Nesiseka užsiauginti petunijų? Pagrindinės problemos ir jų sprendimo būdai
Petunijos vertinamos dėl ilgo žydėjimo, spalvų ir formų įvairovės. Šias vienmetes galima auginti ir balkonų loveliuose, ir vazonuose, ir gėlių lysvėse. Tačiau ne visiems augintojams pasiseka sulaukti trokštamo rezultato. Panagrinėkime, su kokiais sunkumais susiduriama ir kaip jų išvengti.
Kodėl nedygsta?
Petunijos 22–25 °C temperatūroje sudygsta per 4–5 dienas. Pagrindinė priežastis, kodėl po šio laikotarpio nepasirodo daigeliai, yra netinkama sėja. Sodininkai, įpratę auginti daržoves, dažnai stengiasi jų sėklas užberti bent 0,5 cm žemės sluoksniu, tačiau tai – klaida. To daryti nepatartina, nes joms sudygti reikia šviesos. Atsitinka ir taip, kad pasėjama tinkamai, bet po laistymo petunijų sėklos atsiduria giliau, nei norėta. Daigams paprastai parenkamas lengvas, purus substratas, o jos labai smulkios. Net laistant silpna srovele, sėklos tiesiog įtraukiamos po substratu. Jei šis išdžiūsta po sėjos (taip nenutiks, indą uždengus stiklu ar plėvele), prieš pasirodant daigams jį purkškite smulkiais lašeliais.
Kad neatsirastų visų sodinukų siaubas – juodoji kojelė, dar vadinama diegavirte, sėklos labai plonai užberiamos smėliu. Smėlis neturėtų visiškai paslėpti sėklų, tad jo sluoksnis turi būti labai plonas – ne daugiau kaip 1 mm. Tai labai kruopštus darbas, tačiau jei kada nors susidūrėte su šia klastinga liga, žinote, kad jis yra tiesiog būtinas. Jei pasėję nenaudojate smėlio, sėklas šiek tiek prispauskite prie žemės tinkama lentele.
Kita priežastis, kodėl petunijų sėklos nedygsta – jos yra senos, nekokybiškos. Nors sėklos išlieka gyvybingos kelerius metus, daigumas kasmet mažėja. Todėl būtinai atkreipkite dėmesį į jų galiojimo datą, nurodytą ant pakuotės. Daigumui įtakos turi ir aplinkos sąlygos – reikia petunijų sėklas laikyti atokiau nuo tiesioginių saulės spindulių ir vengti didelės drėgmės.
Juodoji kojelė
Dažniausiai juodąja kojele serga daigai. Suaugę augalai šiai ligai atsparesni. Apatinė stiebų dalis pajuoduoja, suplonėja, ir jie ilgainiui žūva. Išsaugoti užkrėsto augalo neįmanoma, tačiau galima užkirsti kelią ligai. Diegavirtę sukelia įvairūs grybai, kurie dauginasi dirvoje esant didelei drėgmei ir šilumai.
Vienas iš prevencijos būdų – jau minėtas sėklų apibarstymas smėliu, kuris nesulaiko vandens ir yra nepatogi terpė vystytis ligų sukėlėjams. Siekiant palaikyti aukštesnę temperatūrą ir optimalią drėgmę, pasėliai uždengiami stiklu arba plastikiniu maišeliu. Bent vienai sėklai sudygus, šis uždangalas iš karto turi būti nuimtas. Jei aplinkos temperatūra per žema (mažiau nei 20 °C) ir baiminatės, kad augimas sustos, pasėlius vėdinkite bent valandą per dieną, nuvalykite kondensatą.
Cheminis profilaktinis būdas – substrato drėkinimas 1 % kalio permanganato tirpalu.
Daugelis pardavėjų tikina, kad substrate nėra jokių ligų užkrato ir papildomos dezinfekcijos nereikia, bet patirtis rodo – pasitaiko visko.
Violeta Gražutienė
„Syngenta“, „Proven Winners“ nuotr.
Visą straipsnį skaitykite „Sodo spalvų“ 2023 m. vasario mėnesio numeryje.