Arboretumas Kopna Guroje

Norėdami pažinti augalus, trokšdami jais pasigrožėti keliaujame į botanikos sodus, kur kaupiamos įvairių augalų kolekcijos. Mylėtojams, norintiems pasigrožėti atvežtiniais, introdukuotais, ir savaiminiais sumedėjusiais medžiais ir krūmais, siūlytume apsilankyti įvairių šalių arboretumuose. Susidomėjusius kviečiame užsukti į nedidelį, bet savotišką ir labai jaukų arboretumą Kopna Guroje (Lenkija).

Arboretumas – koks jis?

Lietuvos Respublikos Želdynų įstatyme ir terminų banke terminas arboretumas apibrėžiamas kaip žemės sklypas, kuriame mokslo, pažintinės rekreacijos ir kitais tikslais kaupiami, tiriami ir eksponuojami vietiniai ir introdukuoti sumedėję augalai. Kartais jis dar vadinamas dendrariumu. Tačiau skirtingai nei arboretumas, dendrariumas nėra savarankiškas, jame mokslinių tyrimų atliekama mažiau.
Iš keliolikos Lenkijos arboretumų seniausias ir žinomiausias, apie 100 ha ploto yra Lenkijos Mokslų akademijos Dendrologijos instituto arboretumas Kurnike (lenk. arboretum Instytutu Dendrologii PAN w Kórniku). Kiti arba mažesni, arba ne tokie garsūs žinomi. Visi Lenkijos arboretumai skirstomi į du tipus – parko ir miško.

Nedidelis, bet labai patrauklus

Pernai lankydamiesi Lenkijoje, Palenkės (lenk. Podlasie) regiono Supraslio (lenk. Supraśl) girininkijoje, užsukome į 1988 metais įkurtą pirmąjį Šiaurės rytų Lenkijoje arboretumą, kuris vadinamas 1863 metų sukilimo vardu. Nuo Balstogės (lenk. Białystok) apie 30 kilometrų nutolusioje Kopna Guros (lenk. Kopna Góra) vietovėje įsteigtas miško tipo arboretumas yra pačiame Knyšinų girios (lenk. Puszcza Knyszyńska) centre.
Pasak arboretume dirbančio miškininkystės inžinieriaus Krzysztofo Łaziuko, „nedidelis, vos 26 ha plotą užimantis arboretumas įkurtas kaip didaktinė, pagalbinė priemonė regiono girininkams ir gamtininkams. Kita jo paskirtis – gamtos žinių populiarinimas, galimybių, leidžiančių susipažinti su vietiniais ir atvežtiniais miško, saugomais, vaistiniais ir dekoratyviais augalais sukūrimas. Čia paprasta stebėti medžių ir krūmų augimą bei vystymąsi girios mikroklimato sąlygomis. Arboretumas Kopna Guroje ne tik atlieka mokslo institucijos funkcijas, bet užsiima ir edukacine veikla. Jis yra didelė rekreacijos, šeimos poilsio bei išvykų vieta. Erdvioje miško aikštelėje įrengtas specialus kampelis lankytojams su vaikais. Mažiesiems dūkstant, tėvai gali ilsėtis ir grožėtis Knyšinų girios didybe.“
Šiek tiek atokiau, pamiškėje, pastebime aptvertą gražiai augantį ąžuoliuką. Didžiuodamasis K. Łaziukas mums papasakoja, kad šis medelis vadinamas Jono Pauliaus II ąžuolu: „Jis išaugo iš gilės, kurią subrandino Chrobro ąžuolas (vienas seniausių Lenkijos ąžuolų, kuriam jau apie 750 metų). Giles 2004 metais pašventino pats Šventasis Tėvas. Iš jų išauginta 500 ąžuoliukų (kiekvienas turi kilmės sertifikatą), kurie pasodinti visoje Lenkijoje. Kopna Guros arboretume vieną „popiežiaus ąžuoliuką“ pasodino Supraslio girininkijos girininkai pirmosios Jono Pauliaus II mirties metinėms atminti.“

Mena išskirtinę istoriją

Peržengę arboretumo vartus iš karto pamatome didelį riedulį su lentele 1863 metų sukilėliams atminti. Knyšinų giria glaudžiai susijusi su Lenkijoje vykusiu Sausio sukilimu, jo istorija. Čia slėpėsi sukilėliai, vyko mūšiai. Lentelėje pavaizduota antspaudo kopija, kurią naudojo sukilėliai: trijų Žečpospolitos tautų herbai – lenkų, lietuvių ir rusų. 125-osioms sukilimo metinėms atminti Kopna Guroje buvo įkurtas arboretumas, vadinamas 1863 metų sukilimo vardu. Ant to paties akmens yra ir lentelė arboretumo steigėjui, pirmajam vadovui ir idėjos puoselėtojui, jau mirusiam Supraslio girininkijos darbuotojui Wojciechui Wygralakowui atminti.
Kitoje kelio pusėje palei tvorą auga lanksvų (Spiraea) kolekcija. Eidami liepų alėja kylame į nedidelį kalniuką, nuo kurio atsiveria didelės arboretumo dalies vaizdas. Iš dešinės prie medinių kopėtėlių – raganių (Clematis) grupė. Takas išsišakoja. Žengiame į pasirinktą pusę. Apsispręsti, ką norime pamatyti, lengva, nes palei takus išdėstyti žemėlapiai ir atskirų augalų genčių aprašymai.

Už kiekvieno vingio nauja intriga

Netoli biuro šlama nedidelis medelynas. Tai pagalbinis objektas, kuriame arboretumo reikmėms auginami dekoratyvinių augalų sodinukai. Jų gali įsigyti ir lankytojai.
Vienoje iš arboretumo dalių, tarp įvairiaspalvių dekoratyvinių augalų kompozicijų, įrengta be galo patraukli pasivaikščiojimų vieta. Takeliai ne tiesūs, o vingiuoti. Kiekvienas naujas vingis – vis kitokia kompozicija, neleidžianti nuobodžiauti, kurianti intrigą.
Arboretume yra ir nedidelis rozariumas, kurį tarsi labirintas juosia maumedžių gyvatvorė. Jai – jau 10 metų. Vardydamas gyvatvorės privalumus ir trūkumus K. Łaziukas sako: „Žiemą ji stovi nuoga, nes maumedžiai, kitaip nei kiti spygliuočiai, numeta rudenį visus spygliukus. Tačiau pavasarį minkštutė gaivi žaluma paslepia žiemą permatomos gyvatvorės „gėdingą“ išvaizdą. Maumedis labai atsparus, atsparus genėjimui, dėl to gražiai šakojasi.“

Auga „ekstremaliomis“ sąlygomis

Vaikštinėdami takeliais pastebime, kad arboretumo reljefas įvairus. Didžiausią dalį užima miškas su įvairiais Knyšinų giriai būdingais augaviečių tipais. K. Łaziukas teigia: „Natūralios augavietės išliko nepaliestos, o žmogaus „deformuoti“ fragmentai palaipsniui performuojami – atkuriama artima natūraliai miško sudėtis, atsižvelgiant į dirvos sudėtį, jos drėgnumą.“
Dalį arboretumo užima parko tipo želdynai, kuriuos sudaro introdukuoti medžiai ir krūmai, dekoratyviniai augalai. Jie grupuojami pagal gentis. Pavyzdžiui, galima apžiūrėti kadagių (Juniperus), kėnių (Abies), kukmedžių (Taxus), tujų (Thuja), rododendrų (Rhododendron) kolekcijas. Toks grupavimas padeda lankytojams susipažinti su konkrečios genties rūšių įvairove.
Paklaustas apie augalų rūšių skaičių, K. Łaziukas skuba atsakyti: „Arboretumo kolekcija, rūšių ir veislių skaičius (dabar jų apie 500) kinta – dalis naujai pasodintų augalų žūva, bet nuolat atsiranda kitų „vardų“. Kolekcijos sudėtį labiausiai lemiantis veiksnys yra klimatas. Šiaurės rytų Lenkija šiuo atžvilgiu labai skiriasi nuo kitos šalies dalies, ypač nuo Vakarų Lenkijos, todėl sukauptų augalų auginimas gana sudėtingas. Užtai arboretume galima stebėti introdukuotų augalų augimą ekstremaliomis sąlygomis.“
Rytų Lenkijos orus lemia žemyninis klimatas. Žiemos ilgesnės ir šaltesnės, augalų vegetacijos laikotarpis trumpesnis. Dideli vasaros ir žiemos temperatūrų skirtumai, mažesnis oro drėgnumas, ankstyvos rudeninės ir vėlyvos pavasarinės šalnos pažeidžia permainoms nepasiruošusius žiedus, pumpurus, ūglius. Dėl to šiame regione augalai neužauga tokio dydžio ir neatrodo taip kaip šiltesniuose Europos regionuose.

Česlava Deinarovič

Č. Deinarovič nuotr.