Aplinkos puoselėtojo užrašai gruodį
Paskutinis metų mėnuo būna visai smagus, nes laukiame didžiųjų švenčių, joms ruošiamės ir puošiame namus. Lauke greitai sutemsta ir aplinkos tvarkymo darbų būna likę mažai. Tad tik kartais rūpesčių kelia permainingi orai, kurie gali neigiamai paveikti dekoratyvinius lauko augalus. Dauguma Lietuvoje augančiųjų prie tokių sąlygų yra įpratę, tik veja dažniau nukenčia. Pastaraisiais metais gruodį nedažnai būdavo sniego ar stiprių šalčių, tik kartais kelias dienas pasnigdavo arba iškrisdavo šlapdriba, bet ir tas menkas sniegas greitai ištirpdavo. Dažną naktį pašaldavo, bet dienomis laikydavosi teigiama temperatūra.
Žieminiai vejos kaprizai
Kai purus ar šlapias sniegas stovi ant žemės arba kai krenta šlapdriba, stenkitės nevaikščioti veja, nes žolė sumindoma ir naktį košė sušąla į ledą. Dienomis, esant tokiems orams, žemės paviršius būna šlapias ir pažliugęs, tad jeigu tuo metu vaikščiojate, lieka įmintos pėdos. Jos naktį irgi įšąla, tada vejos paviršius pasidaro nelygus ir rumbuotas ilgam. Jeigu rudenį nenugrėbėte ant vejos nukritusių medžių lapų, šakelių ar gilių, tai padarykite bent dabar. Tik reikėtų sulaukti sausesnės dienos, kai paviršius nebus minkštas ir bus galima vaikščioti, nedarant žalos.
Minėti dalykai – mindymas ir nesugrėbti lapai – dekoratyvinei vejai labai nepatinka, tad jeigu tik įmanoma, tęsiantis šlapiems orams po ją geriau nevaikščioti, nes pavasarį turėsite taisyti išplikusius lopus ir iš naujo sėti. Ant žolės per žiemą likusios nuokritos sudarys sąlygas grybinėms ligoms plisti, dėl to ji gali nukentėti. Rašau remdamasi asmenine patirtimi. Pastebėjau, kai žiemą reikėdavo nuolat vaikščioti šuns aptvaro link išmesti atliekų į komposto krūvą arba iki lesyklos, tose vietose veja net ir vasarą būdavo išplikusi ir skurdesnė, o paviršius nelygus. Todėl jeigu būtina vaikščioti vėlyvą rudenį ir žiemą po ją nuolat, geriau nutiesti takelį su danga.
Kalėdos kieme
Vienas smagiausių gruodžio mėnesio darbų – kalėdinės eglutės parinkimas ir puošimas. Klausimų kyla visokių. Puošti dirbtinę ar gyvą eglę? Vazone auginamą, nukirstą ar užteks ir šakos? Gal geriau pasirinkti ne paprastąją, o sidabrinę eglę, kėnį ar net pušelę? O gal pasodinti kieme eglę, kurią žiemą puošime žaisliukais, o vasarą ji žaliuos ir puoš kiemą? Kiekvienas variantas turi savo privalumų ir trūkumų. Dažnai namuose statomas nukirstas medelis, bet vėliau vaikams būna gaila jį išmesti. Be to, gruodžio pradžioje šiltame kambaryje papuoštos tokios eglės dar nesulaukusios švenčių pradeda barstyti spyglius.
Tad jeigu turite kiemą, siūlyčiau kambaryje puošti šaką, o lauke nuolatinėje vietoje pasodinti žaliaskarę, kurią gruodžio mėnesį galėsite padabinti. Viena tinkamiausių, ko gero, yra serbinė eglė (Picea omorica), nes ji yra viena puošniausių eglių, spygliukai turi sidabrinį atspalvį. Šis medis auga gan lėtai ir būna ne itin didelis, siauro kūgio formos. Lietuvoje anksčiau dažnai sodindavo dygiąsiąs („sidabrines“) egles, bet pastaruoju metu jos vis retesnės, nes greitai užauga ir užgožia visą kiemą, o esant stipriems vėjams lengvai nuvirsta, nes šaknų sistema nestipri. Šie medžiai turi ir kitų trūkumų.
O gal tiks kėnis?
Dar vienas galimas variantas – kambaryje puošti kėnį, pasodintą vazone. Tai tikrai gražus medelis, tik pasibaigus šventėms teks sukti galvą, kur jį padėti. Iš karto į lauką išnešti negalima, nes augalas sušals, pripratinti prie šalto oro sąlygų reikia pamažu. Pavasarį jau bus galima pasodinti į nuolatinę vietą.
Bet jeigu kiekvienais metais sodinsite po kėnį, ar norėsite po keliolikos metų savo kieme turėti visą plantaciją? Be to, svarbu, kokios rūšies augalą įsigysite. Puošniausi ir kompaktiškiausi yra korėjiniai kėniai, bet mūsų žiemos jiems nelabai patinka ir jie retai kada būna dekoratyvūs, dažniau nuskurę. Kaip kalėdinės eglutės dar parduodami europiniai kėniai, bet neužmirškite – jie greitai auga ir būna labai dideli medžiai. Populiarūs ir japoniniai (arba Vičo) kėniai, bet šie irgi pasiekia nemažą (apie 5–10 m) aukštį. Tad rinkdamiesi gyvą kalėdinę eglutę apsvarstykite visas galimybes ir kaip kiemas atrodys ateityje.
Dovanėlės iš gamtos
Jeigu mėgstate užsiimti rankdarbiais, tai ilgais ir tamsiais gruodžio mėnesio vakarais kurkite namų ir kalėdinės eglutės puošmenas iš gamtinių medžiagų, kurių galima rasti visais metų laikais: kankorėžių, įdomių sėklų ir jų dėžučių (gilių, kaštonų, pupelių), įmantresnių šakelių, sausų žolynų, samanų, nukritusių lapų, anksčiau minėtų uogų, daug kitų paprastų nemokamų medžiagų. Jos tiesiog mėtosi po kojomis. Rankomis sukurti darbeliai ne tik džiugins namus, bet ir gali būti mielos dovanėlės artimiems žmonėms.
