Medų dedate į arbatą? Daugiau taip nedarykite!

Cukrų verta iškeisti į medų. Tačiau labai svarbu atminti, kad pastarasis neturėtų būti kaitinamas ar dedamas į karštą arbatą, kavą. Jau prie 40 °C temperatūros medus skyla, prarasdamas antibakterines savybes. Be to, tuomet išsiskiria nuodingų junginių. Tiesa, net ir toks medus, bitininkų nuomone, yra vertingesnis už cukrų, vis dėlto jie pataria verčiau šaukštelį užgerti arbata, mat taip išliks vaistinės savybės.

Apie stiprią cukraus žalą bitininkai tikina supratę stebėdami bites. Žmonėms jis kenkia, tačiau to plika akimi nepastebime, o štai bites nužudo vos per kelias savaites. Prieš žiemą, išėmę medų, bitininkai vabzdžius pamaitina cukrumi, kad išgyventų per žiemą. Tačiau štai kas tuomet nutinka: bitės, perdirbusios įdėtą cukrų, netrukus pajuoduoja ir numiršta, o išsiritusios naujos, jaunos, valgydamos perdirbtą medų, jau lengvai išgyvena. Pamačius, kaip jos sunyksta, praeina noras pačiam valgyti cukrų.

Daugelis labiausiai vertina pirmąjį pavasarinį medų. Jis surenkamas, kai viskas šviežia, sprogsta pumpurai, nėra dulkių, amarų. Vadinasi, nektaras būna labai tyras. Dažniausiai šviesiai gelsvas pavasarinis medus sunešamas iš obelų ir kiaulpienių. Kiaulpienės medui suteikia gelsvumo. O jei šis išimamas visiškai baltas, vadinasi, bitės jį greičiausiai surinko vien iš obelų. Pavasarį sunešamas ir labai šviesios spalvos žieminių rapsų medus, kuris, nors ir tuomet išsukamas, bitininkų pavasariniu nevadinamas, taip jį atskiriant nuo kitų rūšių.