senomis sėklomis žavėtis neverta. Kiekviena kvėpuoja, palaipsniui eikvodama savo maisto atsargas. Kuo ilgiau sėklos laikomos, tuo silpnesnė jų dygimo energija, o tai reiškia, kad ir augalai silpniau vystosi, ir derlių menkesnį nokina. Šviežiose sėklose daugiau jėgos, sakykite ką norite.
Beje, ar niekada nesusimąstėte, kodėl ant pakelių rašoma, iki kada sėklos galioja, bet niekada nerašomi jų surinkimo metai?.. Ogi todėl, kad galiojimas – labai abstraktus žodis. Jei daigumas yra 60 proc., ar sėklos tinkamos? O jei 30 proc?.. Išeitis viena – sėti sėklas, kurių galiojimas baigiasi ne šiemet ir ne kitais metais, o dar vėliau – daugiau šansų, kad jos bus šviežesnės.
Agurkų formavimas
Kad agurkai gerai megztų, visi žino paprastą taisyklę: reikia nugnybti jauno augalo virkščios viršūnę virš ketvirto tikrojo lapo. Ant pažastinių ūglių visada skleidžiasi daug moteriškų žiedų, o ant jų atšakų taip pat dauguma moteriškų. Taigi galima patrumpinti ir pažastinius ūglius. Bet ir čia persistengti nevalia. Galima tiek „prisignaibyti“, kad lysvėje neliks nė vieno „vyriškio“ – tuščio žiedo – ir nebus kam apdulkinti moteriškų žiedų. Neapdulkintos užuomazgos greitai pagelsta ir nubyra. Dėl šios priežasties lysvėje visada palieku 3–5 negenėtus augalus. Dangas nuimu, vos pasirodo pirmieji žiedai – juk lauko agurkus apdulkina vabzdžiai.
Kitaip formuojami savidulkiai (partenokarpiniai), šiltnaminiai agurkai. Augimo taško nugnybti nereikia – auga vienas stiebas, kuris pririšamas virve. Erdvės šiltnamyje paprastai trūksta, todėl tenka trumpinti pažastinius ūglius. Kuo aukščiau, tuo ilgesni jie paliekami. Palei žemę ant pažastinių ūglių poros paliekama po vieną lapą, aukštesnėje eilėje – po du, dar aukščiau – po tris lapus ir taip toliau iki pat viršaus. Visi sergantys, pageltę lapai ir atliekami ūgliai reguliariai išskabomi, kad išvengtume tankumyno.
Pagal A. A. Казарин, Н. И. Курдюмов „Дневники умного дачника“, Ростов на Дону: ИД „Владис“, 2009.
Pixabay nuotr.
