Uogų išsiilgusieji dairosi sausmedžių
Anksčiau nei žemuogės ir braškės pasirodo valgomi melsvauogio sausmedžio vaisiai. Tai pirmosios vasaros uogos. Deja, krūmas kartais padovanoja nedaug derliaus. Kodėl?
Ieškant priežasčių, būtina atkreipti dėmesį į sausmedžių dauginimosi ypatumus. Šie augalai kryžmadulkiai, todėl norint sulaukti gero derliaus būtina pasodinti 2–3 skirtingų veislių krūmelius vieną nuo kito 1–1,5 m (galima ir 1,5–2 m) atstumu. Jie tinkamai apsidulkins ir gerai derės. Vienas krūmelis gali gausiai žydėti, bet uogų užaugins mažai. Vaisiai gerai užsimezga žiedams apsidulkinus ne savomis žiedadulkėmis.
Kai kurie auginimo ypatumai
Soduose auginamų atskirų veislių melsvauogių sausmedžių (Lonicera caerulea) išvaizda šiek tiek skiriasi. Tai lemia rūšis, iš kurios išvesta veislė ar atrinktas sėjinukas. Visi krūmai išsprogsta labai anksti, pražysta anksčiausiai iš visų vaisinių augalų, todėl sodinti ir persodinti juos patogiau rudenį. Uogas sausmedžiai sunokina birželio pabaigoje, o liepai baigiantis, lėtėjant vegetacijai, pasirodo pirmieji gelstantys lapai. Nereikėtų nustebti, kad senesnių stiebų žievė ruda, supleišėjusi (iš čia kilo augalo pavadinimas).
Geriausiai sausmedžiai auga saulėtoje vietoje, derlingose priesmėlio ar vidutinio sunkumo priemolio dirvose, kurių pH 6,5–7. Sodinami tokiame pat gylyje, kokiame augo medelyne, bet ne giliau. Pasodintųjų į derlingą dirvą 2–3 metus tręšti nebūtina. Patartina pamulčiuoti durpėmis, kompostu ar perpuvusiu mėšlu, kad dirvoje ilgiau išsilaikytų drėgmė. Kiekvieną rudenį pokrūmius patartina sukasti, o pradėjusius derėti krūmus – patręšti perpuvusiu mėšlu (2–3 kg vienam).
Sausmedžiai auga lėtai, žiedus krauna ant praėjusių metų ūglių. Genėti ir trumpinti šakelių nereikia. Išpjaunama tik viena kita pasenusi, aplūžusi ar nulinkusi senų krūmų šaka.
Sausmedžiai dauginami sėklomis, atlankomis ir žaliais auginiais. 10–15 cm ilgio auginiai ruošiami daug anksčiau nei kitų augalų, t. y. kai pradeda nokti uogos. Jie nemėgsta persodinimo, susmeigiami į vazonėlius po vieną. Sodinami į pavėsingą lysvę 30–40 cm atstumais. Sėjinukai dažnai neturi motininiam augalui būdingų savybių.
Krūmai ilgaamžiai, gerai dera iki 20–25 metų, labai atsparūs šalčiams, o žiedai šalnoms. Žiemą nereikalingos dangos, tik nuo šakų nupurtomas sniegas, kad neišlūžtų.
Derėti sausmedžiai pradeda 3–4 augimo sode metais. Nuo vieno krūmo surenkami 2–3 kg uogų. Sunokusiųjų minkštimas švelnus, aromatingas. Po 7–10 dienų jos pradeda byrėti nuo krūmo, todėl kiekvieną dieną skinamos atrankos būdu, išsilaiko neilgai (iki 3 dienų). Galima džiovinti, užšaldyti (verta apibarstyti cukrumi). Kartais žalos padaro paukščiai – nulesa pumpurus, o nokstančias uogas mėgsta varnėnai. Baigiant nokti derliui krūmelius derėtų dengti. Ūglius žiemą graužia kiškiai.
Sausmedžiai gana atsparūs ligoms, bet kartais ir suserga.
