Namų dirbtuvių statyba ir įrengimas

Veikla sodyboje neapsiriboja žemės darbais. Dažnai reikia sumeistrauti suoliuką ar stalą, suremontuoti baldus, kiemą aptverti tvora, atlikti patalpų remonto darbus. Dirbtuvių įrengimas sodyboje – neišvengiamas sprendimas kiekvienam, neįsivaizduojančiam gyvenimo be rankų darbo. Tokia patalpa reikalinga kiekvienam šeimininkui kaip įrangos ir įrankių laikymo vieta, taip pat – kaip įvairių sumanymų įgyvendinimo erdvė. Dirbtuvės gali būti įrengiamos priestate prie namo arba joms gali būti paskirta vieta pagalbinėse patalpose, pavyzdžiui, garaže. Tačiau puiki idėja – ir atskiras dirbtuvių statinys.

Statinio vieta, projektas ir matmenys

Jeigu konkretus žemės sklypas yra vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų teritorijoje, šiuose sklypuose galima statyti gyvenamuosius namus ir pagalbinio ūkio pastatus. Pagalbinio ūkio pastatams priskiriami sandėliukai, daržinės, tvartai, vasaros virtuvės, dirbtuvės, pirtys ir malkinės. Pagalbinio ūkio pastatai priskiriami prie pirmos grupės nesudėtingųjų statinių, jeigu jų plotas neviršija 50 m², o aukštis 5 m. Leidimas statyti šiuos statinius nėra privalomas. Leidimas statyti yra privalomas tik tuo atveju, jeigu statinys yra kultūros paveldo objekto teritorijoje. Šiuolaikiniai ūkiniai pastatai dažniausiai statomi dviejų tipų – karkasiniai ir plytiniai.

Karkasinio pastato pagrindas yra karkasas iš medienos sijų. Sienų apkalai taip pat naudojama mediena arba įvairių medžiagų plokštės. Statybai galima rinktis ir naudotą medieną. Karkasinis pastatas turi dar vieną pliusą – jam galima taikyti lengvus pamatus. Statybai tinka betono stulpeliai arba poliai.

Mūrinis pastatas dažniausiai statomas iš įvairių blokelių – akytojo betono, silikatinių blokelių ir kt.

Finansiniu požiūriu esminio skirtumo tarp karkasinio ir mūrinio pastato nėra. Vienintelė galimybė sutaupyti atsiranda tik statant savo jėgomis.

Namų dirbtuvių struktūra

Norėdami įsirengti dirbtuves, kuriose galėtumėte atlikti būtiniausius darbus ir įgyvendinti savo sumanymus, dirbtuvių patalpas padalinkite į atitinkamos veiklos zonas. Svarbiausia numatyti atskirą zoną planuojamiems atlikti darbams. Šioje zonoje turėtų būti pagrindinė įranga, lentynos smulkių įrankių ir eksploatacinių medžiagų saugojimui, taip pat konteineriai atliekoms ir šiukšlėms. Kita svarbi dirbtuvių patalpos zona skiriama sandėliavimui, kurioje bus laikomos reikalingos medžiagos, pagaminti produktai, valymo įranga, darbo drabužiai. Tinkamas patalpų erdvės zonavimas darbo procesą padarys patogesnį. Taip pat reikia numatyti vietą sodo ir darbo įrankių laikymui. Dar viena nekintama namų dirbtuvių taisyklė – būtina įsitikinti, ar sumontuota elektros instaliacija gali atlaikyti įtampos lygį, dirbant su reikalingo galingumo įranga.

Dirbtuvių pastato statybos darbai

Statybą pradedame nuo pamatų. Pasirinkę karkasinio pastato projektą, turime galimybę pastarajam pritaikyti lengvos konstrukcijos pamatų variantą (1a pav). Darydami pamatus, pirmiausiai statramsčių atramų vietose darome 80 cm gylio gręžinius. Mūsų konstrukcijoje numatytos 8 atramos, todėl daromi aštuoni gręžiniai. Gręžinių dugne pilamas žvyro sluoksnis, o virš jo esanti ertmė užpildoma betonu, į jį įterpiant metalinius statramsčių laikiklius. Visos atramos turi būti vienoje horizontalioje plokštumoje, o metaliniai laikikliai – tiksliai vertikalūs. Betono mišinio sukietėjimo laikas priklauso nuo oro temperatūros. Rekomenduojamas kietėjimo laikas – 2 paros.

Dirbtuvių grindys gali būti išklojamos kiemo trinkelėmis. Vykdydami šį sumanymą, pirmiausia turime pašalinti viršutinį grunto sluoksnį, išlyginti aikštelę ir sutankinti aikštelės dugną. Tada pilamas 25 cm skaldos bei žvyro sluoksnis. Sutankinus žvyro sluoksnį, klojama geotekstilė ir pilamas 10 cm smėlio sluoksnis. Maksimaliai sutankinus smėlio sluoksnį, ant jo pilamas 3 mm akmens atsijų sluoksnis ir klojamos plytelės – taip, kad atsijos užpildytų tarpus tarp jų. Akmens atsijų galima galima įsigyti prekybos centruose.

Plokštiniai pamatai taip pat gali būti naudojami ūkiniams pastatams. Šių pamatų privalumai: maži šilumos nuostoliai, atsparūs drėgmei ir ilgalaikėms apkrovoms, paprasti ir greitai montuojami. Pamatai į gruntą remiasi visa savo plokštuma, todėl sumažėja namo nuokrypio galimybė. Statant šiuos pamatus, pirmiausia vykdomi žemės darbai – pašalinamas 40–50 cm grunto sluoksnis. Ant sutankinto grunto dugno pilamas 20 cm storio skaldos ir 10 cm smėlio sluoksnis. Ant smėlio klojamas 5 cm geotekstilės ir polistirolo sluoksnis. Tada klojami 12 mm skersmens armatūros strypai. Formuojant armatūros tinklelį, strypai jungiami tarpusavyje suvirinimo būdu. Armatūra leidžia suformuoti stiprią plokštę, atsparią temperatūros svyravimams. Vykdant betonavimo darbus, negalima pamiršti į betono sluoksnį įterpti metalinius statramsčių laikiklius. Paklotą betoną reikia lyginti – paviršius privalo būti idealiai lygus. Į betono skiedinį rekomenduojama pridėti modifikatoriaus, kuris padidina hidrostabilumą ir plastiškumą. Hidroizoliacijos didinimui naudojami polimeriniai užpildai ir skystasis stiklas. Grindų paviršius tris savaites paliekamas džiūti, per tą laiką klojinio nerekomenduojama apkrauti.

Tekstas ir piešiniai – Vytauto Mankevičiaus. Nuotrauka – Pixabay.

Visą straipsnį skaitykite „Mano sodybos“ 2024 m. spalio mėnesio numeryje.