Melsvių karalystėje… I dalis
Melsvės – vienos mėgstamiausių daugiamečių gėlių. Jų puiki lapija puošia mūsų sodus nuo ankstaus pavasario iki rudens.
Sodinkite pavėsyje
Nors melsvės laikomos ištvermingomis ir neįnoringomis, visai pamiršti jų negalima. Jei norite tikro grožio, nepagailėkite geros žemės, trąšų ir vandens. Iš karto sodinkite tinkamoje vietoje – pusšešėlyje. Kaip surasti geriausią vietą melsvei? Vieta priklauso nuo sodo plano, pasirinktos veislės dydžio ir jos poreikių šviesai.
Brandaus kero dydį galite rasti nurodytą kataloguose. Atstumai tarp sodinukų parenkami, atsižvelgiant į jį, todėl labai skirtingi įvairioms veislėms. Iš ten taip pat sužinosite, ar veislės pakenčia saulę. Kai kurios iš jų, gaudamos kaitrių vidurdienio spindulių, gali apdegti – ant lapų atsiranda šviesių dėmių, kurios po kurio laiko apdžiūva, gadindamos lapų grožį. Bet tamsiame šešėlyje margalapių melsvių spalvos būna nelabai gražios, o žalialapės šiek tiek ištįsta. Tad turi būti „aukso viduriukas“ – šviesus (kaip po nugenėtais vaismedžiais) arba dalinis šešėlis, kai rytą arba vakare saulė apšviečia augalus. Labai arti nesodinkite stambių krūmų, kad apatinės šakos negultų ant kerų ir netrukdytų jiems augti. Būdamos greta stiprių medžių ir krūmų, melsvės su jais turi dalintis ir vandeniu, ir maisto medžiagomis.
Sodinti reikėtų gerai išpurentoje, patręštoje kompostu dirvoje. Ypač pagerinti svarbu labai sunkią molingą ir netrąšią smėlingą dirvą. Geriausia į duobes priberti kuo daugiau komposto. Pirmaisiais metais augalus naudinga mulčiuoti pjuvenomis, medžių žieve ar durpėmis. Mulčias palaikys dirvos drėgmę ir purumą.
Trąšos ir vanduo
Dideliems lapams reikia nemažai maisto medžiagų. Nors melsvių šaknys įsiskverbia giliai į dirvą, vien ten esančių atsargų gali neužtekti. Netręšiamos jos nežus, bet nebus gražios. Tad mineralinėmis ir organinėmis trąšomis melsvės tręšiamos kiekvienais metais. Labai svarbu, kad maisto medžiagų jos nestokotų pavasarį, kai intensyviai auga lapai.
Geriau trąšų naudoti nedidelius kiekius ir dažniau nei vos porą kartų ir gausiai. Svarbu jų nepadauginti prasidėjus karščiams ir sausrai. Tokiu metu melsves reikia laistyti, kad nepradėtų vysti. Dideli lapai karštomis dienomis išgarina labai daug vandens. Tik reikėtų stengtis neaplieti lapų, nes juos per vandens lašus saulės spinduliai gali apdeginti.
Dauginame pavasarį ir vasarą
Visas melsves dauginti galima kerų dalimis. Taip jos išlaiko visas veislių savybes. Palankiausias laikas iškasti ir skaidyti šiuos augalus yra pavasarį, kai dar tik dygsta. Senus stambių veislių kerus iškasti nelengva – galbūt reikės pagalbininko. Jei melsvę teks kasti vasarą, pasistenkite ją iškelti su kuo didesniu šaknų gniužulu. Norėdami išskaidyti, didžiąją dalį žemės nuplaukite vandens srove iš laistymo žarnos. Tada aiškiau matysite, kaip išsidėstę ūgliai, bus lengviau atskirti kero dalis. Pasistenkite, kad iki sodinimo šaknys neapdžiūtų, nelaikykite augalo saulės spinduliuose. Persodintoms melsvėms sukurkite šešėlį. Pirmąjį mėnesį jos turi gauti daug vandens.
Jei iškasant ir skaidant kerus šaknys stipriai nukentėjo, sumažinkite lapų skaičių. Taip persodinti augalai išgarins mažiau drėgmės, lengviau prigis.
