Kad mišrus gėlynas pateisintų lūkesčius…
Venkite siaurų lysvių ir gėlynų. Kuo didesnis gėlynas, tuo daugiau augalų galite pasodinti, kad trauktų akį visais metų laikais.
Nesodinkite augalų dideliais plotais ar guotais. Pamaišykite po kelis, kad spalvų tarpai nebūtų tokie akivaizdūs.
Parinkite augalus pagal augimo vietą. Nuskurdę trumpiau žydi, be to, žiedai ir lapai būna blankesni.
Rinkitės augalus, kurie ryškūs ne vieną sezoną. Gražūs žiedai, skulptūriški lapai, rudeninės spalvos, spalvota žievė ir vaisiai ar sėklos – visa tai vienas augalas gali turėti.
Daugybė privalumų. Lapai ir stiebai yra svarbūs, kaip ir žiedai. Laimei, dauguma tokių žydinčių vienmečių ir daugiamečių gėlių, kaip katžolės (Nepeta) ir sinavadai (Aquilegia), turi ir gražius lapus.
Kad gėlyne nuolat būtų spalvingų žiedų, kiekvienam mėnesiui išrinkite bent po vieną žydintį augalą. Vienmetės, svogūninės, daugiametės gėlės ir žolės turi būti sodinamos ne tik kraštuose, bet ir gėlyno viduryje, kad šis atrodytų vientisas visus metus. Ilgai žydintys augalai, pavyzdžiui, patagoninė verbena (Verbena bonariensis) ar kinmėtė (Agastache) ‘Blackadder’, taip pat paslėps tarpus.
Neprikiškite per daug tuo pačiu metu gražiai atrodančių augalų. Paskirstykite juos po visą gėlyną, derinkite pavasarines svogūnines gėles ir vasarinius krūmus arba atvirkščiai. Tai padės sukurti nuoseklumą ir pusiausvyrą.
Uogos ir rudeniniai lapai. Rudeniui rinkitės ugningų spalvų ir uogas nokinančius lapuočius medžius, krūmus bei senovines rožes. Šermukšniai (Sorbus) ir daugelis dekoratyvių obelų (Malus) nusispalvina ryškia spalva ir nokina gražias uogas. Tokiems krūmams, kaip sparnuotasis ožekšnis (Euonymus alatus) ir azijinė vaisuolė (Callicarpa bodinieri var. giraldii) ‘Profusion’ violetinėmis uogomis, sunku atsispirti. Kai kurios daugiametės gėlės, pavyzdžiui, skydinė darmera (Darmera peltata) ir amerikinis dirktas (Amsonia tabernaemontana), kaip ir dauguma vėlyvųjų žolių, ypač miskantai (Miscanthus), šluotsmilgės (Deschampsia) ir soros (Panicum), rudenį būna gražių spalvų.
Linksmos sėklų dėžutės. Daug augalų sunokina gražias sėklų dėžutes, kurios labai laukiamos baigiantis augimo sezonui. Ypač natūralistiniuose želdynuose, kur teikiama pirmenybė daugiametėms gėlėms, žolėms ir galbūt šalčiui atspariems vienmečiams augalams, svarbu pasodinti tokių augalų, kaip bandreniai (Echinops) ir rykštenės (Solidago). Deja, didelės reikšmės turi oras. Kai žiemos drėgnos, jie greitai nulinksta. Kai sausa, nudžiūvę net ir tokių mėsingų augalų kaip šilokai (Sedum) stiebai išlieka tiesūs iki kitų metų.
Nuo žievės ryškesnė žiema. Daugelis medžių ir krūmų turi nuostabių spalvų žievę, tviskančią žiemos saulėje. Idealiai tinka tibetinė vyšnia (Prunus serrula) ir krūmai raudona žieve, pavyzdžiui, baltoji sedula (Cornus alba). Neįkainojami yra tokie kvapūs žydintys krūmai kaip ankstyvasis žiemuvis (Chimonathus praecox). Kai kurie medžiai gerai atrodo žiemą – medlievos (Amelanchier) plikomis šakomis ir žagreniai (Rhus) žiemą yra gyvos skulptūros.
Naudokite dėmesį traukiančius augalus, kurie prasišvies tuščiais laikotarpiais. Dekoratyviai karpyti yra nuostabūs visus metus, bet žiemą, kai atsiskleidžia skulptūriškumas, jie ypač išryškėja.
Visžaliai? Tokie krūmai svarbūs, bet, jei erdvės mažoka, geriau rinkitės turinčius karpytus lapus. Kai kurie iš jų, pavyzdžiui, mahonija (Mahonia), bugieninė gluosa (Itea ilicifolia) ir ceanotai (Ceanothus) ‘Autumnal Blue’, žydi rudenį, kai jau beveik nebūna žiedų. Miško ir pavėsinguose želdynuose, kad ištisus metus būtų įdomu, labai reikalingi visžaliai daugiamečiai augalai tekstūriniais lapais: bergenijos (Bergenia), laibūnės (Liriope), paparčiai.
Kopti aukštai. Didesni subrendę krūmai, spygliuočiai ir gyvatvorės gali būti atramomis vienmečiams vijokliams, įvairiu laiku žydintiems augalams. Tačiau įvertinkite ir vienų, ir kitų dydį. Karpytalapės nasturtės (Tropaeolum peregrinum), skaistažiedės nuogrėdos (Rhodochiton atrosanguineus) ir puošniosios nasturtės (Tropaeolum speciosum) nėra vislios, taigi dauguma kitų augalų nenukentės.
Pasodinkite svogūninių. Jos išsitenka beveik su visomis gėlėmis, išskyrus pačias tankiausias daugiametes, ir suteikia gėlynui spalvų bei formos akcentų, ypač anksti pavasarį ir rudenį. Atsižvelkite į aukštį ir vešlumą, tvirtumą ir gebėjimą konkuruoti.
Reguliariai skabykite peržydėjusius žiedus. Tada augalai ilgiau žydi. Energiją jie skiria naujiems žiedams krauti, o ne sėkloms nokinti.
Nupjaukite daugiametes gėles. Kad vasaros pabaigoje jos žydėtų ilgiau, pavasario pabaigoje, gerokai iki žydėjimo, perpus patrumpinkite. Naudojant šį būdą (kartais vadinamą Čelsio genėjimu) gėlėms neleidžiama išstypti, todėl vėliau jų nereikia paremti. Pusę augalų nupjovus 2–3 savaitėmis anksčiau nei kiti pradeda žydėti, pailgėja žydėjimo laikotarpis. Tokio genėjimo nemėgsta tik daugiametės gėlės, sukraunančios pavienius žiedus stiebų viršūnėse. Tad arunkus (Aruncus), lubinus (Lupinus), viendienes (Hemerocallis), akantus (Acanthus) ir knipofijas (Kniphofia) palikite ramybėje.
Pexels nuotr.
