Jukos: priežiūra ir dauginimas

Jukos – populiarūs kambariniai augalai. Ir nors namuose jos auginamos senokai, bet gėlynuose dar nėra labai dažnai matomos. Kokių poreikių turi šie augalai? Kokių sąlygų reikia, norint sėkmingai auginti juką lauke?

 Svarbiausia – parinkti tinkamą vietą

*Jukoms svarbiausia parinkti tinkamą vietą. Kadangi gamtoje jos auga stepėse, pusdykumėse arba kalnų šlaituose, tai soduose labiausiai kenkia ne šaltis, o drėgmės perteklius.
*Jukoms sodinti būtina saulėta vieta ir lengva, laidi dirva. Joms labiausiai tinka lengvas vidutinio derlingumo priesmėlis. Svarbiausia, kad nebūtų šlapia. Nedideliame pavėsyje augalai gali augti, tačiau beveik nežydi.
*Jukos gerai veša ir užuovėjose, ir atvirose vietose, tačiau nepakenčia skersvėjų. Į šią sąlygą būtina atsižvelgti, ypač sodinant arčiau pastatų.
*Jeigu dirva derlinga, nereikia jokio papildomo tręšimo. Prastesnę galima anksti pavasarį pagerinti kompleksinėmis trąšomis, kuriose nedaug azoto.
*Pavasarį būtina nukirpti negyvus apatinius lapus, o po žydėjimo – išpjauti visą skrotelę.

Jeigu jukoms parinkta tinkama vieta, jos nereikalauja daug priežiūros. Tuomet nepuola nei ligos, nei kenkėjai.

Dauginimas sėklomis arba vegetatyviniu būdu

*Sėklomis jukos dauginamos labai retai. Be to, Lietuvoje jos beveik niekuomet neužsimezga.
*Paprasčiausia yra iškastus senus kerus padalinti į tiek dalių, kiek yra skrotelių.
*Dažniausiai jukos dauginamos gumbais. Šį darbą geriausia atlikti pavasarį, gegužės mėnesį, kai žemė jau būna gerai įšilusi. Jukos iškasamos ir nuo jų nuvaloma žemė. Tiesa, kartais senus kerus būna sudėtinga iškasti. Po to aštriu peiliu arba sekatoriumi nupjaunami gumbai su gerai išsivysčiusiais pumpurais. Ilgus gumbus galima supjaustyti maždaug sprindžio ilgio gabaliukais ir truputį padžiovinti saulėje, kad pjūvių vietos apdžiūtų. Po to jie pasodinami į lysves 10−15 cm gylyje, atsižvelgiant į dydį. Žemė turi būti lengva, gerai įdirbta, puri. Pirmi lapeliai pasirodo tik po mėnesio ar dviejų. Kartais dalis gumbų sudygsta kitais metais.
Pirmąją žiemą lysvę patartina pamulčiuoti durpėmis. Pirmais metais daigeliai auga lėtai, todėl į nuolatinę vietą geriausia sodinti trečiųjų metų pavasarį.
Kasant senus kerus, kartais dalis gumbų nutrūksta ir lieka žemėje. Jie beveik visuomet po metų ar dvejų sudygsta.

Pixabay nuotr.