Pasivaikščiojus po Niujorko botanikos sodą

Ričardas Elijošius

Specialiai „Sodo spalvoms“ iš Niujorko

 

 

2006 metų rudenį rugsėjo–spalio mėnesiais mudu su žmona svečiavomės JAV, Pensilvanijos valstijoje. Vienas iš kelionės tikslų buvo aplankyti ir susipažinti su Šiaurės Amerikos rytinės pakrantės parkais, botanikos sodais ir, žinoma, rožynais. Klimatas panašus į Lietuvos, tik šiltasis metų laikas geru mėnesiu ilgesnis negu mūsiškis. Pasivaikščiojome po Longvudo sodą-parką Pensilvanijos pietuose, Niujorko botanikos sodą ir Hershey parką valstijos rytuose. Norime pasidalinti įspūdžiais ir mintimis, kilusiomis pasidairius po Niujorko botanikos sodą.

 

Pirmieji įspūdžiai

 

Niujorko botanikos sodas įsikūręs pačiame miesto centre ir užima didžiulę teritoriją – apie 40 ha. Norint jį apžiūrėti, reikėtų kelių dienų, nes pamatyti tikrai yra ką.

 

Pirmiausia sukame į oranžeriją (E. A. H. – Enid A. Haupt). Tai karalienės Viktorijos laikų stiklo namas su nuolatine ekspozicija, pavadinta „Augalų pasaulis“. Čia galima pamatyti atogrąžų mišką, Amerikos ir Afrikos dykumas, vandeniu ir gyvūnais mintančius augalus, vandens lelijas ir lotosus, kasmetines orchidėjų ir kitų gėlių parodas. „Augalų pasaulis“ pasakoja visos planetos augalijos grožio istoriją ir leidžia įvertinti mokslininkų bei darbuotojų pastangas. Oranžerija buvo pastatyta 1902 metais ir yra viena iš Niujorko įžymybių, kurią būtina aplankyti.

 

Pereiname į prieskonių sodą. Giliai įkvepiame ir mėgaujamės kvapais, švelniomis žolelių spalvomis – žalia, pilkšvai žalia, purpuriškai violetine, balta.

 

Akmenų sodas – gražiausias pasaulyje

 

Niujorko botanikos akmenų sodas laikomas vienu gražiausių pasaulyje. Užima 1 ha plotą. Jis stebina ne tik milijono metų senumo akmenų gausa, bet ir šalia esančios augmenijos įvairove: kalnų gėlėmis, grakščiais miško gyventojais, kriokliu ir upeliu, įtekančiu į gausiai gėlėmis apsodintą tvenkinį. Pavasarį pražysta pavasariniai augalai, randami visuose žemynuose.

20 ha natūralaus miško leidžia suprasti, kas kadaise buvo Niujorko vietoje. Vaikščiodami senais takais pamatysite 200 metų amžiaus Amerikos medžius, o šalia girdėsite Bronkso upės krioklio šniokštimą. Miškas yra tikra palaima paukščių stebėtojams. Jų glaudžiasi gausi įvairovė, ir – tik pamanykite – miestas čia pat!

Netoliese įsikūręs namų sodo centras atsidarė 2005 metais ir siūlo paskaitų ciklą apie tai, kaip sukurti gražų, vešlų ir sveiką sodą. Kiekvienas sodininkas mėgėjas ir gėlininkas bus įkvėptas gautos informacijos ir savaitgaliais vykstančių užsiėmimų.

 

Sodas visai šeimai. Jame jau dvejų metukų vaikams leidžiama ir skatinama sodinti ir tyrinėti žemę, pažinti gėles. O vyresni vaikai gali pasirinkti mažą sklypelį teritorijoje, jį įdirbti, apsodinti ir prižiūrėti visą sezoną. Herbariumas – Niujorko botanikos sodo pažiba. Jis yra ketvirtas pagal dydį pasaulyje. Kolekcijoje daugiau nei 7 000 000 išsaugotų ir surūšiuotų augalų veislių, pradedant gėlėmis ir baigiant samanomis. Šis įspūdingo dydžio herbariumas – įrodymas, kiek daug dėmesio skiriama moksliniams tyrimams. Tai tikras rojus jauniesiems mokslininkams.

 

Rožių paroda

Be nuolatinių ekspozicijų, Niujorko botanikos sodas rengia ir specialias parodas. Mums lankantis, parko teritorijoje buvo eksponuojama stiklo meno instaliacija.

Vis dėlto labiausiai mus domino rožės. Peggy Rockefeller rožių sodas įkurtas 1916 metais, atnaujintas ir papildytas 2006-aisiais. Jis supa ir vilioja lankytoją savo grožiu, kvapais ir spalvomis. Amerikos mastu šis rožynas nėra didelis – ovalo formos nepilno hektaro plote auga apie 3000 įvairių veislių rožių krūmų, pradedant antikinėmis ir baigiant šiuolaikinėmis arbatinėmis hibridinėmis. Palypėjus akmeniniais laiptais galima apžvelgti jį visą, skendintį žieduose.

 

Dauguma veislių išvestos Amerikos rožių selekcininkų, tačiau teko matyti ir gerai žinomų Europoje bei Lietuvoje. Tai arbatinės hibridinės (‘Folklore’, ‘Gloria Dei’, ‘Queen Elizabeth’), floribundinės (‘Apricot Nectar’, ‘Europeana’, ‘Gruß an Aachen’, ‘Iceberg’, ‘Lavaglut’, ‘Lili Marleen’), angliškos (‘Abraham Darby’, ‘Graham Thomas’, ‘Pat Austin’), laipiojančios (‘Dortmund’, ‘Gruß an Heidelberg’, ‘Ilse Krohn Superior’, ‘Parkdirektor Riggers’), naujoviški krūmai (‘Bonica’, ‘Robusta’) ir kt.

 

Jos puikiai jaučiasi ir tiesiog klesti. Matyt, šioms rožėms tinka klimatas, vieta ir visai nerūpi nei valstybės, nei vizos, nei žemynai.

Krenta į akis tai, kad rožynas įrengtas labai paprastai (kaip ir visas sodas), bet tvarkingai. Nėra užleistų, netvarkingų kampelių. Jokių piktžolių, nupjauta žolė, smulkia skaldele išpilti takeliai, gražios arkos, nukarpyti peržydėję žiedai… Ši visuma ir sukelia malonų jaukumo, tvarkingumo ir švaros įspūdį. Taip ir peršasi galvon mintis, kad ne viską, ne visada ir ne vien pinigai lemia.

Pavargusius lankytojus elektriniai oro neteršiantys traukinukai nuveža iki automobilių, o vyresnio amžiaus žmonės jais apvažiuoja visą sodą besiklausydami gido pasakojimo.

Sunku trumpame straipsnelyje apie Niujorko botanikos sodą papasakoti išsamiai. Galbūt mielam skaitytojui kelios mūsų mėgėjiškos nuotraukos padės susidaryti pilnesnį vaizdą. O kitą kartą sužinosite apie Hershey parką. Jame auga daugiau kaip 12 000 rožių krūmų. Tai vienas didžiausių rožynų Amerikoje.

 

R. Elijošiaus nuotr.