Gėlininko darbai lapkritį

Vis dažniau pasigirsta kalėdinės melodijos, bet joms dar taip anksti… Verčiau išsmukime ilgiems pasivaikščiojimams po gamtą. Ar pastebite, kaip išryškėja augalų struktūra? Galbūt kitąmet ką nors panašaus vertėtų pabandyti atkartoti savo gėlyne?

Mulčiuokite gėlynus lapais

Gamta stebina neįprasta metų laikų kaita, tad vis sunkiau prognozuoti, kada žemę sukaustys gruodas. Blogiausia, kai tai įvyksta neiškritus sniegui, kaip nutiko ir praėjusią žiemą: vyravo labai permainingi orai – šaltį keitė lietūs ir pan. Norint apsaugoti gėlynus nuo staigių temperatūros svyravimų, geriausia jį mulčiuoti. Tai itin svarbu pavasarį žydinčioms svogūninėms ir daugiametėms gėlėms.

Mulčiavimui tinka neutralizuotos durpės, nupjauta ir kiek apdžiovinta žolė, šiaudai, grikių lukštai, medžių pjuvenos ir lapai. Pastarųjų gausu beveik kiekviename sode. Sveikų medžių lapuose gausu azoto, fosforo, kalio, kalcio ir magnio. Tiesa, jei dirvą norite rūgštinti, galima naudoti ir spyglius, tik juose minėtų naudingų medžiagų yra perpus mažiau.

Tad, jei Jūsų gėlynas – po medžiais, neskubėkite grėbti nukritusių lapų ir atidengti dirvos. Daug geriau juos reguliariai papurenti ir šiek tiek apdžiovinti. Svarbu, kad lapai nesuliptų į storą, gličią, orui nelaidžią plutą. Mulčiavimui geriausiai rinktis lengvai yrančius. Savo sode ir darže dirvą mulčiuoju beržų, klevų ir liepų lapais, maždaug 10 cm storio sluoksniu.

Lapų kompostavimas

Medžių lapai – irgi naudinga komposto žaliava. Tik svarbu nepamiršti jų sluoksniuoti su augalų liekanomis, šiaudais, žievėmis ar kartonu. Tokios struktūros komposte lengvai cirkuliuoja oras ir drėgmė – tai būtina sklandžiam irimo procesui. Jei oro pritrūks, žus puvimo bakterijos, prasidės rūgimas ir iš komposto dėžės pajausite sklindantį stiprų, nemalonų kvapą. Pavasarį perpuvusiais lapais galima mulčiuoti gėlynus ar jų įterpti į dirvą. Jei mylite gamtą, nukritusius lapus kompostuokite, užuot deginę.

Pasėkite gėlių

Šiemet dar galite sėti vienmetes ir daugiametes gėles, kurių sėklos atsparios šalčiui. Iš vienmečių pravartu rinktis medetkas, rugiagėles, juodgrūdes, paprastąsias linažoles ir darželines rožūnes. Nereiklios ir geltonžiedės ešolcijos, kvapieji tabakai, uodeguotieji burnočiai bei daugelis kitų. Iš daugiamečių gėlių rudeninei sėjai tinka tikrosios levandos, astilbės, lubinai, pentiniai, darželiniai sinavadai ar plukės. Jų žiedų sulauksite jau kitąmet, be to, 1–2 savaitėmis anksčiau. Rudenį taip pat sėkite surinktas burbulių ir heleborų sėklas, nes saugomos iki pavasario neišlieka daigios. Tik svarbu žinoti, kad rudenį į dirvą jų beriama dukart daugiau ir geriausia likus maždaug savaitei iki didesnių šalčių – turi spėti išbrinkti, bet nesudygti. Kai dirva įšals, uždenkite maždaug 5–7 cm storio pasirinkto mulčio sluoksniu.

O gal norite kitąmet pavėsingoje sodo vietoje užsiauginti grakštų, visus tarpelius užpildantį kiliminį augalą? Kvapusis lipikas (Galium odoratum) tam tinka idealiai. Kadangi jo sėkloms būtina stratifikacija, galite prieš didžiuosius šalčius į dirvą išberti sėklas, kurios sudygs pavasarį. Kvapieji lipikai yra daugiamečiai, vešliausi auga pavėsyje, humusingoje ir drėgnoje dirvoje. Be to, iš lapų gaminami įvairūs gėrimai, o nuoviru gydoma nemiga.

Svogūnėlius sodinkite, gumbasvogūnius saugokite

Kasmet pasižadu būtinai pasiruošti dailių vazonų su tulpių svogūnėliais – ankstyvam pražydinimui. Bet spalis – visad pilnas veiklos, todėl šį darbelį vis atidėlioju. Jei ir Jūs norėtumėte žiemos pabaigoje mėgautis ankstyvųjų tulpių žiedais, pasiruoškite tam dabar. Paprasčiausia pražydinti, kaip minėjau, žemaūges. Svarbu, kad svogūnėliai būtų nepažeisti. Juos sodinkite į orui laidžią žemę taip, kad kyšotų tik viršūnėlės. Gausiai palaistykite ir pastatykite vėsioje (5–9 laipsn.) vietoje įsišaknyti. Po kelių savaičių, kai lauke įsistūgauja šalčiai, vazonėlius su tulpėmis sudėkite pačioje vėsiausioje patalpoje (garaže, nešildomoje pašiūrėje ar pan.) žiemoti. Likus 3–4 savaitėms iki norimo pražydinimo, išneškite kelioms dienoms į šiltesnę (10–12 laipsn.) patalpą, o paskui – į dar šiltesnę (iki 18 laipsn.). Atminkite, kuo šilčiau bus namuose, tuo greičiau tulpės nužydės.

Kai gėlių svogūnėliai jau pasodinti į dirvą ir net vazonėlius, metas į vėsius sandėliukus sudėti lauke nežiemojančius kardelių, frezijų ir montbrečių gumbasvogūnius. Taip pat sandėliuojami durpėmis užberti gumbinių pelargonijų gumbai. Svarbu, kad patalpa būtų gerai vėdinama, temperatūra nepakiltų aukščiau 5 laipsnių.